2023-02-08 Nr. AB-3662-3-62-3-00832-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-348-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00832-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija pasibaigė po reorganizavimo) apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 5 d. sprendimo ir 2022 m. liepos 14 d. papildomo sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija pasibaigė po reorganizavimo) dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. gegužės 15 d. buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK 3-iąjį sektorių tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą. Nuo 2020 metų iki 2021 m. gegužės 7 d. maudantis duše jam nebuvo užtikrintas privatumas, nes dušo čiaupai nebuvo atskirti pertvaromis. Pareiškėjas negalėjo maudytis kitiems matant, jautė diskomfortą, patyrė orumo pažeminimą, dvasines kančias, fizinį nepatogumą. Dušuose nebuvo įrengti kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai, o jei buvo įrengti, tai su įtartinu skysčiu, dozatoriai pildomi tik retkarčiais, teko šampūną ir kūno prausiklį pirkti iš savo pinigų.

3. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. gegužės 7 d. buvo sudaromos sąlygos lauke pasivaikščioti tik 1 valandą vietoj pareiškėjui priklausiusių 3 valandų. Kartais sąlygų pasivaikščioti lauke net nebuvo sudaryta. Atsakovo atstovas jokios apskaitos apie buvimą gryname ore neveda. Dėl tokių atsakovės veiksmų teko patirti didelių nepatogumų, orumo pažeminimą ir kitų kančių.

4. Pareiškėjas skundėsi, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. buvo varžoma jo religinė laisvė, nes nebuvo įrengta koplyčia, nebuvo kur atlikti dvasinių apeigų. Koplyčia Pravieniškių PN-AK įrengta ir atidaryta tik 2021 m. gruodžio 23 d. (pareiškėjas tuo metu buvo Kauno tardymo izoliatoriuje). Dėl visų nurodytų dvasinių išgyvenimų pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas pinigais ir procesinės 5 proc. dydžio metinės palūkanos.

5. Posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad yra krikščionis, tačiau Pravieniškių PN-AK nebuvo kunigo, negalėjo melstis, negalėjo atlikti išpažinties.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Reikalavimai nuteistųjų dušinėms ir būriuose įrengtoms maudymosi vietoms nereglamentuoti. Byloje nenustačius jokių kitų pažeidimų, vien privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas nevertintinas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Nors ir pripažintina, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu be pertvarų, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui už tai piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą. Dozatoriai pildomi periodiškai, prireikus – nedelsiant. Sulaužyti, sugadinti dozatoriai keičiami naujais. Atsakovo atstovas užtikrina Pravieniškių PN-AK naudojamų higienos prekių atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams.

8. Pravieniškių PN-AK paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2021 m. sausio 4 d. yra priskirtas paprastajai grupei. Pravieniškių PN-AK 3-iajame sektoriuje 2021 m. sausio mėnesį laisvės atėmimo bausmę atliko nuteistieji ir kardomąjį kalinimą suėmimą atliko suimtieji. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73 straipsnio 5 punktu, paprastajai grupei priskirti nuteistieji buvo vedami pasivaikščioti 3 valandas, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji vedami pasivaikščioti 1 valandą. Kadangi paprastosios grupės nuteistųjų ir suimtųjų pasivaikščiojimo laikas, remiantis minėtais teisės aktais, skiriasi, pasivaikščiojimo grafikas buvo diferencijuojamas pagal nuteistiesiems priskiriamas grupes. Grafike nurodoma pasivaikščiojimo laiko pradžia konkrečioms, nurodytoms kameroms. Taip pat svarbu pabrėžti, kad grafike yra nurodyta, kad nuteistųjų bei suimtųjų pasivaikščiojimo laikas, įgyvendinant atskiro laikymo reikalavimus, gali skirtis nuo nurodomo laiko, jo netrumpinant ir nepažeidžiant minėtų įstatymų. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas dėl neva nesuteikiamo 3 val. trukmės pasivaikščiojimo nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes.

9. Dėl galimybių nuteistiesiems atlikti religines apeigas atsakovo atstovas paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK 3-iajame sektoriuje naujai rekonstruotame pastate yra įrengtas kambarys, kuriame prireikus nuteistieji gali atlikti religines apeigas, šiame kambaryje yra religinės atributikos (kryžius, maldaknygė). Be apribojimų gali lankytis klubo patalpose, kurioje taip pat yra pastatomas kryžius, religinė atributika, galima atlikti religines apeigas atskirai nuo kitų nuteistųjų. Įstaigos 3-iajame sektoriuje 2021 metų 4 ketvirtyje buvo įrengta koplyčia. Koplyčia – patalpa, kurioje nuteistieji gali lankytis ir atlikti religines apeigas nustatytu laiku pagal grafiką. Pareiškėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į įstaigos administraciją dėl negalėjimo atlikti religines apeigas, nepateikė jokių savo prašymų ar skundų dėl teisės atlikti religines apeigas nesuteikimo. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas neįrodė, kad jis patyrė neturtinę žalą.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 5 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl minimalaus privatumo neužtikrinimo dušo patalpose ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 5 punkto pažeidimo, o kitą skundo dalį atmetė.

11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 14 d. papildomu sprendimu priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu priteistą 300 Eur sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl nepakankamos trukmės pasivaikščiojimo gryname ore, teismas vadovavosi BVK 73 straipsnio 5 punktu, 103 straipsnio 2 dalimi.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 2-670 perkeltas į 12 būrį, 6 brigadą, šiose patalpose bausmę atliko iki buvo išleistas į laisvę, t. y. 2021 m. gegužės 7 d., nurodytu laikotarpiu bausmę atliko paprastojoje grupėje.

14. Teismas vertino atsakovo atstovo paaiškinimus, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų pasivaikščiojimo laikas skiriasi, pasivaikščiojimo grafikas buvo diferencijuojamas. Iš byloje esančio Pravieniškių PN-AK 2021 m. sausio 12 d. Trečiojo sektoriaus nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiko Nr. 43-18226 teismas nustatė, kad 11-12 būrio nuteistieji kiekvieną dieną galėjo pasivaikščioti lauke po dvi valandas (pvz., pirmadieniais 18.10–19.10 val. ir 19.25–20.25 val., antradieniais 8.35–9.35 val. ir 19.25–20.25 val. ir kt.). Teismas darė išvadą, kad byloje esantis 2021 m. sausio 12 d. grafikas patvirtino, kad 12 būrio nuteistieji, kuriame ginčo laikotarpiu gyveno ir pareiškėjas, galėjo pasivaikščioti lauke 2 valandas per dieną.

15. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK 2021 m. sausio 14 d. grafikas Nr. 43-793 ir 2021 m. sausio 18 d. grafikas Nr. 43-10240 nustatė Trečiojo sektoriaus nuteistųjų (suimtųjų) pasivaikščiojimo lauke laiką. Iš 2021 m. sausio 14 d. grafiko teismas nustatė, kad 12 būrio suimtieji ir nuteistieji pagal grafiką pasivaikščioti lauke buvo vedami 1 valandą per dieną (pvz., pirmadieniais 19.25–20.25 val., antradieniais 8.35–9.35 val. ir kt.). Iš 2021 m. sausio 18 d. grafiko Nr. 43-10240 teismas nustatė, kad jis iš esmės toks pat kaip ir 2021 m. sausio 14 d. grafikas, tik šio grafiko pastabos papildytos 5 punktu, numatančiu, kad paprastosios grupės nuteistųjų pasivaikščiojimas (3 val.) vyksta tuo pačiu laiku, kaip ir drausmės grupės nuteistųjų pasivaikščiojimas. Pastabų 4 punkte pažymėta, kad 11–12 būrių drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems pasivaikščiojimas nustatytas pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais nuo 13.10 val. iki 15.10 val., o antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais nuo 8.35 val. iki 10.35 val. Teismas vertino, kad nuteistųjų paprastojoje grupėje pasivaikščiojimas vyksta tuo pačiu metu kaip ir drausmės grupės nuteistųjų, tačiau nėra aišku, kaip užtikrinama paprastosios grupės nuteistųjų, turinčių teisę pasivaikščioti lauke 3 valandas, teisė, kadangi drausmės grupės nuteistųjų pasivaikščiojimas lauke trunka trumpiau, t. y. 2 valandas.

16. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad visi trys pasivaikščiojimo lauke grafikai yra aktualūs ginčo laikotarpiui, tačiau jie buvo keičiami per labai trumpą laiko tarpą, grafiko pastabas papildant neaiškiomis ir dviprasmiškomis sąlygomis ir / ar išimtimis, pasivaikščiojimo grafikuose pateikiama informacija yra skirtinga, iš kurios neaišku, ar paprastosios grupės 12 būrio nuteistasis (t. y. pareiškėjas) pagal grafiką turėjo teisę kiekvieną dieną pasivaikščioti lauke 3 valandas.

17. Teismo vertinimu, iš pateiktų grafikų turinio nebuvo aišku, kaip buvo įgyvendinama pareiškėjo (12 būrio paprastosios grupės nuteistojo) 3 valandų pasivaikščiojimo lauke teisė. Tokiu atveju, nesant nekvestionuotinų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo pasivaikščiojimo lauke teisės tinkamą visa apimtimi užtikrinimą, t. y. atsakovui iš esmės nepaneigus pareiškėjo argumentų, teismas konstatavo, kad buvo pažeistos BVK 73 straipsnio 5 punkto nuostatos.

18. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad buvo varžoma jo religinė laisvė, kad nebuvo, kur atlikti religinių apeigų, teismas vadovavosi BVK 106 straipsniu, pažymėjo, kad religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintos Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Teismo vertinimu, religinės apeigos atliekamos ne tik vedamos dvasininko, o apima ir kitas išraiškos formas. Teismas analizavo Vidaus tvarkos taisyklių 113–114 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą. Teismo vertinimu, nepriklausomai nuo inicijuojamų religinių apeigų masto (ar vienas, ar bendruomenėje, su dvasininku ar be jo), iš esmės vien tik dėl sakralinio susikaupimo, tylos bei ramybės reikalaujančio pobūdžio religinėms apeigoms atlikti atsakovo atstovas turi užtikrinti tam atskiras patalpas, t. y. įrengtas pagal dvasininkų rekomendacijas su religine atributika. Buvo pabrėžta, kad Vidaus tvarkos taisyklių 114 punkte suformuluotas imperatyvus reikalavimas įrengti vietą religinėms apeigoms atlikti pagal dvasininkų rekomendacijas, todėl tokia vieta pataisos įstaigoje privalo būti ir jos paskirtis turi būti ne daugiafunkcė, derinant religinių apeigų galimybę su kitomis tuo pačiu metu vykdomomis veiklomis.

19. Teismas taip pat nurodė, kad nors religinių apeigų atlikimas neturėtų būti suprantamas išimtinai kaip tokių apeigų atlikimas vien tik koplyčioje, tačiau, teismo vertinimu, bet kokiu atveju tam turi būti skiriama atskira patalpa, sudarant religines apeigas atliekančiam ir / ar besimeldžiančiam asmeniui sakraliai privačią erdvę, kurioje būtų išlaikyta rimtis, susikaupimas ir tyla. Pastebėjęs, kad pareiškėjas savo religinės laisvės varžymą siejo išimtinai su koplyčios neįrengimu, teismas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK paaiškino, jog 3-iajame sektoriuje iki 2021 metų ketvirto ketvirčio nebuvo įrengta koplyčia, tačiau atsakovo atstovas nurodė, kad religines apeigas atskirai nuo kitų nuteistųjų galima buvo atlikti specialiai įrengtame kambaryje, kuriame yra kryžius, maldaknygė ir kita religinė atributika. Nustatęs, kad pareiškėjas, gavęs atsakovo atsiliepimą, kuriame nurodyta, kad įstaigoje yra patalpos religinėms apeigoms atlikti, jokių prieštaravimų nepateikė, teismas darė išvadą, kad religinėms apeigoms individualios maldos forma įgyvendinti iš esmės pareiškėjui buvo sudaryta galimybė ne koplytėlėje, tačiau specialiai tam pritaikytoje atskiroje patalpoje.

20. Dėl teismo posėdyje nurodytų nusiskundimų, kad pareiškėjas negalėjo susitikti su dvasininku, atlikti išpažinties, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ bei pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu galimybė lankytis Pravieniškių PN-AK dvasininkams buvo apribota atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimų nuostatas, siekiant įgyvendinti laikinąsias prevencijos ir apsaugos nuo koronaviruso (Covid-19) plitimo priemones, kad būtų apsaugota nuteistųjų, pataisos įstaigoje tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų sveikata. Įvertinęs minėtų nutarimų nuostatas, teismas darė išvadą, kad karantino laikotarpiu prioritetas skiriamas paslaugoms, teikiamoms būtent nuotoliniu būdu.

21. Apibendrindamas teismas nurodė, jog pataisos namai, atsižvelgdami į Vyriausybės nutarimų nuostatas, siekdami valdyti pandeminę situaciją, turėjo teisę riboti kontaktinį dvasininkų dalyvavimą religinėse apeigose, tačiau galėjo organizuoti nuotolinį nuteistojo susitikimą su dvasininku. Pažymėjęs, kad atlikti religines apeigas yra nuteistųjų teisė, bet ne pareiga, todėl būtent nuteistasis turi išreikšti valią pasinaudoti šia savo teise, kad šiuo atveju reikšminga aplinkybe laikytinas ir pareiškėjo kreipimasis į pataisos įstaigos administraciją su prašymu sudaryti galimybę atlikti religines apeigas, t. y. nuvesti į specialią atskirą patalpą, teismo vertinimu, byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas raštu reiškė prašymus ir būtų siekęs tam skirtoje vietoje atlikti religines apeigas, o pataisos įstaigos administracija į jo prašymus nereagavo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl teisės į religines apeigas pažeidimo laikytini abstrakčiais, nedetalizuotais ir neįrodytais. Taip pat pripažinti nepagrįstais argumentai dėl pareiškėjui iškilusio poreikio susitikti su dvasininku, atlikti išpažintį, kadangi šiuos argumentus pareiškėjas nurodė tik teismo posėdžio metu, nepateikdamas jokių objektyvių duomenų, kad buvo kreipęsis į administraciją ir teikęs raštiškus prašymus administracijai dėl susitikimo su dvasininku. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus.

22. Vertindamas pareiškėjo pretenzijas dėl privatumo duše neužtikrinimo, teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK neneigė, kad dušuose pertvarų nebuvo. Atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad pareiškėjui naudojantis dušu be pertvarų, jo privatumas ginčo laikotarpiu buvo pažeidžiamas.

23. Teismas nurodė, kad pagal teisės aktų reikalavimus kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai įrengiami pagal teisės aktų reikalavimus. Tuo atveju, kai dušo patalpos inventorius užtikrinamas tik pagal poreikį, vadinasi, tam tikroje dušo patalpoje šio inventoriaus nebuvimas iš esmės nereiškė atsakovo neteisėtų veiksmų ir teisės normų pažeidimo. Teismas kaip deklaratyvius atmetė pareiškėjo tik teismo posėdžio metu nurodytus argumentus, kad dušo patalpose nebuvo sanitarinio mazgo, kadangi šios aplinkybės nebuvo nurodytos skunde, be to, teisės aktai nenustatė pareigos sanitarinį mazgą įrengti dušo patalpose.

24. Spręsdamas dėl pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos formos, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu, pripažino, kad pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu sukėlė jam diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, todėl sprendė, kad egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas vertino, kad nuo 2020 m. gegužės 15 d. (kai pareiškėjas buvo perkeltas į Pravieniškių PN 3-iąjį sektorių) iki 2021 m. gegužės 7 d. pareiškėjas turėjo teisę pasinaudoti dušu apie 50 dienų (po 1 kartą per savaitę), todėl, teismo vertinimu, tiek dienų buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, jog buvo nustatyti ir kiti pažeidimai (nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. gegužės 7 d. nebuvo tinkamai užtikrinta pasivaikščiojimo lauke teisė), tačiau nebuvo duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ir privatumą, į tai, kad administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui priteistina 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

25. Teismas 2022 m. liepos 14 d. papildomu sprendimu, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti 300 Eur dydžio neturtinę žalą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 21 d.) iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo.

III. 26. Pareiškėjas E. S. apeliaciniame skunde dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 5 d. sprendimo ir 2022 m. liepos 14 d. papildomo sprendimo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjui priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

27. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas pripažino, kad pareiškėjo privatumas naudojantis duše buvo pažeistas 50 dienų (kartų), tačiau neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas naudojosi dušu ir po sporto veiklos, kuria užsiimdavo 2 kartus per savaitę. Pareiškėjo įsitikinimu, dėl konstatuotų pažeidimų (privatumo duše ir teisės pasivaikščioti gryname ore neužtikrinimo) pobūdžio teismo parinkta piniginė kompensacija yra nepakankama patirtiems išgyvenimams atlyginti.

28. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas nepakankamai objektyviai vertino pareiškėjo argumentus ir nustatytas aplinkybes dėl religinės laisvės neužtikrinimo. Teismas pripažino, kad pataisos įstaigoje nebuvo koplyčios, neegzistavo tinkamai įrengti specialūs kambariai, pareiškėjas negalėjo atlikti išpažinties ir pabūti ramybėje, niekur nebuvo maldaknygės ir religinės atributikos. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų (pvz., nuotraukų) savo teiginiams pagrįsti.

29. Papildomai pateiktuose paaiškinimuose pareiškėjas prašo vadovautis aktualia teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-468-968/2022 bei EŽTT 2022 m. kovo 1 d. sprendimu, byloje Einikis ir 4 kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 43277/20, 49994/20, 50514/20, 51079/20, 54383/20)).

30. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

31. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų įrodymų ir įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo pagrįstumą. Atsakovo atstovas pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pareiškėjas jau buvo išdėstęs skunde, ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime į juos iš esmės motyvuotai atsakė. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad apeliacinis procesas nėra bylos pakartotinis nagrinėjimas iš naujo, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu turėtų būti atmesti.

32. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 5 sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

33. Pravieniškių PN-AK nesutinka, kad buvo neužtikrinama visa apimtimi pareiškėjo teisė pasivaikščioti gryname ore. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo atstovo pateiktus įrodymus. Kadangi paprastosios grupės nuteistųjų ir tame pačiame laikomų suimtųjų pasivaikščiojimo trukmė skiriasi, pasivaikščiojimo grafikas buvo diferencijuojamas pagal nuteistiesiems priskiriamas grupes, grafike diferencijavimas buvo sudarytas tam, kad nebūtų pažeistos nuteistųjų ir suimtųjų teisės. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama analogiška situacija (žr. Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-277-505/2022).

34. Atsakovo atstovas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško asmens privatumo, ir nurodoma, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat gali būti vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau nenustačius jokių kitų pažeidimų ar ypač prastų kalinimo sąlygų, vien tik privatumo neužtikrinimas, vadovaujantis aktualia teismų praktika, pats savaime nėra neteisėtas veiksmas ir negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti.

35. Pravieniškių PN-AK vertinimu, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl ginčo dalyko sukeltų pasekmių, taip pat nenustačius, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

36. Pareiškėjas E. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino tinkamai, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti atsakovo atstovo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2021 m. gegužės 7 d. (kai pareiškėjas buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK 3-iajį sektorių) neužtikrinimu, atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo.

38. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą – pripažinęs, kad atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjo privatumo duše, taip pat pareiškėjo teisės pasivaikščiojimo gryname ore visa apimtimi, teismas konstatavo, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 14 d. papildomu sprendimu priteisė 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo sprendime priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

39. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir papildomu sprendimu, apeliacinius skundus padavė ir pareiškėjas, ir atsakovo atstovas.

40. Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, nesutinka, kad pažeidė teisės aktus įgyvendindama pareiškėjo teisę pasivaikščioti gryname ore, o dėl kito pažeidimo, t. y. privatumo neužtikrinimo duše, nurodo, kad pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas neteisingai sprendė, kad jo teisė atlikti religines apeigas nebuvo pažeista, o dėl kitų nustatytų pažeidimų teismas jo patirtą skriaudą privalėjo vertinti priteisdamas visą skunde reikalaujamą piniginę kompensaciją (5 000 Eur).

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

43. Dėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pažeidimą, jog pareiškėjui nebuvo sudarytos galimybės pasivaikščioti gryname ore 3 val. nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. gegužės 7 d., teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovui). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

44. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam minėtu laikotarpiu suteikiama tik 1 val. pasivaikščioti arba pasivaikščiojimas gryname ore nesuteikiamas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų (tokių argumentų skunde nenurodė ir pareiškėjas), kad pareiškėjas būtų skundęsis Pravieniškių PN-AK administracijai ar atsakingiems pareigūnams dėl per mažos pasivaikščiojimo trukmės ar visiškai nesuteikto pasivaikščiojimo.

45. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šias aplinkybes, nustatė, kad Pravieniškių PN-AK 2021 m. sausio 14 d. grafikas patvirtino, kad 12 būrio suimtieji ir nuteistieji pagal grafiką pasivaikščioti lauke buvo vedami 1 valandą per dieną. Iš 2021 m. sausio 18 d. grafiko Nr. 43-10240 teismas nustatė, kad jis iš esmės toks pat kaip ir 2021 m. sausio 14 d. grafikas, tik šio grafiko pastabos papildytos 5 punktu, numatančiu, kad paprastosios grupės nuteistųjų pasivaikščiojimas (3 val.) vyksta tuo pačiu laiku, kaip ir drausmės grupės nuteistųjų pasivaikščiojimas. Teismas vertino, kad nuteistųjų paprastojoje grupėje pasivaikščiojimas vyksta tuo pačiu metu kaip ir drausmės grupės nuteistųjų, tačiau nėra aišku, kaip užtikrinama paprastosios grupės nuteistųjų, turinčių teisę pasivaikščioti lauke 3 valandas, teisė, kadangi drausmės grupės nuteistųjų pasivaikščiojimas lauke trunka trumpiau, t. y. 2 valandas.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad Pravieniškių PN-AK į bylą pateiktas 2021 m. spalio 12 d. grafikas nagrinėjamam ginčui neaktualus, t. y. nesusijęs su skundžiamu laikotarpiu. Iš 2021 m. sausio 14 d. grafiko matyti, kad be konkretaus nustatyto pasivaikščiojimo laiko būriui, jame nurodyta, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) įgyvendinant atskiro laikymo reikalavimus, pasivaikščiojimo laikas gali skirtis nuo šiame grafike nurodyto laiko. Iš 2021 m. sausio 18 d. grafiko matyti, kad be konkretaus nustatyto pasivaikščiojimo laiko būriui papildomai nurodoma, kad paprastos grupės nuteistųjų pasivaikščiojimas (3 val.) vyksta tuo pačiu laiku kaip ir drausmės grupės nuteistųjų pasivaikščiojimas. Aptariamo grafiko 4 punkte nurodyti konkretūs pasivaikščiojimo laikai 11–12 būrių drausmės grupės nuteistiesiems, kurių nurodoma trukmė yra 2 val. Į bylą pateiktame atsakovo atstovo 2021 m. spalio 14 d. tarnybiniame pranešime Nr. 43-18372 nurodoma, kad nuteistųjų ir suimtųjų pasivaikščiojimo laikas gali skirtis nuo nurodomo laiko, jo netrumpinant ir nepažeidžiant BVK ir SVĮ nuostatų.

47. Įvertinusi minėtas aplinkybes, taip pat pareiškėjo nusiskundimus, kurie yra deklaratyvūs ir nekonkretizuoti, grindžiami vien nurodymu, kad Pravieniškių PN-AK suteikto pasivaikščiojimo laiko apskaita vedama nebuvo, teisėjų kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad byloje pakanka duomenų (ABTĮ 56 str. 7 d.) išvadai, jog pareiškėjo teisė pasivaikščioti gryname ore 3 val. buvo užtikrinama ir nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus šiuo aspektu. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškos aplinkybės buvo taip pat įvertintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-1318-662/2022. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėti veiksmai dėl BVK 73 straipsnio 5 punkto pažeidimo, keistina.

48. Byloje buvo nustatyta ir dėl šių aplinkybių ginčo nėra, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu turėjo galimybę maudytis dušuose, tačiau juose nebuvo pertvarų.

49. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl privatumo dušo patalpose neužtikrinimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog 50 dienų buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių, kad jis dušu naudojosi dažniau nei kartą per savaitę (t. y. pareiškėjo teisių pažeidimas didesnio masto ir intensyvumo), kadangi šia aplinkybe pareiškėjas negrindė savo skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 134 str. 6 d.).

50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl privatumo naudojantis dušu yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016; 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių PN-AK nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, buvo pažeistas jo privatumas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą, kaip ji apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai, susiję su religinės laisvės suvaržymu, ar aplinkybe, kad jis neturėjo specialios paskirties patalpos religinėms apeigoms atlikti, yra abstraktūs ir deklaratyvūs. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad jame itin išsamiai aptartas ginčo klausimui aktualus teisinis reguliavimas, vertinti ginčo šalių įrodymai ir padarytos pagrįstos išvados, kad pareiškėjas savo subjektinės teisės pažeidimą siejo išimtinai su koplyčios Pravieniškių PN-AK trečiajame sektoriuje neįrengimu, atsakovo pateiktų paaiškinimų, kad pataisos įstaigoje yra įrengta speciali patalpa religinėms apeigoms atlikti, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą, neginčijo. Todėl pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo teisės minėtu aspektu pažeistos nebuvo.

52. Vertindama apeliacinių skundų argumentus dėl atlygintinos neturtinės žalos formos, teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, patyrusio neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti ginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

53. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (iš lot. be kita ko) – teisingumo principo.

54. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje įvertinus individualias aplinkybes, yra pripažįstama, jog dėl analogiško pažeidimo, t. y. privatumo duše neužtikrinimo, priteistina piniginė kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1381-552/2021).

55. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatyto pažeidimo (kad nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu), ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteistas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas laikytina adekvati ir teisinga kompensacija, o atsakovo atstovas priešingai neįrodė.

56. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, jam būtų priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

57. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai įvertino įrodymus dėl pareiškėjo teisės pasivaikščioti gryname ore įgyvendinimo. Todėl atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas. Pirmosios instancijos teismo papildomas 2022 m. liepos 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių perėmėjas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti E. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių perėmėjas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis