c4cf9bd9-7cbf-4c59-809b-0e5a6efbf71b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1338/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00351-2012-9Procesinio sprendimo kategorija45.1; 42.9; 40.2; 36.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės PiÅ¡kinaitės, Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

Č. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-955-823/2014 pagal ieÅ¡kovo V. Č. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Agrimatco Vilnius“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl skolos, delspinigių ir procesinių palÅ«kanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje Euralis Semences SAS. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 583 618,10 Lt nuostolių atlyginimo, pripažinti ieÅ¡kovo 2011 m. gruodžio 27 d. atliktÄ 52 272 Lt sumos, ieÅ¡kovo mokėtinos pagal 2011 m. balandžio 19 d.

PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Serija GAR Nr. 3230, įskaitymÄ Ä¯ atsakovo ieÅ¡kovui atlygintinÄ nuostolių sumÄ teisėtu, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad iÅ¡ atsakovo pagal 2011 m. balandžio 19 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ GAR Nr. 3230 nusipirko vasarinių rapsų „Katia“ sėklų už 26 862 Lt ir vasarinių rapsų „Jura“ sėklų už 25 410 Lt.

IÅ¡ atsakovo įsigytomis rapsų sėklomis 2011 m. gegužės 6-11 d. d. užsėjo 202,33 ha ploto žemės sklypus, esančius Valėnų kaime, Žalgirio seniÅ«nijoje, Kretingos rajone. Atlikdamas sėjos darbus ir visÄ rapsų augimo laikotarpį ieÅ¡kovas laikėsi visų tinkamo rapsų auginimo reikalavimų ir rekomendacijų, rapsai buvo tręšiami bei prieÅ¡ žydėjimÄ purÅ¡kiami nuo kenkėjų laikantis nustatytų trÄ Å¡Å³ bei kitų augalų apsaugos produktų normatyvų. Jokių ieÅ¡kovo veiklos trÅ«kumų ar rapsų auginimo technologijos pažeidimų nebuvo.

Po rapsų žydėjimo ieÅ¡kovas pastebėjo, kad tiek „Katia“, tiek „Jura“ rapsai nemezga ankÅ¡tarų visuose laukuose. Tai pastebėjęs ieÅ¡kovas kreipėsi į Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau –VAT) Klaipėdos regioninį skyrių, kad Å¡is įvertintų pasėlių derlingumÄ . VAT sudaryta specialistų komisija, 2011 m. rugpjūčio 19 d. apžiÅ«rėjusi ir įvertinusi ieÅ¡kovo pasėlius, nustatė, kad viename kvadratiniame metre rapsų „Katia“ yra 60 augalų, o rapsų „Jura“ - 70 augalų, tiek vienos, tiek kitos veislės pasėliuose ankÅ¡taros iÅ¡sivystę nenormaliai.

PaaiÅ¡kėjus, kad vasarinių rapsų „Jura“ ir „Katia“ veislės sėklas yra įsigiję daugelis Å«kininkų, kurių Å«kiuose susiklostė analogiÅ¡ka situacija, VAT kreipėsi į OficialiÄ jÄ kontrolės ir sertifikavimo tarnybÄ . Gavusi duomenis iÅ¡ Å¡ios tarnybos, VAT vieÅ¡ai nurodė, kad atsakovo parduodamos vasarinių rapsų veislių „Katia“ ir „Jura“ sėklos yra sėklų deriniai, o ne grynaveisliai hibridai. Remiantis VAT pateikta informacija, „Katia“ sudaro vasarinių rapsų veislės Jura MS – 80 proc., Olidingo – 15 proc. ir Ouragan – 5 proc., o „Jura“ – 80 proc.

Jura MS ir 20 proc. Olindigo. IeÅ¡kovas teigia, kad sėklas įsigijo atsižvelgęs į atsakovo pateiktÄ informacijÄ . Atsakovas, bÅ«damas profesionalus sėklų pardavėjas, privalėjo užtikrinti, kad parduodamos sėklos atitiktų jų tiesioginę paskirtį bei apraÅ¡ymus. Tiek vieÅ¡ai pateikiamoje informacijoje, tiek ant sėklų maišų yra nurodoma, kad sėklos yra hibridai, pateikiant tokius apraÅ¡ymus: „Jura“ – derlingumas 3-4 t/ha, puikus derlius, savybių tolygumas, gera aliejaus iÅ¡lyga;

„Katia“ – pasižymi didele dygimo energija, labai dideliu derlingumo procentu, didesnis atsparumas ligoms lyginant su tokio tipo hibridais. Tuo tarpu ieÅ¡kovo nusipirktos sėklos faktiÅ¡kai nėra hibridinės ir duodančios didesnį derlingumÄ , o yra tik rapsų sėklų deriniai. Pagal Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 381 patvirtinto privalomųjų aliejinių ir pluoÅ¡tinių augalų sėklos kokybės reikalavimų apraÅ¡o (toliau –ApraÅ¡as) 11.8.1 punkto nuostatas sertifikuotas veislių derinys turi bÅ«ti ženklinamas mėlynos spalvos su įstriža žalia linija etikete.

Atsakovas, pažeisdamas nurodytas nuostatas, pažymėjo sėklas netinkama etikete, pardavė ieÅ¡kovui kitos rÅ«Å¡ies ir kategorijos sėklas nei buvo vieÅ¡ai deklaruojama. IeÅ¡kovas neturėjo galimybės suprasti, kad įsigijo ne hibridÄ , ir vien iÅ¡ apžiÅ«ros įvertinti sėklų kokybę. Dėl ne tos rÅ«Å¡ies ir netinkamos kokybės sėklų ieÅ¡kovas patyrė nuostolių, kuriuos atlyginti prievolė tenka atsakovui. IeÅ¡kovo patirti nuostoliai, skaičiuojant juos kaip skirtumÄ tarp pelno, kurį ieÅ¡kovas turėjo gauti iÅ¡ viso derliaus, kurio buvo galima tikėtis iÅ¡ atsakovo parduotos rapsų sėklos, ir ieÅ¡kovo realiai patirto nuostolio nuėmus derlių, sudarytų 891 159,70 Lt.

Apskaičiavus nuostolius pagal 2011 metų statistinius rapsų derlingumo duomenis, ieÅ¡kovo nuostoliai sudaro 583 618,10 Lt. Todėl Å¡iÄ sumÄ , remdamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, ieÅ¡kovas ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovui per pretenzijoje nurodytÄ terminÄ neatlyginus ieÅ¡kovo patirtų nuostolių, 2011 m. gruodžio 27 d., vadovaudamasis CK 6.130 ir 6.131 straipsnių nuostatomis, vienaÅ¡aliÅ¡kai įskaitė pagal 2011 m. balandžio 19 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ GAR Nr. 3230 mokėtinÄ 52 272 Lt sumÄ už įsigytas rapsų sėklas į ieÅ¡kovui atsakovo mokėtinÄ nuostolių sumÄ .

Dėl Å¡ios priežasties prie nuostolių sumos ieÅ¡kovas nepriskaičiuoja rapsų sėklos įsigijimo kaÅ¡tų kaip tiesioginių nuostolių, kadangi, atlikus įskaitymÄ , Å¡ia suma yra sumažinta iÅ¡ atsakovo reikalaujama atlyginti patirtų nuostolių suma, ir teismo praÅ¡oma šį įskaitymÄ pripažinti teisėtu.Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 52 272 Lt skolos už parduotas vasarinių rapsų sėklas, 4 704,48 Lt delspinigių ir procesines palÅ«kanas, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymÄ .

Nurodo, kad tarp jo ir ieÅ¡kovo 2009 m. balandžio 15 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. EV/2009-04-15/Aug13. IeÅ¡kovas nėra atsiskaitęs pagal minėtÄ sutartį, o ieÅ¡kinys yra nepagrįstas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai 52 272 Lt skolos, 4 704,48 Lt delspinigių, 5 973,37 Lt procesinių palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 24 d. iki 2014 m. kovo 21 d. ir procesines palÅ«kanas nuo 56 976,48 Lt sumos už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 22 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kurių dydis apskaičiuotinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, taikant atitinkamu laikotarpiu galiojusiÄ vieno mėnesio VILIBOR palÅ«kanų normÄ , padidintÄ 7 procentiniais punktais.

Taip pat priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas, gindamas savo, kaip pirkėjo, teises, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo patirtų nuostolių atlyginimÄ remdamasis dviem skirtingais pagrindais - dėl atsakovo parduotos nekokybiÅ¡kos prekės ir dėl parduotos ne to asortimento prekės. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas byloje neįrodė, jog atsakovas jam perdavė netinkamo asortimento prekę ir kad dėl Å¡ios priežasties atsirado ieÅ¡kovo reikalaujami priteisti nuostoliai.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas siekė įsigyti ir įsigijo iÅ¡ atsakovo vasarinių rapsų sėklas - veislių derinius, kuriuos sudaro 80 procentų sterilaus hibrido ir 20 procentų apdulkintojo, t.y. ieÅ¡kovo įsigytos sėklos nebuvo 100 proc. hibridas kaip tikėjosi ieÅ¡kovas. Pagal tarp Å¡alių sudarytÄ 2009 m. balandžio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. EV/2009-04-15/Aug13 atsakovas įsipareigojo parduoti ieÅ¡kovui suderinto asortimento prekes, kurių kokybė turi atitikti gamintojo iÅ¡duotuose kokybės dokumentuose nurodytus reikalavimus bei įprastai tokiomis prekėms keliamus reikalavimus.

Å i sutartis pagal jos 1.3 punktÄ yra pagrindas daugkartiniam prekių pirkimui – pardavimui. IÅ¡ sisteminio paminėtų sutarties nuostatų aiÅ¡kinimo teismas sprendė, kad dėl prekių asortimento turėjo bÅ«ti susitariama atliekant konkretų pirkimÄ â€“ pardavimÄ , o jei dėl tokio asortimento atskirai nesusitarta, atsakovas privalėjo perduoti ieÅ¡kovui tokio asortimento prekes, kurios atitinka atsakovui žinomus sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovo poreikius. Å alys neteigia tarp jų egzistavus atskirÄ raÅ¡ytinį susitarimÄ dėl bÅ«tent 100 proc. hibridinės sėklos pardavimo, todėl apie atitinkamo susitarimo tarp Å¡alių buvimÄ ar nebuvimÄ , taip pat atsakovo žinojimÄ apie konkrečius ieÅ¡kovo poreikius teismas sprendė pagal Å¡alių nurodytas sandorio sudarymo aplinkybes.  Teismas nustatė, kad 2011 m. balandžio 19 d. sÄ skaitoje – faktÅ«roje GAR Nr. 3230 esantis žymėjimas F1 yra klaidingas (žymi hibridinę veislę) (b.l. 28, t.

IV), tačiau ieÅ¡kovas neteigė, kad bÅ«tent Å¡ia nuoroda vadovavosi spręsdamas dėl jam parduotos prekės asortimento, remiantis PVM sÄ skaita–faktÅ«ra, galima patvirtinti patį Å¡alių sutartinių santykių faktÄ , bet negalima nustatyti Å¡ių santykių pobÅ«džio. Todėl, teismo vertinimu, vien klaidinga nuoroda „F1“ 2011 m. balandžio 19 d. sÄ skaitoje – faktÅ«roje GAR Nr. 3230 nėra pakankama spręsti apie Å¡alių susitarimÄ dėl 100 proc. hibridinės sėklos pardavimo.

Teismas konstatavo, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas kokiu nors bÅ«du bÅ«tų patvirtinęs ieÅ¡kovui, kad parduodamos sėklos „Jura“ ir „Katia“ yra 100 proc. hibridai. IÅ¡ į bylÄ pateikto atsakovo interneto tinklalapio iÅ¡raÅ¡o matyti, kad sėklos „Katia“ jame nurodytos kaip vasarinių rapsų hibridas, tačiau nėra pažymėta, kad tai bÅ«tent 100 proc. hibridas. Prie sėklų „Jura“ nuorodos apie tai, kad sėkla yra hibridinė, nėra, „Jura“ sėkla nurodyta tik kaip vasarinis rapsas (b.l. 25 - 28, t.

I), taigi nepagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai, kad sėklos „Jura“ atsakovo interneto tinklapyje buvo nurodytos kaip hibridas. IÅ¡ į bylÄ pateiktų sėklų pakuočių matyti, kad ant jų įvairiomis kalbomis pateiktas užraÅ¡as „vasarinių rapsų hibridinė sėkla“, tačiau ant pakuočių esančiose etiketėse tiek „Jura“, tiek „Katia“ sėkla nurodyta kaip veislių derinys (pranc. association variétale) (b.l. 29-30, t. I). BÅ«tent prekės etiketėje yra nurodomi oficialÅ«s duomenys apie prekę, todėl, teismo vertinimu, bÅ«tent Å¡iais duomenimis ieÅ¡kovas, bÅ«damas profesionalus Å«kininkas, privalėjo vadovautis, o, kilus neaiÅ¡kumų dėl perkamos prekės (pvz., esant ieÅ¡kovo nurodomam neatitikimui tarp pakuotės žymėjimo ir etiketės informacijos), veikdamas kaip apdairus ir rÅ«pestingas asmuo privalėjo pareikalauti iÅ¡ pardavėjo papildomos informacijos.

Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiais, kad atsakovo parduotų sėklų etikečių žymėjimas neatitiko ApraÅ¡o nuostatų, t. y. sėklų derinys turėjo bÅ«ti pažymėtas mėlynos spalvos su įstriža žalia linija etikete, be to, etiketėse nebuvo nurodytos sėklos komponentų sudedamosios dalys, etiketė neiÅ¡versta į lietuvių kalbÄ . Nurodė, kad VAT kreipėsi į PrancÅ«zijos Respublikos oficialiÄ kontrolės ir sertifikavimo tarnybÄ , iÅ¡ kurios buvo gautas patvirtinimas, kad ji iÅ¡davė leidimÄ kompanijai ženklinti sėklos fasuotes Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) mėlynos spalvos etiketėmis be žalios linijos su sÄ lyga, kad etiketėje bus įraÅ¡as „veislių derinys“.

Paminėta nuoroda – veislių derinys (pranc. association variétale) sėklų „Jura“ ir „Katia“ etiketėse yra. Europos Bendrijoje egzistuojant vieningai sėklos sertifikavimo schemai ir laisvam prekių judėjimui, teigtina, kad tinkamai kitoje valstybėje narėje (Prancūzijoje) paženklinta sėkla galėjo būti tiekiama Lietuvos Respublikos rinkai ir nėra pagrindo teigti, kad atsakovo parduotos sėklos etiketės neatitiko joms keliamų reikalavimų nurodytu aspektu. Teismas taip pat nurodė, kad net ir sutikus su ieškovo teiginiais dėl prekės asortimento pažeidimo, ši aplinkybė nelemtų ieškovo įrodinėjamų nuostolių atsiradimo.

Byloje surinktais įrodymais (eksperto iÅ¡vada ir eksperčių apklausa teismo posėdžio metu) paneigtos ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės, kad hibridinės sėklos ir veislių derinio produktyvumas, aliejingumas, atsparumas ligoms, iÅ¡gulimui ar jautrumas oro sÄ lygoms iÅ¡ esmės skiriasi. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais pripažino ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovo pareiga perduoti tinkamo asortimento prekę buvo pažeista tuo aspektu, kad ieÅ¡kovui buvo parduota mažesnio derlingumo nei tikėtasi vasarinių rapsų sėkla.

Teismas sutiko ir su atsakovo argumentu, kad atsakovo internetiniame tinklalapyje nurodytas sėklos derlingumo potencialas negali bÅ«ti sutapatinamas su atitinkamo derlingumo garantija dėl pačios žemės Å«kio veiklos pobÅ«džio, ir Å¡i aplinkybė, be jokios abejonės turėjo bÅ«ti suvokiama ieÅ¡kovui – profesionaliam Å«kininkui. Byloje taip pat nenustatyta, kad veislių deriniui taikytini iÅ¡ esmės kitokie auginimo technologijų reikalavimai ir priežiÅ«ros bÅ«dai nei 100 proc. hibridinei sėklai, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovo suklydimas dėl įsigytos sėklos rÅ«Å¡ies galėjo įtakoti prastÄ derlių tuo aspektu, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų taikęs įsigytai rÅ«Å¡iai netinkamas auginimo ir priežiÅ«ros metodikas.Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetÄ , sprendė, kad oficialiais sertifikatais patvirtinta atsakovo parduotų sėklų atitiktis kokybės reikalavimams kitais byloje surinktais įrodymais nebuvo paneigta.

Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas pardavė ieÅ¡kovui netinkamos kokybės prekę, tokiu bÅ«du pažeisdamas savo kaip pardavėjo sutartinius įsipareigojimus. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, susijusius su tuo, kad ir kai kuriuose kituose Å«kiuose iÅ¡ atsakovo pirkti rapsai tinkamai neužderėjo, nes tai paneigia duomenys iÅ¡ kitų Å«kių, be to, prastÄ derlių galėjo sÄ lygoti ir objektyvÅ«s nei nuo vienos iÅ¡ Å¡alių nepriklausantys veiksniai. Ä® bylÄ yra pateikti Plungės augalų veislių tyrimo skyriaus ir Utenos augalų veislių tyrimo skyriaus vasarinių rapsų veislių derinių „Jura“ ir „Katia“ bandymo laukelių įvertinimo aktai, kuriais patvirtinama, kad atlikus vasarinių rapsų veislių derinių sėklos mėginių, tarp jų ir iÅ¡ Å¡ioje byloje ginčijamų siuntų Nr. F 0440 W 401030 P ir Nr. F 0440 W 401036 P augalų morfologinį įvertinimÄ , nustatyta, kad augalai gerai iÅ¡sivystę, ankÅ¡taros su sėklomis tolygiai iÅ¡sidėsčiusios ant pagrindinio stiebo ir Å¡oninių Å¡akų (b.l. 114 -115, t.

II). Todėl ieÅ¡kinį teismas atmetė. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimo teismas nurodė, kad byloje nustatyta ir Å¡alių neginčijama, kad atsakovas yra perdavęs prekes pagal 2011 m. balandžio 19 d. sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ GAR Nr. 3230, o ieÅ¡kovas Å¡ioje sÄ skaitoje nurodytos sumos atsakovui nėra sumokėjęs. Kadangi teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu galėtų daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas patyrė nuostolių dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neturėjo galiojančios reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu ir dėl Å¡ios priežasties įskaitymas negalėjo bÅ«ti atliktas.

Kitų aplinkybių, patvirtinančių atsakovo reiÅ¡kiamo reikalavimo nepagrįstumÄ , ieÅ¡kovas nenurodė, todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovui, remiantis tarp Å¡alių sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi, tenka pareiga sumokėti atsakovui 52 272 Lt skolÄ , delspinigius ir palÅ«kanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas netinkamai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė įrodymus, pagrindžiančius ieÅ¡kovui parduotų prekių asortimento pažeidimÄ . Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas buvo sudarę pirkimo pardavimo sutartį dėl hibridinės vasarinių rapsų sėklos. Byloje yra pateikti įrodymai, kad sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma, kad atsakovo parduodama sėkla yra negrynaveislis hibridas: rapsų maišų pakuotėse net keliomis kalbomis paraÅ¡yta, kad sėkla yra hibridas; sėkla „Katia“ atsakovo internetiniuose puslapiuose nurodoma kaip vasarinių rapsų hibridas, o veislės „Jura“ derlingumas 3-4 t/ha; pardavimo sÄ skaitose nurodoma sėklos kategorija F1 (hibridinė augalo sėkla); ekspertės paaiÅ¡kino, kad veislių derinio negalima vadinti hibridu; tai, kad nupirktos sėklos yra veislių deriniai, o ne hibridai paaiÅ¡kėjo tik vėliau iÅ¡ VAT tyrimo; pats atsakovas manė pardavinėjantis hibridinę sėklÄ (kaip to pageidavo ir ieÅ¡kovas), PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje taip pat įraÅ¡ytas žymuo „F1“, kas patvirtina, jog Å¡alys buvo susitarusios dėl tokios sėklos ir atsakovas pardavė savadulkį hibridÄ .

Tuo tarpu veislių derinyje esančios hibridinės rapsų veislių sėklos kaip vienas iš derinio komponentų visiškai skiriasi savo savybėmis nuo hibridu vadinamų rapsų veislių sėklų ir negali būti laikomos tolygiomis. Teismas nepagrįstai prijungė, o po to ir rėmėsi visai kitoje byloje VAT teikta išvada dėl Prancūzijos oficialiosios kontrolės ir sertifikavimo tarnybos (S.O.C) išduotų sertifikatų išaiškinimo. Tuo tarpu minėti sertifikatai neįrodo būtent atsakovo ieškovui parduotos sėklos kokybės: sertifikatuose ir prie jų pridėtuose tyrimų dokumentuose duomenys yra skirtingi; išrašyti ankstesne data nei kad atlikti sudedamųjų dalių tyrimai; tyrimai atlikti imant sėklas iš visai kitos įmonės; skirti Latvijos rinkai.

Be to, pati VAT yra suinteresuota ne Å«kininkų naudai, nes leido prekiauti Lietuvos rinkoje prekiauti netinkamos kokybės netinkamai sertifikuotomis rapsų sėklomis. Todėl Å¡ia iÅ¡vada apskritai negali bÅ«ti remiamasi.  Teismas nepagrįstai priėmė, o po to ir vertino trečiojo asmens pateiktÄ Å¡io siÅ«lyto, bet teismo nepaskirto ekspertizei atlikti Jean Louis Duval iÅ¡vadÄ ekspertizei suformuluotais klausimais. Teismas nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovas privalėjo vadovautis prekės etiketėje esančia informacija prancÅ«ziÅ¡ku užraÅ¡u („association varietale“).

Toks vertinimas yra iÅ¡imtas iÅ¡ viso įrodymų konteksto, bylos aplinkybių kontekste neatitinka net ir maksimaliai apdairaus pirkėjo statuso reikalavimui, tuo tarpu visiÅ¡kai neatsižvelgta į pardavėjo statusÄ ir jam keliamus reikalavimus. Be to, ir pati etiketė savo vizualine iÅ¡raiÅ¡ka neatitiko veislių deriniams žymėti nustatytų reikalavimų, joje nebuvo nurodyta privaloma informacija prekiaujant veislių deriniais (procentinė svorio iÅ¡raiÅ¡ka). Nei Lietuvos, nei Europos SÄ jungos teisės aktai nenumato, kad rinkai gali bÅ«ti tiekiamos sėklos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, Lietuvoje galiojantys teisės aktai nenumato jokios alternatyvos kitokiam sėklos ženklinimui ar sertifikavimui.

Teismo vertinti sertifikatai neįrodo būtent ieškovui atsakovo parduotos sėklos kokybiškumo, į skirtingas bylas teikiami skirtingi sertifikatai (jų neatitikimo teismas neįvertino), iki bylos nagrinėjimo jų neturėjo ir VAT. Papildomai bylos nagrinėjimo metu apklausta ekspertė nurodė, kad sertifikatai kelia abejonių.Teismas nepagrįstai vadovavosi Plungės augalų vertinimo skyriaus ir Utenos augalų veislių tyrimo skyriaus bandymo laukelių įvertinimo aktais, nes sėkla buvo paimta ne iš ieškovo.

Byloje nėra jokių duomenų, ieÅ¡kovas, augindamas pirktas sėklas, bÅ«tų padaręs kokius nors pažeidimus. Kito Å«kininko (J. D.) sekančiais (2012 m.) metais atlikti bandymai parodė, kad iÅ¡ tų pačių 2011 m. pirktų maišų sėklų rezultatai buvo taip pat prasti, nuostolius yra patyrę ir kiti Å«kininkai.Teismas visiÅ¡kai nevertino atsakovo kaip pardavėjo – Å¡ios srities profesionalo - atsakomybės klausimo jam nustatytų pareigų įgyvendinimo aspektu. IeÅ¡kovas nedelsdamas pateikė pretenzijÄ tuomet, kai buvo pastebėtas sėklos nekokybiÅ¡kumas.

Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris buvo nuosavybės pirkėjui perėjimo momentu, net jei tas neatitikimas paaiÅ¡kėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.). Pardavėjo atsakomybė už bet kokius su pirkėju neaptartus daiktų trÅ«kumus yra numatyta ir CK 6.334 straipsnyje. Be to, atsakovo atsakomybė jam kyla be kaltės (CK 6.256 str. 2, 4 d. d.).Netinkamai iÅ¡sprendus nuostolių atlyginimo klausimÄ , netinkamai iÅ¡spręstas ir prieÅ¡ieÅ¡kinio klausimas. Be to, teismas priteisė nepagrįstai didelius delspinigius bei procesines palÅ«kanas.

         Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo tokius argumentus:          1.     Nėra jokio pagrindo pripažinti VAT suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje, tokio pobÅ«džio apelianto teiginiai yra nepagrįsti jokiais įrodymais. VAT teikta 2014 m. vasario 14 d. iÅ¡vada Nr.1S-270 neprieÅ¡tarauja ET Direktyvos 2002/57 EB „Dėl prekybos aliejinių ir pluoÅ¡tinių augalų sėkla“ (toliau – Direktyva) nuostatoms ir PrancÅ«zijos oficialiosios kontrolės ir sertifikavimo tarnybos iÅ¡duotam leidimui dėl sėklų pakuočių ženklinimo.

        2.       Jean Louis Duval iÅ¡vada teismas pasinaudojo kaip vienu iÅ¡ raÅ¡ytiniu įrodymu, jos turinys atsakovui buvo žinomas, todėl rungtyniÅ¡kumo principo pažeidimo, kÄ nurodo apeliantas, nėra.        3.           Tarp Å¡alių nebuvo sudarytas susitarimas dėl bÅ«tent 100 proc. hibridinės rapsų sėklos įsigijimo. Apeliantui – Å«kininkui profesionalui ir vizualiai pagal spalvas buvo įmanoma atskirti rapsų veislių derinio sėklas nuo 100 proc. hibrido.

BÅ«tent pakuotės etiketėje ir sertifikatuose, o ne pakuotės apipavidalinime nurodomi oficialÅ«s duomenys apie sėklÄ . Tai patvirtino teismo posėdyje ir ekspertės.       4.      Atsakovo internetiniame tinklapyje sėklos „Katia“ nurodytos kaip vasarinių rapsų hibridas, tačiau nėra pažymėta, kad tai bÅ«tent 100 proc. hibridas. Prie sėklų „Jura“ apraÅ¡ymo tokios nuorodos apskritai nėra. Nuoroda „F1“ PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nenurodo į Å¡alių susitarimÄ dėl 100 proc. hibridinės sėklos pardavimo, be to, tokiu argumentu ieÅ¡kinys ir nebuvo grindžiamas.     5.

   Pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas prekių kiekį ir kokybę turi pasitikrinti pats pirkėjas prekių atsiėmimo metu (sutarties 2.3 p.).     6.    Net ir tuo atveju, jei apeliantas, įsigijęs veislių derinio sėklas, jas būtų auginęs ir prižiūrėjęs kaip 100 proc. hibridines, pagal ekspertų išvadas ir paaiškinimus tai derliaus kiekiui niekaip negalėjo pakenkti. Joks teisės aktas nedraudžia hibridu ar hibridinėmis sėklomis vadinti tas sėklas, kurių sudėtyje yra itin didelis kiekis hibridinės sėklos.

Tuo tarpu atsakovas bei trečiasis asmuo niekur ir nėra nurodę, kad rapsų sėklos yra bÅ«tent 100 proc. hibridinės.   7.    Tai, kad sėklos atitiko kokybės reikalavimus, patvirtina  PrancÅ«zijos oficialiosios kontrolės ir sertifikavimo tarnybos iÅ¡duoti sertifikatai, VAT raÅ¡tai ir iÅ¡vados.    8.   Net ir netinkamas rapsų sėklų asortimentas, sėkloms esant kokybiÅ¡koms, negalėtų lemti nuostolių kilimo, jei apeliantas tinkamai bÅ«tų auginęs bei prižiÅ«rėjęs šį procesÄ ir nebÅ«tų kitų nepalankių veiksnių.

Tarp apelianto deklaruojamų kaip neteisėtų atsakovo veiksmų ir nuostolių joks priežastinis ryÅ¡ys neegzistuoja.             Trečiasis asmuo atsiliepimu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistu. Nurodo iÅ¡ esmės tokius pat tokius argumentus kaip ir atsakovas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliantas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenurodo, teisėjų kolegija taip pat jų neįžvelgia.

Todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo ribose. Apeliacinis skundas netenkintinas. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas (su tuo iÅ¡ esmės sutinka ir apeliantas apeliaciniame skunde), ieÅ¡kinys dėl nuostolių atlyginimo yra grindžiamas tuo, kad apeliantui 2009 m. balandžio 15 d. sutartimi buvo parduotos ne to asortimento ir nekokybiÅ¡kos rapsų sėklos. Tai, anot apelianto, lėmė blogÄ derlių ir nebuvo gautos pajamos, kurias apeliantas bÅ«tų gavęs.          Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sÄ lygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų –įprastus reikalavimus.

Pardavėjas pagal sutartį atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jei tas neatitikimas paaiÅ¡kėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.). Tačiau pardavėjas neatsako pagal minėto straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimÄ , jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimÄ (CK 6.327 str. 2 d.), o pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingÄ laikÄ po to, kai neatitikimÄ pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneÅ¡a pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka.             Pardavėjo daiktų perdavimo pareigos, susijusios su reikalavimais asortimentui, priklausomai nuo to, ar daiktų asortimentas arba jo nustatymo tvarka yra (ne)aptartas sutartyje, yra numatytos CK 6.331 straipsnyje.

Daiktų asortimento sÄ lygos pažeidimo atveju pirkėjo teisės numatytos CK 6.332 straipsnyje. Pardavėjo pareigos, susijusios su perduodamų daiktų kokybe, pirkėjo teisės nusipirkus netinkamos kokybės daiktÄ reglamentuotos CK 6.333, 6.334 straipsniuose. Nagrinėjamu atveju apeliantas nereiÅ¡kė ieÅ¡kinio dėl savo teisių gynimo minėtose normose nustatytais bÅ«dais, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo.             Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymÄ arba netinkamÄ Ä¯vykdymÄ (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.).

Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė, žala (CK 6.246 - 6.249 str.). Civilinei atsakomybei kilti yra bÅ«tinas visų Å¡ių sÄ lygų buvimas.                           Dėl prekių asortimento             Byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo, kad paprastai aliejinių rapsų rinka dalijama į linijines sėklas ir hibridus, tačiau galimos ir trys kategorijos – linijinės sėklos, hibridai ir veislių deriniai (hibridų ir linijinių sėklų deriniai ir skirtingų hibridų deriniai).

Apeliantas Å¡ioje byloje įrodinėjo, kad Å¡alys susitarė bÅ«tent dėl hibridinės vasarinių rapsų sėklos pirkimo, tuo tarpu atsakovo parduotos sėklos (veislių derinys) negali bÅ«ti vadinamos hibridinėmis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atskiro raÅ¡ytinio susitarimo dėl bÅ«tent 100 proc. hibridinės sėklos pardavimo nebuvo, todėl apie atitinkamo susitarimo tarp Å¡alių buvimÄ ar nebuvimÄ , taip pat atsakovo žinojimÄ apie konkrečius ieÅ¡kovo poreikius sprendė pagal Å¡alių nurodytas sandorio sudarymo aplinkybes.

             Apeliacinis skundas didžiÄ ja dalimi yra grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ieÅ¡kinyje ir dėl kurių pirmosios instancijos teismas pasisakė padarydamas iÅ¡vadÄ , kad pripažinti prekių asortimento pažeidimÄ nėra pagrindo. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vien klaidinga nuoroda į hibridÄ - „F1“ - 2011 m. balandžio 19 d. sÄ skaitoje – faktÅ«roje GAR Nr. 3230, ypač atsižvelgiant į specialių žinių jos suvokimui reikalaujantį Å¡ios nuorodos pobÅ«dį, nėra pakankama spręsti apie Å¡alių susitarimÄ dėl 100 proc. hibridinės sėklos pardavimo; atsakovo internetinio tinklapio iÅ¡raÅ¡e esanti informacija neleidžia spręsti, kad atsakovas kokiu nors bÅ«du bÅ«tų patvirtinęs apeliantui, jog parduodamos sėklos „Jura“ ir „Katia“ yra 100 proc. hibridai (o „Jura“ hibridine sėkla tinklapyje apskritai ir nebuvo nurodyta); bÅ«tent prekės etiketėje (o ne pakuotės apipavidalinime) yra nurodomi oficialÅ«s duomenys apie prekę, todėl, teismo vertinimu, bÅ«tent joje nurodyta informacija, o ne informacija ant pakuotės apeliantas, bÅ«damas profesionalus Å«kininkas, privalėjo vadovautis, tuo tarpu kilus neaiÅ¡kumų dėl perkamos prekės (pvz., esant ieÅ¡kovo nurodomam neatitikimui tarp pakuotės ir etiketės informacijos), veikdamas kaip apdairus ir rÅ«pestingas asmuo privalėjo pareikalauti iÅ¡ pardavėjo papildomos informacijos; nuoroda – veislių derinys (pranc. association variétale) sėklų „Jura“ ir „Katia“ etiketėse yra, o Europos Bendrijoje egzistuojant vieningai sėklos sertifikavimo schemai ir laisvam prekių judėjimui, teigtina, kad tinkamai kitoje valstybėje narėje (PrancÅ«zijoje) paženklinta sėkla galėjo bÅ«ti tiekiama Lietuvos Respublikos rinkai ir nėra pagrindo teigti, kad atsakovo parduotų sėklų etiketės neatitiko joms keliamų reikalavimų spalvinio žymėjimo aspektu.

IÅ¡ esmės paminėtų argumentų pagrindu teismas sprendė, kad apeliantas byloje neįrodė, jog atsakovas jam perdavė netinkamo asortimento prekę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo nesutikti su Å¡ia iÅ¡vada ir apeliacinio skundo argumentai jos nepaneigia.              Pagal CK 6.331 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka Å¡alių suderintÄ daiktų asortimentÄ , jei tai numato pirkimo pardavimo sutartis. Šalių sudarytoje 2009 m. balandžio 15 d. pirkimo pardavimo sutartyje (t. 3, b.l. 8-10) nėra konkrečiai numatyta, kokio asortimento prekės turi bÅ«ti parduotos.

Pagal jos 1.1 punktÄ Ä¯sipareigota parduoti/nupirkti suderinto asortimento prekes, tačiau nurodant, kad Å¡i sutartis yra pagrindas daugkartiniam prekių pirkimui/pardavimui (sutarties 1.3 p.). Todėl yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad siekiant nupirkti konkretaus asortimento prekes, Å¡alys turi jį suderinti. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Å¡iuo atveju Å¡alys bÅ«tų kokiu nors bÅ«du ne tik atskirai susitarusios dėl konkretaus asortimento, bet ir apskritai jį derinusios ar bent apeliantas atsakovui bÅ«tų kokiu nors bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kęs aiÅ¡kiÄ valiÄ Ä¯sigyti bÅ«tent 100 proc. hibridÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad vien žyma(santrumpa) „F1“ sÄ skaitoje faktÅ«roje savaime nėra pakankama iÅ¡vadai, jog Å¡alys buvo susitarusios parduoti/pirkti 100 proc. hibridinę sėklÄ (beje, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, Å¡ia aplinkybe ieÅ¡kinys ir nebuvo grindžiamas, o tai, kad santrumpa „F1“ reiÅ¡kia pirmos kartos fertiliÄ hibridinę sėklÄ bylos nagrinėjimo eigoje buvo atsakyta tik ekspertizės akte atsakant į apelianto formuluotÄ klausimÄ â€“ t. 3, b.l. 168).

             Tokiu atveju, t.y. nenustačius, kad Å¡alys sutartimi buvo susitarusios dėl konkretaus asortimento, vertintina, ar iÅ¡ sutarties turinio ir esmės matyti, kad prekės turi atitikti apelianto nurodomÄ asortimentÄ , ir dėl to atsakovas privalėtų perduoti tik tokias prekes, kurios atitiktų pastarajam žinomus sutarties sudarymo metu apelianto poreikius, arba pasinaudoti teise atsisakyti sutarties (CK 6.331 str. 2 d.). Minėta, apeliantas įrodinėjo, kad jis siekė įsigyti bÅ«tent 100 proc. hibridinę sėklÄ , o ne kaip veislių derinių inter alia hibridų hibridÄ .

Tačiau atsakovo interneto tinklapyje dėl „Jura“ sėklų apskritai nebuvo nurodyta, kad tai koks nors hibridas, o dėl „Katia“ sėklų nurodyta, jog tai vasarinių rapsų hibridas. Taigi, jeigu vertinti atsakovo ketinimus pagal atsakovo tinklapyje pateiktÄ informacijÄ , apeliantui, gal bÅ«t, buvo pagrindas subjektyviam suvokimui, kad „Katia“ sėklos yra hibridas (kita vertus, ir tai dar nereiÅ¡kia, kad bÅ«tinai tik 100 proc., o ne kitoks hibridas), tai apie „Jura“ sėklas taip manyti tinklapio duomenų pagrindu iÅ¡ viso nebuvo pagrindo.

Kita vertus, atsakovas niekur inter alia savo tinklapyje nebuvo nurodęs, kad parduodamos sėklos yra 100 proc. hibridas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad hibrido sÄ vokos apibrėžimas galiojančiuose teisės aktuose nepateiktas ir iÅ¡ esmės nėra draudimo reklaminėje ar panaÅ¡ioje medžiagoje (Å¡iuo atveju – interneto tinklalapyje pateikiamoje informacijoje) hibridinėmis sėklomis vadinti sėklas, kurių sudėtyje yra itin didelis kiekis hibridinės sėklos (80 proc.).

Todėl galima sutikti su teismo konstatavimu, kad apelianto, vienu metu įsigijusio iÅ¡ atsakovo abi nurodytas sėklų rÅ«Å¡is, tvirtinimas, kad jis siekė įsigyti bÅ«tent ir tik hibridinę sėklÄ remdamasis atsakovo internete pateikta informacija, negali bÅ«ti pripažintas nuosekliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, darant prielaidÄ , jog apeliantas turėjo ketinimus įsigyti 100 proc. hibridÄ ir sėklų pakuotės apipavidalinimas – užraÅ¡ai ant jos, kad tai yra hibridas (t. 1, b.l. 30, 31), galėjo įtakoti ir tokį (bet nebÅ«tinai – vien tokį) apelianto suvokimÄ , kad jis įsigyja 100 proc. hibridÄ .

Tačiau, minėta, byloje nėra jokių įrodymų, kad ir atsakovui buvo ar turėjo bÅ«ti žinomas arba bent dėl kokių nors apelianto valios iÅ¡raiÅ¡kos formų aiÅ¡kiai numanomas apelianto nurodomas poreikis įsigyti ne veislių derinio sėklas, o bÅ«tent tik 100 proc. hibridÄ ir, nepaisant to, atsakovas pardavė veislių derinį. Pastebėtina, jog ir gamintojas niekur nėra nurodęs, kad jo parduodamos sėklos yra 100 proc. hibridas. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, minėtos aplinkybės, viena vertus, leidžia abejoti, kad sutarties sudarymo metu apeliantas iÅ¡ tikrųjų siekė įsigyti 100 proc. hibridines sėklas, kita vertus, t.y. net ir neabejojant apelianto ketinimais, neteikia pagrindo pripažinti CK 6.327 straipsnio 1 dalies, 6.331 straipsnio nuostatų pažeidimÄ iÅ¡ atsakovo pusės. TokiÄ iÅ¡vadÄ sustiprina ir paties apelianto tolesni veiksmai.

Ä®sigijęs sėklas, apeliantas jas pasėjo, tačiau (prieÅ¡) sėdamas jis, kaip profesionalus Å«kininkas, vien jau dėl spalvinės gamos negalėjo vizualiai nematyti, kad įsigijo ne 100 proc. hibridÄ , o veislių derinį – ekspertai yra nurodę, kad „veislių derinių skiriamasis požymis yra tai, kad sterilaus motininio hibrido ir apdulkintojo sėklos yra beicuojamos skirtingos spalvos beicais, todėl sėklos tame pačiame maiÅ¡e yra dviejų skirtingų spalvų“. Å iuo atveju apeliantas pretenzijas pradėjo reikÅ¡ti tik paaiÅ¡kėjus derliaus perspektyvoms.

Taigi, ir pripažinus, jog sėklų pakuočių turinio pirkimo metu jis galėjo nežinoti ir dėl jo nurodomų priežasčių (atsakovo interneto tinklapio informacijos, pakuotės užrašų, etiketės žymėjimo ir informacijos joje užsienio kalba) galėjo tikėtis, jog įsigijo 100 proc. hibridÄ , jo elgesys nerodo, jog jis manė, kad jam parduota netinkamo asortimento prekė.              Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas byloje neįrodė, jog atsakovas jam perdavė netinkamo asortimento prekę. Be to, minėta, pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingÄ laikÄ po to, kai neatitikimÄ pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneÅ¡a pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.327 str. 5 d.), o ir asortimento neatitinkantys daiktai laikomi priimtais, jeigu pirkėjas per protingÄ terminÄ po jų gavimo nepraneÅ¡a pardavėjui apie atsisakymÄ priimti daiktus (CK 6.332 str. 4 d.).

             Kartu teismas nurodė ir dar vienÄ reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo asortimento pažeidimo aspektu atmetimo pagrindÄ â€“ priežastinio ryÅ¡io nebuvimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir nepaisant aukščiau paminėtų motyvų, iÅ¡ tikrųjų nėra pagrindo konstatuoti asortimento priežastinio ryÅ¡io su nuostoliais. Neneigiant, kad 100 proc. hibridinės sėklos potencialiai yra derlingesnės, tai savaime nereiÅ¡kia, kad toks potencialas bus pasiektas nepriklausomai nuo objektyvių sÄ lygų bei nuo subjektyvių Å«kininko veiksmų.

Šiuo aspektu ir ekspertai yra nurodę, kad „vien rapsų veislė ar sėklos kokybė negali tiesiogiai nulemti prikulto derliaus kiekį“ (t. 3, b.l. 171). Todėl apeliantas, reikalaudamas šiuo pagrindu nuostolių atlyginimo, turėtų įrodyti, kad įsigijus 100 proc. hibridines sėklas rezultatas (derlius) būtų buvęs kitoks nei jam atsiradęs, o toks rezultatas buvo gautas būtent dėl veislių derinio pasėjimo ir negalėjo būti gautas toks, koks būtų gautas iš 100 proc. hibrido sėklų (CPK 12, 178 str.).

Tokių įrodymų faktiÅ¡kai nėra pateikta, apeliantas savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės deklaratyviais teiginiais. Pažymėtina, kad ekspertai yra nurodę, jog auginant hibridinę rapsų sėklÄ iÅ¡ esmės „jokie specifiniai auginimo technologijų reikalavimai ir specifiniai priežiÅ«ros bÅ«dai nekeliami“, o „veislių deriniams kaip ir hibridinėms veislėms keliami panaÅ¡Å«s reikalavimai“ (t. 3, b.l. 166). Å iame kontekste pastebėtina ir tai, kad apeliantas nurodo, jog dalies kitų Å«kininkų derlius iÅ¡ minėto veislių derinio sėklų taip pat buvo prastas.

Tačiau, nepaneigiant tokio fakto iÅ¡ esmės, byloje niekaip nepaneigti ir prieÅ¡ingÄ faktÄ patvirtinantys duomenys, kad kitos dalies Å«kininkų derlius svyruoja 2,5 – 3,5 t/ha ribose (t. 2, b.l. 116-153). Tuo tarpu pats apeliantas ieÅ¡kinyje nurodo besivadovaujantis gautinu, jo manymu, derliaus vidurkiu 3 t/ha (kas faktiÅ¡kai atitinka minėtų ribų vidurkį), o nuostolius apskaičiuojantis netgi iÅ¡ dar mažesnio kiekio – 2 t/ha, t.y. netgi mažesnio kiekio nei nurodo gavusi pastaroji Å«kininkų dalis.

             Dėl sėklų kokybės             Apeliantas Å¡iÄ skundo dalį grindžia rapsų sėklos neatitikimu kokybės reikalavimams ir sėklų sertifikavimu. Pažymėtina, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad sėklų sertifikavimo aplinkybėmis ieÅ¡kinys nebuvo grindžiamas, jis buvo grindžiamas tik sėklų kokybe, o netinkamos kokybės faktÄ apeliantas grindė iÅ¡ esmės tuo, kad nebuvo gautas planuotas derlius. Taigi, Å¡iuo aspektu apeliacinis skundas, remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, negalėtų bÅ«ti grindžiamas, juo labiau, kad iÅ¡ paties apelianto teiktų paaiÅ¡kinimų ir nesimato, kad pirkdamas sėklas jis bÅ«tų reikalavęs pateikti sertifikatus, bet jie jam dėl kokių nors priežasčių nebuvo pateikti.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl to pasisakė, teisėjų kolegija vertina padarytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ bei sprendžia, kad su jomis nesutikti iÅ¡ esmės nėra pagrindo.               IÅ¡ į bylÄ pateiktos VAT 2014 m. vasario 14 d. iÅ¡vados matyti, kad vasarinių rapsų veislių deriniai „Katia“ ir „Jura“ yra registruoti PrancÅ«zijos Nacionaliniame augalų veislių kataloge ir gali bÅ«ti tiekiami rinkai (t. 4, b.l. 124-130).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo parduotų sėklų atitiktį keliamiems kokybės reikalavimams patvirtina oficialios institucijos išduotais dokumentais toms sėklų siuntoms, dėl kurių kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje - Prancūzijos Respublikos Oficialiosios kontrolės ir sertifikavimo tarnybos (S.O.C) išduotais OECD sertifikatais sėkloms „Jura“, siuntos Nr. F 0440 W 401030 P (t. 1, b.l. 177), sėkloms „Katia“, siuntos Nr. F 0440 W 401036 P (t. 1, b.l. 179).

Kita vertus, vertinant susijusius su sertifikavimu apelianto skundo argumentus, atsižvelgiant į tai, kad ekspertai tiek ekspertizės atlikimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡sakė tam tikras abejones dėl sertifikatų rekvizitų patikimumo (t. 3, b.l. 170, t. 4, b.l. 181), po ekspertizės atlikimo PrancÅ«zijos bendrovės „Arterris“ teikė partijų numerių atitaisymus (t. 4, b.l. 3-4), visiÅ¡kai paÅ¡alinti bet kokias abejones jų patikimumo aspektu nebÅ«tų galima. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nuostolių atsiradimo faktas ne tik nebuvo grindžiamas sėklų sertifikatų pagrindu, bet jis nėra ir priežastiniame ryÅ¡yje su tuo, nes sertifikato (ne)buvimas savaime nėra vienintelis ir nepaneigiamas įrodymas, galintis patvirtinti (ne)tinkamos kokybės faktÄ absoliučiai visais atvejais.

Tuo tarpu Å¡ios bylos duomenys vis tik neteikia pakankamo pagrindo sutikti su apeliantu, kad jo įgyta sėkla buvo nekokybiÅ¡ka ir bÅ«tent dėl to apelianto derlius buvo prastas.              Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t.y. kurios bÅ«tinos daiktui, kad jį galima naudoti pagal įprastinę ar specialiÄ paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.). Aukščiau jau aptarta, kad pripažinti, jog laikyti, kad parduotos sėklos neatitinka sutarties sÄ lygų asortimento prasme, nėra pagrindo.

Taip pat jau aukščiau minėta, kad viena dalis Å«kininkų skundėsi neigiamais rezultatais, tačiau kita dalis nurodė visiÅ¡kai prieÅ¡ingai. Pažymėtina, kad iÅ¡ pateiktų sėklų įsigijimo dokumentų matyti, jog Å«kininkų pastaroji dalis sėklas įsigijo tuo pačiu laikotarpiu kaip ir apeliantas – 2011 m. kovo-balandžio mėn. (t. 2, b.l. 116-153). Ä® bylÄ pateikti Plungės augalų veislių tyrimo skyriaus ir Utenos augalų veislių tyrimo skyriaus vasarinių rapsų veislių derinių „Jura“ ir „Katia“ bandymo laukelių įvertinimo aktai, kuriais patvirtinama, kad atlikus vasarinių rapsų veislių derinių sėklos mėginių, tarp jų iÅ¡ Å¡ioje byloje ginčijamų siuntų Nr. F 0440 W 401030 P ir Nr. F 0440 W 401036 P, augalų morfologinį įvertinimÄ , nustatyta, kad augalai gerai iÅ¡sivystę, ankÅ¡taros su sėklomis tolygiai iÅ¡sidėsčiusios ant pagrindinio stiebo ir Å¡oninių Å¡akų (t. 2, b.l. 114 -115).

Beje, Plungės augalų veislių tyrimo skyriaus įvertinimo aktÄ pasirašė ir apelianto atstovė. Å ių aktų iÅ¡vadų apeliantas skundo argumentais nepaneigia, nurodydamas iÅ¡ esmės tik tai, kad sėklos tyrimui buvo paimtos ne iÅ¡ apelianto nupirktų pakuočių, dalies kitų Å«kininkų derlius buvo prastas, nėra įrodymų, kad jis bÅ«tų pažeidęs sėjos ar priežiÅ«ros reikalavimus. Tačiau apeliantas nepateikia įrodymų (ir nekvestionuoja), kad tyrimai bÅ«tų atlikti ne su tų pačių siuntų (partijų) sėklomis ir nepateikia įrodymų, kad bÅ«tent iÅ¡ jo pirktų pakuočių sėklų atlikti tyrimai bÅ«tų davę kitokius rezultatus.

Tuo tarpu bÅ«tent asmuo, praÅ¡antis žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį.              Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apelianto teikiami įrodymai negali bÅ«ti pakankamu pagrindu ieÅ¡kinio tenkinimui. Å iame kontekste atmestini apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai priėmė ir rėmėsi kitoje byloje VAT teikta iÅ¡vada dėl PrancÅ«zijos oficialiosios kontrolės ir sertifikavimo tarnybos (S.O.C) iÅ¡duotų sertifikatų iÅ¡aiÅ¡kinimo, teismo nepaskirto ekspertizei atlikti Jean Louis Duval iÅ¡vada ekspertizei suformuluotais klausimais.

Visų pirma, įrodymais civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais įstatymų nustatyta tvarka galima konstatuoti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, o byloje esančių įrodymų vertinimÄ inter alia sÄ sajumo, leistinumo ir patikimumo aspektais teismas atlieka priimdamas sprendimÄ (CPK 177 str. 1 d., 185 str., 265 str. 1 d.). Antra, iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad apelianto nurodomi įrodymai ne tik nebuvo vieninteliai, kuriais padarytos iÅ¡vados ginčo iÅ¡sprendimui, bet ir jų reikÅ¡mė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra antraeilė, nes tokias pat iÅ¡vadas galima padaryti ir jų nesant.

             Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio             Apeliantas neginčija savo pagrindinės skolos atsakovui, jis ir ieÅ¡kiniu siekė jÄ Ä¯skaityti. Tarp Å¡alių sudarytos 2009 m. balandžio 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties 3.3 punktas numato 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ nuo neapmokėtos prekių vertės. MinėtÄ sutartį apeliantas sudarė laisva valia, jos sÄ lygų nekvestionavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje numatytų delspinigių dydis savaime nėra neprotingai didelis, o apeliantas ir nenurodo, kokiais argumentais remdamasis jis mano, kad delspinigiai, o taip pat palÅ«kanos yra nepagrįstai dideli.

Pažymėtina, kad palÅ«kanos priteistos remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, jų apskaičiavimo apeliantas nekvestionuoja. Todėl apeliacinio skundo motyvų pagrindu teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimo dalyje.              Nenustačius pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ sprendimÄ , jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).          Bylinėjimosi iÅ¡laidos          Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis apeliacinės instancijos teisme patyrė 10 648 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ .

Å i suma akivaizdžiai virÅ¡ija CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus ribojimus, todėl negali bÅ«ti priteisiama visa apimtimi nenustačius iÅ¡imtinių aplinkybių. Todėl iÅ¡ apelianto atsakovui, nevirÅ¡ijant CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytų ribojimų, priteistina 1 500 Lt (CPK 93 str. 1 d.).                           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

Č. 1 500 Lt už advokato pagalbÄ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Agrimatco Vilnius“.                          Teisėjai                                                    Konstantinas Gurinas                                                                                                                                                                         Nijolė PiÅ¡kinaitė                                                                                                                                                                          Alvydas PoÅ¡kus