2017-11-14 Nr. AB-20987-3-62-3-02413-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-900-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02413-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. A. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 35 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 4–12, 20–22).

2. Nurodė, kad nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 6 d. sąlygos Pravieniškių PN-AK neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų. Gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto vienam asmeniui vidutiniškai teko mažiau nei nustatyta. Dėl ploto trūkumo jis negalėjo pailsėti, tarp nuteistųjų vyko nuolatiniai konfliktai. 8–9 būrio nuteistieji priversti naudotis tik 2 klozetais, 4 tupyklomis, 1 pisuaru, todėl tekdavo pastoviai laukti, kol bus galima pasinaudoti tualetu. Tualeto patalpose nėra langų, nešvaru, tvyro smarvė, durys išlaužtos. Prausyklos patalpose yra 7 praustuvės, tačiau veikia tik 4, jomis naudojasi 219 nuteistųjų. Prausyklos patalpose drėgna, šalta, veisiasi pelėsis ir ant lubų, ir ant sienų. Virtuvėlės patalpomis taip pat naudojasi 219 nuteistųjų, tačiau čia yra tik 2 šaldytuvai ir 2 dujinės viryklės, tačiau veikia tik 5 degikliai, virtuvėlės patalpose nešvaru, daug šiukšlių, veisiasi parazitai, dėl to jis negali naudotis virtuve. Pravieniškių PN-AK pareiškėjas buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, žalojant sveikatą, nesudarant normalių bausmės atlikimo sąlygų, žeminant jo orumą. Atsakovas nesilaikė Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimų. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus, pažeminimą, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, galimybių sumenkinimą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, pablogėjo sveikata, negali miegoti, tapo dirglus, jaučia baimę, sumažėjo bendravimo galimybės.

3. Atsakovas su skundu nesutiko, atsiliepime (b. l. 34–39) prašė skundą atmesti.

4. Nurodė, jog kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti konkretaus būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Per visą bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Pareiškėjo skundo motyvas, kad jis kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis neatitinka tikrovės. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginančios jo buvimą pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečiais faktais pagrįstų duomenų, kad Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija nesilaikė skunde nurodytų teisės normų reikalavimų.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 10 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 133–138).

6. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246–6.249, 6.271 straipsnių nuostatomis.

7. Nuo 2010 m. balandžio 30 d. įsigaliojo 2010 m. balandžio 26 d. Teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 111.2 punktas – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2016 m. sausio 6 d. pareiškėjui atsakovas neužtikrino teisės aktais numatyto minimalaus gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam, t. y. pareiškėjui teko atitinkamai 0,1 ir 0,68 kv. m ploto mažiau ir nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTĮ 57 str.). Akivaizdu, kad gyvendamas perpildytoje patalpoje pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą.

8. Pareiškėjas nurodė, jog minėtu laikotarpiu bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, tačiau byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Sprendžiant ginčą, akcentuotos bausmės atlikimo pataisos namuose bendrosios sąlygos, t. y. kad ši įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, tačiau dėl šių sutrikimų medicininės, psichologinės pagalbos nesikreipė, todėl teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

10. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Įvertinus pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

11. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

12. Teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam užtikrinant teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią ploto normą buvo pažeista, todėl atsižvelgus į nustatyto pažeidimo trukmę ir mastą, į tai, kad 911 parų pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą, taip pat įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais laikyta, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas, šiuo konkrečiu atveju, nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą, todėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintinas pinigais (CK 6.250 str. 1 d.), t. y. 1 600 Eur suma, kuri priteistina iš atsakovo pareiškėjui.

13. Dėl kalinimo sąlygų būryje Nr. 8 teismas nepasisakė, kadangi byloje nebuvo jokių duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į minėtą būrį, todėl jo teisės ir teisėti interesai pažeisti nebuvo, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė.

14. 2010 m. kovo 30 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 nuostatos nereglamentuoja minimalaus vienam nuteistajam skirtinų dušo, sanitarinių mazgų patalpų ploto. Minėtuose teisės aktuose taip pat nenurodytas ir minimalus bendras šių patalpų plotas. Teismui pateikti duomenys patvirtino, kad 7 ir 9 būrių prausyklose įrengta po 8 praustuves ir po 2 kojų plautuves. Sanitariniuose mazguose klozetai ir unitazai įrengti kabinose, 7 būrio sanitarinėse kabinose įrengti 5 klozetai, 1 unitazas, 1 plautuvė, 9 būrio sanitarinėse kabinose įrengti 4 klozetai, 2 unitazai, 1 plautuvė rankoms. 7 būryje įrengtos 5 vietų, o 9 būryje – 6 vietų dušinės, kuriose nuolat yra karštas vanduo (įrengtas vandens šildytuvas).

Gyvenamosios, buitinės, pagalbinės patalpos valomos pagal 2011 m. liepos 20 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu Nr. V-416 patvirtintą Tvarką. Vadovaujantis HN 76:2010 58 punkto nuostatomis laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 3 dalyje nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prievolė administracijos pakyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose, sudaryti, patvirtinti ir gyvenamosiose patalpose iškabinti nuteistųjų budėjimo grafikai.

Pagal minėtą teisinį reglamentavimą įkalinimo įstaigos gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas (tame tarpe ir langus) privalo valyti patys nuteistieji, taigi patys nuteistieji (tame tarpe ir pareiškėjas) privalo nuolat rūpintis patalpų švara (ABTĮ 57 str.). Kenkėjų kontrolės stebėjimo žurnalo duomenys patvirtino, jog reguliariai yra atliekama dezinfekcija ir kontroliuojami jos rezultatai įvairiose patalpose. Pataisos namai su UAB „Dezinfa“ yra sudariusi sutartį, pagal kurią įstaigos objektuose periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos.

Teismui nebuvo pateikta duomenų, kurie duotų pakankamą pagrindą išvadai, jog minėtos sutarties šalys nesilaiko. Pažymėta, jog 2011 m. kovo 3 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato įstaigos prievolės įrengti būriuose virtuvėles, kadangi nuteistieji maistu aprūpinami centralizuotai ir nemokamai, nors jos Pravieniškių PN-AK yra įrengtos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti virtuve, tualetu, prausykla, dušu.

Dėl šių aplinkybių į pataisos namų administraciją pareiškėjas nesikreipė. Bylos duomenys taip pat patvirtino, jog asmeninius rūbus 3-io sektoriaus nuteistieji gali džiovinti džiovykloje – atskiroje patalpoje arba lauke įrengtose džiovyklose, tačiau gyvenamosiose patalpose rūbus ir avalynę nuteistieji džiovina savo iniciatyva. Taigi, pareiškėjo skundo motyvai dėl antisanitarinių sąlygų būriuose Nr. 7 ir Nr. 9 nepagrįsti.

15. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas tik konstatavo pažeidimus ir visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, nes teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sąlygų Pravieniškių PN-AK, yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

III. 16. Pareiškėjas R. A. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą (b. l. 146–148).

17. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo laikotarpį, kurį pareiškėjas buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis. Pareiškėjas prašė skaičiuojant šį laikotarpį taikyti teisės į 4 kv. m, atskaičiavus baldus, europietišką standartą. Pareiškėjas neprašė vadovautis Lietuvos teise, kadangi ji prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.

18. Pareiškėjas nebuvo pristatytas į teismo posėdį, nors dalyvauti pageidavo, dėl to negalėjo pateikti teismui dokumentų apie sveikatos būklę.

19. Teigia, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas atsisakė vadovautis EŽTT praktika dėl neturtinės žalos dydžio.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 171–173) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

21. Atsakovo teisimu, vien aplinkybė, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė atlikti bausmę tinkamo ploto patalpose, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, taip pat ir neturtinės žalos atsiradimo fakto.

22. Pareiškėjas R. A. apeliacinio skundo papildyme (b. l. 177–178) papildomai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į medicininius dokumentus, kuriuos pareiškėjas buvo pateikęs. Pareiškėjo teigimu, psichikos sutrikimai išsivystė dėl blogų kalinimo sąlygų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

24. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 6 d. Pravieniškių PN-AK jis buvo laikomas neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

25. Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jis nebuvo pristatytas į teismo posėdį, nors norėjo jame dalyvauti.

26. ABTĮ 79 straipsnio 2 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu. Ši norma ne tik nustato pirmosios instancijos teismo posėdžio formą, bet ir suteikia garantijas proceso šaliai, jog proceso įstatyme nustatytas teises ji gali įgyvendinti dalyvaudama teismo posėdyje.

27. Nors ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis numato, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, tačiau taikant šią proceso normą negali būti pažeidžiami administracinių bylų proceso principai (pvz., teisės būti išklausytam, šalių procesinio lygiateisiškumo ir kt.). Be to, ABTĮ 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti proceso šalių paaiškinimų.

28. Tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-139/2012). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kitų proceso principų nesilaikymas gali lemti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą.

29. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2016 m. vasario 18 d. buvo įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apygardos administracinio teismo posėdį, turėjusį vykti 2016 vasario 29 d., 9 val. (b. l. 76). Proceso dalyviams neatvykus, pirmosios instancijos teismas 2016 m. vasario 29 d. priėmė nutartį bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 131). 2016 m. kovo 16 d. pareiškėjas prašė teismo informuoti apie kitą posėdį, nes nebuvo atvežtas į vasario 29 d. teismo posėdį, nors dalyvauti pageidavo (b. l. 141). Teismas 2016 m. kovo 22 d. raštu pareiškėjui atsakė, kad pareiškėjas tinkamai neišreiškė teismui pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje, o informuotas apie posėdį buvo - asmeniškai pasirašė ant teismo šaukimo. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo laikomas laisvės atėmimo įstaigoje, t. y. pats pareiškėjas savarankiškai atvykti į teismą neturėjo teisės/galimybės, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių procesinių veiksmų siekdamas išsiaiškinti pareiškėjo valią dalyvauti teismo posėdyje, taip pat nesiėmė jokių procesinių veiksmų siekdamas užtikrinti, kad pareiškėjui būtų suteikta galimybė atvykti į teismo posėdį ir išsakyti savo poziciją ginčo klausimu.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui turėjo būti sudaryta galimybė įgyvendinti savo teisę betarpiškai dalyvauti bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1259-442/2017, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-542-146/2017). Atsižvelgiant į nuteistųjų specifinę padėtį, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje esantis asmuo negali savo nuožiūra pasirinkti likti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje ar esant būtinybei iš jos išvykti. Pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs, dėl kokių priežasčių pareiškėjas nebuvo pristatytas į teismo posėdį, neturėjo pagrindo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

31. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pareiškėjui nedalyvaujant, pažeidė ne tik teisės būti išklausytam principą, bet ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą (ABTĮ 53 straipsnio 1 dalis). Taip pat, nesuteikiant pareiškėjui teisės teismo posėdžio metu pagrįsti skundo motyvus ir argumentus, įgyvendinti kitas teises, numatytas ABTĮ 53 straipsnio 2 dalyje, buvo pažeistos jo teisės į teisingą procesą.

32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai išnagrinėjęs bylą pareiškėjui nedalyvaujant, netinkamai pritaikė proceso teisės normas, dėl ko galėjo neteisingai išspręsti bylą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė