c4bc9cee-76ff-4f92-ab41-8927f5cd368c · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis                                 Baudžiamoji byla Nr.1A-422-462/2012Teisėjas Virginijus Gedeikis                                                (Proceso Nr. 1-78-1-00025-2010-7)                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2.; 1.1.8.3.                                                                                                                                                                                                                                                                                                  (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 4 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,teisėjų Savinijaus Katausko ir Stasio Valužio,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,nuteistajam R.

B., gynėjai advokatei Danguolei Žilinskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012-02-29 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo nuteistojo R. B. sulaikymo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

R. B. nuteistas už tai, kad pa­gro­bė sve­ti­mÄ tur­tÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ : jis 2010 m. sausio 16 d. naktį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , iÅ¡laužęs ir sugadinęs statinio dviejų durų dvi įleidžiamas spynas, kurių bendra vertė 330 Lt, įsibrovė į AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktÅ«ra“ buitines patalpas Žemaitės g. 5B, Plungėje. IÅ¡ ten pagrobė bendrovės signalinę liemenę 43 Lt vertės, neįvertintas darbo pirÅ¡tines ir kepures, nukentėjusiojo A.

Å . du lovos uždangalus, bendros 40 Lt vertės, naktinę užuolaidÄ 10 Lt vertės, 2 didesnius ir 4 mažesnius puodelius su lėkÅ¡tutėmis, bendros 15 Lt vertės, odines pirÅ¡tines 8 Lt vertės. Å ia nusikalstama veika nukentėjusiajam A. Å . padarė turtinę žalÄ už 73 Lt, AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Klaipėdos geležinkelių infrastruktÅ«ra“ turtinę žalÄ už 373 Lt. Nuteistasis R. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tyrėjas A. Staponkus norėjo pirkti iÅ¡ jo telefonÄ , kuris buvo iÅ¡imtas jo sulaikymo metu kitoje baudžiamojoje byloje. Tyrėjas A. Staponkus paaiÅ¡kino, jog negalės atsiskaityti su juo (perduoti cigarečių, kavos ir kt.), todėl nurodė, kad reikia raÅ¡yti praÅ¡ymÄ , kad telefonÄ tariamai jis perduoda J. S., kuris Å¡ioje byloje buvo apklaustas liudytoju, o lapÄ jis buvo perdavęs teismui. Tačiau J. S. nurodė, kad jokio lapo ar perduotinų daiktų jam nenešė.

Todėl mano, kad Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti iÅ¡tirta, kas šį lapÄ pildė, kokiu bÅ«du dingo jo telefonas iÅ¡ Plungės areÅ¡tinėje saugomo seifo. Siekiant tai iÅ¡siaiÅ¡kinti, turi bÅ«ti apklaustas pareigÅ«nas tÄ dienÄ budėjęs areÅ¡tinėje. Kadangi jis paėmė tÄ jo praÅ¡ymÄ (kurį buvo parašęs, kaip liepė tyrėjas A. Staponkus), kuriame buvo paraÅ¡yta, jog telefonÄ perduoda J. S. Apeliantas mano, kad kaip įrodymo jo kaltei pagrįsti, nepakanka vien rasto arbatos puodelio, kurį išėmė iÅ¡ K.

S. gyvenamosios patalpos, su kuria jis gyveno iki sulaikymo, o po sulaikymo ji jau buvo persikėlusi gyventi į kitÄ kambarį. Tas puodelis galėjo bÅ«ti bet kieno kito, nes ten „(duomenys neskelbtini)“, Plungėje, gyvena ne vienas nuomininkas ir pasitaiko atvejų kai iÅ¡nuomojamas kambarys ir jame yra randama iÅ¡ anksčiau paliktų daiktų (indų, patalynės, baldų). Todėl tas puodelis jau galėjo ten bÅ«ti, kai jis iÅ¡sinuomavo tÄ kambarį, nes jis tenai rado daug paliktų daiktų. Apeliantas pažymi, kad pirminės jo apklausos metu advokatas iÅ¡ tikrųjų nedalyvavo.

Nes advokatė atėjo kai procesinis veiksmas jau buvo baigtas, ir kabinete sėdėjo tyrėjai A. Staponkus ir kita tyrėja. Advokatė pasakė, kad pasiraÅ¡ys tada vėliau, o apklausoje ji nedalyvavo. Pirmojo posėdžio metu advokatė taip pat prisipažino, kad nedalyvavo apklausoje, o jis nedavė jokių parodymų, o tik pasirašė tai, kÄ buvo surašę tyrėjai. Jis tik norėjo, kad nupirktų jo telefonÄ ir atneÅ¡tų jam kÄ sutarė. Å io nusikaltimo jis nepadarė. Nuteistasis R. B. ir jo gynėja praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo R. B. nusikalstamÄ veikÄ tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliantas teigia, kad šio nusikaltimo jis nepadarė ir pažymi, kad kaip įrodymo jo kaltei pagrįsti, nepakanka vien rasto arbatos puodelio, kurį išėmė iš K. S. gyvenamosios patalpos, su kuria jis gyveno iki sulaikymo. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta. Bylos duomenimis nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta visiškai.

Nuteistojo R. B. kaltė yra įrodyta visumos ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų ir iÅ¡tirtų teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra vagystė, padaryta įsibraunant į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ . Taigi „įsibrovimo“ bei „patalpos“, „saugyklos“ ir „saugomos teritorijos“ sÄ vokų aiÅ¡kinimas yra esminis dalykas tinkamam padarytos veikos kvalifikavimui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ aiÅ¡kinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieÅ¡ turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimÄ , patekimas į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ . Ä®sibraunama gali bÅ«ti įvairiais bÅ«dais: įveikiant kliÅ«tis (pvz., iÅ¡laužiant duris, iÅ¡jungiant signalizacijÄ ) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti).

Svarbu, kad tai bÅ«tų padaroma prieÅ¡ turto savininko ar teisėto valdytojo valiÄ .Saugykla Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies prasme laikomas tam tikras įrenginys, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.) ir apsaugotas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai, kt.; saugoma teritorija – prekybinių ar krovinių).

Byloje esančiame 2010-01-16 Įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose yra užfiksuota įvykio vieta, t. y. statinys Žemaitės g. 5B, Plungėje. Šiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuota, kad matyti laužimo žymės lauko ir vidaus duryse, sugadintos dvi įleidžiamos spynos duryse, išimtas lango stiklas, rūbų ir daiktų spintų durys praviros, dvi sofos-lovos be uždangalų, langas be naktinių užuolaidų, likęs vienas puodelis su lėkštute (ant puodelio nupiešta vyšnios kekė) (b. l. 5-12).

Be to, iÅ¡ byloje esančio AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktÅ«ra“ pareiÅ¡kimo matyti, kad įsilaužimo metu buitinėse patalpose buvo sugadintos dvejos durys, pavogta signalinė liemenė, darbo pirÅ¡tinės, kepurės, filialui padaryta turtinė žala už 373 Lt. (b. l. 15).Tai, kad apeliantas 2010-01-16 naktį, iÅ¡laužęs ir sugadinęs statinio dviejų durų dvi įleidžiamas spynas, kurių bendra vertė 330 Lt, įsibrovė į AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktÅ«ra“ buitines patalpas Žemaitės g. 5B, Plungėje (taigi įsibrovęs į saugomÄ patalpÄ , nes tam reikėjo paÅ¡alinti kliÅ«tis – iÅ¡laužti įleidžiamas spynas), ir iÅ¡ ten pagrobė kaltinime nurodytus daiktus, leidžia jo veikÄ kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.Bylos duomenimis nustatyta, kad po įvykdyto įsilaužimo dingo bendrovės signalinė liemenė 43 Lt vertės, neįvertintos darbo pirÅ¡tinės ir kepurės, nukentėjusiojo A.

Å . du lovos uždangalai, bendros 40 Lt vertės, naktinė užuolaida 10 Lt vertės, 2 didesni ir 4 mažesni puodeliai su lėkÅ¡tutėmis, bendros 15 Lt vertės, odines pirÅ¡tines 8 Lt vertės. Å iuo atveju byloje vienas svarbiausių įrodymų, pagrindžiančių apelianto kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., yra 2011-03-17 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas (b. l. 26-28). Jis patvirtina, kad K. S. pateikė puodelį su vyÅ¡nių paveikslėliu ir mėlynos spalvos užuolaidas, daiktai buvo apžiÅ«rėti, pagal pakvitavimÄ grÄ Å¾inti A.

Å .Apibendrinant pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos K. S. parodymus matyti, kad ji aiÅ¡kiai patvirtino, kad su apeliantu kartu gyveno nuo 2010 metų gegužės mėnesio, jo nuomojamame bute „(duomenys neskelbtini)“, Plungėje...kai ji ten atėjo gyventi bute buvo mėlynos spalvos naktinės užuolaidos, du puodeliai su nupieÅ¡tomis vyÅ¡niomis, kurių vienÄ R. B. sudaužė (b. l. 123-124). VisÄ tai apeliacinės instancijos teismui leidžia konstatuoti, kad bÅ«tent nuteistasis įvykdė kaltinime nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir pagrobtus daiktus parsinešė į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , t. y.

„(duomenys neskelbtini)“, Plungėje.Apeliantas teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė (b. l. 96-97), tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2011-04-06 jis parodė, kad 2010 m. pradžioje, tikslios datos nepamena, sugalvojo kÄ nors apvogti. Apie 1 val. nuėjo prie pastato, kuris yra Plungėje prie geležinkelio, netoliese rado geležinį strypÄ , kuriuo iÅ¡laužė dvejas duris – iÅ¡orines ir vidines. Įėjęs į vidų nieko vertingo nerado, todėl paėmė nuo lovų du uždangalus, nuėmė užuolaidÄ , paėmė du puodelius su lėkÅ¡tutėmis, keturis mažus puodelius, odines pirÅ¡tines, liemenę, darbines pirÅ¡tines, dar kažkÄ .

Visus daiktus parsinešė į savo butÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, Plungėje. Pavogtais daiktais naudojosi pats, kai kuriuos kažkam atidavė. Namuose dar iki Å¡iol turi užuolaidas ir puodelį (b. l. 36). Pažymėtina, kad asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai Å¡ie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d.

Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. 27-1). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 2 d.). Be to, įtariamasis duodamas pirminius parodymus neturėjo laiko sugalvoti gynybinės pozicijos, todėl bÅ«tent įtariamojo pirminių parodymų svarba yra didelė ir, mano, jog jų kaita ateityje turi bÅ«ti vertinama labai atsargiai, o konkrečiai Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į kitus byloje surinktus apelianto kaltę pagrindžiančius įrodymus, kritiÅ¡kai.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apkaltinamajame nuosprendyje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir iÅ¡dėstyti motyvus, kuriais atmetami kiti įrodymai.

Tokia įrodymų analizė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atlikta, nuteistojo kaltė grindžiama ne prielaidomis, o teismo posėdyje iÅ¡tirtais ir tarpusavyje susijusiais įrodymais. Teismas pateikė jų visumos analizę, susiedamas įrodymus į vientisÄ loginę grandinę, leidusiÄ susiformuoti teismo vidinį įsitikinimÄ dėl R. B. kaltumo, Å¡iam padarius inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis nuteistojo R. B. veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , Å¡io teismo atliktam įrodymų vertinimui nepritarti neturi jokio pagrindo.Apeliantas savo skundÄ grindžia taip pat tuo, kad pirminės jo apklausos metu advokatas iÅ¡ tikrųjų nedalyvavo. Tačiau byloje esantis Ä®tariamojo apklausos 2011-04-06 protokolas patvirtina, kad apklausos metu advokatė A. Morkvėnienė metu dalyvavo. Protokolo kitoje pusėje yra advokatės A.

Morkvėnienės antspaudas bei paraÅ¡as, jog ji dalyvavo atliekant šį procesinį veiksmÄ , be to, protokolÄ pasirašė ir pats nuteistasis (b. l. 36), taip patvirtindamas, jog sutinka su jame nurodytomis aplinkybėmis, tuo pačiu, kad jo teisė į gynyba buvo tinkamai užtikrinta.Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nurodoma daug įvairių aplinkybių, kurios nesusijusios su nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu bei jos įrodinėjimu (pvz., kad tyrėjas A.

Staponkus tariamai norėjo pirkti iÅ¡ jo telefonÄ , kuris buvo iÅ¡imtas sulaikymo metu kitoje baudžiamojoje byloje; bei, jog byloje turėtų bÅ«ti iÅ¡tirta, kas pildė PraÅ¡ymÄ leisti perduoti daiktus, maisto produktus ar banderolę su spauda, kokiu bÅ«du dingo jo telefonas iÅ¡ Plungės areÅ¡tinėje saugomo seifo ir pan.), todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Dėl paskirtos bausmės Teismas pripažinęs apeliantÄ kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. nuteisė jį laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamasis bÅ«damas anksčiau teistas aÅ¡tuonis kartus už nusikaltimus nuosavybei nedaro teigiamų iÅ¡vadų, nesiekia gyventi dorai, vėl nusikalto ir teisiamas už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymÄ . Nusikalto turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ po paskutinio nuteisimo 2006-02-08 nuosprendžiu, todėl jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas (b. l. 131). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ Nr. 40 3.1.13 punkte iÅ¡aiÅ¡kino teismams, jog teismas privalo motyvuoti ne laisvės atėmimo bausmės paskyrimÄ recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ . Tai reiÅ¡kia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , leidžianti įgyvendinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str.

įtvirtintÄ bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama iÅ¡skirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Kolegija iÅ¡skirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam R. B. gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba skiriant Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmę, Å¡ioje byloje nenustatė. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys leidžia manyti, kad jis linkęs nusikalsti, nenori laikytis įstatymų, gyventi dorai ir sÄ Å¾iningai.

R. B. tyčines nusikalstamas veikas daro sistemingai.              Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. nuostatas taikė tinkamai, tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais. Beje, nors pirmosios instancijos teismas nuteistajam už svetimo turto pa­gro­bimÄ Ä¯sibrovus į patalpÄ paskyrė griežčiausiÄ bausmės rūšį, tačiau jos trukmę nustatė artimÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. sankcijos minimaliam dydžiui.

Tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Plungės rajono apylinkės teismo 2012-02-29 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,n u t a r i a: nuteistojo R. B. apeliacinį skundÄ atmesti.              Kolegijos pirmininkas                                                                              Remigijus PreikÅ¡aitis Teisėjai                                                                                           Stasys Valužis Savinijus Katauskas