2023-08-23 Nr. BB-5467-1-01-1-15813-2022-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3787/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15813-2022-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Audronės Kartanienės, spręsdama nuteistosios R. B. gynėjos advokatės Aušros Ručienės kasacinio skundo dėl Telšių apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 28 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistosios R. B. gynėja advokatė A. Ručienė kasaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 28 d. nutartį bei baudžiamąją bylą R. B. nutraukti arba paskirti R. B. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes R. B. veikoje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymių. Taip pat byloje buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pažeidimai. Teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstos išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu bei įvertinimu, teismų procesiniuose sprendimuose nepateikti įtikinami duomenų pripažinimo įrodymais motyvai, remtasi prielaidomis, nebuvo imtasi priemonių abejonėms ir neaiškumams pašalinti, taip pat pažeistas in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principas. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų pažeidimus. Neišnagrinėjo bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo, neištaisė padarytų pažeidimų.

Kasatorės teigimu, byloje nebuvo paneigti nuteistųjų R. B. ir I. B. parodymai, kuriais jos neigė savo kaltę. Teismai nepagrįstai patikimu įrodymu pripažino ir rėmėsi nukentėjusiosios J. V. parodymais, kurie neatitiko faktinių bylos aplinkybių ir kurių patikimumo nėra galimybės patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Anot gynėjos, byloje liko neįrodyta, kad į nukentėjusiosios namus buvo įsibrauta (patekta), turint tikslą pagrobti nukentėjusiosios turtą. Teismai nuteistosios R. B. kaltę preziumavo. Skunde cituojama teismų praktika, kurioje nustatyti požymiai, pagal kuriuos atribojamos rengimosi ir pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką stadijos. Pažymima, kad pagal BK 21 straipsnio 1 dalį asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, o nuteistajai R. B. inkriminuotas BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Taip pat skunde nesutinkama su nuteistajai R. B. paskirta laisvės atėmimo bausme, kuri, kasatorės nuomone, yra aiškiai per griežta. Bausmė R. B. paskirta pažeidus BK 54 straipsnio reikalavimus, neatsižvelgus į nuteistosios asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją (veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje), nusikalstama veika padarytą žalą (žala nepadaryta).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Pripažįstama, kad buvo padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai tais atvejais, kai dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021). Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, o įrodymų vertinimo klausimus nagrinėja tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK pažeidimais.

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistosios R. B. gynėjos išdėstyti argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (nepagrįstai pripažinus R. B. kalta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį), padarytų esminių BPK pažeidimų netinkamai įvertinus įrodymus, remiantis prielaidomis pripažinus R. B. kalta (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), apeliacinės instancijos teismui neištaisius pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų ir nepatikrinus bylos apeliacine tvarka tiek, kiek to buvo prašoma (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys), iš esmės yra grindžiami nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atliktu įrodymų vertinimu, tuo pačiu keliant įrodymų pakankamumo klausimą. Tokio pobūdžio argumentais siekiama pakartotinio byloje esančių įrodymų vertinimo, kitokių faktinių aplinkybių nustatymo nei tai padarė žemesnės instancijos teismai. Kaip jau buvo minėta, tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, o teisinių argumentų, kurie pagrįstų BPK 369 straipsnyje nustatytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, kasaciniame skunde nėra nurodyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad dalis kasacinio skundo argumentų iš esmės yra analogiški nuteistosios R. B. apeliacinio skundo argumentams, į kuriuos išsamiai ir motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, pagrįstai konstatavo nuteistosios R. B. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorės teiginiai apie nevisapusišką bylos išnagrinėjimą apeliacine tvarka prieštarauja skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui, kurioje pateiktos motyvuotos išvados dėl nuteistosios nusikalstamo tikslo, kaltės ir veikimo bendrininkų grupe (nutarties 10–16 punktai). Be to, apeliacinės instancijos teismas netgi pripažino dalį nuteistosios R. B. apeliacinio skundo argumentų pagrįstais ir pakeitė įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes dėl pasikėsinto pagrobti turto vertės. Skunde nedetalizuojama, kokie dar įrodymų tyrimo veiksmai nebuvo atlikti siekiant visapusiškai ištirti bylos aplinkybes ir teisingai išnagrinėti bylą.

Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Bausmės dydžio klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas ne konkretaus dydžio nustatymo aspektu, o išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Kaip matyti iš skundžiamų žemesnės instancijos teismų procesinių sprendimų, pirmosios instancijos teismui motyvuojant savo sprendimą dėl R. B. skirtinos bausmės ir apeliacinės instancijos teismui atmetant nuteistosios apeliacinį skundą, buvo įvertintos tiek R. B. asmenybę, tiek jos padarytą veiką apibūdinančios aplinkybės, nurodytos BK 54 straipsnio 2 dalyje. Kasaciniame skunde, atkartojant tas pačias teismų jau įvertintas aplinkybes, kasatorė siekia pakartotinio nuteistosios asmenybės bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimo ir nurodo bendro pobūdžio aplinkybes, dėl kurių išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas (nutarties 27-35 punktai). Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus, kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios R. B. gynėjos advokatės Aušros Ručienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė

Audronė Kartanienė