2022-06-08 Nr. AB-15447-4-69-3-00473-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-470-525/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00473-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. N. A., atstovaujamo pagal įstatymą H. O. A. F., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. N. A., atstovaujamo pagal įstatymą H. O. A. F., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjo P. N. A. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamo pagal įstatymą H. O. A. F., atstovas advokatas Paulius Vinkleris elektroniniu paštu kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 22S63199 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Dėl minėtos teismo nutarties pareiškėjo atstovas advokatas Paulius Vinkleris 2022 m. balandžio 14 d. pateikė (teisme gautas 2022 m. balandžio 15 d.) atskirąjį skundą, kurį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi tenkino ir panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 11 d. nutartį. Teismas ta pačia nutartimi nustatė 14 dienų terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir VEP) posistemiu; pateikti duomenis, pagrindžiančius atstovavimą ir įgaliojimą advokatui; pateikti duomenis apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba motyvuotą ir pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; pasiūlyti tikslinti skundo dalyką ir suformuluoti aiškius pareiškėjo reikalavimus; pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir atsiliepimo į skundą gavimo.

Pareiškėjo atstovas advokatas Paulius Vinkleris , naudodamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemio paskyra, 2022 m. balandžio 29 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 22S63199 dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir leisti pareiškėjui laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pritaikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą (nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta – pareiškėjo Pauliaus Vinklerio atskirąjį skundą) laikė nepaduotu ir jį su priedais grąžino pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme elektroniniu paštu 2022 m. balandžio 15 d. gautas pareiškėjo advokato Pauliaus Vinklerio atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nutarties. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas 14 dienų terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti ir ši nutartis pareiškėjui įteikta 2022 m. balandžio 22 d., taigi terminas trūkumams pašalinti baigėsi 2022 m. gegužės 6 d. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 29 d. per EPP (elektroninių paslaugų portalas) pateikė patikslintą skundą, naudojantis Liteko VEP posistemio paskyra, tačiau jį pasirašė negaliojančiu parašu.

Teismas pažymėjo, kad atstovavimo įforminimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas. Minėto įstatymo 48 straipsnyje nustatyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį, o Valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti advokatas gali būti skiriamas įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 49 straipsnyje nustatyta, kad atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Nagrinėjamu atveju per teismo nustatytą terminą nepateikta nei teisinių paslaugų teikimo sutartis ar jos išrašas, nei sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu nepašalino nutartyje nustatytų trūkumų, todėl atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino su priedais jį padavusiam asmeniui, išaiškinant pareiškėjui, jog tai neužkerta kelio ištaisius trūkumus kreiptis į teismą iš naujo.

III. Pareiškėjas P. N. A., atstovaujamas pagal įstatymą H. O. A. F., atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą bei nagrinėti bylą iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atskirasis skundas pasirašytas negaliojančiu parašu. Pareiškėjas pažymi, kad atskirasis skundas pateiktas per EPP naudojantis advokato susikurta paskyra. Tai teismui buvo paaiškinta ir buvo pateiktas Nacionalinės teismų administracijos atsakymas apie tai, jog, siunčiant dokumentus per EPP advokato paskyrą, parašas suformuojamas automatiškai. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių duomenų visiškai nenagrinėjo, nors jie patvirtina, kad per EPP paskyrą teikiami dokumentai laikomi išsiųstais tinkamai. Be to, advokato parašas yra mobilus ir jis negali negalioti, kaip tai nurodo teismas.

Pareiškėjo teigimu, tikrovės neatitinka skundžiamoje teismo nutartyje nurodytos aplinkybė, kad nepateikta nei teisinių paslaugų teikimo sutartis ar jos išrašas, nei sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. Pareiškėjas nurodo, kad teismui buvo pateiktas išrašas iš sutarties su Migracijos departamentu, elektroninis laiškas, kuriuo atsiųstas užsakymas, užsakymo, kuris buvo pridėtas elektroniniame laiške, išrašas. Visi šie duomenys yra paslaugų teikimo ir įgaliojimo dokumentai. Teikiant valstybės garantuojamas paslaugas nėra sudaromos privačios sutartys. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu, tačiau tai nėra vienintelis teisinių paslaugų teikimą reglamentuojantis teisės aktas. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą, prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba. Pasak pareiškėjo, jis skundo trūkumus pašalino, todėl teismas nepagrįstai bei neteisėtai jo skundą laikė nepaduotu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022).

Kaip minėta, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjui nustatė 14 dienų terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, 2020 m. balandžio 29 d. pateikė patikslintą skundą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai nustatė, kad pareiškėjas nepašalino teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų – per elektroninių paslaugų portalą (EPP) pateikė patikslintą skundą, naudojantis Liteko VEP posistemio paskyra, tačiau jį pasirašė negaliojančiu parašu; per teismo nustatytą terminą nepateikė nei teisinių paslaugų teikimo sutarties ar jos išrašo, nei sprendimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, todėl 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2022 m. gegužės 9 d. nutartyje nurodė, kad laiko nepaduotu pareiškėjo Pauliaus Vinklerio atskirąjį skundą, tačiau iš nutarties turinio ir procesinių veiksmų byloje sekos matyti, kad šia nutartimi buvo sprendžiamas ne pareiškėjo atskirojo skundo, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi 2022 m. balandžio 15 d. gautas pareiškėjo atskirasis skundas buvo tenkintas ir panaikinta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nutartis).

ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniam teismui paduodami raštu. Skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti elektroninės formos ir paduodami elektroninių ryšių priemonėmis. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Nuo 2022 m. vasario 1 d. galiojančios Aprašo redakcijos 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu. Aprašo 5.2 punkte nurodyta, kad, jungdamasis prie Liteko VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo patikslintas skundas paduotas per EPP, naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad patikslintas skundas paduotas per teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi nustatytą terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog naudojantis EPP teikiamomis paslaugomis iš paslaugų vartotojo teismui pateikiamų dokumentų suformuojamas vienas ADOC formato failas, kuris yra pasirašomas teisinę galią turinčiu elektroniniu parašu, neatitinkančiu kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamų reikalavimų. Toks parašas yra elektroninis parašas ir yra vienareikšmiškai susietas su dokumentą siunčiančiu asmeniu, leidžia jį identifikuoti ir yra susijęs su pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks šių duomenų pakeitimas yra pastebimas. Tokio elektroninio parašo sertifikatai neturi požymių, kurie reikalaujami kvalifikuotuose elektroninių parašų sertifikatuose ir todėl toks elektroninis parašas iš esmės negali būti kvalifikuotas. Taigi, programinėmis priemonėmis tikrinant EPP paslaugų vartotojų naudojantis EPP teikiamomis paslaugomis pateiktus dokumentus nurodomas pranešimas, informuojantis, kad „sertifikatas neturi kvalifikuoto sertifikato požymio“. Tačiau dėl nurodytų priežasčių laikoma, kad EPP priemonėmis pateiktas elektroninis dokumentas yra patikimas (šalys šiuo parašu pasikliauja) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėse byloje Nr. AS-413-492-2022, AS-415-552/2022, AS-416-556-2022). Taigi sutiktina su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, jog tokiu būdu teikiant dokumentus (per EPP), nėra prievolės juos papildomai pasirašyti saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu, kadangi pasirašantis asmuo pakankamai identifikuojamas ir siunčiant dokumentą pasirašymas suformuojamas automatiškai EPP priemonėmis.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas skundą pateikė elektroniniu paštu, pagrįstai sprendė, jog skundas neatitinka ABTĮ nustatytų skundo formos ir pateikimo tvarkos reikalavimų, todėl 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi pagrįstai nustatė terminą pašalinti skundo trūkumus. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, šalindamas teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus, patikslintą skundą padavė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP), kaip to reikalauja aukščiau nurodyti teisės aktai. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo atstovas patikslintą skundą pasirašė negaliojančiu parašu (parašu, kuris nėra kvalifikuotas), tačiau pareiškėjo atstovas, prisijungdamas prie EPP, patvirtino savo tapatybę, o elektroninį dokumentą suformavo ir jį pasirašė pati EPP sistema, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo atstovas dokumentą pasirašė netinkamai. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti patikslinto skundo pateikimo data ir laikas, pareiškėjo atstovo vardas ir pavardė bei jo pažymėjimo numeris. Šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankami siekiant identifikuoti procesinį dokumentą pateikusį asmenį ir laikyti dokumentą patikimu.

Vertindama pirmosios instancijos nutarties argumentus, kad per teismo nustatytą terminą pareiškėjas nepateikė nei teisinių paslaugų teikimo sutarties ar jos išrašo, nei sprendimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas su patikslintu skundu pateikė išrašą iš pagrindinės sutarties tarp Migracijos departamento ir advokato Pauliaus Vinklerio, pagal kurią advokatas įsipareigojo pagal Migracijos departamento faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas, kurių specifikacija nurodyta sutarties 1 priede – Techninėje specifikacijoje (Sutarties 1.1 p.). Techninės specifikacijos 5.1 punkte nustatyta, kad paslaugos teikiamos tik gavus Migracijos departamento pranešimą (telefonu, elektroniniu paštu) apie gautą prieglobsčio prašytojo prašymą paskirti jam advokatą. Taip pat pareiškėjas pateikė Migracijos departamento Sprendimą, kuriame yra išreikšta jo valia skųsti šį Sprendimą, t. y. susipažindamas pareiškėjas pažymėjo, jog nesutinka su šiuo sprendimu, ketina kreiptis į teismą dėl jo apskundimo ir pageidauja, jog jam nemokamai būtų paskirtas advokatas. Nors iš pateikto 2022 m. kovo 28 d. elektroninio laiško kopijos nėra akivaizdu, kad būtent šiuo elektroniniu laišku Migracijos departamentas advokatui pranešė apie pareiškėjo prašymą paskirti jam advokatą, kadangi jame nenurodyta pareiškėjo pavardė, tačiau, įvertinusi bylos pobūdį ir pateiktų duomenų visumą, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad advokatas Paulius Vinkleris turi teisę atstovauti pareiškėjui.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo priimti jo skundą bei nagrinėti bylą iš esmės. Pažymėtina, kad skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl šis pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas netenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. N. A., atstovaujamo pagal įstatymą H. O. A. F., atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo P. N. A., atstovaujamo pagal įstatymą H. O. A. F., skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius