2025-09-24 Nr. CB-5378-2-48-3-01122-2022-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3310

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01122-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. rugsėjo 10 d. paduotu atsakovo A. R. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas A. R. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams A. R. ir A. R. dėl kelio servituto nustatymo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, D. J., E. V. J.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 10 d. sprendimu panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir nustatyti žemės sklypui (duomenys neskelbtini) viešpataujantį kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, 3,5 m pločio, 246 kv. m, pagal 2024 m. kovo 6 d. matininko T. V. parengtą servituto nustatymo planą, o žemės sklypui (duomenys neskelbtini) tarnaujantį kelio servitutą 3,5 m pločio, 246 kv. m. ploto.

Atsakovas A. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 10 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimą.

Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas nustatė servitutą apribodamas atsakovų privatumą, nors šiuo atveju buvo dvi alternatyvos, iš kurių viena, pagal kurią nustačius servitutą teisės į privatumą ribojimo būtų išvengta, taip teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, kurioje išaiškinta, kad siekiant abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar servituto nustatymas neapriboja asmens teisės į privatų gyvenimą. Tais atvejais, kai nustatant servitutą privatumo aspektas tampa reikšmingas ir yra keli galimi servituto nustatymo variantai, turi būti pasirenkamas toks sprendimas, kuriuo teisės į privatumą ribojimo būtų išvengiama arba toks ribojimas būtų mažiausias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011). Skundžiamu sprendimu nustatytu servitutu leidžiama patekti į atsakovų apsitvertą teritoriją. Teismui įvertinus atsakovų privatumo pažeidimą bei įrodinėtas išlaidas dėl atitinkamo privatumo atkūrimo (naujo kelio įsirengimas, papildomos tvoros įsirengimas, projektinių sprendinių keitimas ir t.t.) nebūtų pagrindo konstatuoti, jog racionalu nustatyti kelio servitutą per atsakovams priklausantį žemės sklypą. Tuo tarpu buvusio kelio, kuris eina už atsakovams priklausančio žemės sklypo ribų, dalyje nėra jokios gyvenamosios valdos, todėl ieškovui sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo per kaimyninį žemės sklypą nekiltų jokių klausimų dėl privatumo pažeidimo. Šalys įrodinėjo, per kur anksčiau buvo patenkama į šiuo metu ieškovui priklausantį žemės sklypą, t. y. ar nuo seno buvęs kelias ėjo per atsakovams ar per tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypą. Tačiau į šiuos argumentus teismai neatsakė.

2. Apeliacinės instancijos teismas, nespręsdamas klausimo dėl kompensacijos atsakovams už kelio servitutą priteisimo, nukrypo nuo šiuo klausimu kasacinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2014). Byloje ieškovai neprašė nustatyti kompensacijos už servituto nustatymą, t. y. faktiškai prašė jį nustatyti neatlygintinai, o atsakovai įrodinėjo savo nuostolius, kuriuos jie patirs, jei bus nustatytas servitutas, kurių pagrindinė dalis susidarytų dėl išlaidų patirtinų privatumui atkurti.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti A. R. 114 (vieną šimtą keturiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. rugsėjo 10 d. AB SEB banke, kodas ZO67986.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė