c4d485ed-cc4d-4bc3-a080-db259a88f648 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                    Â

  Administracinė byla Nr. I-1494-426/2010

                            Proceso Nr. 3-61-3-00665-2010-3)           Â

                                              Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 9.3.1; 9.4.2; 10.8.2; 74

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 23 d.

Vilnius

              Â

           Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), JÅ«ros Marijos Strumskienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant atsakovo atstovei Zitai BareiÅ¡ienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

K. skundÄ atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo - Å iaulių teritorinė muitinė).

           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

pareiÅ¡kėjas R. K. praÅ¡o panaikinti Å iaulių teritorinės muitinės 2009 m. gegužės 19 d. sprendimÄ Nr. 9SM19/8.9-30, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2009 m. lapkričio

30 d. sprendimÄ Nr. 1A-4.13-853 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau Komisija) 2010 m. vasario 20 d. sprendimÄ Nr. S-60(7-442/2009).

           Skunde ir jo patikslinime (b. l. 1, 5) paaiÅ¡kino, kad 2009 m. sausio 22 d. iÅ¡ jo buvo atimtas ir konfiskuotas cigarečių krovinys. Tvirtina, kad skola muitinei iÅ¡nyko prekes konfiskavus pagal Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnį. Muitinės sprendimas priimtas nesilaikant teisės akto vientisumo ir sistemiÅ¡kumo taisyklės: didelės apimties teisės aktas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas ne atskiromis normomis, o normų visumoje. Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnyje nustatyta, kad „skola muitinei iÅ¡nyksta (...) d) jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos“. Å i teisės norma yra logiÅ¡ka: valstybė muitais ir mokesčiais apmokestina tik tas prekes, kurios yra iÅ¡leistos į apyvartÄ (Bendrijos muitinės kodekso 4 str. 7 p.), o Å¡iuo atveju prekės nebuvo iÅ¡leistos į apyvartÄ . Mokesčių administravimo įstatymo 93 str. nustatyta, kad „Muitinės administruojamų mokesčių mokestinė prievolė(...) taip pat pasibaigia, jei deklaravus prekes muitinės procedÅ«rai įforminti (...) jeigu prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pačiu metu arba vėliau konfiskuojamos“. Muitinės sprendimas, pareiÅ¡kėjo nuomone, yra neteisėtas, nes prieÅ¡tarauja teisės normoms. Komisija sprendime pacitavo Europos Teisingumo Teismo bylÄ , kuria negalima remtis Å¡ioje byloje, nes sprendimas toje byloje priimtas tik 2009 m. balandžio mėn., t. y. teisės taikymo taisyklė, keičianti įstatymo prasmę, sukurta po to, kai jis gabeno konfiskuotÄ krovinį.

           Atsakovas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

           Atsiliepime (b. l. 18-20) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai savo skunde vadovaujasi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksÄ , 233 straipsnio 1 dalies d punktu, nustatančiu, kad skola muitinei iÅ¡nyksta, „jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos“. Kaip matyti iÅ¡ straipsnio redakcijos, skola iÅ¡nyksta, tik esant tam tikrom sÄ lygom: kai prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo į Bendrijos muitų teritorijÄ metu. Kaip yra nurodęs Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendime byloje Nr. C-459/07, „iÅ¡ Muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies matyti, kad „neteisėtas įvežimas“ Å¡ios nuostatos prasme yra bet koks įvežimas pažeidžiant Muitinės kodekso 38-41 straipsnius“ (20 punktas). Europos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad prekių importas yra neteisėtas įvežimas, kai nesilaikoma Bendrijos muitinės kodekse numatytų etapų. Pirma, pagal Å¡io kodekso 38 straipsnio 1 dalį į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtos prekės turi bÅ«ti nedelsiant pristatytos į nustatytÄ muitinės įstaigÄ arba į laisvÄ jÄ zonÄ . Antra, pagal Å¡io kodekso 40 straipsnį į muitinės įstaigÄ pristatytos prekės turi bÅ«ti pateiktos muitinei. IÅ¡ Bendrijos muitinės kodekso

4 straipsnio 19 punkto, 38 straipsnio 1 dalies ir 40 straipsnio teksto ir sistemos aiÅ¡kiai matyti, kad visos į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtos prekės turi bÅ«ti pristatytos į muitinę. Aplinkybė, kad tam tikros prekės buvo paslėptos transporto priemonėse įrengtose slėptuvėse, nepanaikina Å¡ios pareigos. Reglamento Nr. 2454/93, iÅ¡ dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2787/2000,

163 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta, kad importuotų prekių muitinės vertės nustatymo tikslais, „įvežimo į Bendrijos muitų teritorijÄ vieta“ prekėm, atvežtom sausumos keliais, laikoma vieta, kur yra pirmoji muitinės įstaiga. Prekės neteisėtai įvežamos tuomet, kai jos nepristatomos pirmajai Bendrijos muitų teritorijoje esančiai muitinės įstaigai iÅ¡vežamos iÅ¡ jos arba ji aplenkiama. Tačiau ir tokiu atveju prekės, pravažiavusios pirmÄ jÄ muitinės įstaigÄ , privalo bÅ«ti apmokestintos importo ir kitais įstatymais nustatytais mokesčiais. Pažymi, kad prekės, kurios kirtusios Bendrijos iÅ¡orės sienÄ sausuma yra minėtoje teritorijoje jau už pirmos muitinės įstaigos, tačiau kurios nebuvo pristatytos į Å¡iÄ Ä¯staigÄ , o už praneÅ¡imÄ apie Å¡ių prekių įvežimÄ atsakingi asmenys apie tai nepranešė, yra neteisėtai į Å¡iÄ teritorijÄ Ä¯vežtos prekės Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio prasme. IÅ¡ Bendrijos muitinės kodekso

202 straipsnio 2 ir 3 dalies teksto matyti, kad prekių importas į Bendrijos muitų teritorijÄ neteisėto įvežimo sÄ lygomis lemia skolos muitinei, kuriÄ turi mokėti tokį importÄ Ä¯vykdęs asmuo, atsiradimÄ neteisėto įvežimo momentu, t. y. tuo momentu, kai paaiÅ¡kėja, kad nebuvo atlikti minėto kodekso 38-41 straipsniuose numatyti formalumai. Taigi, prekės, sausumos keliais įvežtos į Bendrijos muitų teritorijÄ ir pravažiavusios pirmÄ jÄ muitinės įstaigÄ , privalo bÅ«ti apmokestintos įstatymais numatytais mokesčiais. Å iuo atveju, prekės buvo sulaikytos Bendrijos muitų teritorijoje (ne įvežimo metu, faktiÅ¡kai patekusios neteisėtu bÅ«du į rinkÄ ): Å iaulių rajone, kelio Ryga - Å iauliai - Tauragė - Kaliningradas

60 km., kai jau turėjo bÅ«ti apmokestintos importo mokesčiais, todėl nėra Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų pagrindų skolai iÅ¡nykti (nebuvo sulaikytos ir konfiskuotos neteisėto jų įvežimo į pirmÄ jÄ muitinės įstaigÄ metu). IÅ¡nagrinėjęs analogiÅ¡kÄ bylÄ Europos Teisingumo Teismas nusprendė: „1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksÄ , iÅ¡ dalies pakeisto 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2700/2000, 202 straipsnio ir 233 straipsnio pirmosios dalies d punktas turi bÅ«ti aiÅ¡kinami taip, kad skola muitinei iÅ¡nyksta, tik jei neteisėtai į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtos prekės sulaikomos prieÅ¡ minėtų prekių iÅ¡vežimÄ iÅ¡ pirmosios Å¡ioje teritorijoje esančios muitinės įstaigos“. Vadinasi, R. K. įvežtom prekėm, sulaikytom bei konfiskuotom už pirmos muitinės įstaigos, importo mokesčių skola neiÅ¡nyksta.

Atsakovo teigimu, skola neiÅ¡nyksta ir pagal Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , nustatantį, jog muitinės administruojamų mokesčių mokestinė prievolė taip pat pasibaigia, jei deklaravus prekes muitinės procedÅ«rai įforminti, tos prekės iki jų iÅ¡leidimo sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, muitinės nurodymu sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn, kadangi, kaip minėta, prekės buvo sulaikytos ir konfiskuotos nedeklaruotos, jau neteisėtai patekusios (iÅ¡leistos) į Bendrijos rinkÄ (pravažiavusios pirmÄ jÄ muitinės įstaigÄ ).

Nepagrįsti R. K. skundo teiginiai ir dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje Nr. C-459/07 vertinimo. Pažymi, kad Europos Bendrijų Teisingumo teismas nepriima taisyklių, „keičiančių įstatymo prasmę“, kaip mano pareiÅ¡kėjas. PrieÅ¡ingai, Å¡io teismo paskirtis yra užtikrinti, kad visose Europos SÄ jungos valstybėse narėse priimti Europos SÄ jungos teisės aktai bÅ«tų aiÅ¡kinami ir taikomi vienodai, kad teisė bÅ«tų vienoda visiems. Todėl pagrįstai buvo vadovautasi teisės taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimais Europos Bendrijų Teisingumo teismo 2009 m. balandžio 2 d. byloje Nr. C-459/07.

           Trečiasis suinteresuotas asmuo Å iaulių teritorinė muitinė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

           Atsiliepime (b. l. 21) paaiÅ¡kino, kad Komisija skundžiamame sprendime iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė, kaip turi bÅ«ti suprantamos ir taikomos Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio d punkto nuostatos. Skolos muitinei iÅ¡nykimo pagrindai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami siaurai, t. y. prekės nebuvo sulaikytos jų neteisėto įvežimo metu pirmoje muitinės įstaigoje, o jas jau gabenant Bendrijos teritorijoje, todėl skola muitinei negali bÅ«ti laikoma iÅ¡nykusia. Å iÄ pozicijÄ pagrindžia ir Europos Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendime (byla C-459/07) pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas. Todėl pareiÅ¡kėjui akcizo ir muito mokesčiai buvo apskaičiuoti pagrįstai. PareiÅ¡kėjo teiginys, kad minėtu teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu negalima vadovautis, kadangi jis pateiktas vėliau nei įvyko įvykis, taip pat nepagrįstas. Teismas minėtoje byloje suformulavo Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio taikymo taisyklę, nekeičiant minėto reguliavimo apimties ar formuluotės, kuri Bendrijos muitinės kodekse nustatyta nuo 1992 m. spalio 12 d. ir galioja Å¡iai dienai.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

           Skundas atmestinas.

           Mokestinėje byloje ginčas kilęs dėl neteisėtai į Europos Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtų cigarečių apmokestinimo importo mokesčiais.

           Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. sausio 22 d. Šiaulių rajone, kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas

60 kilometre muitinės pareigÅ«nams patikrinus automobilį „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „Transriva“, kurį vairavo R. K., buvo surasta 54 280 vnt. cigarečių „LM Full Flavor“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, t. y. virÅ¡ijant akcizas apmokestinamų prekių gabenimo normÄ 54 200 vnt. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad cigaretes įsigijo Maskvoje (Rusijos Federacija) iÅ¡ nepažįstamo asmens ir vežė jas parduoti į Vakarų EuropÄ (2009 m. sausio 22 d. paaiÅ¡kinimas Å iaulių teritorinės muitinės virÅ¡ininkui; MGK byla, l. 16). R. K. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 9SM5800126 (MGK byla, l. 15). Å iaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A-2.8-163-291/2009 R. K. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² str. 4 d. ir nubaustas 10 000 Lt bauda su 54 200 vnt. cigarečių konfiskavimu (MGK byla, l. 17).

Å iaulių teritorinė muitinė, po 2009 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 9SM19/8.9-7 atlikusi pakartotinį patikrinimÄ , 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 9SM19/8.9-30 „Dėl skolos muitinei įregistravimo neteisėtai į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtoms prekėms“ apskaičiavo ir įregistravo R. K. importo mokesčių skolÄ muitinei: 827 Lt muito, 6 835 Lt akcizo, 1 729 Lt PVM, 931 Lt delspinigių ir paskyrė 30 proc. nesumokėtų mokesčių sumos baudÄ - 2 818 Lt, iÅ¡ viso 13 140 Lt (MGK byla, l. 11-12). Muitinės departamentas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-853 patvirtino Å iaulių teritorinės muitinės 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ Nr. 9SM19/8.9-30 (MGK byla, l. 8-10). Komisija 2010 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. S-60(7-442/2009) iÅ¡ dalies patvirtino Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ Nr. 1A-4.13-853, t. y. patvirtino nurodymus sumokėti 827 Lt importo muitÄ , 6 835 Lt akcizÄ ir 743 Lt akcizo delspinigius, 1 729 Lt PVM ir 188 Lt PVM delspinigius, o vietoje paskirtos 30 proc. dydžio (2 818 Lt) baudos nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti 10 proc. dydžio (939 Lt) baudÄ (MGK byla, l. 30-32).

           Pareiškėjo manymu, jam nepagrįstai buvo priskaičiuoti mokesčiai, kadangi skola muitinei yra išnykusi. Teismo vertinimu, tokia R. K. pozicija nėra juridiškai pagrįsta.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiÅ¡kia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

           Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y. kad pareiÅ¡kėjo vairuota transporto priemonė, kuria jis gabeno Rusijos Federacijos bendrovėmis paženklintas cigaretes ir neturėjo prekių statusÄ patvirtinančių dokumentų, buvo sulaikyta 60-ajame kelio Ryga-Å iauliai-Tauragė -Kaliningradas kilometre).

           Byloje aktualus Bendrijos muitinės kodekso normų aiškinimas.

           Pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalis importo skola muitinei atsiranda: a) neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritorijÄ importo muitais apmokestinamas prekes arba; b) neteisėtai įvežant į kitÄ tos teritorijos dalį

prekes, esančias laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje. Skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo

momentu (202 straipsnio 2 dalis). Skolininkais laikomi: asmuo, neteisėtai įvežęs tokias prekes; bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas; bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai (202 straipsnio 3 dalis). Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnis numato, kad nepažeidžiant galiojančių nuostatų, susijusių su skolos muitinei egzistavimo trukme ir tokios skolos neiÅ¡ieÅ¡kojimu teisiÅ¡kai pripažinus skolininkÄ nemokiu, skola muitinei iÅ¡nyksta: a) sumokėjus muito sumÄ ; b) atsisakius iÅ¡ieÅ¡koti muito sumÄ ; c) jeigu deklaravus prekes muitinės procedÅ«rai, sÄ lygojančiai prievolės sumokėti muitus atsiradimÄ , įforminti: muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia vadovaujantis 66 straipsniu, tos prekės iki jų iÅ¡leidimo sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, muitinės nurodymu sunaikinamos, sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn vadovaujantis 182 straipsniu, arba sunaikinamos ar negrįžtamai prarandamos dėl faktinės prekių prigimties, nenumatytų aplinkybių arba force majeure;

d) jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Nepaisant to, prekių sulaikymo ir konfiskavimo atveju taikant baudžiamosios teisės aktus, kurie taikytini muitų teisės aktų pažeidimų atvejais, skola muitinei laikoma neišnykusia, jeigu pagal valstybės narės baudžiamosios teisės aktus nustatant skiriamų baudų dydžius remiamasi muitais arba jeigu skolos muitinei atsiradimas laikomas pagrindu baudžiamajai bylai iškelti.

           Kadangi pareiškėjas pirmajai muitinės įstaigai prekių nepristatė ir jų nepateikė, teisėjų kolegijos vertinimu, skola muitinei negali būti laikoma išnykusia Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio d punkto prasme, nepriklausomai nuo to, kad prekės buvo konfiskuotos.

AnalogiÅ¡kas iÅ¡vadas padarė ir Europos Teisingumo Teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendime (byla C-459/07). Teismas Å¡ioje byloje nurodė, kad prekės, kurios kirtusios Bendrijos iÅ¡orės sienÄ sausuma yra minėtoje teritorijoje jau už pirmosios muitinės įstaigos, tačiau kurios nebuvo pristatytos į Å¡iÄ Ä¯staigÄ , o už praneÅ¡imÄ muitinei apie Å¡ių prekių įvežimÄ atsakingi asmenys apie tai nepranešė, yra „neteisėtai (į Å¡iÄ teritorijÄ ) įvežtos“ prekės Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio prasme (26 punktas). Bendrijos muitų teritorijÄ pažeidžiant Bendrijos muitinės kodekso 38–41 straipsnyje numatytus formalumus įvežtų prekių visiÅ¡kai atsitiktinis sulaikymas ne pirmojoje muitinės įstaigoje, esančioje minėtoje teritorijoje, negali lemti skolos muitinei iÅ¡nykimo Bendrijos muitinės kodekso

233 straipsnio pirmosios pastraipos d punkto prasme (34 punktas). Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnis ir 233 straipsnio pirmosios pastraipos d punktas turi bÅ«ti aiÅ¡kinami taip, kad skola muitinei iÅ¡nyksta, tik jei neteisėtai į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtos prekės sulaikomos prieÅ¡ minėtų prekių iÅ¡vežimÄ iÅ¡ pirmosios Å¡ioje teritorijoje esančios muitinės įstaigos (38 punktas).

Pareiškėjo manymas, kad šiuo atveju negalima remtis Europos Teisingumo Teismo byla C-459/07, kadangi sprendimas šioje byloje priimtas tik 2009 m. balandžio mėn., yra nepagrįstas. Europos Teisingumo Teismas minėtoje byloje nekeitė juridinio reguliavimo apimties. Šio teismo suformuluotos aiškinimo taisyklės yra aktualios nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas teisei priešingus veiksmus atlikinėjo iki sprendimo byloje C-459/07 priėmimo ir paskelbimo.

           Mokesčių administravimo įstatymo 93 str. 2 d. 2 p. pasakyta, kad muitinės administruojamų mokesčių mokestinė prievolė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, taip pat pasibaigia, jei deklaravus prekes muitinės procedūrai įforminti tos prekės iki jų išleidimo sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, muitinės nurodymu sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn, arba sunaikinamos, arba negrįžtamai prarandamos dėl faktinės prekių prigimties, nenumatytų arba nenugalimos jėgos aplinkybių. Kadangi šiuo atveju įvežamos prekės nebuvo deklaruotos, jas sulaikė ne įvežimo momentu, o jau gabenant Bendrijos muitų teritorijoje, nėra pagrindo remtis minėta Mokesčių administravimo įstatymo norma ir teigti, kad atitinkama skola muitinei yra išnykusi.

Remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 p., pareiškėjui pagrįstai buvo apskaičiuoti 743 Lt akcizo ir 188 Lt PVM delspinigiai.

Kitos R. K. skunde nurodomos aplinkybės jo pagrįstumo taip pat neįrodo.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas pagrįstai buvo pripažintas skolininku muitinei. Mokesčių administratoriai ir Komisija tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, pagrįstai atsižvelgė į Europos Teisingumo Teismo suformuotÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose. Ä®vertinus aplinkybę, kad Komisija, atsižvelgdama į mokestinę atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pakoregavo pareiÅ¡kėjui skirtinų baudų dydžius iki minimalių 10 proc. dydžių (Mokesčių administravimo įstatymo 139 str. 1 d.), laikytina, kad teismui apskųsti mokesčių administratorių ir Komisijos sprendimai iÅ¡ esmės yra teisėti bei pagrįsti. Nėra juridinio pagrindo jų naikinti ar keisti R. K. skunde nurodomais argumentais. Be to, pažymėtina, kad po pakartotinio patikrinimo atlikimo Å iaulių teritorinė muitinė

R. K. pripažino skolininku pagal 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ Nr. 9SM19/8.9-30, todėl Å iaulių teritorinės muitinės 2009 m. gegužės

19 d. sprendimo Nr. 9SM19/8.9-7 panaikinimas nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

Dėl išvardintų priežasčių R.

K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 -

88 str. 1 d. 2 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija n u s p r e n d ė :

pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                               Rūta

Miliuvienė

                                                                                           Â

                                                                                            Jūra

Marija Strumskienė

                                                                                            Henrikas

Sadauskas