2018-01-08 Nr. AB-618-3-63-3-00131-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1436-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00131-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1; 20.2.2; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), priteisti 1 800 Eur neturtinei žalai atlyginti už vieną mėnesį, praleistą Klaipėdos AVPK (b. l. 4).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad žalą (didelius dvasinius skausmus, depresiją, sveikatos sužalojimą) patyrė dėl nežmoniškų, orumą žeminančių sąlygų Klaipėdos AVPK areštinėje, kurioje periodiškai nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. gruodžio 13 d. praleido maždaug mėnesį. Pareiškėjas nurodė, jog buvo laikomas 24 kv. m ploto kameroje kartu su kitais 7 asmenimis. Paaiškino, kad dalį kameros ploto užėmė baldai ir sanitarinis mazgas. Nurodė, kad turėjo teisę tik į 1 valandos pasivaikščiojimą lauke. Tai, pasak pareiškėjo, prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą išaiškinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT) to reikalauja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis.

3. Pareiškėjas nurodė, kad kameroje nebuvo tiekiamas karštas vanduo, 80 proc. kriauklės paviršiaus buvo surūdijęs. Be to, kamerose buvo įrengtas tualetas (skylė grindyse), kuris nebuvo atitvertas nuo kameros gyvenamojo ploto. Pareiškėjas nurodė, kad 30 proc. sienų, 23 proc. lubų ir 38 proc. grindų paviršiaus kameroje buvo avarinės ir antisanitarinės būklės. Langas, kuris buvo vienintelis ventiliacijos šaltinis, dėl grotų atsidarė tik 5 cm pločiu, todėl praleido tik 0,3 m3 oro per valandą. Atitinkamai, kameroje, pasak pareiškėjo, buvo apie 65 proc. drėgnumas.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam teko nuolat jausti alkį, nes maisto energetinė vertė buvo nuo 1500 iki 1600 kcal. Be to, pareiškėjui buvo draudžiami ne tik ilgalaikiai, bet ir trumpalaikiai pasimatymai, todėl nutrūko pareiškėjo socialiniai ryšiai. Klaipėdos AVPK buvo draudžiama turėti kompiuterius, muzikos grotuvus.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–13).

6. Klaipėdos AVPK nurodė, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas periodiškai nuo 2013 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. birželio 3 d. (toliau – ginčo laikotarpis). Paaiškino, kad pagal Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – Taisyklės), 80 punktą, vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Pripažino, kad dalį ginčo laikotarpio pareiškėjui galėjo tekti mažesnis gyvenamųjų patalpų plotas nei nustatytas minėtame Taisyklių 80 punkte, tačiau pastebėjo, kad pažeidimai buvo labai nežymūs, pasireiškė trumpais laikotarpiais ir nebuvo nuolatiniai.

7. Klaipėdos AVPK nurodė, kad areštinėje laikomų asmenų gyvenimo ir buities sąlygos atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos higienos reikalavimus. Areštinės kamerose esantys sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 37:2009) 20 punkto reikalavimais. Įrengti sanitariniai mazgai yra atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara, sanitariniai mazgai užtikrina privatumą bei sudaro sąlygas jais nekliudomai naudotis.

8. Klaipėdos AVPK paaiškino, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. spalio 2 d. atliko areštinės patikrinimus ir konstatavo, kad oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, o natūralaus apšvietimo srauto ir oro judėjimo neatitikčiai pašalinti reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl vadovaujantis HN 37:2009 2 punktu minima neatitiktis nevertinta kaip pažeidimas.

9. Dėl pasivaikščiojimo užtikrinimo Klaipėdos AVPK paaiškino, kad laikomasi Taisyklių VIII skyriaus nuostatų. Dėl karšto vandens tiekimo Klaipėdos AVPK nurodė, kad to nenumato teisės aktai, todėl karšto vandens padavimas areštinės kamerose nėra įrengtas.

10. Klaipėdos AVPK pareiškėjo skundo teiginį, kad pareiškėjui buvo draudžiama turėti kompiuterį bei muzikos grotuvą, vertino kaip nepagrįstą, nes tai nėra draudžiama pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir 2 straipsnio 2 dalį. Kaip nepagrįstą taip pat vertino ir pareiškėjo teiginį dėl deficitinės maisto energetinės vertės. Klaipėdos AVPK paaiškino, kad nedalyvauja maisto gamyboje ir išdavime. Nurodė, kad 2014 m. sausio 27 d. Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnyba atliko tiekiamo maisto subjekto patikrinimą, pažeidimų nenustatė. Pareiškėjas buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu neteikė skundų ir prašymų dėl draudimo gauti maisto produktus iš artimųjų ar kitų asmenų.

11. Klaipėdos AVPK nurodė, kad teisė pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis yra įgyvendinama tik esant bylą tiriančio ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro leidimui, o nuteistieji, laikinai perkelti į areštinę iš bausmės atėmimo įstaigų dėl tiriamos arba teisme nagrinėjamos kitų asmenų padarytų nusikaltimų bylos, teisės į pasimatymą neturi (Taisyklių 7.6, 19 ir 21 punktai). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui teisė į pasimatymą galėjo būti nesuteikta.

12. Pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus 2 metams nuo buvimo Klaipėdos AVPK, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo suvokiamos ir realiai patirtos neturtinės žalos. Klaipėdos AVPK nuomone, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas, tačiau teismui nustačius, kad atsakovo atstovas galėjo nežymiai ir ne intensyviai pažeisti nustatytus minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimus, turėtų būti atsižvelgiama į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir kaip savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas turėtų būti taikytinas teisės pažeidimo pripažinimas.

II. 13. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 70 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 38–43).

14. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Klaipėdos AVPK pateiktais duomenimis, konstatavo, kad ginčo laikotarpiu iš viso 14 parų pareiškėjas areštinėje buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 80 punkto reikalavimus.

15. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų jokių skundų nėra teikęs, vadovavosi Klaipėdos AVPK pateiktais patikrinimo aktais, kuriuose jokių kitų sveikatos saugos reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta.

16. Teismas konstatavo, kad dėl nustatyto Taisyklių 80 punkto pažeidimo pareiškėjo patirta neturtinė žala gali būti įvertinta 70 Eur suma ir šią sumą priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK.

III. 17. Pareiškėjas A. P. apeliacinius skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą patenkinti.

18. Pareiškėjas nurodo, kad EŽTT už nežmoniškas kalinimo sąlygas priteisia po 60 Eur už vieną parą, o pareiškėjui šiuo atveju buvo priteista 70 Eur už 14 parų. Pareiškėjas nurodo, kad su tokia priteistina suma nesutinka ir prašo priteisti 840 Eur.

19. Pareiškėjas paaiškina, kad skunde jis apskritai neprašė remtis Lietuvos teise, nes ji prieštarauja EŽTT praktikai. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai atsižvelgė į bendrą šalies ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį, nes tai nesuderinama su Konvencijos 14 straipsniu. Pareiškėjas remiasi EŽTT praktika byloje Ganea prieš Moldovą (pareiškimo Nr. 2474/06), kurioje EŽTT sukritikavo Moldovos valstybę, kuri už neteisėtą 3 parų suėmimą asmeniui priteisė tik 63,25 Eur. EŽTT padidino neturtinės žalos atlyginimą iki 5 921 Eur.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui, jo teigimu, padarytos jį laikant Klaipėdos AVPK areštinėje netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

21. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 70 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 38–43). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Klaipėdos AVPK pateiktais duomenimis, konstatavo, kad ginčo laikotarpiu iš viso 14 parų pareiškėjas areštinėje buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 80 punkto reikalavimus.

22. Iš pareiškėjo teismui pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, taip pat teigia, kad nesilaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų.

23. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas.

24. Klaipėdos AVPK teismui pateikė su ginču susijusią medžiagą, be kita ko, patvirtinančią pareiškėjui tekusį plotą areštinės kamerose ginčo laikotarpiu, taip pat dokumentus, patvirtinančius leidimą pradėti eksploatuoti areštinės pastatą bei areštinės patikrinimo aktus. Taigi akivaizdu, kad teismas iš atsakovo išreikalavo bylos nagrinėjimui reikalingus duomenis ir įrodymus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokių konkrečiai įrodymų, susijusių su jo laikymo sąlygomis, pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš atsakovo ir kokius turėtų išreikalauti.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių bei pareigos visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes nepažeidė. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami.

26. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos suma, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

27. Kiek tai susiję su argumentais, kad turėjo būti vadovaujamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pabrėžtina, jog EŽTT neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai. Dėl priteistinos žalos dydžio remiantis subsidiarumo doktrina pirmiausia sprendžia nacionalinis teismas, taikydamas šioje valstybėje įtvirtintą teisinį reguliavimą bei teismų praktikoje nustatytus kriterijus, įvertinęs konkrečiu atveju patirtą žalą. Taigi pagal subsidiarumo doktriną pirminė atsakomybė už Konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimą ir taikymą tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiškimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausiai yra vadovaujamasi vidaus teise (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Cocchiarella prieš Italiją (pareiškimo Nr. 64886/01), 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Edificaciones March Gallego S.A. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 28028/95) ir kt.).

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteista suma (70 Eur) yra pakankama jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Vien tai, kad priteista suma neturtinei žalai atlyginti pareiškėjui atrodo pernelyg maža, nėra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui didesnę piniginę kompensaciją.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė