2025-04-08 Nr. BB-1874-1-06-2-00104-2017-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1019/2025

Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00104-2017-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nuteistosios R. D. ir jos gynėjo advokato Petro Butkevičiaus kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 18 d. nutarties priėmimo klausimą,

nustatė:

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį ir baudžiamąją bylą R. D. nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai neteisingai nustatę faktus bei įvertinę bylos aplinkybes, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus. Teismai nepagrįstai R. D. pripažino kalta padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 209 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas. Teismai nepašalino prieštaravimų bei visiškai nevertino nuteistosios kaltę paneigiančių įrodymų. Nuteistieji neturėjo nuosavybės teisės į UAB „P“ nekilnojamą turtą, negavo jokios turtinės naudos (ją gavo UAB „O“), hipoteka buvo teisėtas sandoris; tvirtindama hipotekos sandorį notarė reikalavo akcininkų sprendimo, o ne valdybos pritarimo. 71,63 proc. akcininkų tam pritarė, likę akcininkai nuteistiesiems pretenzijų neturėjo.

Taigi hipotekos sandoris buvo teisėtas ir civilinės, o ne baudžiamosios teisės dalykas. Hipotekos sandoriu jokia žala nei UAB „P“, nei akcininkams nepadaryta, nes įsipareigojimas kaip turtinė teisė padidėjo įmonės balanse. Pradinė UAB „O“ reikalavimo teisė į UAB „A“ 480 000 Eur skolą buvo užtikrinta įkeičiant UAB „I“ ir UAB „T“ akcijas, kurių vertės būtų pakakę regreso tvarka atgauti UAB „P“ sumokėtą skolą bendrovei „O“. Kaltinamieji teismuose ne kartą teikė prašymus skirti ekspertizę UAB „I“ akcijų vertei nustatyti, tačiau teismai netenkino prašymo ir ši, viena svarbiausių aplinkybių, liko neištirta.

Dėl to buvo neištirtas sukčiavimo žalos dydis. Teismai netinkamai vertino UAB „A“ mokumą, nes bendrovė nuosavo kapitalo turėjo daugiau nei įsipareigojimų. Peržengtos kaltinimo ribos, nes apeliacinės instancijos teismas į nusikalstamų veikų chronologiją įtraukė ir veiksmus, kurie kaltinamajame akte nebuvo inkriminuoti. Pasikėsinimas įvykdyti tyčinį UAB „P“ bankrotą (BK 209 straipsnis) neperžengė civilinės atsakomybės ribų dėl blogo įmonės valdymo ir inkriminuotas dirbtinai. Jokia žala kreditoriams nebuvo padaryta, įmonės bankroto byla buvo nutraukta ir atstatytas UAB „P“ mokumas.

Aplinkybės, kad R. D. buvo įdarbinta į UAB „P“, kad ji aptarinėja su J. G. įmonės veiklą, tariasi dėl susitikimo pas notarę, nepatvirtina jos tyčinių veiksmų „apgauti“, „neteisėtai įgyti svetimą turtą“, ar „bendrininkauti” kaip tai konstatavo teismas. Taigi, nėra vieno iš būtinojo nusikalstamo bankroto požymio, o ir ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamo bankroto buvo pradėtas ne savalaikiai, tai yra nesulaukus esminių įmonės bankroto bylos procesinių veiksmų pabaigos. Nepagrįstai buvo kriminalizuoti civiliniai teisiniai santykiai, t. y.

R. D. veiksmai, galimai sukėlę UAB „P” tyčinį bankrotą buvo pripažinti nusikalstamais.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu bei jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl R. D. veikų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 209 straipsnį ir siekiama, kad kasacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs įrodymus, padarytų kitokias išvadas, nei padarė žemesnės instancijos teismai. Tačiau kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nutartyje atsakė į esminius nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl R. D. padarytų veikų kvalifikavimo, dėl paskirtos bausmės).

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistosios R. D. ir jos gynėjo advokato Petro Butkevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arūnas Budrys

Danutė Jočienė

Darius Kantaravičius