2020-09-30 Nr. AB-18043-3-61-3-02606-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-599-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02606-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Druskininkų savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Druskininkų savivaldybės skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Druskininkų savivaldybė (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis 2020 m. liepos 30 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Antrojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2020 m. liepos 14 d. Administracinio sprendimo atitikties teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. TP6-9 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiškėjo Druskininkų savivaldybės skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Aktai, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai bei procedūriniai tarpiniai sprendimai.

Teismas nustatė, kad skundžiamas Patikrinimo aktas yra priimtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 61 straipsnio 3 dalies pagrindu. Patikrinimo akte surašytas nustatytų pažeidimų mastas, pobūdis, aplinkybės ir atitinkamai nurodoma, kad bus siūloma Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui kreiptis į regionų apygardos administracinį teismą dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T1-99 4 punkto teisėtumo.

Atsižvelgęs į Įstatymo 61 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, įvertinęs Patikrinimo akto turinį, teismas sprendė, kad Patikrinimo aktas yra tarpinis dokumentas, galutinis sprendimas, pareiškėjui sukeliantis teisines pasekmes, bus privalomasis nurodymas (jei toks bus išduotas), todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas Druskininkų savivaldybė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo Druskininkų savivaldybės skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo įsitikinimu, Patikrinimo aktas yra galutinis dokumentas. Jei Patikrinimo aktas būtų tarpinis dokumentas, atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 61 straipsnio 4 dalimi, per 5 darbo dienas (ne vėliau kaip 2020 m. liepos 21 d.), būtų priėmęs privalomuosius nurodymus, tačiau jie nebuvo priimti, o tai patvirtina, kad Patikrinimo aktas yra galutinis dokumentas ir gali būti ginčo objektas.

Pareiškėjo manymu, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, svarbu įvertinti ir individualias bylos aplinkybes. Teismas turi ne tik formaliai įvertinti individualaus administracinio akto rezoliucinę dalį, bet ir analizuoti visą situaciją. Pareiškėjas pažymi, kad šiuo atveju itin reikšminga yra tai, kad Patikrinimo akte yra konstatuotas tariamas pareiškėjo veiksmų neteisėtumas – „Atsižvelgus į tai, Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T1-99 4 punktas, kuriuo pripažintas netekusiu galios Druskininkų savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. T1-246 „Dėl Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialiojo plano keitimo tvirtinimo“, pripažintinas neteisėtu ir naikintinu.“ Patikrinimo akte suformuluotas aiškus ir nedviprasmiškas atsakovo teiginys, kad pareiškėjas padarė teisės pažeidimą. Toks Patikrinimo aktas neabejotinai turi reikšmės pareiškėjo teisinei padėčiai, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti išnagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Druskininkų savivaldybės skundą dėl Inspekcijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Antrojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2020 m. liepos 14 d. patikrinimo akto Nr. TP6-9 panaikinimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), padaręs išvadą, kad pareiškėjas ginčija tarpinį viešojo administravimo subjekto priimtą dokumentą. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, įvertinęs Patikrinimo akto turinį ir atsižvelgdamas į Įstatymo 61 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas.

Pareiškėjas atskirajame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad Patikrinimo aktas yra galutinis dokumentas, nes atsakovas jokių paskesnių sprendimų nepriėmė. Pareiškėjas akcentuoja, kad Patikrinimo akte yra konstatuotas tariamas pareiškėjo veiksmų neteisėtumas, todėl Patikrinimo aktas turi reikšmės pareiškėjo teisinei padėčiai, ir skundas dėl Patikrinimo akto turėtų būti išnagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).

Nustatyta, kad Patikrinimo aktas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 61 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos šio straipsnio 1 dalyje nurodytus patikrinimus atlieka per 20 darbo dienų nuo visų patikrinimui privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos. <...> Baigus patikrinimą, surašomas teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos nustatytos formos patikrinimo aktas.

Įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, gavusios skundų ar pranešimų, kad nevykdant teritorijų planavimo proceso yra priimti administraciniai sprendimai, kuriais nustatomi nauji, keičiami ar panaikinami esami teritorijos tvarkymo, naudojimo ar apsaugos reikalavimai, keičiami ar panaikinami teritorijų planavimo dokumentai (jų dalys), teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją tikrina, ar šie sprendimai priimti nepažeidžiant teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, patikrinimo metu nustačiusi, kad administraciniai sprendimai priimti neteisėtai, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo patikrinimo pabaigos dienos pateikia viešojo administravimo subjektams privalomuosius nurodymus per juose nurodytus, bet ne ilgesnius kaip vienas mėnuo, terminus panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtus administracinius sprendimus (jų dalį).

Iš Patikrinimo akto turinio matyti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Antrojo teritorijų planavimo priežiūros skyrius atliko Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T1-99 4 punkto, kuriuo pripažintas netekusiu galios Druskininkų savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. T1-246 „Dėl Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialiojo plano keitimo tvirtinimo“, atitikties teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams patikrinimą ir nustatė, kad šis punktas pažeidžia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje ir 30 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą specialiųjų planų galiojimo (įskaitant pripažinimą savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi), taip pat jų organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo tvarką. Patikrinimo akte pažymėta, kad pagal teismų praktiką specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami norminiais teisės aktais, todėl teisme ginčijant tokį teritorijų planavimo dokumentą ar jo dalį, sprendimus, susijusius su šio dokumento patvirtinimu ar galiojimu, turėtų būti vadovaujamasi norminių teisės aktų ginčijimo taisyklėmis. Patikrinimo akte nurodyta, kad bus siūloma Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T1-99 4 punkto teisėtumo Patikrinimo akte aprašytu aspektu.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas Patikrinimo aktas yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas. Kaip matyti, Patikrinimo aktu konstatuotos tam tikros aplinkybės, tačiau Patikrinimo aktu pareiškėjui nėra priimtas joks konkretus sprendimas, pareiškėjui nenustatytos jokios teisės ar pareigos, t. y. pareiškėjui nesukuriamos jokios teisinės pasekmės, todėl Patikrinimo aktas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, galutinis sprendimas, pareiškėjui sukeliantis teisines pasekmes, bus privalomasis nurodymas (jei toks bus išduotas). Byloje nėra duomenų, kad, remiantis ginčijamu Patikrinimo aktu, privalomasis nurodymas pareiškėjui būtų pateiktas.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Druskininkų savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė