c4c5ce05-746f-4fd8-bd91-e23c7c79c91e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-742/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03692-2010-8Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 9 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V.

T., kurios procesinių teisių perėmėjas yra V. T., apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2573-823/2013 pagal ieÅ¡kovės V. T. ieÅ¡kinį atsakovui O. T. (O. T.) dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Citadele faktoringas ir lizingas“. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė V. T. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia tarp jos ir atsakovo O. T. 2007 m. spalio 15 d. sudarytÄ Å¾emės sklypo dalies ir gyvenamojo namo dalies, esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį bei taikyti restitucijÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad ginčo name gyvena nuo 1974 metų, yra senyvo amžiaus, nemoka lietuvių kalbos. Atsakovas O. T., ieÅ¡kovės sÅ«nus, ilgÄ laikÄ gyveno kartu su ieÅ¡kove, teikė jai materialinę paramÄ .

Atsakovui nusprendus iÅ¡sikraustyti gyventi kitur, ieÅ¡kovė su juo susitarė, kad atsakovas iÅ¡laikys ieÅ¡kovę iki gyvos galvos, o ieÅ¡kovė už tai paliks atsakovui ginčo žemės sklypo ir namo dalis. Sudarydama dovanojimo sutartį ieÅ¡kovė buvo įsitikinusi, kad sudaro sutartį dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos. Po sutarties sudarymo atsakovas susitarimo laikėsi ir teikė iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovei, tačiau vėliau pareiÅ¡kė, kad pinigų neturi ir iÅ¡laikymo teikti negali. Nusprendusi sutartį nutraukti, ieÅ¡kovė sužinojo, kad ginčijama sutartimi turtÄ atsakovui padovanojo.

Dovanojimo sutartis neatitinka ieÅ¡kovės tikrosios valios, todėl turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 11 d. nutartimi patvirtino Å¡alių taikos sutartį ir civilinę bylÄ nutraukė. Taikos sutartimi Å¡alys sutiko, kad gyvenamojo namo dalies ir žemės sklypo dalies nuosavybės teisės grÄ Å¾inamos ieÅ¡kovei V. T.Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 24 d. nutartimi, gavęs UAB ,,Citadele faktoringas ir lizingas“ praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1204-178/2011, konstatavo, kad taikos sutarties tvirtinimas turėjo įtakos neįtraukto į bylÄ asmens UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ teisėms ir pareigoms, todėl atnaujino procesÄ Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V.

T. ieškinį atsakovui O. T. (O. T.) dėl nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį, kuria byloje buvo patvirtina ieškovės V. T. ir atsakovo O. T. (O. T.) taikos sutartis, o ieškovės V. T. ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad taikos sutarties sudarymo metu ginčo turtas buvo areštuotas, apribojant disponavimo juo teisę, ir konstatavo, jog atsakovas O.

T. (O. T.) neturėjo teisės taikos sutartimi perleisti ginčo turtÄ ieÅ¡kovei. Tokie atsakovo veiksmai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (pažeidžia nustatytus turto perleidimo draudimus ir trečiojo asmens, kurio naudai areÅ¡tuotas ginčo turtas, interesus). Kadangi teismo sprendimas, kurio vykdymui užtikrinti areÅ¡tuotas ginčo turtas, bylos nagrinėjimo metu nėra įvykdytas ir atsakovas negali laisvai disponuoti ginčo turtu, inter alia taikos sutartimi perleisdamas jį ieÅ¡kovei, todėl teismas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta Å¡alių taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, panaikino ir pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nagrinėjo iÅ¡ esmės.Teismas pažymėjo, kad materialinės naudos negavimas nėra pagrindas pripažinti dovanojimo sandorį sudarytu iÅ¡ esmės suklydus, kadangi dovanojimo sandoris yra neatlygintinis, iÅ¡ kurio dovanotojas jokios materialinės naudos negauna.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas yra artimieji giminaičiai (motina ir sÅ«nus), pats neatlygintinio turto perleidimo sandorio sudarymo faktas, teismo nuomone, nesudaro prielaidų teigti, kad ieÅ¡kovė tokio sandorio nebÅ«tų sudariusi, jei bÅ«tų tinkamai suvokusi jo sukeliamas teisines pasekmes. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė kurį laikÄ buvo iÅ¡laikoma atsakovo, taip pat nėra pakankama spręsti, kad sudarant ginčo sandorį buvo siekiama sudaryti turto perleidimo su iÅ¡laikymu iki gyvos galvos sutartį.

IÅ¡laikymas nedarbingiems ir paramos reikalingiems tėvams gali ir turi bÅ«ti vaikų teikiamas net ir nesant tuo tikslu sudaryto sandorio, įstatymo pagrindu (CK 3.205 straipsnio 1,2 dalys). Teismo nuomone, net ir konstatavus, kad ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi dėl to, jog atsakovas nustojo teikti jai iÅ¡laikymÄ , savaime nelemia, jog ginčo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė neturėjo valios padovanoti, t. y. neatlygintinai perleisti ginčo turtÄ atsakovui. Tai gali bÅ«ti aiÅ¡kinama ir kaip vėlesnis Å¡alių santykių pasikeitimas, neturintis įtakos anksčiau sudaryto sandorio galiojimui.

Pagal byloje esančius duomenis teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad faktinė atsakovo gyvenamoji vieta kaip nors galėjo padaryti įtakÄ ieÅ¡kovės valiai sudarant ginčo sandorį.Teismas pažymėjo, kad į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, iÅ¡skyrus ginčo Å¡alių, suinteresuotų bylos baigtimi, paaiÅ¡kinimus, jog sudarydama sandorį ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės suklydo, o tikrasis jos ketinimas buvo sudaryti turto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutartį. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovo suinteresuotumas bylos baigtimi nagrinėjamu atveju nėra visiÅ¡kai prieÅ¡ingas ieÅ¡kovės interesams, kadangi ginčo turtas yra areÅ¡tuotas vykdymo procese, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ jo atsakovo skolas kreditoriams.

Žyminį mokestį už paduodamÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovės vardu sumokėjo atsakovas ir tai leido teismui sutikti su trečiojo asmens teiginiais, kad ieÅ¡kinys nagrinėjamoje byloje tikėtinai buvo pareikÅ¡tas siekiant iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į ginčo turtÄ , o ne iÅ¡kilus Å¡alių nesutarimui dėl sudaryto sandorio esmės. TÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas praėjus trejiems metams nuo ginčo sandorio sudarymo, prasidėjus iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal teismo sprendimÄ procesui iÅ¡ atsakovo turto.Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas teigia ieÅ¡kovę suklydus dėl tikrojo sandorio turinio, jų paaiÅ¡kinimai apie sandorio sudarymo aplinkybes yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taraujantys tarpusavyje.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad visus su sandoriu susijusius formalumus tvarkė atsakovas, ir tuo iÅ¡ dalies grindžia suklydimÄ dėl tikrųjų sandorio sÄ lygų, o atsakovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su notare bendravo ieÅ¡kovė, jis dovanojimo sutarties net neskaitęs. Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad sutarties tekstas žodžiu iÅ¡verstas į rusų kalbÄ . Teismo posėdyje apklausta notarė L. M. paaiÅ¡kino, kad tuo atveju, jei klientas nesupranta lietuviÅ¡kai, su juo visada bendrauja jam suprantama kalba.

Atsakovas O. T. (O. T.) moka lietuvių kalbÄ , teismo posėdžio metu atsisakė vertėjo paslaugų. Tai reiÅ¡kia, kad pasiraÅ¡omos sutarties tekstas jam turėjo bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kus. Atsakovas neigia siekęs suklaidinti ieÅ¡kovę dėl tikrojo sandorio turinio, todėl, teismo vertinimu, veikdamas kaip apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turėjo įsitikinti, koks sandoris yra pasiraÅ¡omas, ir ar jis atitinka tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , ypač jei buvo įsitikinęs, kad tikroji ieÅ¡kovės valia buvo sudaryti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį.

Be to, įvertinęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytÄ aplinkybę, kad kilus nesutarimams su atsakovu ieÅ¡kovė kreipėsi konsultacijos į teisininkus, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovės amžius ir sveikatos bÅ«klė nėra tokie, kad kliudytų jai pačiai atsakingai vertinti susidariusias situacijas, tuo pačiu ir įvertinti sudaromo sandorio teisines pasekmes, ypač atsižvelgiant į tai, kad ginčo sandoris sudarytas notarine tvarka. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė nenurodė aplinkybių, kurios, net jei bÅ«tų nustatytos, galėtų bÅ«ti teismo vertinamos kitaip, nei jos pačios kaip sandorio Å¡alies neapdairumas ir neatidumas sudarant ginčo sandorį, taigi ir dėl Å¡ios priežasties nėra pakankamo pagrindo ginčo sandoriui panaikinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė V. T., kurios procesinių teisių perėmėjas yra V. T., apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimÄ panaikinti ir iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ esmės – patenkinti ieÅ¡kinį, apklausti liudytoju V. T., iÅ¡reikalauti iÅ¡ poliklinikos iÅ¡raÅ¡Ä apie ieÅ¡kovės ligos istorijÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:IeÅ¡kovės vienintelės turimos gyvenamosios vietos praradimas, jos bÅ«stui perėjus nuosavybės teise trečiajam asmeniui ir tikėtinai pardavus jį varžytynėse, yra skaudi jai aplinkybė.

Tačiau Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo daryti objektyviais duomenimis nepatvirtintÄ prielaidÄ dėl ieÅ¡kovės tariamo nesÄ Å¾iningumo trečiajam asmeniui, kuriam ji nebuvo ir nėra skolinga. IeÅ¡kovės sveikata itin pablogėjo 2007 metų rugsėjo mėnesį po miokardo infarkto. Jos santykiai su sÅ«numis buvo geranoriÅ¡ki, bet ne visada paprasti, todėl ieÅ¡kovė sÅ«nums pasiÅ«lė sudaryti sandorį, pagal kurį ji atiduotų ginčo turtÄ , o jie už tai garantuotų jai priežiÅ«rÄ iki mirties, taip pat iÅ¡saugotų turtÄ ir juo leistų naudotis.

IeÅ¡kovė ir sÅ«nÅ«s sutarė, kad ginčo turtÄ ji „perraÅ¡ys“ O., o antrasis sÅ«nus V. neturės į tÄ turtÄ pretenzijų, tačiau O. už tai asmeniÅ¡kai įsipareigojo iÅ¡laikyti šį turtÄ ir leisti ieÅ¡kovei juo naudotis, taip pat rÅ«pintis ieÅ¡kove iki mirties. O. to neginčija, ieÅ¡kovės nuomone, Å¡iÄ aplinkybę galės patvirtinti ir kitas sÅ«nus V., kurį praÅ¡o apklausti teismo posėdyje. Ginčo sandoriu rÅ«pinosi O., nes ieÅ¡kovė po infarkto fiziÅ¡kai negalėjo to padaryti.

Sandorio suraÅ¡ymo aplinkybių ieÅ¡kovė neprisimena. IeÅ¡kovė yra įsitikinusi, kad ji su O. ir V. susitarė, kad ginčo turtas bus faktiÅ¡kai jos, kad O. pažadėjo jam perleistÄ turtÄ iÅ¡laikyti ir rÅ«pintis ieÅ¡kove iki mirties ir tik po ieÅ¡kovės mirties spręsti turto likimÄ savo nuožiÅ«ra. Tačiau O., 2007 m. spalio 15 d. priimdamas iÅ¡ ieÅ¡kovės ginčo turtÄ , neatskleidė esminės aplinkybės, kad jis 2007 m. rugsėjo mėnesį pasirašė laidavimÄ trečiajam asmeniui ir prisiėmė didelės rizikos bei apimties įsipareigojimus.

Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovė, sudarydama dovanojimo sutartį, turėjo kokių nors finansinių įsipareigojimų, kurių bÅ«tų bandžiusi iÅ¡vengti dovanodama turtÄ kitam asmeniui – tai buvo jos valia perduoti turtÄ atsakovui, kad ateityje nekiltų ginčų dėl paveldėjimo, su logiÅ¡ka ir suprantama sÄ lyga, jog bÅ«tent atsakovas iÅ¡laikys ieÅ¡kovę ir turtÄ . Žinodama, kad atsakovas vos prieÅ¡ mėnesį prisiėmė asmeniÅ¡kai didelės apimties ir rizikos finansinius įsipareigojimus, ieÅ¡kovė nebÅ«tų rizikavusi vieninteliu bÅ«stu.

Atsakovas nuslėpė nuo ieÅ¡kovės esmines aplinkybes, kurias žinodama, ji tikrai neperleistų ginčo turto atsakovui. Teismas, darydamas objektyviais įrodymais nepatvirtintas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovės tariamo nesÄ Å¾iningumo ir „suokalbio“ su atsakovu, visų pirma turėjo įvertinti kiekvieno senyvo amžiaus žmogaus teisėtÄ interesÄ â€“ nugyventi gyvenimÄ nuosavame bÅ«ste. Dėl ieÅ¡kovės 2007 m. rugsėjo mėnesį žymiai pablogėjusios sveikatos ir reikalingumo nuolatinės pagalbos, dėl jos susitarimo su sÅ«numis dėl ginčo turto perleidimo O.

T. (O. T.) už iÅ¡laikymÄ iki gyvos galvos, dėl O. nuslėptų nuo ieÅ¡kovės esminių aplinkybių perleidžiant jam ginčo turtÄ , yra labiau tikėtinas ne ieÅ¡kovės tariamas nesÄ Å¾iningumas, bet suklydimas sudarant dovanojimo sandorį. Atsakovas O. T. (O. T.) atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teisingai ir iÅ¡samiai iÅ¡dėstė aplinkybes ir faktus, kad su skundu jis sutinka, prieÅ¡taravimų apeliantei neturi.V. T., kuris yra buvusios ieÅ¡kovės V.

T. (mirusi 2014 m. balandžio 2 d.) procesinių teisių perėmėjas, nurodė, kad su V. T. ieÅ¡kiniu bei apeliaciniu skundu sutinka ir juos palaiko. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstosios dalies ir analizuoja ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnis).Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė prašė apklausti jos sÅ«nų V.

T., iÅ¡reikalauti iÅ¡ poliklinikos iÅ¡raÅ¡Ä apie ieÅ¡kovės ligos istorijÄ . CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų patiekimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. V. T. apeliaciniame skunde nenurodė, kad ji pirmosios instancijos teismui teikė praÅ¡ymÄ dėl medicininių dokumentų iÅ¡reikalavimo, tačiau pirmosios instancijos teismas buvo atsisakęs tokį praÅ¡ymÄ tenkinti.

Taip pat apeliantė nepagrindžia vėliau atsiradusios bÅ«tinybės iÅ¡reikalauti tokius duomenis. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti iÅ¡ poliklinikos iÅ¡raÅ¡Ä apie ieÅ¡kovės ligos istorijÄ netenkina. Dėl praÅ¡ymo apklausti V. T. teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklę, įtvirtintÄ CPK 321 straipsnyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliaciniame skunde nėra suformuluoto praÅ¡ymo bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, o teisėjų kolegija taip pat nenustatė, jog Å¡iuo atveju yra bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas, todėl praÅ¡ymas apklausti V.

T. negali bÅ«ti tenkinamas. Be to, V. T. perėmė procesines buvusios ieÅ¡kovės V. T. teises, t. y. tapo ieÅ¡kovu ir apeliantu Å¡iame procese. V. T. buvo suteikta galimybė pareikÅ¡ti pozicijÄ dėl apeliacinio skundo, kurį padavė ieÅ¡kovė V. T.. V. T. 2014 m. rugpjūčio 12 d. raÅ¡te nurodė, kad pageidauja įstoti į prasidėjusį procesÄ vietoje V. T., kad su jos paduotu skundu sutinka ir jį palaiko, tačiau detalesnių paaiÅ¡kinimų dėl savo teisinės pozicijos nepateikė (II t., b. l. 42, 43).

Byloje nustatyta, kad V. T. ir O. T. (O. T.) 2007 m. spalio 15 d. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kuriÄ V. T. padovanojo O. T. jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias 476/1146 dalis žemės sklypo ir 41/100 dalis gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-1204-104/11, b. l. 17-19). Dovanojimo sutarties 11 punkte nustatyta, kad sutarties Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kintas CK 6.465 straipsnio 1 dalies ir 6.465 straipsnio 3 dalies turinys, kad pagal dovanojimo sutartį viena Å¡alis (dovanotoja) neatlygintinai perduoda turtÄ kitai Å¡aliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui ir kad dovanojimo sutartis, nustatanti dovanotojo teisę vienaÅ¡aliu sprendimu atsiimti dovanotÄ turtÄ ar turtinę teisę, negalioja, o sutarties 16 punkte nustatyta, kad sutartis perkaityta, jos turinys ir pasekmės suprasti, kaip atitinkanti Å¡alių valiÄ sutartis priimta ir pasiraÅ¡yta.

Dovanojimo sutartį tvirtinusi notarė patvirtino, kad sutarties tekstÄ Å¾odžiu iÅ¡vertė į rusų kalbÄ . Nuosavybės teisės į minėtÄ Å¾emės sklypo ir pastato dalį įregistruotos O. T. (O. T.) vardu nuo 2007 m. spalio 29 d. (civilinė byla Nr. 2-1204-104/11, b. l. 20-23).IeÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad sudarant dovanojimo sutartį egzistavo dovanotojos valios trÅ«kumas, t. y. kad sudarydama sutartį V. T. klydo, kadangi tikroji jos valia buvo sudaryti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį.Sandoriai – tai sÄ moningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

Sutartis yra dviÅ¡alis ar daugiaÅ¡alis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygÅ«s ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties Å¡alys turi teisę savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu.

Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; kt.).Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį.

Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebÅ«tų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y.

Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras.

Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo Å¡io sandorio Å¡alys sÄ moningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtÄ kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti.

Tam, kad bÅ«tų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbiÄ reikÅ¡mę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslÄ . Teisinę reikÅ¡mę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio Å¡alys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl bÅ«tina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtÄ apdovanojamajam jo nuosavybėn. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ai ir įstatymo nustatyta forma.

IÅ¡orinis valios iÅ¡reiÅ¡kimas turi atitikti vidinį – tikrÄ jį valios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, jog ieÅ¡kovės (dovanotojos) V. T. ir O. T. (apdovanotojo) sudarytas sandoris turi valios trÅ«kumų. Dovanojimo sutartyje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalys perleidžiamos O.

T. neatlygintinai, joje nėra jokių sÄ lygų ar iÅ¡lygų dėl turto perleidimo. Nekilnojamieji daiktai buvo perleisti artimam giminaičiui (dovanotojos sÅ«nui). Kaip nurodė pati V. T. apeliaciniame skunde, dėl dovanojimo sandorio pagrindu neatlygintinai perduotino turto ieÅ¡kovė pirmiausia apsitarė su abiem savo sÅ«numis, o apdovanotuoju tapo sÅ«nus O. T. Sutartis yra nedidelės apimties, todėl ieÅ¡kovė, nepaisant jos amžiaus, galėjo ir turėjo įsitikinti, kokio turinio sutartį sudaro, taip pat apsvarstyti galimus savo veiksmo teisinius padarinius.

Tai, kad ieÅ¡kovės amžius ir sveikatos bÅ«klė nebuvo tokie, jog kliudytų ieÅ¡kovei pačiai atsakingai įvertinti susidariusias situacijas, pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovė dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia savo iniciatyva kreipėsi į advokatÄ . Be to, notarė patvirtino, kad sutarties tekstas buvo žodžiu iÅ¡verstas į rusų kalbÄ (tiek padarydama atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä ginčo sutartyje, tiek apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Å¡iÄ aplinkybę patvirtino notarė L.

M.). Nors ir neprisimindama konkrečių ginčo sandorio sudarymo aplinkybių, notarė paaiÅ¡kino, kad jeigu mato, jog pavardė nelietuviÅ¡ka, ji sandorio esmę iÅ¡aiÅ¡kina rusiÅ¡kai, kad žmonėms visada paaiÅ¡kina aiÅ¡kiai, „liaudiÅ¡kai“)) (I t., b. l. 154). V. T. betarpiÅ¡kai dalyvavo pasiraÅ¡ant dovanojimo sutartį, jokių dovanojimo su vienokia ar kitokia sÄ lyga nuostatų sutartyje nėra aptarta. Taigi nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog sandorio sudarymo metu V. T. neteisingai suvokė sandorio turinį, kad nebuvo susiformavusi jos valia neatlyginai perleisti ginčo nekilnojamuosius daiktus atsakovui.

Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodyta ir nebuvo įrodinėjama, kad dovanotoja sirgo ligomis, dėl kurių galėjo sutrikti jos mastymas ar atmintis ir dėl šios priežasties ji būtų negalėjusi suvokti, kokį sandorį pasirašo. Ginčijamo sandorio šalis siejo artimi giminystės ryšiai (motina ir sūnus). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pilnamečiams vaikams pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus bei jais rūpintis numatyta įstatyme (CK 3.205 straipsnis).

Å ios pareigos atsakovas laikėsi dar iki ginčo sandorio sudarymo ir tÄ aplinkybę patvirtino pati V. T. ieÅ¡kinyje. Bet kuriuo atveju tai, kad ieÅ¡kovė V. T. su atsakovu (sÅ«numi) buvo sudariusi žodinį susitarimÄ rÅ«pintis tiek ginčo turtu, tiek ieÅ¡kove, nereiÅ¡kia, jog buvo suklysta dėl ginčo sandorių teisinių pasekmių, juolab, kad nėra įrodymų, jog V. T. iÅ¡ tikrųjų ginčo sandoriu siekė sukurti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos, bet ne dovanojimo teisinius santykius. Pažymėtina tai, kad suklydimÄ galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo.

Aplinkybė, kad atsakovas 2007 m. rugsėjo mėnesį prisiėmė didelių ir rizikingų įsipareigojimų, nesudaro pagrindo spręsti, jog ginčo sandorio sudarymo metu V. T. klaidingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, nes šios aplinkybės ieškovei tapo žinomos tik vėliau, jau po ginčo sandorio sudarymo. Vėlesnis valios pasikeitimas nesudaro pagrindo išvadai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo. Kolegijos vertinimu, svarbus yra ir V. T. elgesys po dovanojimo sutarties sudarymo.

Kai sandoris neatitinka vidinės asmens valios, sÄ Å¾iningas, teisingas, protingas, apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turėtų iÅ¡ karto ginčyti tokį sandorį. V. T. ginčo nekilnojamuosius daiktus padovanojo savo sÅ«nui 2007 m. spalio 15 d., o su ieÅ¡kiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi 2010 m. spalio 7 d. Be to, 2008 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ (buvęs pavadinimas – UAB „Parex faktoringas ir lizingas“) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 202 458,78 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „BTSK“, O.

T. (O. T.) ir L. T. (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-999-565/2009. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ atsakovų UAB „BTSK“, O. T. ir L. T. ieÅ¡kovui UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ 136 255,45 Lt nesumokėtų lizingo įmokų, 25 987,72 Lt delspinigių, iÅ¡ viso 162 243,17 Lt, priteistos metinės palÅ«kanos už priteistÄ 162 243,17 Lt sumÄ nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo: iÅ¡ atsakovo UAB „BTSK“ – 6 proc. dydžio, iÅ¡ atsakovų O.

T. ir L. T. – 5 proc. dydžio. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas. 2010 m. balandžio 28 d. ieškovui UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ išduotas vykdomasis raštas (Lietuvos tesimų informacinės sistemos Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovė V. T. ieškinį pareiškė po to, kai UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ buvo įgijęs teisę priverstinai išieškoti iš O. T. ir kitų solidariųjų skolininkų teismo sprendimu priteistas sumas.

Aplinkybė, kad ginčo turtas tikėtinai bus parduodamas iÅ¡ varžytynių, patvirtinama ir apeliaciniame skunde. Å iuo atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kinys galėjo bÅ«ti buvo pareikÅ¡tas siekiant iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į ginčo turtÄ . TÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir atsakovo procesinė elgsena, sutinkant su ieÅ¡kinio reikalavimais.Dėl pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais duomenimis, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, sudarydama ginčijamÄ dovanojimo sandorį, nesuklydo dėl sandorio esmės, nes byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, sandorį tvirtinusios notarės paaiÅ¡kinimai, kitos faktinės bylos aplinkybės liudija, jog ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ padovanoti ginčo turtÄ sÅ«nui O.

T. (O. T.).Papildomai pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti valstybės biudžetui iÅ¡ V. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) 11,60 Lt (vienuolika litų ir 60 centų) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Teisėjai             Kazys KailiÅ«nas              Danguolė Martinavičienė              Gintaras Pečiulis