c4b8ea7d-c92e-4ad7-afa5-e7ff07a29773 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr          Baudžiamoji byla Nr. 1A-446-177/2017         Proceso Nr. 1-01-1-53670-2016-3         Procesinio sprendimo kategorijos: (S)          1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 2.4.6.4.1                                                                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS             N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 20 d.         Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, gynėjui Aleksandrui Palamarčukui,nuteistajam G.

L.,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 12 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.G. L. pripažintas pavojingu recidyvistu.IÅ¡ G. L. priteista V. B. 880 Eur turtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

1. G. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nužudė žmogų, o bÅ«tent: 2016 m. lapkričio 15 d. apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini) bute, apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui rankomis suspaudęs M. B. kaklÄ , jÄ smaugė ir padarė kaklo odoje viengubÄ uždarÄ horizontaliÄ stranguliacinę vagÄ , dėl to nuo uždusimo suspaudus kaklÄ M. B. mirė. Smaugimas taip pat sÄ lygojo skydinės kremzlės deÅ¡iniojo ir kairiojo virÅ¡utinio rago bei poliežuvinio kaulo kairiojo didžiojo rago lūžius su aplinkinėmis minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvomis, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas liežuvyje, taÅ¡kines kraujosruvas akių junginėse, veido ir kaklo odoje, Å¡irdies ir plaučių pavirÅ¡iuose.

Tuo pačiu metu toje pat vietoje G. L. rankomis sudavė tris smÅ«gius M. B. į galvÄ , padarydamas jai poodinę ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvÄ su muÅ¡tinėmis žaizdelėmis deÅ¡iniajame momenyje, poodines ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas kaktos deÅ¡inėje, muÅ¡tines žaizdeles su aplinkine kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos kairėje.2. Nuteistasis G. L. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas jam paskyrė per griežtÄ bausmę.2.1. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog apeliantas nepripažino savo kaltės. PrieÅ¡ingai, jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, davė iÅ¡samius parodymus, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bendradarbiavo su pareigÅ«nais.

Teismas nelaikė jo prisipažinimo nuoÅ¡irdžiu, kadangi jis neigė sumušęs galvÄ nukentėjusiajai. Tačiau apeliantas buvo kaltinamas   M. B. nužudęs pasmaugdamas. Joks kitas kÅ«no sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas jam atskirai nebuvo inkriminuotas. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad dėl pareikÅ¡to kaltinimo prisipažinimas buvo nevisiÅ¡kas. Negalima reikalauti iÅ¡ žmogaus prisipažinti teisme dėl jam neinkriminuotų nusikalstamų veiksmų arba versti duoti save kaltinančius parodymus.

Apeliantas buvo kaltinamas ne dėl smūgių, kurie neturėjo jokios įtakos nukentėjusiosios gyvybei atimti, bet dėl jos pasmaugimo, sukėlusio mirtį. Išeidamas iš kaltinimo ribų, teismas konstatavo apelianto parodymų trūkumus dėl smūgių, visiškai nesusijusių su M. B. mirtimi. Esant tokiai situacijai, apelianto parodymai ir prisipažinimas dėl kaltinimo visiškai atitinka byloje nustatytas bei įrodytas aplinkybes. Dėl to pripažintina, kad yra atsakomybę švelninanti aplinkybė.2.2.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog alkoholis turėjo įtakos apelianto veiksmams. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo atliktas jo psichikos sveikatos tyrimas. Nežinodamas alkoholio poveikio, teismas padarė tik prielaidÄ , kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo elgesiui nusikaltimo padarymo metu. NebÅ«damas psichiatrijos srities specialistas, teisėjas negalėjo konstatuoti tokios atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir dėl to paskirti griežtesnės bausmės. 2.3. Nuteistasis G. L. apeliaciniame skunde prašė paskirti Å¡velnesnę bausmę.3.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.4. Nuteistojo G. L. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.5. Apeliantas ginčijo tik paskirtÄ bausmę ir jos skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylÄ , nevirÅ¡ydama apeliacinio skundo ribų.

6. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.     Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės 7. Nuteistasis G. L. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.8. Toks apeliacinio skundo argumentas pagrįstas.8.1. Norint konstatuoti aptariamÄ kaltininko atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, teismui bÅ«tina nustatyti ne tik jį prisipažinus padarius nusikalstamÄ veikÄ , bet ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl to.                          8.2.

Pagal įstatymo nuostatas ir susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ teismas vertina kaip atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę tada, kai asmuo pripažįsta esmines kvalifikavimui reikÅ¡mingas objektyvias jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar bylos teisminio nagrinėjimo metu. Beje, kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neatima teisės tai padaryti, nagrinėjant bylÄ teisme. Tokiu atveju reikÅ¡minga tai, jog prisipažinimas bÅ«tų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne iÅ¡skaičiavimas, kai kaltę aiÅ¡kiai įrodo kiti bylos duomenys.

Ä®statymo nuostata nereikalauja, kad kaltininkas pripažintų kaltę visa kaltinimo apimtimi. Jis turi teisę į gynybÄ , t. y. teisę ginčyti kaltinimÄ , gintis nuo jo, vadovaudamasis inkriminuoto nusikaltimo faktinių aplinkybių savo suvokimu, kuris gali skirtis nuo kaltinimo formuluočių, todėl tokios teisės negalima atimti ar apriboti, grasinant nepripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006,    2K-420/2006, 2K-64/2008, 2K-511-693/2015, 2K-516-697/2015 ir kt.).8.2.1.

Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė G. L. visiškai prisipažinus kaltu ir išdėstė jo parodymus, kaip pasmaugė M. B. Kita vertus, aptardamas, kodėl nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismas nurodė, kad kaltinamasis pripažino ne visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes, t. y. nepripažino sudavęs smūgius ir padaręs sužalojimus veide bei vartojęs alkoholį, o tai turėjo įtakos nusikaltimui padaryti. 8.2.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia teismo išvada neatitinka šiame nuosprendyje jau aptartos prisipažinimo sampratos.

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 1473/2016 (01) nurodyta, kad         M. B. mirė nuo uždusimo, suspaudus kaklÄ (t. 1, b. l. 35–40). Taigi ekspertės nustatytos kraujosruvos kaktoje ir muÅ¡tinė žaizdelė su aplinkine kraujosruva virÅ¡utinėje lÅ«poje, padarytos trimis trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 44–46), neturėjo įtakos mirčiai. Dėl to apelianto neigimas, jog jis sudavė nukentėjusiajai keletÄ smÅ«gių, nors ji mirė nuo uždusimo, negali bÅ«ti vertinamas kaip neprisipažinimas jÄ nužudžius.8.2.3.

Negalima teigti, kad G. L. nepripažino vartojęs alkoholį, ir juo labiau reikalauti, kad jis objektyviai įvertintų alkoholio įtakÄ nusikaltimui padaryti. Apeliantas neneigė iÅ¡vakarėse ir įvykio dienÄ su motina girtavęs, tik jų abiejų parodymuose skyrėsi iÅ¡gerto alkoholio kiekis. Kita vertus, Å¡i aplinkybė taip pat negali bÅ«ti siejama su neprisipažinimu nužudžius M. B. 8.3. Aptariant kaltininko gailėjimÄ si dėl padarytos veikos, svarbu nustatyti, kokie kaltininko veiksmai ar elgesys leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog jis iÅ¡ tikrųjų nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikaltimÄ .8.3.1.

Bylos duomenys patvirtina, kad po nusikaltimo, kai nukentėjusioji, apelianto žodžiais, pradėjo mėlynuoti, jis pats nubėgo pas kaimynę ir paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , kviesdamas greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Tiesa, jis nepasakė jÄ smaugęs, bet objektyviai atliktas veiksmas galvojant, jog medikai gali padėti, rodo jo gailėjimÄ si to, kÄ padarė. Tai jis patvirtino abiejų instancijų teismuose.

9. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra visos sÄ lygos pripažinti aptariamÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, todėl nėra pagrindo netenkinti su tuo susijusio apeliacinio skundo argumento.                                                         Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės 10. Atmetamas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas be pagrindo padarė iÅ¡vadÄ , kad alkoholis turėjo įtakos apelianto veiksmams. 10.1.

Pagal teismų praktikÄ apsvaigimas nuo alkoholio kaip jį vartojusio asmens bÅ«sena nustatoma pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles kaip ir bet kuri kita aplinkybė, nes Baudžiamojo proceso kodekse nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo bÅ«dų. Asmens apsvaigimo bÅ«klė nustatoma ne tik atlikus specialų tyrimÄ , pvz. panaudojant alkoholio kiekio matuoklį, bet ir remiantis liudytojų ar paties kaltininko parodymais bei kitais duomenimis, kuriais apibÅ«dinami apsvaigimo požymiai. Taigi asmens apsvaigimÄ nusikalstamos veikos padarymo metu patvirtinantys įrodymai turi bÅ«ti gauti įstatymo nustatyta tvarka.10.2.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pats nuteistasis niekada neneigė įvykio iÅ¡vakarėse ir įvykio dienÄ su motina girtavęs, tik, pasinaudodamas savo teise į gynybÄ ir pasirinkdamas jos bÅ«dÄ , teisiamajame posėdyje nurodė žymiai mažesnį iÅ¡gerto alkoholio kiekį, nei objektyviai nustatyta. Apelianto teigimu, iÅ¡vakarėse jis gėrė alų (tačiau nenurodė iÅ¡gerto alaus kiekio), o nužudymo dienÄ â€“ tik stiklinę sidro. Jo nuomone, tiek alkoholio neturėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams atlikti, viskas atsitiko dėl to, kad jis kartu su alkoholiu iÅ¡gėrė keturias tabletes vaistų.10.3.

Tokiems nuteistojo parodymams akivaizdžiai prieÅ¡tarauja liudytojos D. L. parodymai teisme, jog iÅ¡ vakaro su sÅ«numi gėrė alų, sÅ«nus iÅ¡gėrė vienÄ ar du litro talpos butelius. KitÄ dienÄ vėl abu gėrė alų, iÅ¡ viso du litrinius butelius. 10.4. Liudytoja yra nuteistojo motina ir neturi priežasčių apkalbėti sÅ«nų, todėl teisėjų kolegija tiki ne nuteistojo, bet jo motinos parodymais dėl iÅ¡gerto alkoholio kiekio. Juo labiau kad, praėjus vos dviem valandoms po M. B. nužudymo, alkoholio kiekio matuoklis parodė G.

L. iÅ¡kvėptame ore esant net 2,44 promilių alkoholio. 10.5. Vertindama nustatytas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo G. L. iÅ¡gertas alkoholis turėjo įtakos nusikaltimui padaryti. TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro ne tik dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių, bet ir įvertinusi dėl jau nurodytos priežasties objektyviais laikomus nuteistojo motinos D. L. sÅ«nų charakterizuojančius parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 83–85) jis parodė, kad iÅ¡gėręs sÅ«nus bÅ«na labai agresyvus, ne kartÄ buvo jÄ sumušęs. Taigi pati motina nuteistojo agresijÄ siejo su alkoholio vartojimu. 10.6.

Nuteistojo panaudoto smurto priežastį apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sieja su iÅ¡gertu alkoholiu, nes liudytoja D. L. teisme parodė, kad mirusioji priekaiÅ¡taudavo dėl gėrimo, o pats nuteistasis pripažino, kad, įvykio dienÄ namuose likus dviese, su M. B. kilo konfliktas. Akivaizdu, jog apsvaigimas dėl iÅ¡ vakaro ir įvykio dienÄ iÅ¡gerto didelio alkoholio kiekio turėjo esminės įtakos neadekvačiai nuteistojo reakcijai į moters priekaiÅ¡tus ir nulėmė jo nusikalstamus veiksmus.

11. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 90TPK-13/2017 nurodyta (t. 2, b. l. 17), kad medicininėje dokumentacijoje nėra jokių duomenų G. L. sirgus lėtiniu psichikos sutrikimu ar buvus protiÅ¡kai atsilikusiu. Jam diagnozuoti emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas, priklausomybė nuo alkoholio neturi žymesnės įtakos jo gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nėra jokių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis galėjo bÅ«ti laikino psichikos veiklos sutrikimo bÅ«senos, įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nėra jokio pagrindo jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. 11.1. Taigi iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo G. L. psichikos bÅ«klės nusikaltimo padarymo metu pirmosios instancijos teismas padarė, ne vadovaudamasis prielaida, bet remdamasis objektyviais duomenimis.

12. Dėl iÅ¡dėstytų motyvų skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai pripažino                 G. L. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jog jis M. B. nužudė, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).                         Dėl bausmės dydžio 13. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. 13.1. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ . Tie tikslai Å¡iame Baudžiamojo kodekso straipsnyje iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka ir sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Skirdami bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam iÅ¡ jų negali suteikti virÅ¡enybės. 13.2. Bausmės skyrimo pagrindai suformuluoti BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Individualizuodamas bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms teismas turi skirti vienodÄ teisinę reikÅ¡mę, nė vienai iÅ¡ jų nesuteikdamas iÅ¡skirtinės, dominuojančios reikÅ¡mės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-30/2014,              2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015 ir kt.). 13.3. Baudžiamajame įstatyme taip pat įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, ar nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). 13.4. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardinti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį.

BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamÄ sprendimÄ ir nurodo, kad bausmės dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Taigi BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodÄ , o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose                        Nr. 2K-209/2006, 2K-320/2007, 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015,     2K-48-303/2016 ir kt.).13.5.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Vadinasi, teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014 ir kt.). 13.6.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. L. bausmę už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , atsižvelgė į paminėtas aplinkybes ir paskyrė tinkamÄ bausmės dydį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo apeliantui paskirtÄ bausmę Å¡velninti. Teismas įvertino apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį. G. L. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimas baigtas, jo padariniai labai sunkÅ«s ir nebepataisomi – atimta žmogaus gyvybė.

Nustatydamas bausmės G. L. dydį, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis nužudė M. B., veikdamas tiesiogine tyčia.13.7. Skundžiamame nuosprendyje įvertinta ir G. L. charakterizuojanti medžiaga, iÅ¡ kurios matyti, jog jis septynis kartus teistas, iÅ¡ jų keletÄ kartų už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba. Jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Visa tai blogai charakterizuoja nuteistÄ jį ir leidžia spręsti apie jo didesnį pavojingumÄ visuomenei.

Teismas G. L. pripažino pavojingu recidyvistu.13.8. Apeliacinės instancijos teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.13.9. Nustatyti skiriamos bausmės dydį yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡imtinė teisė.

Apeliacinės instancijos teismas suÅ¡velninti ar pagriežtinti bausmę gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė. Pirmosios instancijos teismas už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistajam G. L. paskyrė bausmę, atitinkančiÄ baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK 41, 54 straipsnių reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų. Paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumÄ .

Ji yra adekvati (proporcinga) aptariamai veikai ir savo dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta. Apeliacinės instancijos teismo pripažinta G. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įvertinus visas kitas bausmės dydžiui reikÅ¡mingas aplinkybes, nėra pagrindas Å¡velninti paskirtÄ bausmę.

14. Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso     326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendį pakeisti:pripažinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad G. L. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai                                                                                      Kęstutis Jucys                     Viktoras Kažys                     Violeta Ražinskaitė