c4bfce79-4654-466b-a771-673848d97bbb · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1539-221/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00100-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.8; 3.2.6.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovams advokatui Mariui Grucei ir advokato padėjėjai Agnei Litvinaitei, atsakovui J. K. ir atstovui advokato padėjėjui Mariui VaÅ¡kui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mono Status“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Mokumo valdymo sprendimai“ ieÅ¡kinį atsakovui J.

K. dėl žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 557 321,94 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 1–10). IeÅ¡kinyje nurodoma, kad BUAB „Mono Status“ įsteigta 2008 m. balandžio 2 d. Bendrovės pagrindinė veikla – statybos darbai.

Bendrovės vienintelis akcininkas yra J. K., kuris praktiÅ¡kai nuo pat bendrovės įsteigimo iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ėjo ir bendrovės vadovo pareigas. Bendrovei 2017 m. liepos 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2235-390/2017 iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Mokumo valdymo sprendimai“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d. Teismas, iÅ¡keldamas bankroto bylÄ , nustatė, kad bendrovės turtas yra ne didesnės nei 743 999 Eur vertės, pradelsti įsipareigojimai (661 327,91 Eur) virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, todėl sprendė, kad bendrovė nemoki, negalės įvykdyti įsipareigojimų.

Bankroto administratorė, iÅ¡analizavusi atsakovo perduotus bendrovės dokumentus, nustatė, kad 2016 metų pabaigoje – 2017 metų pradžioje bendrovės kasoje buvo 493 494,96 Eur. Tačiau jau 2017 m. sausio 2 d. visÄ Å¡iÄ sumÄ , kaip avansÄ Å«kio iÅ¡laidoms, sau iÅ¡simokėjo bendrovės vadovas, t. y. atsakovas. 2017 m. sausio 18 d. bendrovės vadovas (atsakovas) gavo avansÄ Å«kio iÅ¡laidoms 497 808,89 Eur ir tÄ pačiÄ dienÄ jÄ grÄ Å¾ino. AnalogiÅ¡ko pobÅ«džio Å«kinės operacijos buvo atliekamos iki 2017 m. liepos 27 d.

Suvedus bendrovės vadovo 2017 metais iÅ¡ bendrovės kasos iÅ¡imtų ir į jÄ Ä¯neÅ¡tų pinigų operacijas, matyti, jog 2017 m. rugpjūčio 31 d. kasoje liko 30,43 Eur, o bendrovės vadovui Å«kio iÅ¡laidoms iÅ¡ kasos paimtų pinigų likutis yra 557 321,94 Eur, kurių atsakovas bendrovei negrÄ Å¾ino, nepateikė jokių buhalterinių dokumentų, kurie pagrįstų Å¡ios sumos panaudojimÄ bendrovės naudai ir interesams. Pažymi, jog visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas, t. y. atsakovas.

Kadangi bankroto administratorei nepavyko rasti jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog atsakovas 557 321,94 Eur grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei arba panaudojo bendrovės interesams, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas 557 321,94 Eur sumÄ pasisavino ir taip padarė bendrovei žalÄ , nes Å¡ia suma sumažino bendrovės turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, masę. Atkreipia dėmesį, kad, atsakovui atliekant aukščiau nurodytus veiksmus, ieÅ¡kovė buvo faktiÅ¡kai nemoki ir neturėjo pakankamai turto atsiskaityti su savo kreditoriais, atotrÅ«kis tarp jos įsiskolinimų ir turto nuolat didėjo.IeÅ¡kiniu siekiama atstatyti BUAB „Mono Status“ mokumÄ â€“ grÄ Å¾inti įmonę į finansinę padėtį, buvusiÄ iki ginčijamų sandorių sudarymo, ir tokiu bÅ«du apginti kreditorių interesus.

             Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti (1 t., b. l. 56–62). Atsakovas nesutinka, kad pasisavino pinigus ir padarė ieÅ¡kovei žalÄ . Jis pažymi, kad 2017 m. liepos 27 d. kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 008 nurodytos 557 321,94 Eur pinigų sumos įmonės kasoje nebuvo, todėl ieÅ¡kovės reikalaujama pinigų suma negalėjo bÅ«ti iÅ¡vaistyta ar pasisavinta. Atsakovas kategoriÅ¡kai nesutinka, kad jis atliko tariamus neteisėtus veiksmus, kuriais ieÅ¡kovei neva padarė žalÄ .

Atsakovo teigimu, jis nepažeidė įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir kt.), taip pat nėra akivaizdaus protingos Å«kinės komercinės rizikos peržengimo, aiÅ¡kaus aplaidumo arba suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimo. Atsakovas reikalaujamÄ priteisti pinigų sumÄ iÅ¡mokėjo darbuotojams, todėl veikė įmonės interesais. Neįrodyta žala ir priežastinis ryÅ¡ys.             IeÅ¡kovė dublike nesutinka su atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais (1 t., b. l. 64–67).

Teigia, kad atsakovo pozicija, nurodant, jog 2017 m. liepos 27 d. kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 008 nurodytos pinigų sumos įmonės kasoje nebuvo, yra niekuo neparemta ir nepagrįsta, nėra pateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų Å¡ios sumos panaudojimÄ ieÅ¡kovės naudai ir interesams. KritiÅ¡kai vertina atsakovo teiginius dėl tokios sumos ieÅ¡kovės kasoje nebuvimo, teigia, kad, atsakovo teiginiui pasitvirtinus, tai galimai reikÅ¡tų, jog atsakovas padarė dokumentų klastojimo ir apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo nusikalstamas veikas.             Atsakovas triplike su ieÅ¡kovės dubliku nesutinka (1 t., b. l. 111–113).

Atsakovas nurodo, kad 2016 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovės kasoje susidarė 493 494,96 Eur likutis, nes 2016 metais ieÅ¡kovės buhalterinėje apskaitoje buvo įformintas pinigų gražinimas iÅ¡ J. K., kaip atskaitingo asmens, o 2017 m. sausio 2 d. vėl Å¡i suma iÅ¡imta ir iÅ¡duota J. K., tačiau faktiÅ¡kai Å¡ių pinigų J. K. neturėjo. Atsakovas neturėjo 493 494,96 Eur sumos pas save, kaip atskaitingÄ asmenį, nes visa nurodyta pinigų suma buvo panaudota ieÅ¡kovės darbuotojų neapskaitytam darbo užmokesčiui iÅ¡mokėti: darbuotojams dalis darbo užmokesčio, t. y. apskaitytas darbo užmokestis, buvo mokamas bankiniais pavedimais, o kita dalis darbo užmokesčio (neapskaitytas darbo užmokestis) buvo mokamas grynaisiais pinigais. 557 321,94 Eur suma ieÅ¡kovės buhalterinėje apskaitoje susidarė, siekiant nuslėpti ieÅ¡kovės darbuotojams iÅ¡mokėtÄ neapskaitytÄ darbo užmokestį, nes tokios sumos nei ieÅ¡kovės kasoje, nei pas atsakovÄ , kaip atskaitingÄ asmenį, nebuvo ir negalėjo bÅ«ti, todėl kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 008 neatspindi finansinės operacijos turinio.

Šį kasos iÅ¡laidų orderį atsakovas iÅ¡rašė prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ klaidingai manydamas, neturėdamas kompetencijos ir buhalterinių žinių, jog tokiu bÅ«du kasoje bus panaikintas neegzistuojantis pinigų likutis. Pažymi, jog Å¡iame kasos iÅ¡laidų orderyje nėra buhalterės paraÅ¡o, kas dar kartÄ patvirtina, jog atsakovas iÅ¡rašė nepagrįstÄ ir jokių finansinių operacijų nepatvirtinantį dokumentÄ . Nurodo, kad atsakovas, mokėdamas į rankas darbuotojams darbo užmokestį, siekė iÅ¡saugoti įmonės darbuotojus tam, kad bÅ«tų galima vykdyti veiklÄ ir iÅ¡vengti nemokumo bei bankroto, todėl kaip vienÄ iÅ¡ prioritetų laikė užmokestį už darbÄ .

Pripažįsta, kad atsakovo pasirinktas įmonės modelis mokėti darbo užmokestį į rankas ir neapskaityti galbÅ«t tam tikra prasme buvo neteisėtas (gali bÅ«ti vertinamas baudžiamÄ ja ar mokestine prasme), bet jis nesukėlė jokios žalos įmonei ir jos kreditoriams, nes 552 321,94 Eur suma nedingo, tokios sumos kasoje 2017 m. liepos mėnesį nebuvo. Tai reiÅ¡kia, kad civilinės atsakomybės prasme neteisėto veiksmo nėra arba jis buvo toks, kad nesukėlė žalos.              Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovai palaikė ieÅ¡kinį.

Atstovai aiÅ¡kino, kad padarius iÅ¡ kasos iÅ¡imtų ir grÄ Å¾intų pinigų suvestinę, 2017 m. liepos 27 d. atsakovui iÅ¡davus 557 552,37 Eur, į kasÄ nebuvo grÄ Å¾inta 557 321,94 Eur suma (2017 m. rugpjūčio 24 d. kasoje buvo 30,43 Eur likutis). KritiÅ¡kai vertina atsakovo teiginius, kad jis nemokėjo tvarkyti buhalterijos, pasiraÅ¡yti dokumentų. Atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad pinigai panaudoti darbuotojų atlyginimams, o jei ir panaudoti, toks panaudojimas yra neteisėtas. Atsakovas pateikė patikslintas ataskaitas, tačiau nepateikia pradinių ataskaitų.

Pateikti žiniaraščiai nėra įrodymai apie priskaičiuotus ir iÅ¡mokėtus atlyginimus. Kasos iÅ¡laidų orderiai įtraukti į buhalterinę apskaitÄ . Nesutinka su atsakovu, kad kasoje nebuvo pinigų, nes atsakovas pats teigia, kad pinigus iÅ¡mokėjo darbuotojų atlyginimams. Didelis pinigų išėmimas iÅ¡ kasos yra netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas.              Atsakovas J. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Jis aiÅ¡kino, kad nuo 2009 metų iki bendrovės bankroto buvo jos vadovu.

Jo iÅ¡silavinimas – aukÅ¡tasis inžinerinis. Jis buvo dar vienos įmonės (UAB „Modusta“), kuri taip pat bankrutuoja, vadovu. IeÅ¡kovės apskaitÄ tvarkė buhalterė V. J., tačiau ji atsisakydavo pasiraÅ¡yti ant orderių, nes faktiÅ¡kai nedalyvavo pinigų priėmime ir iÅ¡davime. Orderius iÅ¡raÅ¡ydavo jis pats. Jis pinigus nuimdavo iÅ¡ banko sÄ skaitos. Orderius iÅ¡raÅ¡ydavo tikslu padaryti prielaidÄ , kad kasoje pinigų nėra. Kasoje pinigų ir nebuvo, nes juos naudojo neapskaitytam darbuotojų darbo užmokesčiui, dalį atlyginimų deklaruodavo, apskaitydavo, kitos dalies – ne.

Kad darbuotojams buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, patvirtina darbuotojų paraÅ¡ai jo paties sudarytuose neapskaitytuose žiniaraščiuose, VMI deklaracijos. Darbuotojų paraÅ¡ai jo sudarytuose žiniaraščiuose surinkti iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kada tiksliai negali pasakyti. Pripažįsta, kad apskaita buvo vedama netinkamai ir kad ieÅ¡kovės nurodyta ieÅ¡kinio suma susidarė mokant darbuotojams neapskaitytÄ atlyginimÄ nuo 2014 metų.              Atsakovo atstovas nesutiko su ieÅ¡kiniu.

Jo teigimu, atsakovas, iÅ¡mokėdamas neapskaitytÄ darbo užmokestį bendrovės darbuotojams, žalos nepadarė, nes netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu žala nepadaroma.             IeÅ¡kinys tenkintinas.            Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Mono Status“ įsteigta 2008 m. balandžio 2 d. IeÅ¡kovės steigėjas bei vienintelis akcininkas yra J. K., kuris laikotarpiais nuo 2008 m. balandžio 2 d. iki 2009 m. balandžio 20 d., nuo 2009 m. birželio 23 d. iki 2014 m. vasario 4 d. ir nuo 2014 m. gegužės 19 d., iki įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla ėjo Å¡ios bendrovės vadovo (direktoriaus) pareigas (1 t., b. l. 11–19).

Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi iÅ¡kėlė bendrovei bankroto bylÄ (1 t., b. l. 20–22). Nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistÄ Kauno apygardos teismo nutartį (1 t., b. l. 23–27). IÅ¡ ieÅ¡kovės 2016 metų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2016 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovės kasoje buvo 493 494,96 Eur suma (1 t., b. l. 9–10). 2017 m. sausio 2 d. kasos iÅ¡laidų orderis patvirtina, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės kasos visa 493 494,96 Eur suma buvo iÅ¡imta ir iÅ¡duota atsakovui (1 t., b. l. 75).

Tuo metu ieÅ¡kovė turėjo ne mažiau kaip 487 582,83 Eur pradelstų įsipareigojimų kreditoriams (1 t., b. l. 91–104). 2017 m. sausio 18 d. – 2017 m. liepos 27 d. kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderiai patvirtina atsakovo atliktas finansines operacijas, kurių metu buvo disponuojama ieÅ¡kovės kasoje buvusiomis piniginėmis lėšomis (1 t., b. l. 76–89). Pateikto bendrovės balanso (1 t., b. l. 28), sÄ skaitų aktyvumo ataskaitų (1 t., b. l. 29–31), kasos knygos (1 t., b. l.

90) duomenis, 2017 m. rugpjūčio 24 d. kasoje liko 30,43 Eur atsakovo grÄ Å¾intų, jam iÅ¡ kasos 2017 m. liepos 27 d. Å«kio iÅ¡laidoms iÅ¡duotų pinigų (557 552,37 Eur; 1 t., b. l. 32, 33) negrÄ Å¾intas likutis yra 557 321,94 Eur (557 552,37 – 30,43 – 200 Eur 2017 m. rugpjūčio 4 d. panaudotų darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimui).              Bankroto administratorės teigimu, 557 321,94 Eur suma ieÅ¡kovei nėra grÄ Å¾inta, nėra pateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų Å¡ios sumos panaudojimÄ ieÅ¡kovės naudai ir interesams, todėl praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ atsakovo (bendrovės vadovo) kaip bendrovei padarytÄ Å¾alÄ CK 2.87, 6.246–6.249, 6.263 straipsniuose numatytais pagrindais.             Juridinio asmens valdymo organas yra pagrindinis juridinio asmens organas, per kurį juridinis asmuo įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina.

Juridinio asmens valdymo organo narys privalo juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti pagal protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalies 1 ir 10 punktai nustato pareigÄ bendrovės vadovui organizuoti bendrovės veiklÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , taip pat kitų Å¡iame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymÄ .

Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014 išaiškino, kad remiantis teismų praktikoje pripažįstama verslo sprendimų priėmimo taisykle, preziumuojamas vadovų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais.

Å i prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sÄ Å¾iningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rÅ«pestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktÄ , tačiau bÅ«tina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir kt.) pažeidimÄ , akivaizdų protingos Å«kinės komercinės rizikos peržengimÄ , aiÅ¡kų aplaidumÄ arba jiems suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimÄ .

             Vadovo rÅ«pestingumo pareiga nustato teisėto elgesio reikalavimÄ , kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiÅ«rėti, kad ir įmonės veikla bÅ«tų teisėta: vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-266/2006; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017; kt.).

Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas (CK 6.245–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; kt.).

Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimÄ ) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimÄ .              Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. liepos 27 d. kasos iÅ¡laidų orderiu atsakovui Å«kio iÅ¡laidoms iÅ¡duota 557 552,37 Eur, tačiau atsakovas 2017 m. rugpjūčio 24 d. grÄ Å¾ino tik 30,43 Eur.

IÅ¡ administratorei perduotų dokumentų matyti, kad 200 Eur 2017 m. rugpjūčio 4 d. panaudoti darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimui. Taigi negrÄ Å¾inta 557 321,94 Eur, nepateikti jų panaudojimÄ patvirtinantys dokumentai. Atsakovas ieÅ¡kovės nurodytos sumos neginčijo, tik aiÅ¡kino, kad kasoje tokios pinigų sumos niekada nebuvo, visa ieÅ¡kovės nurodyta suma susidarė per eilę metų (nuo 2014 metų) mokant darbuotojams neapskaitytus atlyginimus. Atsakovas pripažino, kad orderius iÅ¡raÅ¡ydavo ir pasiraÅ¡ydavo jis, buhalterė orderių nepasiraÅ¡ydavo, nes, kaip aiÅ¡kino atsakovas, nedalyvavo nei pinigų įneÅ¡ime į kasÄ , nei jų iÅ¡davime atsakovui.

Atsakovo teigimu, jis pinigų neiÅ¡vaistė, nepasisavino, tik, siekdamas iÅ¡vengti bankroto, norėjo iÅ¡laikyti darbuotojus, todėl jiems mokėjo dalį neapskaityto atlyginimo.                           Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar teisėti buvo atsakovo veiksmai paimant iÅ¡ bendrovės grynus pinigus ir juos panaudojant atsakovo nurodytu bÅ«du, ar Å¡iais veiksmais bendrovei yra padaryta žala. Todėl taikant įrodymų vertinimo taisykles yra svarbios CPK 177 straipsnio nuostatos, apibrėžiančios įrodinėjimo priemonių leistinumÄ (CK 2.74 straipsnio 3 dalis, Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4, 9, 10 straipsniai).                           Atmestini atsakovo argumentai, kad jis orderius iÅ¡raÅ¡ydavo, nes neturėjo pakankamai buhalterinių žinių.             Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau BAÄ®), kuris reglamentuoja bendrovės turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitÄ , jos organizavimÄ ir tvarkymÄ , 4 straipsnyje nurodyta, kad Å«kio subjektai apskaitÄ privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, laiku pateikiama, iÅ¡sami bei naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams.

Pagal Å¡io įstatymo 6 straipsnio 5 dalį grynieji pinigai yra priimami, iÅ¡mokami, apskaitomi bei laikomi pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytÄ tvarkÄ . Å is įstatymas nustato, kad Å«kio subjekto vadovas atsako už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus (BAÄ® 9, 19, 21 straipsniai). Sutinkamai su CK 2.82 straipsnio 3 dalimi bei 2.4 straipsnio 3 dalimi, juridinių asmenų valdymo organas be kitų įstatymu reglamentuotų pareigų, atsako už finansinės atskaitomybės sudarymÄ , juridinio asmens veiklos organizavimÄ , privalo taip tvarkyti turtÄ ir visa kita, kas susiję su jo verslu ar profesine veikla, taip pat saugoti dokumentus ir kitÄ informacijÄ apie savo turtÄ , verslÄ ar profesinę veiklÄ , kad kiekvienas turintis teisinį interesÄ asmuo bet kada galėtų gauti visapusiÅ¡kÄ informacijÄ apie to asmens turtines teises ir pareigas.

Darbo užmokesčio apskaičiavimo, mokėjimo bei Å¡ių operacijų apskaitymo tvarka įstatyme taip pat yra griežtai reglamentuota (Darbo kodeksas, Darbo sutarties įstatymas, Socialinio draudimo įstatymas).              Griežtas minėtų įstatymų reikalavimų laikymasis yra reikÅ¡mingas ir vieÅ¡ajam interesui, nes tokiu bÅ«du užtikrinamas veiklos skaidrumas, užkertamas kelias tarpusavio atsiskaitymams neteisėtai iÅ¡vengiant privalomų mokėjimų (atsiskaitymas už darbÄ ,,vokeliais“, pajamų slėpimas ir kt.).

             Taigi atsakovas turėjo žinoti paminėtus imperatyvius įstatymų reikalavimus, privalėjo juos vykdyti ir tinkamai įforminti finansines operacijas. Pažymėtina, kad atsakovas pripažino, jog, iÅ¡mokėdamas neapskaitytus atlyginimus, pažeidė įstatymo reikalavimus.              Savo teiginiams (kad buvo mokamas neapskaitytas atlyginimas) pagrįsti atsakovas su 2018 m. gegužės 16 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais (1 t., b. l. 129–131) pateikė jo paties sudarytas lenteles (1 t., b. l. 129–134), darbuotojų sÄ raÅ¡Ä (1 t., b. l. 135–143), 2018 m. birželio 6 d. pateikė patikslintų deklaracijų (Metinės A klasės iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracija), pildytų 2017 m. birželio 19 d., 20 d. (2 t., b. l. 3–38, 60–128), paties atsakovo sudarytų atlyginimų žiniaraščių kopijas (2 t., b. l. 39–59, 129–170).

Jokių kitų įrodymų neteikė. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai nėra pakankami jo teiginiams pagrįsti. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad jis tokių dokumentų neperdavė bankroto administratorei, nors, kaip galima spręsti pagal sudarymo datas, juos turėjo. Be to, atkreiptinas dėmesys į atsakovo aiÅ¡kinimÄ , kad darbuotojų paraÅ¡ai yra surinkti prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , kai į bylÄ pateikti 2014, 2015, 2016 metų žiniaraščiai. Dalies parašų iÅ¡ viso nėra.

IÅ¡ pateiktų patikslintų deklaracijų taipogi negalima spręsti apie apmokestintas sumas, nepateiktos pradinės deklaracijos.              Tačiau, jei ir sutinkant su atsakovu, kad ieÅ¡kovės nurodyta pinigų suma buvo iÅ¡mokėta darbuotojams kaip neapskaitytas atlyginimas, tai nereikÅ¡tų, jog dėl neteisėtų papildomų priedų darbuotojams bendrovė gavo papildomÄ naudÄ , t. y. bendrovės veikla tapo efektyvesnė ar darbuotojai, kuriems buvo mokami neteisėti priedai, dirbo produktyviau ir pan.

Neteisėtai pinigai darbuotojams buvo mokami ne bendrovės interesams tenkinti, bet darbuotojų interesams tenkinti. Tokia iÅ¡vada darytina ir iÅ¡ to, kad bendrovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, nors, atsakovo aiÅ¡kinimu, mokėdamas neapskaitytus atlyginimus, siekė iÅ¡laikyti darbuotojus, kad įmonei nebÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla. O tai tik patvirtina, kad jokios naudos iÅ¡ neteisėtos veiklos bendrovė negavo. Taigi, atsakovas nenurodė priežasčių, kurios pagrįstų atsiradusiÄ bÅ«tinybę su darbuotojais atsiskaityti grynais neapskaitytais pinigais.

Tai atsakovas padarė savo iniciatyva, kadangi įmonės veiklÄ organizuoja vadovas. Atsakovas neįrodė, kad minėti jo atlikti veiksmai traktuotini kaip sÄ Å¾iningi, atitinkantys maksimalaus atidumo reikalavimus. Atsakovas, matydamas, kad įmonės padėtis vis blogėja, turėjo susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų pažeisti bendrovės kreditorių interesus ar dar labiau pabloginti įmonės finansinę bÅ«klę. Minėti atsakovo veiksmai, pasireiÅ¡kiantys imperatyvių įstatymo reikalavimų, pažeidimu, laikytini neteisėtais.

Teismo vertinimu, Å«kio lėšoms skirtų lėšų paėmimas, negrÄ Å¾inimas, jų panaudojimÄ patvirtinančių dokumentų nepateikimas laikytinas fiduciarinių valdymo organų pareigų pažeidimu. Minėta, kad atsakovas žalos dydžio neginčijo. Kadangi dėl minėtų atsakovo veiksmų bendrovė neteko lėšų, spręstina, kad įrodytas ir priežastinis ryÅ¡ys (pinigų nepanaudojimas bendrovės labui sÄ lygojo bendrovės nuostolius), tiek žalos dydis tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.             Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti žalÄ tenkintinas.

Kartu tenkintinas ir reikalavimas priteisti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) bei praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). IeÅ¡kovė advokato padėjėjai už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo iÅ¡ viso 1 210 Eur sumÄ (500 Eur už susipažinimÄ su dokumentais, įrodymų rinkimÄ , ieÅ¡kinio parengimÄ (1 t., b. l. 34–35), 210 Eur už dubliko parengimÄ (1 t., b. l. 107–108), 250 Eur už pasirengimÄ ir atstovavimÄ 2018 m. birželio 6 d. teismo posėdyje (1 t., b. l. 147–148), 250 Eur už pasirengimÄ ir atstovavimÄ 2018 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdyje (2 t., b. l. 188–189).

IeÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 1 210 Eur suma už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 5, 7, 8.2, 8.3, 8.19 punktuose nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių už tokio pobÅ«džio teisines paslaugas, todėl Å¡i suma ieÅ¡kovei priteistina iÅ¡ atsakovo.             IeÅ¡kovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl valstybei iÅ¡ atsakovo priteistinas 5 155 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), taip pat 3,45 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

          Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta bei vadovaudamasis CPK 265, 268 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:            IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.  Priteisti ieÅ¡kovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Mono Status“, įm. k. 301672662, iÅ¡ atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 557 321,94 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 2 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 1 210 Eur už advokato teisinę pagalbÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo J.

K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 5 155 Eur žyminį mokestį ir 3,45 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas, iÅ¡ viso 5 158,45 Eur. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                           Virginija Lozoraitytė      Â