2024-12-18 Nr. AB-18372-3-61-3-06595-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2532-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06595-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.12; 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. ir atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos) dėl tarnybinės veiklos vertinimo, atleidimo iš tarnybos ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti pareiškėjo A. M. 2022 metų tarnybinės veiklos įvertinimą „nepatenkinamai“, kuris nustatytas 2023 m. kovo 7 d. tiesioginio vadovo motyvuotame siūlyme dėl valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo Nr. 19-P3 (toliau – ir Motyvuotas siūlymas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 3P-46 (toliau – ir Įsakymas) ir grąžinti pareiškėją A. M. į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) direktoriaus pareigas; 3) priteisti pareiškėjui A. M. iš atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM, Ministerija) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos (2023 m. balandžio 26 d.); 4) priteisti iš atsakovo ŽŪM pareiškėjui 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. Pareiškėjas nuo 2019 m. spalio 15 d. ėjo NMA direktoriaus pareigas. Į šias pareigas pareiškėjas buvo paskirtas penkeriems metams laimėjus konkursą, t. y. šias pareigas pareiškėjas turėjo eiti iki 2024 m. spalio 14 d. Pareiškėjas pareigas ėjo beveik trejus su puse metų. Pareiškėjo tarnybinė veikla niekada nebuvo vertinama nepatenkinamai, priešingai – tik gerai ir labai gerai.

2.2. Esminis pokytis, lėmęs tolimesnius veiksmus, atliekamus pareiškėjo atžvilgiu, įvyko 2022 m. vasario mėn., kai pareiškėjas atsisakė pasitraukti iš NMA vadovo pareigų ir užimti jam siūlomas kitas pareigas (atašė pareigas (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjui atsisakius savo noru palikti NMA vadovo pareigas prasidėjo aktyvūs jo tiesioginio vadovo veiksmai, siekiant atleisti pareiškėją iš valstybės tarnybos. Pareiškėjas mano, kad 2022 m. kovo 4 d. jo eilinio tarnybinio vertinimo metu, tiesioginis vadovas, ŽŪM ministras, pareiškėjo 2021 metų tarnybinę veiklą be jokio pagrindo įvertino nepatenkinamai, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Ministras, be kita ko, tada dar kartą siūlė pareiškėjui užimti kitas pareigas – šį kartą kanclerio. Šie ministro veiksmai dar kartą patvirtina akivaizdų siekį atleisti pareiškėją iš NMA vadovo pareigų. Pareiškėjui apskundus šį vertinimą, ŽŪM valstybės tarnautojų vertinimo komisija 2022 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą iš „nepatenkinamai“ pakeitė į „gerai“. 2022 metams pareiškėjui suformuoti uždaviniai po minėto įvertinimo buvo pakeisti ir suformuoti iš naujo tik 2022 m. gegužės 10 d., o didžioji jų dalis pakeista, uždavinius pasunkinant. Laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d. pareiškėjo atžvilgiu pradėti net penki galimų tarnybinių pažeidimų tyrimai. Taigi, laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 4 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo imtasi visų įmanomų veiksmų, įskaitant ir psichologinio smurto prieš pareiškėją panaudojimą, siekiant atleisti pareiškėją iš NMA vadovo pareigų.

2.3. Pareiškėjui Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros buvo suteiktas pranešėjo statusas. Pranešėjo statusas pareiškėjui yra suteiktas iki šiol, o atsakovas apie tai yra informuotas.

2.4. 2022 m. gruodžio mėnesio pradžioje buvo atliekamas privalomas vadovų 360 kompetencijų vertinimas, kurio metu savo tiesioginio vadovo bei kolegų buvo vertinamas ir pareiškėjas. Pareiškėjas šio vertinimo metu tiesioginio vadovo buvo įvertintas nepatenkinamai (kompetenciją ir kvalifikaciją neigiamai įvertino tik ministras). Be to, 2022 metų 360 kompetencijų vertinime dalyvavo ir ŽŪM, el. paštu paskirdama į pareiškėjo vertinimo komisiją asmenis, kurie pareiškėjo atžvilgiu yra priešiški. Gavus šio vertinimo rezultatus paaiškėjo, kad tiesioginis pareiškėjo vadovas ŽŪM ministras pareiškėjo kompetencijas vienintelis įvertino žemiausiais balais. Po privalomo 360 vadovų kompetencijų vertinimo buvo atliekamas pareiškėjo metinis tarnybinės veiklos vertinimas. Pareiškėjo 2022 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta be privalomo tiesioginio vadovo ir pareiškėjo vertinamojo pokalbio. Pareiškėjo 2022 metų tarnybinė veikla ministro buvo įvertinta nepatenkinamai, teikiant motyvuotą siūlymą atleisti pareiškėją iš pareigų. Pareiškėjas 2023 m. kovo 16 d. pateikė prašymą ŽŪM dėl jo 2022 metų tarnybinės veiklos vertinimo tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje (toliau – ir Komisija). 2023 m. balandžio 26 d. Komisijai palikus galioti tiesioginio vadovo nepatenkinamą metinės tarnybinės veiklos vertinimą bei siūlymą atleisti pareiškėją iš pareigų, 2023 m. balandžio 26 d. pareiškėjas buvo atleistas iš NMA vadovo pareigų.

2.5. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, nurodo, kad jo tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas bei Komisija vertino nesilaikydami teisės aktų reikalavimų. Ministras privalėjo nusišalinti nuo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, kadangi prieš vertinimą ministras buvo šališkas dėl nagrinėtos bylos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (administracinės bylos Nr. eA-1485-662/2023), kurioje ministras yra atsakovas (administracinė byla inicijuota dėl ministro atliekamų psichologinio smurto veiksmų pareiškėjo atžvilgiu bei dėl pareiškėjo teisėsaugos institucijoms pateiktos informacijos apie ministrą, dėl kurios pareiškėjui buvo suteiktas pranešėjo statusas). Siekdamas, kad pareiškėjas būtų objektyviai įvertintas ministras galėjo prašyti vertinimą atlikti paskirti kitą ministrą, teisės aktų nustatyta tvarka. Ministrui neatlikus tokių veiksmų, nenusišalinus ir nepaskyrus kito ministro atlikti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, buvo pažeista vertinimo procedūra ir atliktas nepagrįstas ir neteisėtas pareiškėjo vertinimas.

2.6. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė sužinoti, kokiais argumentais remiantis jo 2022 m. tarnybinės veiklos vertinimas yra nepatenkinamas, nesudaryta galimybė būti išklausytam. Nepaisydamas teisės aktų imperatyvaus reikalavimo, tiesioginis vadovas iki Motyvuoto pasiūlymo priėmimo nesurengė vertinimo pokalbio.

2.7. Pareiškėjo vertinimo pokalbis buvo ne tik privalomas, bet itin svarbus ir dėl to, kad pačiam pareiškėjui teikiant savo paties, kaip valstybės tarnautojo, vertinimą sistemoje, jis neturėjo galimybės nurodyti visų vertinimui svarbių aspektų, duomenų bei informacijos dėl sistemos ribojamo pateikiamų ženklų skaičiaus. Tokiu būdu, pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti platesnės jo tarnybinės metinės veiklos rezultatus pagrindžiančios ir paaiškinimus patikslinančios ir įrodančios informacijos. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė įrodyti, kad visos jam iškeltos užduotys buvo atliktos laiku ir, kad pareiškėjo kompetencija ir gebėjimai yra tinkami užimti NMA vadovo pareigas. Ministras 2022 m. gruodžio 19 d. vertino pareiškėjo pateiktą informaciją apie įvykdytas užduotis gruodžio pirmai dienai, vadinasi pareiškėją vertino neturėdamas visapusiškos informacijos. Akivaizdu, kad ministras ir be teisės aktuose numatytos tarnybinės veiklos vertinimo procedūros, be pareiškėjo paaiškinimų ir įrodymų, jau iš anksto buvo nusprendęs, kad pareiškėją vertins nepatenkinamai.

2.8. Tiesioginio vadovo vertinimas yra lakoniškas, nenurodant konkrečių aplinkybių ir argumentų, todėl negali būti laikomas „motyvuotu siūlymu“. Ministro lakoniškumas Motyvuotame siūlyme, argumentų nebuvimas ir priimto sprendimo prieštaravimas Motyvuotame siūlyme nurodytiems teiginiams patvirtina ministro ketinimą atleisti pareiškėją iš NMA vadovo pareigų be jokios priežasties ir siekį susidoroti su pareiškėju.

2.9. Komisijos posėdyje, prieš priimant galutinį sprendimą, taip pat nebuvo išsiaiškintos visos situacijos aplinkybės, lėmusios tiesioginio vadovo vertinimą, nebuvo pašalinti pareiškėjo ir tiesioginio vadovo vertinimo nesutapimai, nebuvo vertinti visi tiesioginio vadovo vertinimo punktai, nebuvo vertinta ir pareiškėjo pristatyta medžiaga bei dokumentai. Pareiškėjo vertinimu, jo metinis vertinimas atliktas tik formaliai, absoliučiai nesigilinant į jokius pareiškėjo teikiamus paaiškinimus bei informaciją. Sprendimą pritarti tiesioginio vadovo vertinimui Komisija priėmė tą pačią dieną, posėdžio metu. Komisija posėdyje apskritai išėjo už metinio vertinimo ribų, kėlė klausimus dėl pareiškėjo anglų kalbos mokėjimo, nors anglų kalbos mokėjimas yra nurodytas pareiškėjo pareigybės aprašyme ir buvo vertintas jam dalyvaujant konkurse NMA vadovo pareigoms užimti, kas reiškia, kad jo anglų kalbos mokėjimo lygis jau buvo įvertintas dar prieš priimant jį į pareigas.

2.10. Po tarnybinės veiklos vertinimo, pareiškėjui nebuvo pateikta Komisijos išvada, kurią Komisija turėjo pateikti pareiškėjui per 2 darbo dienas nuo Komisijos išvados surašymo. Pareiškėjui taip pat nebuvo pateikti tiesioginio vadovo komentarai, kuriuos Komisija minėjo gavusi prieš posėdį, kaip ir nebuvo pateiktas vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas. Tai įrodo, kad atsakovas procedūrinius pažeidimus atliko ir vertinimo metu ir jau vertinimui pasibaigus, tinkamai nebendradarbiavo su pareiškėju, o savo pareigų nevykdo ir toliau.

2.11. Pareiškėjo tarnybinė veikla 2021 m. tiesioginio vadovo taip pat buvo įvertinta „nepatenkinamai“ ir vėliau vertinimo komisijoje vertinimas pakeistas į „gerai“, o pareiškėjui nauji uždaviniai 2022 metų tarnybinei veiklai buvo ženkliai pakeisti ir pateikti gerokai vėliau, t. y. tik 2022 m. gegužės mėnesį. Ženkliai pakeitus metinius uždavinius tokio dydžio įstaigos, kaip NMA vadovui (NMA dirba 787 darbuotojai), įstaigai tai atsiliepia itin neigiamai, nes keičiasi ir departamentų direktorių metinės užduotys, o jas įgyvendinti likus pusei metų iki vertinamojo laikotarpio pabaigos, atsižvelgiant į darbuotojų darbo krūvį ir turimą ribotą žmogiškųjų išteklių skaičių yra itin sudėtinga.

2.12. Pareiškėjas teigia, kad yra visiškai įgyvendinęs visus jam 2022-iesiems metams iškeltus uždavinius (kurie netgi buvo koreguoti (pasunkinti) metų viduryje.

2.13. Pareiškėjas akcentavo savo išsilavinimą, įgytus aukštojo mokslo diplomus, ilgametę vadovavimo ir administracinio darbo patirtį, kompetenciją ir patirtį žemės ūkio srityje.

2.14. Pareiškėjo vertinimu, Komisija buvo sudaryta neteisėtai, buvo šališka, visiškai neanalizavo pareiškėjo tarnybinės veiklos, pritarė neteisėtam ir nepagrįstam tiesioginio vadovo vertinimui dėl pačių Komisijos narių tarnybinės veiklos ypatumų ir pavaldumo ministrui.

2.15. Dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos ir pastaruosius metus taikyto sistemingo psichologinio smurto, buvo sumenkinta pareiškėjo dalykinė reputacija, sutriko sveikata, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Dėl viešoje erdvėje pasirodžiusių straipsnių, menkinančių pareiškėjo reputaciją ir vykdomo tarnybinio nusižengimo tyrimo eigos pareiškėjui be kita sutriko ir sveikata, pareiškėjas netrumpą laiką buvo nedarbingas. Pareiškėjo nedarbingumo metu ŽŪM nuolat kreipdavosi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, siekdama patikrinti ar pareiškėjui nedarbingumo pažymėjimas yra išduotas teisėtai. Tokie veiksmai pareiškėjui ir taip patiriant įtampą ir stresą dėl susidariusios situacijos, dėl jo atžvilgiu atliekamų tyrimų dėl galimų tarnybinių nusižengimų, dar labiau silpnino pareiškėjo sveikatą, kėlė stresą ir nerimą.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, taip pat atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Ministerijos vertinimu, pareiškėjo kasmetinis 2022 metų veiklos vertinimas buvo atliktas laikantis visų teisės aktuose numatytų procedūrų. Žemės ūkio ministras stengėsi, jog pareiškėjo kasmetinis veiklos vertinimas įvyktų per nurodytą terminą – iki einamųjų metų vasario 20 d. Ministras kvietė pareiškėją į kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbį 2023 m. sausio 17 d. 13 val., tačiau pareiškėjas pokalbį paprašė perkelti į kitą dieną, kurią jau tapo nedarbingas ir į pokalbį neatvyko. Pareiškėjas 2023 m. sausio 17 d. dalyvavo 10:45 val. vykusiame teismo posėdyje Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-1442-331/2023, kurioje buvo nagrinėjamas jo skundas dėl žemės ūkio ministro ir Ministerijos tariamai atliekamų mobingo veiksmų jo atžvilgiu. Posėdžio metu pareiškėjas atrodė visiškai sveikas ir gerai jautėsi, pats teikė paaiškinimus teismo posėdžio metu, tačiau į iš anksto suplanuotą ir dėl vykusio teismo posėdžio paties pareiškėjo prašymu į kitą dieną perkeltą metinį pokalbį su tiesioginiu vadovu pareiškėjas neatvyko dėl nedarbingumo. Pareiškėjas 2023 sausio - vasario mėn. dėl nedarbingumo, atostogų ir kitų priežasčių beveik nebuvo darbe, todėl per numatytą terminą pareiškėjo kasmetinio veiklos vertinimo atlikti nepavyko. Ministras, siekdamas nevilkinti pareiškėjo metinės veiklos vertinimo procedūros ir matydamas akivaizdų pareiškėjo vengimą susitikti aptarti metinius veiklos rezultatus, 2023 m. kovo 7 d. parengė motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veikos vertinimo metu. Motyvuotu siūlymu žemės ūkio ministras pareiškėjo 2022 metų veiklą įvertino nepatenkinamai ir 2023 m. kovo 9 d. įteikė Motyvuotą siūlymą pareiškėjui.

5. Ministerijos teigimu, pareiškėjas, nesutikdamas su ministro Motyvuotu siūlymu, pateikė prašymą dėl jo tarnybinės veiklos vertinimo Komisijoje. 2023 m. kovo 29 d. pareiškėjo prašymu suorganizuotas Komisijos posėdis, apie paskirtą posėdžio datą pareiškėjas buvo informuotas, taip pat jam buvo pasiūlyta posėdyje dalyvauti telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Pareiškėjas šiame posėdyje nedalyvavo dėl savo nedarbingumo, tačiau konkrečių priežasčių, kurios neleistų jam dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu, pareiškėjas nenurodė. Vėliau Komisijos posėdis buvo atidėtas dar kelis kartus dėl besitęsiančio pareiškėjo nedarbingumo. 2023 m. balandžio 26 d. įvyko penktas Komisijos posėdis, kurio metu įvyko pareiškėjo kasmetinės veiklos vertinimas Komisijoje. Šio posėdžio metu pareiškėjui buvo suteikta galimybė išsakyti savo argumentus dėl veiklos vertinimo, pateikti paaiškinimus. Išklausiusi pareiškėjo paaiškinimus, įvertinusi ministro raštu pateiktą nuomonę dėl pareiškėjo kasmetinio veiklos vertinimo, Komisija priėmė Išvadą Nr. 23P-2 (toliau – ir Išvada), kuria pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir pateikė ministrui pasiūlymą valstybės tarnautoją atleisti iš pareigų. 2023 m. balandžio 26 d., remiantis Išvada priimtu žemės ūkio ministro Įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš NMA direktoriaus pareigų.

6. Ministerijos teigimu, pareiškėjo skundo teiginiai, jog tiesioginis vadovas turėjo tikslą atleisti jį iš pareigų, nes pareiškėjas nesutiko užimti kitų pareigų, yra visiškai nepagrįsti, kadangi šias pareigas pareiškėjui siūlė ministro patarėjas, kuris neturi įgaliojimų teikti tokius pasiūlymus, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ministras buvo kaip nors susijęs su šiuo pasiūlymu ar jį inicijavo.

7. Ministerijos vertinimu, teisės aktai nenumato tiesioginio vadovo teisės nusišalinti nuo pareigos atlikti pavaldžios įstaigos vadovo veiklos kasmetinį vertinimą, o pareiškėjo teiginiai, kad ministras buvo šališkas dėl Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eA-1485-662/2023 yra tik subjektyvus pareiškėjo vertinimas. Atsakovas papildomai pažymi, kad minėtą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas teikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kuriuo prašė nušalinti žemės ūkio ministrą nuo jo kasmetinės veiklos vertinimo, tačiau teismas tokį pareiškėjo prašymą atmetė kaip visiškai nepagrįstą.

8. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nesąžiningumą, tyčinį procesų vilkinimą įrodo ir tai, kad jis savo skunde teigia, jog jo sveikatos būklė buvo pablogėjusi ir dėl suplanuotos operacijos, pooperacinio laikotarpio, tačiau apie šias aplinkybes niekada neinformavo savo tiesioginio vadovo.

9. Ministerija pažymėjo, kad žemės ūkio ministras pareiškėjo vertinimą atliko užpildydamas Motyvuoto siūlymo formą. O Motyvuoto siūlymo turinys apskritai negali būti teisminio ginčo dalyku, todėl, teismas neturėtų vertinti Motyvuoto siūlymo turinio, o tik patikrinti, ar Komisijos atliktas motyvuoto siūlymo vertinimas atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus. Komisija nuosekliai vertino kiekvieną Motyvuoto siūlymo dalį, atskirus vertinimo kriterijus, sudarė galimybę pasisakyti pareiškėjui, pateikti atsikirtimus, papildomus paaiškinimus, argumentus, posėdžio metu.

10. Ministerijos teigimu, pareiškėjo vadovaujamos NMA veikla 2021 - 2022 m. turėjo esminių trūkumų ir pareiškėjas per 2022 metus nepasiekė savo metinių tikslų, jog bendri NMA darbo rodikliai iš esmės pagerėtų. Pareiškėjas nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2023 m. balandžio 26 d. ėjo svarbiausios ir vienintelės akredituotos valstybės institucijos, NMA, administruojančios valstybės ir Europos Sąjungos paramą žemės ūkiui, vadovo pareigas. Šios institucijos veikla daro esminę įtaką visoms valstybės ūkio šakoms – NMA per metus paramos paskirsto už beveik 1 mlrd. EUR. Dėmesys į pareiškėjo veiklą buvo atkreiptas dar 2021 m. vasarą, po to, kai Europos Komisijos (toliau – ir EK) spendimu buvo nustatyta, kad NMA neišsamiai atlieka patikras, dėl ko paramos gavėjų paraiškos yra netinkamos finansuoti ir dėl nustatytų NMA pažeidimų EK svarsto galimybę nefinansuoti ne mažesnės kaip 3,3 mln. EUR sumos. 2022 m. vasario 18 d. ŽŪM taip pat gavo EK pranešimą, kuriuo informuojama apie nustatytus ES taisyklių sisteminius pažeidimus NMA veikloje, dėl kurių EK svarsto galimybę siūlyti ES lėšomis nefinansuoti dalies Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) finansuojamų išlaidų. Be kita ko, ŽŪM buvo nuolat gaunama įvairių fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl NMA veiklos trūkumų.

11. Ministerija paaiškino, kad dėl EK kritikos ir gresiančių neigiamų padarinių valstybės ūkiui negavus dalies numatytos paramos, tiek nustatant pareiškėjo metinius tikslus 2022 metams, tiek vertinant pareiškėjo, kaip NMA vadovo, veiklą 2022 m., buvo siekiama vadovautis ne formaliais kriterijais susijusiais su tam tikrų formalių uždavinių atlikimu (pvz.: plano parengimu ir patvirtinimu), tačiau buvo siekiama iš esmės pagerinti pareiškėjo kokybinius atliekamų užduočių kriterijus, tokiu būdu užtikrinti NMA tinkamą, efektyvų, sklandų funkcionavimą. Žemės ūkio ministras, kokybiniu aspektu vertindamas pareiškėjo 2022 metų veiklą, visiškai pagrįstai nustatė, kad esminiai pareiškėjo veiklos tikslai, susiję su NMA veiklos gerinimu, nebuvo pasiekti. Pareiškėjas negebėjo savo veiksmų ir savo vadovaujamos įstaigos veiklos vertinti kritiškai, buvo įsitikinęs, jog savo tarnybines pareigas atlieka nepriekaištingai, o reiškiamą dalykinę kritiką vertino kaip mobingo veiksmus, todėl veiklos vertinimo momentu nebuvo pagrindo tikėtis, kad jis galėtų įgyvendinti savo vadovaujamoje NMA realius sisteminius pokyčius.

12. Pareiškėjo teiginiai, jog atliekant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, ŽŪM (ar žemės ūkio ministras) atliko kokius nors neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu yra neatitinkantys tikrovės ir visiškai nepagrįsti, nes tiesioginis vadovas turi teisę daryti įtaką vertinimo komisijos sudėčiai, o be to, šis vertinimas apskritai nėra įtraukiamas į bendrą tarnybinės veiklos vertinimo balą, todėl jokios įtakos nepatenkinamam pareiškėjo veiklos vertinimui ir sprendimui dėl jo atleidimo neturėjo ir net teoriškai negalėjo turėti. Vadovaujantis galiojančiu reglamentavimu visa Komisijos sudėtis nagrinėjamu atveju buvo teisėta, be to, įvertinus su skundu pateiktus dokumentus, nenustatyta pagrindų abejoti Komisijos narių nešališkumu.

13. Ministerija vertino kaip nepagrįstą pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

14. NMA atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

15. NMA nurodė, kad pareiškėjas, eidamas NMA direktoriaus pareigas, buvo baustas už netinkamą asmens duomenų tvarkymą, todėl NMA buvo nubausta. Be to, šiam faktui iškilus į viešumą buvo sumenkinta NMA dalykinė reputacija. NMA paaiškino, kad tiek priimant pareiškėją į pareigas, tiek atleidžiant jį iš pareigų, nedalyvavo, tikslių duomenų dėl sprendimo priėmimo aplinkybių neturi ir dėl jų pasisakyti negali. NMA nurodė, kad šiuo metu pareigos, į kurias teismo prašo būti sugrąžintas pareiškėjas, yra užimtos kito asmens, laimėjusio konkursą į NMA direktoriaus pareigas ir einančio jas nuo 2023 m. lapkričio 6 d. NMA vertinimu, teismui patenkinus pareiškėjo skundą, turi būti taikoma Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalis, kurioje įtvirtintas alternatyvus pažeistų darbuotojo teisių gynybos būdas, jei grąžinimas į pirmesnį darbą negalimas dėl darbdavio (ŽŪM) prašymo ir nurodytų objektyvių priežasčių.

II. 16. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė:

17.1. Pareiškėjas nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2023 m. balandžio 26 d. ėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas, jo tiesioginis vadovas buvo žemės ūkio ministras. Atliekant 2022 m. pareiškėjo kasmetinį veiklos vertinimą žemės ūkio ministras kvietė pareiškėją į kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbį 2023 m. sausio 17 d. 13 val., tačiau pareiškėjas pokalbį paprašė perkelti į kitą dieną. Kitą dieną (2023 m. sausio 18 d.) pareiškėjui buvo nustatytas nedarbingumas ir jis į pokalbį neatvyko. 2023 m. vasario 13 ir 23 d. pokalbis taip pat neįvyko dėl pareiškėjo nedarbingumo arba atostogų laikotarpio. 2023 m. kovo 7 d. žemės ūkio ministras parengė Motyvuotą siūlymą, kuriuo pareiškėjo 2022 metų veiklą įvertino nepatenkinamai ir 2023 m. kovo 9 d. įteikė Motyvuotą siūlymą pareiškėjui.

17.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su ministro Motyvuotu siūlymu, pateikė prašymą dėl jo tarnybinės veiklos vertinimo Komisijoje. Prašyme pareiškėjas išdėstė savo poziciją dėl savo 2022 metų metinės veiklos, ją vertino labai gerai, pateikė argumentus ir paaiškinimus, kuriais grindė nesutikimą su Motyvuotu siūlymu.

17.3. 2023 m. kovo 29 d. suorganizuotas Komisijos posėdis, apie paskirtą posėdžio datą pareiškėjas buvo informuotas, taip pat jam buvo pasiūlyta posėdyje dalyvauti telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Pareiškėjas šiame posėdyje nedalyvavo dėl savo nedarbingumo. Pareiškėjo prašymu Komisijos posėdžiai 2023 m. balandžio 3 d., 2023 m. balandžio 17 d., 2023 m. balandžio 24 d. buvo atidėti. 2023 m. balandžio 26 d. įvyko Komisijos posėdis, kurio metu įvyko pareiškėjo kasmetinės veiklos vertinimas Komisijoje. Komisija 2023 m. balandžio 26 d. priėmė išvadą Nr. 23P-2, kuria pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir pateikė žemės ūkio ministrui siūlymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 3 punktu, valstybės tarnautoją atleisti iš pareigų.

17.4. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 26 d., remiantis Išvada, žemės ūkio ministro Įsakymu buvo atleistas iš NMA direktoriaus pareigų.

18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 213 redakcija, toliau – ir Aprašas) įtvirtintu teisiniu reguliavimu, priėjo prie išvados, kad pareiškėjui suformuotų uždavinių keitimas, net ir juos pasunkinant, nėra draudžiamas pagal teisės aktus. Teismas pažymėjo, kad Aprašo nuostatos šiuo aspektu nebuvo pažeistos, buvo laikomasi Aprašo nustatytų terminų (uždaviniai buvo pakeisti likus daugiau nei pusei metų iki pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo).

19. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentą, kad nebuvo organizuotas kasmetinio veiklos vertinimo pokalbis su tiesioginiu vadovu teismas sutiko su Ministerija, kad prie to, jog pokalbis neįvyko, prisidėjo ilgas pareiškėjo nedarbingumas bei atostogos, o pats pareiškėjas iniciatyvos dėl pokalbio nerodė. Todėl teismas sprendė, kad vien pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo (žemės ūkio ministro) pokalbio nebuvimas, ypač, atsižvelgiant į tai, kad ir pats pareiškėjas prisidėjo prie to, kad tas pokalbis faktiškai neįvyko, nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, pakankamu pripažinti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą netinkamu, o skundžiamą Įsakymą neteisėtu. Be to, teismas pažymėjo, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, net ir konstatavus tokį pažeidimą, jis nėra pripažįstamas esminiu, kadangi vertinamas pareigūnas turi galimybę savo argumentus išdėstyti vertinimo komisijos posėdyje (žr., pvz., LVAT 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2011 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje A756-1267/11, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009, 2012 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-265/12).

20. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę vertinant ginčijamo Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą turi pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas Komisijoje, o ne tiesioginio vadovo teikiama išvada apie valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą.

21. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvadų (siūlymo) įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015), tačiau teismas, spręsdamas dėl įsakymo pagrįstumo, privalo įvertinti ar tiesioginio vadovo motyvuotas siūlymas yra pagrįstas faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis.

22. Teismas konstatavo, kad sudarant Komisiją nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Komisija sudaryta 2022 m. lapkričio 23 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3P-153 „Dėl įstaigų vadovų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“, t. y. Komisija nebuvo sudaryta specialiai vien tik pareiškėjo vertinimui. Teismas vertino, kad vien fakto, jog Komisijos nariai yra tiesiogiai pavaldūs žemės ūkio ministrui ar yra politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, nepakanka, kad būtų galima konstatuoti Komisijos šališkumą. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai tokioms, kaip nurodyta, situacijoms nenustato šališkumo prezumpcijos, todėl suinteresuotumo, šališkumo aplinkybės turi būti pagrįstos kiekvienu konkrečiu atveju ir pasitvirtinti jų įvertinimo procese. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas jokių aplinkybių, įrodymų, kurie liudytų Komisijos narių šališkumą ir neobjektyvumą, nepateikė, be to, pareiškėjas Komisijos posėdžio metu nušalinimų nei visai Komisijai, nei atskiriems jos nariams teisės aktų nustatyta tvarka nereiškė, tik pasiūlė patiems nusišalinti.

23. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas priėjo prie išvados, kad Komisija sudarė galimybes pareiškėjui dalyvauti posėdyje, išsakyti savo argumentus dėl Motyvuotame siūlyme pateiktų tiesioginio vadovo komentarų, nurodytų pastabų, Komisijos nariai uždavė su pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatais, gebėjimais atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kvalifikacija, kompetencijomis ir jų vertinimu susijusius klausimus. Komisijos posėdžiui skirta pakankamai daug laiko, o pokalbis su pačiu pareiškėju truko daugiau nei 2 val. Teismas atkreipė dėmesį, kad papildomą medžiagą pareiškėjas pateikė tik Komisijos posėdžio metu. Pareiškėjas nurodė, kad buvo apribota jo prieiga prie sistemų, todėl negalėjo anksčiau medžiagos surinkti, tačiau pareiškėjas pagal Aprašą pirmasis pildo Motyvuotą siūlymą ir nurodo informaciją, pagrindžiančią savo veiklos rezultatus, taigi jau tada turėjo galimybę medžiagą surinkti, medžiagą pateikti buvo galima ir teikiant prašymą dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo Komisijoje.

24. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodo, kad neturėjo galimybės susipažinti su detalesniu žemės ūkio ministro vertinimo pagrindimu (nuomone), kuris buvo pateiktas prieš Komisijos posėdį, tačiau pastebėjo, kad Komisija 2023 m. balandžio 24 d. nusprendė atidėti posėdį būtent tam, kad pareiškėjas ir jo atstovas galėtų susipažinti su minėta ministro nuomone, be to, dėl atskirų to vertinimo komentarų pareiškėjas turėjo galimybę pasisakyti ir Komisijos posėdyje 2023 m. balandžio 26 d., nes Komisijos nariai uždavė su tuo susijusius klausimus. Teismas akcentavo, kad tiesioginio vadovo Motyvuotas siūlymas ir papildomai pateikta nuomonė nesaisto Komisijos, Komisija atlieka savarankišką vertinimą.

25. Teismo vertinimu, tiek Motyvuotame siūlyme, tiek Komisijos posėdžio metu buvo įvardyti konkretūs pareiškėjo tarnybinės veiklos 2022 m. trūkumai, užduoti klausimai, susiję su pareiškėjo gebėjimais vykdyti jo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas (pvz., klausimai susiję su žmogiškųjų išteklių valdymu, konkursų skelbimu, finansų valdymu įstaigoje ir pan.), sudarytos galimybės pateikti paaiškinimus. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija nevertino pareiškėjo pateiktų argumentų, formaliai vertino Motyvuotame siūlyme pateiktą vertinimą, taip pat nėra pagrindo konstatuoti ir to, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išdėstyti savo poziciją, būti išklausytam.

26. Vadovaudamasis Aprašo 11.5 papunkčiu teismas konstatavo, kad pareiškėjo 360 laipsnių kompetencijų vertinimas ginčijamo Įsakymo ir tarnybinės veiklos vertinimo teisėtumui esminės įtakos neturi.

27. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti rašytiniai dokumentai buvo pakankami konstatuoti, jog atsakovas įrodė, jog faktinė pareiškėjo atleidimo iš tarnybos priežastis buvo jo gebėjimų ir kvalifikacijos trūkumai. Pareiškėjo argumentai dėl to, kad ilgą laiką jo tarnybinė veikla buvo vertinama gerai, nereiškia, kad kitų metų vertinimo rezultatas negali būti kitoks, nes vertinama būtent vienerių metų tarnybinė veikla. Nors pareiškėjo savęs vertinimas ženkliai skyrėsi nuo tiesioginio vadovo vertinimo, tai taip pat savaime nepaneigia galutinio įvertinimo teisingumo, o bylos faktinės aplinkybės nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl jo tiesioginio vadovo, Komisijos vertinimo subjektyvumo.

28. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad LVAT 2024 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-316-662/2024 atmetė pareiškėjo argumentus dėl galimo psichologinio smurto, atmetė pareiškėjo argumentus dėl Įsakymo neteisėtumo šiuo aspektu.

29. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti neteisėtus ŽŪM veiksmus, sprendė, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos fakto, todėl netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

30. Teismas netenkino Ministerijos prašymo priteisti atstovavimo išlaidas konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo galimybę valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams. Teismas nurodė, kad paprastai valstybės ir savivaldybių institucijos savo organizacinėse struktūrose turi atitinkamus darinius (teisės padalinius), kurie atstovauja juos teismuose ir pan. Ne išimtis ir ŽŪM. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokios objektyvios būtinybės (byla nėra ypatingai sudėtinga, apimtis taip pat nelaikytina tokia pateisinančia priežastimi) naudotis advokatų paslaugomis.

III. 31. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai iš Ministerijos bylinėjimosi išlaidas.

32. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

32.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Motyvuotą siūlymą (tiesioginio vadovo vertinimą) vertino kaip aiškų ir suprantamą. Pareiškėjui nėra suprantama ir logiškai paaiškinama, kaip jo gebėjimai ir kvalifikacija atlikti funkcijas ir įgyvendinti iškeltus uždavinius gali būti vertinama nepatenkinamai, jei uždaviniai įvertinti, kaip įgyvendinti. Dėl šių aplinkybių teismas apskritai nepasisakė, nors jos, visos administracinės bylos kontekste yra itin svarbios, kadangi atsakovas ne tik pažeidė vertinimo procedūrą, bet ir akivaizdžiai neteisėtai ir nepagrįstai priėmė sprendimą atleisti pareiškėją iš pareigų, nurodant, kad užduotis pareiškėjas įgyvendino, tačiau tam gebėjimų ir kvalifikacijos neturėjo (šio sprendimo taip pat visiškai nepagrindžiant), o galiausiai savybės (kompetencijos ir gebėjimai), kurios atsakovo nebuvo detalizuotos, nulėmė visą pareiškėjo 2022 metų vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kad Motyvuotas pasiūlymas nebuvo tinkamai pagrįstas, pareiškėjui buvo apribotos galimybės pasiruošti vertinimui Komisijoje. Teismas visiškai nevertino Komisijos posėdžio, nevertino Motyvuotame siūlyme nurodytų argumentų, Komisijos užduotų klausimų ir Ministro nuomonės (kurios kilmė yra abejotina, kadangi pareiškėjui su šia nuomone nebuvo leista susipažinti net ir aktyviai prašant (tiek 2023 m. balandžio 24 d. posėdžio metu, tiek vėliau prašant šią nuomonę pateikti Apelianto atstovui el. paštu). Ši nuomonė buvo svarbi pareiškėjui, kadangi tai buvo vienintelis dokumentas, kuriame galėjo atsispindėti Ministro argumentai dėl Motyvuotame siūlyme priimtos išvados atleisti pareiškėją iš pareigų ir suprasti, kodėl jo kvalifikacija ir gebėjimai yra vertintini nepatenkinamai, nors užduotys įvertintos, kaip įgyvendintos. Aplinkybės, kad minėta nuomonė nebuvo pateikta pareiškėjui neginčijo ir atsakovas, tačiau teismas sprendime sprendė priešingai, nurodydamas, kad pareiškėjo atstovo elektroninis laiškas, kuriame prašoma pateikti Komisijai pateiktą žemės ūkio ministro nuomonę, savaime neįrodo, kad pareiškėjui minėta nuomonė iki Komisijos posėdžio nebuvo pateikta.

32.2. LVAT, formuodamas Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusio Aprašo taikymo praktiką, laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009 ir kt.).

32.3. Nors teismas sprendime nurodo, kad jam nekilo abejonių, jog vertinimas Komisijoje atliktas tinkamai, nes Komisijos posėdis truko daugiau nei dvi valandas ir Komisija uždavinėjo pareiškėjui klausimus, susijusius su Motyvuotame siūlyme nurodytomis aplinkybėmis, tačiau atidžiai išklausius Komisijos garso įrašo darytina priešinga išvada – kad Komisija tinkamai pareiškėjo nevertino. Didžiąją dalį klausimų Komisija uždavė ne tik iš Motyvuoto siūlymo, bet ir Ministro išvados, kurią pareiškėjas gavo tik su atsakovo atsiliepimu administracinėje byloje. Iš Komisijos posėdžio garso įrašo matyti, kad pareiškėjas atsakė į visus Komisijos klausimus, pateikė išsamią medžiagą, didžiąją dalį dokumentų dar Komisijos posėdžio metu rado ir parodė Komisijai. Iš Komisijos posėdžio garso įrašo taip pat matyti, kad Komisija negalėjo priimti tinkamo sprendimo, t. y. įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą ir susipažinti su pateikta medžiaga per tokį trumpą laiką, kadangi sprendimą dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo Komisija priėmė praėjus dešimčiai minučių nuo posėdžio pabaigos. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktos medžiagos apimtį (657 lapai) negalima daryti išvados, kad Komisija per dvi valandas trukusį posėdį išsamiai ir tinkamai įvertino visą aktualią medžiagą.

32.4. Motyvuotame siūlyme prie pareiškėjo gebėjimų ir kvalifikacijos nurodyta, kad pastarieji yra įvertinti 1 balu ir nustatyta, kad jie yra nepatenkinami, tačiau jokių paaiškinimų nėra pateikta, kas reiškia, jog pareiškėjas neturėjo jokios galimybės suprasti, kodėl jo gebėjimai ir kvalifikacija vertinti kaip nepatenkinami. Tuo tarpu Ministro nuomonėje pareiškėjo gebėjimams ir kvalifikacijai skirti daugiau nei trys lapai, nors kaip minėta, pareiškėjas neturėjo galimybės su šia nuomone susipažinti. Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjo vertinimas Komisijoje buvo toks pats formalus, kaip ir Ministro vertinimas.

32.5. Teismas sprendime taip pat nurodė, kad administracinėje byloje surinkti rašytiniai dokumentai buvo pakankami konstatuoti, jog atsakovas įrodė, kad faktinė pareiškėjo atleidimo iš tarnybos priežastis buvo jo gebėjimų ir kvalifikacijos trūkumai, tačiau sprendime nenurodo kokie įrodymai esantys administracinėje byloje pagrindžia šią aplinkybę. Priešingai – akivaizdu, kad tokių įrodymų administracinėje byloje nėra, o vienintelis dokumentas (keliantis abejonę jo autentiškumu), kuriame nurodytos neva gebėjimų ir kvalifikacijos neatitinkančios priežastys, yra Ministro nuomonė, kuri buvo pateikta tik administracinėje byloje.

32.6. Teismas sprendime tik lakoniškai nurodė, kad Komisija buvo sudaryta teisėtai, tačiau neatsižvelgė į tai, kad vertinimo Komisijos nariai privalo vadovautis Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais pagrindiniais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais, inter alia (be kita ko) atsakomybės, sąžiningumo ir nešališkumo (LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020). Pareiškėjas laikosi skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytos pozicijos, kad atsižvelgiant į tai, jog 4 iš 6 Komisijos narių (taip pat ir Komisijos pirmininkas) buvo pavaldūs tiesioginiam pareiškėjo vadovui, kiti 2 iš 6 buvo paralelinių ŽŪM pavaldžių įstaigų vadovai, vadinasi taip pat tiesiogiai pavaldūs Ministrui, net 4 Komisijos nariai yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, kitus du narius taip pat skiria Ministras, šie asmenys niekaip negalėjo pareiškėjo vertinti objektyviai ir nešališkai.

32.7. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Ministras, vertindamas pareiškėją, praleido svarbią procedūrą – vertinamąjį pokalbį su valstybės tarnautoju, kurio metu būtų aptarti visi kasmetiniam vertinimai svarbūs aspektai, nurodyti Aprašo 8-9 punktuose. Teismas, priimdamas sprendimą, neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, kad pats pareiškėjas vengė vertinamojo pokalbio, vilkino jį dėl nedarbingumo ir atostogų, o atsakovas dėjo visas pastangas, kad pokalbis įvyktų. Teisės aktai nenumato jokių išlygų, kada vertinamasis pokalbis gali neįvykti, o teismo sprendime cituojama teismų praktika, kuri nurodo, kad pokalbio nebuvimas nėra esminis vertinimo procedūros pažeidimas, turėtų kiekvienu atveju būti vertinama individualiai (nagrinėjamu atveju nėra aktuali), todėl toks teismo sprendimas nėra teisingas ir logiškai paaiškinamas. Vertinamas pokalbis, pareiškėjo 2022 m. tarnybinei veiklai įvertinti pirmiausia buvo paskirtas kitos tarp šalių vykusios bylos posėdžio dieną, atsakovui žinant, kad pareiškėjas pokalbyje dalyvauti negalės. Vertinamojo pokalbio datos ir vėliau buvo siūlomos, tačiau pareiškėjas ilgą laiką buvo nedarbingas. Ši aplinkybė yra labai svarbi, kadangi po teismo sprendimo formuojama ydinga praktika, kai valstybės tarnautojui esant nedarbingam, valstybės tarnautojas lieka atsakingas už aplinkybes, nepriklausančias nuo jos valios, ypatingai, kai dėl šių aplinkybių valstybės tarnautojui nėra sudaroma galimybė su tiesioginiu vadovu aptarti jam iškeltų uždavinių įgyvendinimo bei kompetencijų ir gebėjimų vertinamojo pokalbio metu. Nagrinėjamu atveju teismas neįvertino vertinamojo pokalbio svarbos ir nepagrįstai pokalbio nebuvimą laikė neesminiu tarnybinės veiklos vertinimo pažeidimu.

32.8. Pareiškėjas laikosi skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytos pozicijos dėl neturtinės žalos priteisimo.

33. Ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą.

34. Ministerijos teigimu, Motyvuoto siūlymo forma ir jo turinys atitiko Aprašo 1 priedo reikalavimus, be to, Motyvuoto siūlymo turinys apskritai negali būti teisminio ginčo dalyku (2014 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-799/2014). Priešingai nei nurodo pareiškėjas, aplinkybė, jog jis įvykdė nedidelę dalį užduočių (daugelis užduočių buvo įgyvendintos tik iš dalies, o kai kurie rodikliai buvo apskritai nepasiekti), savaime nereiškia, jog jo gebėjimai ir kvalifikacija eiti užimamas pareigas yra pakankami. Ministerija akcentuoja pareiškėjo užimtų pareigų svarbą ir nurodo, kad Agentūros veikla 2021 – 2022 m. turėjo esminių trūkumų ir pareiškėjas per 2022 metus nepasiekė savo metinių tikslų, jog bendri Agentūros darbo rodikliai iš esmės pagerėtų. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas, eidamas NMA direktoriaus pareigas, savo veiksmais pažeidė valstybės tarnautojams taikomus įpareigojimus. Tai patvirtino Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2023 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. KS-148 pripažinusi, kad pareiškėjas neužtikrino viešųjų interesų viršenybės, nevengė interesų konflikto. Ministras, kokybiniu aspektu vertindamas pareiškėjo veiklą, pagrįstai nustatė, kad esminiai pareiškėjo veiklos tikslai, susiję su NMA veiklos gerinimu, nebuvo pasiekti.

35. Ministerija laikosi atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytos pozicijos, kad pokalbis su vadovu neįvyko dėl pareiškėjo kaltės ir pritaria teismo išvadai, kad dėl pareiškėjo vengimo dalyvauti pokalbyje toks pažeidimas nelaikytinas esminiu vertinimo procedūros pažeidimu.

36. Ministerijos vertinimu, Komisijos posėdžio metu buvo sudarytos sąlygos Komisijos nariams susipažinti su visomis reikšmingomis su pareiškėjo veiklos vertinimu susijusiomis aplinkybėmis, įvertinti Motyvuoto siūlymo pagrįstumą bei priimti nešališką ir objektyvų sprendimą. Be to, Komisija nuosekliai įvertino kiekvieną Motyvuoto siūlymo dalį, atskirus pareiškėjo veiklos vertinimo kriterijus, sudarė galimybę pareiškėjui pasisakyti, pateikti atsikirtimus, papildomus paaiškinimus, argumentus, tinkamai atliko Motyvuoto siūlymo pagrįstumo tikrinimo funkciją.

37. Komisija pareiškėjo tarnybinę veiklą vertino vadovaudamasi Aprašo 49 punktu, t. y. nagrinėjo valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą pagal Motyvuotą siūlymą ar Siūlymą, o pareiškėjo noras, kad Komisija išeitų už Aprašo 49 punkto nuostatų veiklos ribų ir imtųsi savarankiškos jo veiklos vertinimo, neturi teisinio pagrindo.

38. Atsakovas pritaria teismo pozicijai, kad Komisijos sudėtis atitiko Aprašo 47 punkto reikalavimus. Apraše nustatytų pagrindų, dėl kurių Komisijos nariai būtų turėję nusišalinti, nenustatyta, taip pat ir teismui su apeliaciniu skundu nebuvo pateikta įrodymų, kurie leistų nustatyti tokią būtinybę.

39. Atsakovas laikosi atsiliepime į skundą išdėstytos pozicijos, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

40. Teismui patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą, atsakovas nurodo kategoriškai nesutinkantis su pareiškėjo grąžinimu į NMA vadovo pareigas ir vadovaudamasis Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta darbdavio teise prašyti negrąžinti atleisto tarnautojo į tarnybą, prašo negrąžinti pareiškėjo į NMA direktoriaus pareigas.

41. Ministerija pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir tenkinti Ministerijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Ministerija taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

42. Ministerijos teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime nors formaliai nurodė, kad byla nėra sudėtinga, o apimtis nelaikytina pateisinančia priežastimi pripažinti, kad advokato dalyvavimas byloje yra būtinas, tačiau tokių savo išvadų nemotyvavo, be to, nevertino kitų reikšmingų kriterijų, kuriuos įvertinti teismą įpareigoja LVAT praktika.

43. Atsakovas akcentuoja, kad nors byloje esminis klausimas buvo, ar pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai atleistas iš pareigų, tačiau su juo yra susijęs kur kas platesnis viešojo sektoriaus interesas, kurį byloje Ministerija siekė apsaugoti – tinkamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos veiklos administravimas. Ginamo intereso svarba lėmė poreikį išsamiau įsigilinti į situaciją, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką bei užtikrinti, kad nebūtų formuojamas teisinis precedentas, leidžiantis vadovaujančias pareigas einančiam institucijos vadovui piktnaudžiauti tarnybinio vertinimo procedūromis ir taip apsunkinti atleidimą tai atvejais, kai tai yra būtina vardan tinkamo institucijos veikimo. Tokių uždavinių pasiekimui Ministerijos turimi vidiniai teisiniai resursai nėra pakankami, todėl buvo objektyvus poreikis pasitelkti išorinį atstovą – advokatą. Ministerija pažymi, kad poreikį užtikrinti profesionalų Ministerijos interesų atstovavimą lėmė ir didelis visuomenės susidomėjimas pareiškėjo atleidimu iš tarnybos. Be to, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad byloje nagrinėtas ne eilinio NMA darbuotojo klausimas, o institucijos vadovo, kuris yra atsakingas už viso institucijos aparato tinkamą veikimą ir tikslų pasiekimą. Ministerijos teigimu, poreikį samdyti advokatą lėmė ir ta aplinkybė, kad reikėjo kompleksiškai įvertinti kelių bylų medžiagą (byla dėl mobingo), pareiškėjas buvo atstovaujamas profesionalaus atstovo, buvo keliami įvairūs, tiek teisės, tiek fakto klausimai, reikalavę gilesnės situacijos, reguliavimo ir teismų praktikos analizės, nagrinėjama byla dėl vadovaujančias pareigas ėjusio tarnautojo atleidimo dėl nepatenkinamo veiklos rezultatų nėra standartinė ar įprasta byla, pakankamai didelė bylos apimtis, Ministerijos turimi vidiniai resursai tokios kategorijos teisminiam ginčui nebuvo pakankami ir lėmė poreikį pasitelkti specifinių žinių ir patirties teismuose turinčius profesionalius išorinius atstovus.

44. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašydamas šį skundą atmesti.

45. Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, sudėtingumą ir bylos apimtį akivaizdu, kad administracinė byla nėra išskirtinai sudėtinga nei faktinių aplinkybių nustatymo, nei įrodymų vertinimo, nei teisės aiškinimo ir taikymo aspektais, administracinėje byloje nebuvo keliami jokie nauji, ar sudėtingi, nei fakto, nei teisiniai klausimai, todėl Ministerija galėjo ir būtų gebėjusi remtis vidiniais resursais, siekdama apginti savo interesą. Atsakovas, prašydamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato pagalbą, nepateikė jokių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina pasitelkti advokatus. Tie patys atstovai Ministeriją atstovavo visos bylose su pareiškėju (tiek dvejose byloje dėl pastabų, skirtų pareiškėjui panaikinimo, tiek administracinėje byloje dėl mobingo (administracinės bylos Nr.: eI3-13641066/2023, eI3-1442-331/2023, eI3-800-1161/2024), todėl aplinkybės, nurodytos administracinėje byloje atsakovui buvo puikiai žinomos, reikalavimai ir argumentai – taip pat.

46. Atsakovas savo patvirtintoje struktūroje, kuri skelbiama internetiniame puslapyje, turi net du teisės skyrius, kurie bylos nagrinėjime nedalyvavo. Todėl nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad atsakovas niekaip neįrodė, kad neturėjo galimybių savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą savo interesams kitais būdais nei sudarydamas atstovavimo sutartį su advokatų kontora. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 3D-192 patvirtintų Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus nuostatų 5.5 p. ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 3D-192 patvirtintų Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.4 punktą vienas iš pagrindinių Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus bei Teisės ir personalo skyriaus funkcijų yra atstovavimas ministerijai visų instancijų teismuose ir kitose instancijose. Todėl akivaizdu, kad iš viso Ministerijos Teisėkūros ir atstovavimo skyriuje bei Teisės ir personalo skyriuje dirbant dvidešimčiai specialistų, administracinei bylai nesant sudėtingai, nebuvo būtinas advokatų samdymas ir bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteistos pagrįstai.

47. Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendimas nepriteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atitinka šiuo metu vyraujančią praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-642-415/2021; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-194629/2023). Aplinkybė, kad nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas užėmė aukštas pareigas, funkcijas neva atliko netinkamai, kas galėjo lemti neigiamus padarinius jo vadovaujamai įstaigai nagrinėjamoje administracinėje byloje yra neatitinkanti tikrovės, kadangi iš administracinėje byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjo 2022 metų tarnybinė veikla uždavinių įgyvendinimo prasme buvo įvertinta patenkinamai (nurodyta, kad uždaviniai atlikti), nepatenkinamai įvertintos tik kompetencijos uždavinius atlikti (kas yra nesuprantama ir logiškai nepaaiškinama), todėl neturėtų būti vertinama kaip svari, siekiant prisiteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

48. NMA pateikė atsiliepimą į pareiškėjo ir Ministerijos apeliacinius skundus. NMA prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, o Ministerijos apeliacinį skundą nagrinėti pagal byloje esančius ar iki bylos nagrinėjimo iš esmės pateiktus duomenis.

49. NMA nurodo, kad tuo atveju, jei teismas patenkintų pareiškėjo apeliacinį skundą, turėtų būti taikomas Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas alternatyvus pažeistų darbuotojo teisių gynybos būdas, kai grąžinimas į pirmesnį darbą negalimas dėl darbdavio (ŽŪM) prašymo ir nurodytų objektyvių priežasčių (šiuo atveju nurodytos aplinkybės, kad pareigos į kurias siekiama sugrįžti yra užimtos). Patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą reikalavimas dėl lėšų už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo turi būti reiškiamas tik ŽŪM ir galimai priteistų lėšų apmokėjimo našta turi tekti tik ŽŪM. NMA vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstomos proporcingai tarp abiejų proceso šalių, priklausomai nuo patenkintų reikalavimų apimties – išlaidų dalis turėtų būti priteisiama iš tos šalies, kuri pareiškėjo apeliacinio skundo patenkinimo atveju būtų pripažinta pažeidusi teisės aktus. NMA nurodo šiame procese savarankiškų reikalavimų neteikianti, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ar jų paskirstymo klausimai neturi būti nukreipti į NMA.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 50. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Šioje byloje nėra pagrindo taikyti ABTĮ 140 straipsnio 2 dalies nuostatų.

51. Dėl šios Nutarties 32.1, 32.3, 32.4 ir 32.5 punktuose nurodytų apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumo.

51.1. Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis.

51.2. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas, parengtas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalimi, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybės tarnautojų (toliau – valstybės tarnautojai) kasmetinį ir neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą.

51.3. Vadovaujantis Aprašo 11 punktu, tiesioginis vadovas po Aprašo 9 punkte nurodyto pokalbio su valstybės tarnautoju užpildo Motyvuotą siūlymą. Į bylą pateiktas Motyvuotas siūlymas savo forma ir turiniu atitinka Aprašo 1 priedo reikalavimus. Iš Motyvuoto siūlymo turinio matyti, kad didžioji dalis užduočių buvo įgyvendintos tik iš dalies, o kai kurie rodikliai buvo apskritai nepasiekti. Atsižvelgiant į NMA vykdomas funkcijas, NMA direktoriaus pareigas užimančio valstybės tarnautojo gebėjimams bei kvalifikacijai yra keliami aukščiausi standartai. Faktinė situacija, kai tiesioginis vadovas Motyvuotame siūlyme pagrindė, jog NMA veikla 2021 – 2022 m. turėjo reikšmingų trūkumų ir pareiškėjas per 2022 metus nepasiekė metinių tikslų, kad bendri Agentūros darbo rodikliai iš esmės kokybiškai pagerėtų, yra pakankamas pagrindas konstatuoti nepakankamus valstybės tarnautojo gebėjimus ir kvalifikaciją NMA direktoriaus pareigoms užimti.

51.4. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais grindžiami procedūrų pažeidimai vertinimo komisijoje, o taip pat kvestionuojamas vertinimo komisijos pateikto siūlymo pagrįstumas ir teisėtumas, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant VTĮ ir žemesnės galios teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą, ne kartą konstatuota, kad: teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015); teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu (Vertinimo taisyklių 17, 18 ir 19 punktai), pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009).

51.5. Teisėjų kolegija, išklausiusi vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą, prieina prie išvados, kad vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros ir tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados – Motyvuoto siūlymo, kurį pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Pareiškėjas išdėstė savo argumentus, kuriais grindė prieštaravimus dėl tiesioginio vadovo Motyvuotame siūlyme pateikiamų motyvų, kad pareiškėjas neįvykdė/ iš dalies įvykdė nustatytas užduotis (nuo pirmos iki ketvirtos - įrašo 12-ta min.- antros įrašo dalies 24-ta min.). Dėl penktosios užduoties pareiškėjas paaiškinimų neteikė, nes ji tiesioginio vadovo nurodyta kaip įvykdyta. Pareiškėjui buvo užduodami klausimai dėl kiekvienos iš užduočių vykdymo pareiškėjui pabaigus savo paaiškinimus dėl kiekvienos iš jų. Tiek pareiškėjo argumentų turinys, tiek komisijos klausimai pareiškėjui ir atsakymai į juos leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas suprato tiesioginio vadovo nurodomų jam nustatytų užduočių vykdymo trūkumus, savo prieštaravimus, o taip pat atsakymus į klausimus grindė aiškiais, nuoseklia jo pasirinkta veiklos trūkumų neigimo logika pagrįstais argumentais. Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo pagrindu teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad tik tiesioginio vadovo Motyvuotas siūlymas buvo vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjo minima ministro nuomonė, kaip spręstina iš vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo, neišplėtė nagrinėjimo ribų, todėl aplinkybė, kad ši nuomonė nebuvo įteikta pareiškėjui iki vertinimo komisijos posėdžio ar jo metu, nepripažintina kaip paneigianti vertinimo komisijos procedūrinį ir turiningąjį pagrįstumą bei teisėtumą.

51.6. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad iš vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo matyti, jog komisija negalėjo priimti tinkamo sprendimo, t. y. įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą ir susipažinti su pateikta medžiaga per tokį trumpą laiką, kadangi sprendimą dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo komisija priėmė praėjus dešimčiai minučių nuo posėdžio pabaigos; atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktos medžiagos apimtį (657 lapai) negalima daryti išvados, kad komisija per dvi valandas trukusį posėdį išsamiai ir tinkamai įvertino visą aktualią medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis šios teismo nutarties 51.4 punkte išdėstyta LVAT formuojama aktualios teisės aiškinimo ir taikymo praktika, pareiškėjo nurodyti apeliacinio skundo argumentai galėtų paneigti vertinimo komisijos procedūrų ir valstybės tarnautojo veiklos įvertinimo pagrįstumą bei teisėtumą tuo atveju, jeigu byloje būtų įrodyta, kad vertinimo komisijos nariai pareiškėjo veiklą vertino nesudarius jiems galimybių susipažinti su visais sprendimams priimti reikšmingais dokumentais. Šiuo atveju taip nėra. Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas liudija, kad pareiškėjo komisijai teikti dokumentai buvo išdalinti visiems komisijos nariams. Pareiškėjo subjektyvus vertinimas, kad komisijos nariai per dvi valandas trukusį posėdį negalėjo tinkamai susipažinti su pateiktais dokumentais, yra tik niekuo nepagrįsta prielaida, o prielaidomis grįsti teismo sprendimą draudžia įstatymas.

51.7. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad administracinėje byloje surinkti rašytiniai dokumentai buvo pakankami konstatuoti, jog atsakovas įrodė, kad faktinė pareiškėjo atleidimo iš tarnybos priežastis buvo jo gebėjimų ir kvalifikacijos trūkumai, tačiau sprendime nenurodo kokie įrodymai esantys administracinėje byloje pagrindžia šią aplinkybę, teisėjų kolegija dar kartą remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant ir taikant VTĮ ir žemesnės galios teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą, pagal kurią teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų/siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje įrodyta, jog faktinė pareiškėjo atleidimo iš tarnybos priežastis – jo gebėjimų ir kvalifikacijos trūkumai. Juos, remiantis VTĮ ir Apraše įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kompetenciją nustatė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas ir vertinimo komisija.

52. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, išdėstytus šios Nutarties 32.6 punkte, pažymi, kad Aprašo 43 punkte nustatyta, kad įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertinanti vertinimo komisija sudaroma iš skirtingų įstaigų ne žemesnės nei įstaigos vadovo, kurio tarnybinė veikla vertinama, pareigybių grupės valstybės tarnautojų. ŽŪM kancleris, ŽŪM viceministrai ir įstaigų prie ŽŪM direktoriai atitinka Aprašo 43 punkte nurodytus reikalavimus. Komisija, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sudaryta žemės ūkio ministro 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 3P-153 „Dėl įstaigų vadovų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“, t. y. komisija nebuvo sudaryta specialiai vien tik pareiškėjo vertinimui, o vien fakto, kad šie asmenys yra tiesiogiai pavaldūs žemės ūkio ministrui ar yra politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, nepakanka, kad būtų galima a priori konstatuoti komisijos šališkumą. Tam, kad būtų pagrindas pripažinti, jog komisijos nariai yra šališki ir nesusišalino, nors tai privalėjo padaryti dėl šališkumo, turi būti nustatyti teisiniai faktai, kurie individualizuotai keltų pagrįstas abejones komisijos nario/narių nešališkumu, arba būtų besąlyginiai pagrindai nusišalinimui. Byloje tokie teisiniai faktai nenustatyti, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, nurodyti šios Nutarties 32.6 punkte, atmestini kaip nepagrįsti.

53. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad neįvyko valstybės tarnautojo ir tiesioginio vadovo valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbis.

53.1. Vadovaujantis Aprašo 9 punktu, tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio metu su valstybės tarnautoju: aptaria tarnybinės veiklos rezultatus; įvertinęs valstybės tarnautojo pateiktus siūlymus, aptaria einamųjų metų užduotis; įvertinęs valstybės tarnautojo pateiktus siūlymus, aptaria pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius; įvertinęs valstybės tarnautojo pateiktus siūlymus, aptaria riziką, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos; aptaria valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; aptaria atlikto įstaigos vadovo kvalifikacijos vertinimo, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, rezultatus (taikoma tik įstaigų vadovams); aptaria valstybės tarnautojo kvalifikaciją ir jos tobulinimo poreikį bei valstybės tarnautojo karjeros galimybes.

54. Ginčo, kad pokalbis neįvyko, byloje nėra. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems argumentams, kuriais remiantis yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su tiesioginiu vadovu, nesiekė bendrų veiksmų derinimo, nors tam turėjo galimybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažįstant, jog nedarbingumas yra visiškai pateisinama priežastis, dėl kurios valstybės tarnautojas negali derinti pokalbio laiko, atostogų laikas priklauso nuo paties valstybės tarnautojo, turint galvoje, kad pareiškėjas – įstaigos vadovas, valios. Todėl pareiškėjas, būdamas sąžiningas ir atsakingas pareigūnas, turėjo imtis protingai pakankamų priemonių, kad būtų įgyvendintos jam iš įstatymo kylančios prievolės, tačiau to nedarė. Tai suponuoja, kad dėl neįvykusio pokalbio yra paties pareiškėjo kaltė. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju vien pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo (žemės ūkio ministro) pokalbio nebuvimas, ypač, atsižvelgiant į tai, kad ir pats pareiškėjas prisidėjo prie to, kad tas pokalbis neįvyko, nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, pakankamu pripažinti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą netinkamu, o skundžiamą Įsakymą neteisėtu (ABTĮ 1 d. 3 p.).

55. Atsakovo veiksmuose nesant neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nėra sąlygų žalai kilti, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas (CK 6.271 str.).

56. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

57. Dėl atsakovo apeliacinio skundo nepagrįstumo.

57.1. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis LVAT formuojama ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktika ir ją cituodamas (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018), padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo galimybę valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams, todėl pagrįstai netenkino atsakovo prašymo priteisti iš pareiškėjo atstovavimo išlaidas.

57.2. Šios Nutarties 43 punkte nurodomi atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad atsakovas šioje byloje turėjo galimybę valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams, pagrįstumo.

57.3. Dėl nurodytų argumentų atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

58. Atmetus pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

59. Kadangi sprendimas byloje priimtas ne pareiškėjo naudai nėra pagrindo tenkinti jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

60. Atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra pagrindo nagrinėti, kadangi iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nebuvo pateiktas išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys