c4b5affa-b034-4992-bb43-d5ae877b5f0f · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-794-657/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00455-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.9.5.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-234-285/2019, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Kauno apylinkės teisme 2018 m. rugpjūčio 22 d. priimtas ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinys atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatas (T.2, b.l. 33).

2. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti (T.2, b.l. 47-48, 53-54).

3. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

4. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti 2018 m. spalio 11 d. parengiamajame teismo posėdyje. IeÅ¡kovui į parengiamuosius posėdžius neatvykstant, reiÅ¡kiant nuÅ¡alinimus teismams ir teisėjams, kiti parengiamieji posėdžiai buvo paskirti 2018 m. lapkričio 13 d., 2019 m. sausio 8 d., 2019 m. vasario 8 d. Ä® 2019 m. vasario 8 d. parengiamÄ jį teismo posėdį nei ieÅ¡kovas, nei atsakovo bei trečiojo asmens atstovai neatvyko, nors apie posėdį buvo informuoti tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. 2019 m. vasario 8 d. ieÅ¡kovas elektroniniu paÅ¡tu pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame atsisakė dalyvauti bylos nagrinėjime, jeigu bylÄ ir toliau nagrinės teisėja J.

NarkevičiÅ«tė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo byloje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatas, paliko nenagrinėtÄ ; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. B. valstybei 50,00 Eur žyminio mokesčio ir 20,02 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T.2, b.l. 132-134).

6. Teismas nurodė, kad įvertinus, jog nepateikta duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kovo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje aplinkybių buvimÄ , kad teismas galėtų spręsti dėl jų pripažinimo svarbiomis, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ , į parengiamÄ jį teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, o ginčo esmė nesudaro galimybės bylÄ teisingai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovui asmeniÅ¡kai nedalyvaujant, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtu.

Nagrinėjamu atveju byla yra baigiama, nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, tik dėl ieÅ¡kovo veiksmų, prieÅ¡ingų civilinio proceso tikslams, principams, netinkamo procesinių teisių įgyvendinimo, dėl ko įvertinus tokį procesinį elgesį, ieÅ¡kovui ir tenka pareiga atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 7. Atskirajame skunde ieÅ¡kovas A. B. prašė panaikinti 2019 m. vasario 8 d. nutartį ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo kitos apylinkės teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 7.1. Teismas netinkamai taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 246 straipsnio teisės normas. Teismas nenustatinėjo atsakovo ir trečiojo asmens neatvykimo į posėdį priežasčių. Neatvykus šalims negalėjo būti pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės CPK 232 straipsnio pagrindu. CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas leidžia ieškinį palikti nenagrinėtu ne parengiamajame teismo posėdyje, o tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Atsakovas ir trečiasis asmuo neatvyko į parengiamÄ jį posėdį, neprašė bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant ir nenustatyta, kad neatvyko be svarbių priežasčių. 7.2. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnio nuostatas, kadangi skundžiamÄ nutartį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas ir teisėja J. NarkevičiÅ«tė, kurie buvo Å¡alinami, tačiau tyčia nenusiÅ¡alino. 7.3. Teismas nepagrįstai iÅ¡ apelianto priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Byla nebaigta nagrinėti ne dėl ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagal bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas CPK 246 straipsnio 1 dalies ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu pagrindo 10. Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybÄ . Å io kodekso 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas kompetencijos, Å¡iame straipsnyje nustatytais bÅ«dais.

Taigi asmuo, manantis, kad jo civilinės teisės pažeistos, yra laisvas pasirinkti – ginti jas ar atsisakyti jas ginti; nutaręs ginti pažeistas teises teismine tvarka, privalo laikytis kreipimÄ si į teismÄ ir teismo procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų, kurie nustatyti Civilinio proceso kodekse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).

11. Daugelis kitų civilinio proceso normų skatina Å¡alis nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, o tokiu atveju, kai Å¡alies veiksmai neatitinka nurodytų kriterijų, ji patiria iÅ¡ to kylančias neigiamas pasekmes. Vienas iÅ¡ civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 str.). Å iam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek Å¡alių pareiga veikti taip, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laikÄ .

Kartu pažymima, kad nors Å¡alys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas, kuris vienintelis gali nustatyti nuo Å¡alių interesų nepriklausomÄ bylinėjimosi eigÄ . Teismo darbas turi bÅ«ti racionalus ir veiksmingas, Å¡alims negali bÅ«ti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).

12. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu, netinkamai taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 246 straipsnio teisės normas.

13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad pasirengimas nagrinėti bylÄ teisme turi bÅ«ti atliekamas kuo operatyviau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). CPK 230 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrÄ sias proceso pirmosios instancijos teisme taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019). Todėl ieÅ¡kovo teiginys, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas leidžia ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, ne parengiamajame teismo posėdyje, atmestinas kaip nepagrįstas.

14. CPK 246 straipsnio 1 dalyje yra numatytos ieÅ¡kovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieÅ¡kovas, kuriam tinkamai nepraneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimÄ atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieÅ¡kovas bylÄ veda per atstovÄ , tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieÅ¡kovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ nepraneÅ¡ta ieÅ¡kovo atstovui.

Bylos nagrinėjimas gali bÅ«ti atidėtas ieÅ¡kovo ar jo atstovo praÅ¡ymu, jeigu ieÅ¡kovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimÄ , ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbÄ Ä¯vertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadijÄ , ieÅ¡kovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo praÅ¡ymu ir Å¡io Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimÄ už akių.

Kai atsakovas nepraÅ¡o priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ .

15. Taigi, dėl ieÅ¡kovo neatvykimo į teismo posėdį pagal CPK galimi dvejopi ieÅ¡kovui neigiami procesiniai padariniai – teismo sprendimo už akių priėmimas arba ieÅ¡kinio palikimas nenagrinėto. Ä® teismo posėdį neatvykus ieÅ¡kovui, atsakovas pirmiausia turi teisę pasinaudoti teismo sprendimo už akių institutu. Kokie ieÅ¡kovo neatvykimo teisiniai padariniai bus taikomi konkrečioje byloje, priklauso nuo atsakovo valios ir veiksmų – ar praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, ar atvyko į teismo posėdį, ar neatvykęs prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012; 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).

16. CPK 246 straipsnyje numatytų neigiamų procesinių padarinių taikymas Å¡alims už neatvykimÄ Ä¯ teismo posėdį yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti Å¡alis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir kuo greičiau atkurti tarp jų teisinę taikÄ (CPK 2 str., 7 str.). IeÅ¡kinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis yra tokia pati, t. y. jos tikslas yra užkirsti galimybes vilkinti procesÄ . Vadinasi, tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas procesÄ inicijavusiai Å¡aliai (ieÅ¡kovei) galėtų bÅ«ti pateisinamas tik tuo atveju, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesu ar kitoks nesÄ Å¾iningas procesinis elgesys ir kai taikant ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėto institutÄ nepaneigiama civilinio proceso paskirtis, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).

IeÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog ieÅ¡kovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbÅ«t piktnaudžiauja procesu, nusiÅ¡alina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).

17. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti 2018 m. spalio 11 d. parengiamajame teismo posėdyje (T.2, b.l. 56). Viso byloje buvo paskirti keturi parengiamieji teismo posėdžiai, į kuriuos ieÅ¡kovas neatvyko, nors apie juos buvo tinkamai informuotas. 2018 m. sausio 8 d. protokoline nutartimi parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas 2019 m. vasario 8 d. Tačiau 2019 m. vasario 8 d. ieÅ¡kovas elektroniniu paÅ¡tu teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame atsisakė dalyvauti bylos nagrinėjime, jeigu bylÄ ir toliau nagrinės teisėja J. NarkevičiÅ«tė.

18. IÅ¡ nustatytų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovas, pats iniciavęs teisminį procesÄ , sistemingai nevyko į parengiamuosius teismo posėdžius, nepagrįsdamas savo nedalyvavimo priežasčių, reiÅ¡kė nepagrįstus nuÅ¡alinimus teismams ir teisėjams. Nors pirmasis parengiamasis teismo posėdis, kaip minėta, buvo paskirtas 2018 m. spalio 11 d., 2019 m. vasario 8 d. byla dar net nebuvo pradėta nagrinėti net parengiamajame posėdyje. Atsakovas byloje teismo sprendimo už akių institutu nesinaudojo.

19. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas byloje susiklosčiusiÄ situacijÄ vertinta kaip ieÅ¡kovo veiksmus, kuriais nesiekiama greito bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindÄ ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Dėl teismo ir teisėjos Å¡aliÅ¡kumo 20. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentu dėl Kauno apylinkės teismo ir teisėjos Janinos NarkevičiÅ«tės Å¡aliÅ¡kumo.

21. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimo visiems Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams klausimas buvo iÅ¡spręstas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi, kuria pareiÅ¡kimas netenkintas (T.2, b.l. 99-100). Pažymėtina ir tai, kad nors įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėti paskirto ar jÄ nagrinėjančio teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu (CPK 64-66 str.) sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis.

Pagal CPK 6 straipsnį teisingumÄ civilinėse bylose vykdo tik teismas, vadovaudamasis asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu. Vykdydamas teisingumÄ , teismas kiekvienu atveju turi diskrecijos teisę įvertinti byloje esančius įrodymas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir priimti dėl ginčo atitinkamÄ procesinį sprendimÄ (CPK 185 str.). Todėl vien pats faktas, kad yra priimamas kuriam nors byloje dalyvaujančiam asmeniui nepalankus procesinis sprendimas, nereiÅ¡kia, kad teismas (ar teisėjas) yra Å¡aliÅ¡kas.

Tuo tarpu, jokių konkrečių duomenų ar įrodymų dėl galimo teisėjos Janinos Narkevičiūtės suinteresuotumo konkretaus klausimo baigtimi šioje civilinėje byloje apeliantas nepateikė. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.).

Be to, visais atvejais bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iÅ¡kilęs civiliniame procese, turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje taip pat svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal jÄ sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

23. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ jo nepagrįstai priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes, jo nuomone, byla nebaigta nagrinėti ne dėl ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų. Šį atskirojo skundo argumentÄ apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstÄ .

24. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ieÅ¡kovo procesinį elgesį ir ieÅ¡kinį pagrįstai paliko nenagrinėtÄ dėl ieÅ¡kovo netinkamų veiksmų bylos nagrinėjimo procese, netinkamo procesinių teisių įgyvendinimo, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareigÄ atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas nustatė ieÅ¡kovui (CPK 94 str. 1 d.).

25. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų yra pasisakyta. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

26. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, skundžiama nutartis yra pagrįsta bei teisėta, jÄ naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 27. AtskirÄ jį skundÄ atmetus iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistinos 7,06 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,06 Eur (septynis eurus Å¡eÅ¡is centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi iÅ¡laidos).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Žibutė Budžienė