A-520-2266-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520-2266/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00407-2011-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.4; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. N. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. N. (toliau – ir pareiškėjas) prašymu ir jo patikslinimu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) viršininko 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 30-TE-594 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Nurodė, kad skundžiamas Įsakymas priimtas ir tarnybinė nuobauda paskirta remiantis Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IL(S)-20(VS) (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada), su kuria jis susipažino 2011 m. lapkričio 17 d. Teigė, jog, susipažinęs su Išvada, suprato, jog tarnybinė nuobauda jam paskirta už tai, kad jis piktybiškais tyčiniais savo veiksmais pažeidė konfidencialumą, t. y. 2010-2011 metais, eidamas Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas, pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-95(KF)17VS-2(KF)/V-7(KF)/1RN-11(KF) patvirtintos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 15, 44, 52.2, 54, 56-69, 73 punktus ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 14.1 punktą. Taip pat nurodė, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad dėl konfidencialumo pažeidimo turi būti skubos tvarka apsvarstytas Klaipėdos apskrities VPK slaptųjų ekspertų komisijoje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl turimo leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija „Visiškai slaptai“ panaikinimo. Teigė, jog 2011 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į atsakovą ir į Lietuvos kriminalinės policijos biuro operatyvinės veiklos 1-ąją valdybą dėl tarnybinio patikrinimo medžiagos kopijų, tačiau prašomų dokumentų kopijų negavo. Nurodė, jog 2011 m. gruodžio 2 d. jam buvo pateikti susipažinti tik neįslaptinti dokumentai, kuriuose duomenų apie jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą nerado. Pabrėžė, jog pagal pateiktus dokumentus jis tarnybinio nusižengimo nepadarė ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės aktų nepažeidė.

Manė, jog tarnybinis patikrinimas pradėtas nesant teisinio pagrindo arba siekta apriboti jo teisę į gynybą, nes 2011 m. spalio 5 d. ir 2011 m. spalio 18 d. pranešimuose apie padarytą tarnybinį nusižengimą duomenų, kad būtų buvęs Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 6 punkte nurodytas pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, nėra. Nurodė, jog tarnybinis patikrinimas pradėtas 2011 m. rugsėjo 9 d., o pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo surašytas tik 2011 m. spalio 5 d., t. y. pažeidus minėtoje Tvarkoje nustatytą 20 dienų terminą.

Teigė, kad buvo pažeista jo, kaip tikrinamo pareigūno, teisė laiku teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus, naudotis teisininko pagalba. Pabrėžė, jog tarnybinio patikrinimo metu jam buvo įteikti dokumentai, kurie pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą (toliau – ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas) pažymėti valstybės paslaptį sudarančia žyma, o teisės susipažinti su tokiais dokumentais neturi advokatai, todėl, pareiškėjo teigimu, jam buvo pažeista teisė į gynybą ir pažeistas Tvarkos 16.3 punktas.

Teigė, jog 2011 m. spalio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tarnybinius nusižengimus jis padarė nuo 2010 metų pradžios iki 2011 m. spalio 7 d. Manė, jog, kadangi pranešime nenurodyta tiksli tarnybinio nusižengimo padarymo data, todėl neaišku, ar nuo pažeidimo nėra praėję metai, ar nėra pažeistas Tvarkos 30 punktas. Nurodė, jog jo tarnybinės funkcijos per tarnybinio patikrinimo laikotarpį skyrėsi, todėl, nenustačius aiškaus pažeidimo laiko, jam nebuvo sudaryta galimybė aiškintis, ar jis galėjo padaryti pažeidimą.

Pareiškėjas teigė, jog negalėjo pažeisti Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos Instrukcijos nuostatų, nes ji įsigaliojo tik 2011 m. sausio 1 d., kai yra nurodyta, jog tarnybinis nusižengimas padarytas nuo 2010 metų pradžios. Manė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai konstatuota, jog jis pažeidė minėtos Instrukcijos nuostatas taikydamas Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – ir Operatyvinės veiklos įstatymas) 3 straipsnio 18 punkte numatytą metodą, nes Išvadoje nėra duomenų, jog slaptasis dalyvis, su kuriuo neva jis nuo 2011 m. kovo 22 d. bendravo, reikštų, jog jis, kaip policijos pareigūnas, pažeidė konfidencialumą.

Be to, teigė, jog minėtas asmuo nėra apklaustas, todėl manė, kad nėra patvirtinti duomenys apie bendravimą su slaptuoju dalyviu.

Pareiškėjas nurodė, kad 2011 metais jis dirbo Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus (toliau – ir Šilutės rajono PK KPS) tyrėju ir jam 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu buvo pavestos papildomos funkcijos, pvz., organizuoti ir kontroliuoti pareigūnų vykdomą operatyvinę veiklą. Teigė, jog 2011 m. balandžio 27-28 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Operatyvinės veiklos 1-os valdybos pareigūnai atliko tikslinį 2010-2011 metų operatyvinės veiklos patikrinimą ir 2011 m. gegužės 5 d. surašė ataskaitą. Nurodė, jog minėtoje ataskaitoje jokių Instrukcijos pažeidimų nerasta, o neesminiai pažeidimai pašalinti vietoje, tačiau Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, jog jau 2011 m. kovo mėnesį jis pažeidė Instrukcijos nuostatas, todėl abejojo pradėto patikrinimo teisėtumu. Manė, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai nurodyta, jog jis pažeidė konfidencialumą, kadangi 2011 m. gegužės mėnesį su juo bendraujantis slaptasis dalyvis galėjo pasinaudoti neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais. Pabrėžė, jog to atlikti negalėjęs, nes nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. birželio 11 d. jis atostogavo, buvo išvykęs į užsienį, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis pažeidė Etikos kodekso 14.1 punktą.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjo prašymą.

Klaipėdos apskrities VPK atsiliepime nurodė, kad skundžiamas Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir atsižvelgus į Policijos departamento 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IL(S)-20(VS), kuri surašyta remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Nurodė, jog tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas buvo supažindintas su atliekamu tarnybiniu patikrinimu, jam įteiktas pranešimas dėl nusižengimo ir išaiškintos teisės, pareiškėjui nebuvo sudarytos kliūtys teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus, tačiau jis pats šia teise nepasinaudojo. Akcentavo, jog pareiškėjas 2011 m. lapkričio 14 d., 2011 m. lapkričio 17 d. bei 2011 m. gruodžio 2 d. nustatyta tvarka susipažino su tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga bei Tarnybinio patikrinimo išvada. Teigė, jog pareiškėjas apie atliekamą tarnybinį patikrinimą dėl tarnybinio nusižengimo buvo informuotas praėjus daugiau kaip 20 dienų terminui dėl to, kad duomenys apie jo padarytus pažeidimus gauti, paaiškėjus, kad jis nesilaiko įslaptintų teisės aktų reikalavimų. Nurodė, jog nenustačius šių aplinkybių, nebuvo pagrindo jo įtarti padarius tarnybinį nusižengimą. Pabrėžė, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo tarnybiniu nusižengimu pripažinta tai, kad jis pažeidė tarnybinę veiklą reglamentuojančio įslaptinto teisės akto nuostatas, savo tyčiniais veiksmais nesilaikė Etikos kodekso 14.1 punktų reikalavimų ir pažeidė tarnybinę drausmę. Manė, jog tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai, nuobaudų skyrimo tvarka nepažeista, nuobaudos rūšis parinkta pagrįstai, nes tiek tarnybinio patikrinimo medžiaga, tiek medžiaga, kuri įstatymo nustatyta tvarka nebus išslaptinta, patvirtina, jog pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą, nes tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas pažeidė jo veiklą reglamentuojančios Instrukcijos nuostatas bei nesilaikė Etikos kodekso 14.1 punkto reikalavimų. Pažymėjo, kad pareiškėjas nebuvo eilinis operatyvinis darbuotojas, jis koordinavo ir kontroliavo operatyvinius veiksmus. Nurodė, jog pareiškėjas pažeidė konfidencialumą, tačiau smulkiau pažeidimų nėra galimybės įvardyti. Teigė, jog nuobauda skirta už pažeidimus, padarytus 2011 metais, nors tarnybinis patikrinimas apima ir 2010 metų laikotarpį.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas (toliau – ir Teismas) 2012 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo E. N. prašymą atmetė kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 30-TE-594 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo E. N. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, jog pagrindinius vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas nustato Statutas, o Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ) statutiniams valstybės tarnautojams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai (VTĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Nustatė, jog pareiškėjas ėjo Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK KPS tyrėjo pareigas, o 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 30-TE-432 perkeltas į Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK KPS vyriausiojo tyrėjo pareigas nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. Teismas taip pat nustatė, jog Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2010 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 30-TE-319 jam nuo 2010 m. liepos 8 d. laikinai buvo pavesta eiti Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK KPS viršininko pareigas viršininko A. R. nedarbingumo metu; minėtas pareigas 2010 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 30-TE-367 jam buvo pavesta eiti nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. iki 2010 m. rugsėjo 18 d. A. R. kasmetinių atostogų metu; taip pat šias pareigas jis ėjo nuo 2011 m. birželio 20 d. iki 2011 m. liepos 31 d.

Pabrėžė, jog pagal pareigybės aprašymą, Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo funkcijos inter alia yra teisės aktų nustatyta tvarka dirbti operatyvinį darbą, atlikti operatyvinius veiksmus, sudaryti ir tvarkyti profilaktines, kriminalistines ir operatyvines įskaitas; teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti ir vykdyti sulaikytųjų, suimtųjų ar nuteistųjų konvojavimą; pagal kompetenciją atsakyti už įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimą, dokumentų valdymo organizavimą. Taip pat atkreipė dėmesį, jog Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašyme numatyta, kad šis pareigūnas inter alia organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja ir asmeniškai atsako už Šilutės rajono PK KPS pareigūnų, vykdančių operatyvinę veiklą, darbą; tvarko teisės aktuose nustatytas apskaitas, ataskaitas, nomenklatūrines bylas; teisės aktuose nustatyta tvarka vykdo operatyvinę veiklą; renka, kaupia, sistemina, analizuoja, sudaro ir tvarko profilaktines, kriminalistines ir operatyvines įskaitas, operatyvines kaupiamąsias bylas pagal atskiras nusikaltimų linijas; teisės aktų nustatyta tvarka vykdo nuteistųjų konvojavimą; dirba su registrais ir informacinėmis sistemomis; pagal kompetenciją atsako už įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimą ir dokumentų valdymo organizavimą. Teismas įvertino tai, kad Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2010 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 30-V-16 bei 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 30-V-300 pareiškėjui, kaip Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui, buvo pavesta papildomai vykdyti šiuose įsakymuose nurodytas Šilutės rajono PK KPS vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas (organizuoti ir vadovauti operatyviniams pasitarimams; sisteminti ir analizuoti operatyvinę veiklą vykdančių pareigūnų veiklos rezultatus; organizuoti ir kontroliuoti pareigūnų vykdomą operatyvinę veiklą, atsakyti už tinkamą bylų vedimą ir jų apskaitą; planuoti, užtikrinti ir atsakyti už slaptų bendradarbių įsigijimą ir išdėstymą; analizuoti gautą iš slaptų bendradarbių informaciją ir užtikrinti jos realizavimą; atlikti policijos komisariato pareigūnų ir kitų darbuotojų korupcijos ir kitų neteisėtų veikų prevenciją; nesant Kriminalinės policijos skyriaus viršininko, jį pavaduoti ir kt.).

Teismas nustatė, jog tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo pagrindai bei tvarka, taip pat nuobaudų rūšys reglamentuotos Statuto 26 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus vidaus tarnybos pareigūnams gali būti skiriama viena iš šių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; laipsnio pažeminimas viena pakopa; perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; atleidimas iš pareigų. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad esant duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą atliekamas tarnybinis patikrinimas, o 8 dalyje numatyta, kad tarnybines nuobaudas pareigūnams skiria vadovai, turintys teisę skirti į pareigas. Pažymėjo, jog tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato Tvarka.

Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija atsakovo priimto Įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą, skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad tarnybinio patikrinimo medžiaga nepatvirtina pareiškėjo veiksmuose esant tarnybinio nusižengimo sudėties, tačiau tikrintojui siūlant priimtas nepagrįstas ir neteisėtas Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Teismas vertino, jog nustatant Tarnybinio patikrinimo išvados teisinę reikšmę būtina vadovautis Tvarkos nuostatomis. Nustatė, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 5-V-812 buvo sudaryta komisija Šilutės rajono policijos komisariate tarnybiniam patikrinimui atlikti (toliau – ir komisija), 2011 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 5-V-890 komisijos sudėtis papildyta, komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti pirmininku paskirtas G. P. Nustatė, jog tarnybinis patikrinimas pradėtas 2011 m. rugsėjo 9 d., pratęstas 2011 m. spalio 5 d. ir užbaigtas 2011 m. lapkričio 4 d.

Nurodė, jog 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 5-IL(S)-20(VS) neįslaptintoje dalyje nurodyta, kad E. N. nesilaikė Etikos kodekso 14.1 punkto nuostatų bei tyčiniais veiksmai pažeidė jo veiklą reglamentuojantį įslaptintą teisės aktą. Pabrėžė, jog Etikos kodekso 14 punktas reglamentuoja policijos pareigūno elgesį ne tarnybos metu, o 14.1 punktas numato, kad policijos pareigūnas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus.

Teismas, remdamasis posėdyje apklausto liudytoju G. P. parodymais, nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Instrukcijos 44, 52.2 bei 54.4 punktų nuostatas bei nesilaikė Etikos kodekso 14.1 punkto reikalavimų. Pabrėžė, jog ši Instrukcija turi žymą „Konfidenciali“, o Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio 4 dalis nustato, kad žyma „Konfidenciali“ suteikiama tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybės interesams arba padaryti žalos valstybės institucijų veiklai, ar sudaryti prielaidas neteisėtai atskleisti valstybės paslaptį sudarančią informaciją.

Taip pat nustatė, jog liudytojas parodė, kad minėti Instrukcijos punktai yra skirti pagal Operatyvinės veiklos įstatymą numatytam agentūriniam metodui taikyti, vykdant operatyvinę veiklą, o liudytojas G. P. parodė, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad E. N. neužtikrino konfidencialumo vykdant operatyvinę veiklą, taip pat pažeidė kitus aktus, kurie reglamentuoja konkrečiai agentūrinį metodą. Teismas įvertino tai, kad Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymu E. N. nuo 2011 m. balandžio 27 d. suteiktos papildomos funkcijos, t. y. organizuoti pareigūnų vykdomą operatyvinę veiklą, atsakyti už tinkamą apskaitą, užtikrinti ir atsakyti už slaptųjų bendradarbių įgijimą ir išdėstymą, taip pat tai, kad E. N. 2011 m. liepos mėnesį laikinai ėjo Šilutės policijos PK KPS viršininko pareigas.

Teismas atsižvelgė į liudytojo G. P. parodymus, kad pareiškėjas pažeidė ir pareigūno etiką elgtis sąžiningai ir dorai, t. y. turėjęs matyti ir tyčia nepamatęs, kad vykdoma neteisėta veika, teisės pažeidimai, nesiėmė veiksmų šiems pažeidimams užkirsti. Teismas nustatė, jog griežtą nuobaudą lemia tai, kad paminėti veiksmai buvo padaryti tyčia ir tęsėsi ilgą laiką; taip pat buvo grėsmės dėl aplaidaus elgesio operatyvinės veiklos metodais. Nustatė, jog taikant agentūrinį metodą nebuvo įforminta dalis informacijos, kuri turėjo būti įforminta, paskleisti duomenys galėjo sukelti didelį rezonansą ir padaryti žalą policijos įvaizdžiui.

Teismas nustatė, kad siūlant skirti nuobaudą, buvo įvertinta visa situacija, kurios metu paaiškėjo, jog policijos komisariato padėtis tampa nekontroliuojama, pareigūnai tampa įtariamųjų, laikomų areštinėje, įkaitais, nes policijos pareigūnai pradėjo vykdyti jų užgaidas; įvertinus visą kompleksą pažeidimų, buvo siūloma skirti griežtą papeikimą.

Teismas įvertino tai, kad Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato 2011 m. spalio 14 d. pažyma Nr. 30-94-S-13158 „Dėl informacijos pateikimo“ įrodo, jog areštinėje agentai buvo laikomi pažeidžiant Instrukcijoje numatytą tvarką, o pareiškėjui buvo priskirta funkcija – užtikrinti slaptų bendradarbių išdėstymą. Teismas nustatė, jog iš M. K. 2011 m. spalio 6 d. paaiškinimo matosi, jog areštinėje laikomiems žmonėms buvo žinoma, kuris iš suimtųjų bendradarbiauja su policijos pareigūnais; minėtas liudytojas nurodė, kad jam asmeniškai buvo žinoma, jog <...> A. J. bendradarbiauja su pareiškėju.

Teismas nustatė, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2011 m. birželio 3 d. Šilutės areštinės kameroje sulaikytiems asmenims vartojant alkoholinius gėrimus tarp E. B. ir E. F. įvyko konfliktas, kurio metu E. B. sumušė E. F., E. F. peiliu dūrė E. B. ir D. O. į ranką bei pažastį. Teismo nuomone, iš D. O. paaiškinimo matyti, kad jis buvo parašęs pareiškimą dėl sužalojimo, tačiau E. N. įkalbėjo nurodyti, jog susižalojo pats. Nustatė, jog S. M. (E. B. sugyventinė) 2011 m. rugsėjo 20 d. paaiškinime nurodė, jog E. B. pasakė nerašysiąs pareiškimo dėl sužalojimo, nes E. N. užtikrino, kad, jei nebus rašomas pareiškimas, bus sudarytos geresnės sąlygos, o jei toks pareiškimas bus parašytas – sąlygos bus nepakenčiamos, taip pat liudytoja nurodė pati telefonu kalbėjusi su E. N. apie šią situaciją, tačiau jai buvo liepta nesikišti. Teismas taip pat nustatė, jog 2011 m. birželio 6 d. E. B. ir 2011 m. birželio 7 d. D. O. parašė paaiškinimus nurodydami, kad susižalojo patys, todėl Šilutės rajono PK KPS tyrėjo 2011 m. birželio 7 d. nutarimu pasiūlyta ikiteisminio tyrimo nepradėti.

Teismas, vertindamas neišslaptintą tarnybinio patikrinimo medžiagą kartu su vieša tarnybinio patikrinimo medžiaga, t. y. remdamasis visų įrodymų visuma, darė išvadą, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, už kurį jam paskirta tarnybinė nuobauda.

Teismas taip pat sprendė klausimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros bei paskirtos tarnybinės nuobaudos. Nustatė, jog Tvarkos 17 punktas numato, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios surašo Tvarkos priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą. Pabrėžė, jog pareiškėjas prašyme nurodė bei paaiškino teismo posėdyje, jog apie pradėtą prieš jį tarnybinį patikrinimą jis informuotas 2011 m. spalio 5 d. pranešimu Nr. 38-5-S7-454(VS) bei 2011 m. spalio 18 d. pranešimu Nr. 38-5-S7-481(VS), kuriems buvo taikyta slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Teismas pripažino pagrįstu pareiškėjo teiginį dėl pranešimo termino pažeidimo, kadangi nustatė, jog tarnybinis patikrinimas pradėtas 2011 m. rugsėjo 9 d., tačiau pareiškėjui tarnybinis pranešimas surašytas tik 2011 m. spalio 5 d., t. y. pažeidus Tvarkos 17 punkte nurodytą terminą.

Teismas taip pat nurodė, jog Tvarkos 16 punktas numato, kad tikrinamasis pareigūnas turi teisę teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus; baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su Tarnybinio patikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga; tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą. Teismas nenustatė minėtame punkte numatytų pareiškėjo teisių suvaržymo. Nurodė, kad pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu neteikė paaiškinimo, o teismo posėdyje paaiškino, kad dėl pirmojo pranešimo (t. y. 2011 m. spalio 5 d.) paaiškinimo neteikė, nes buvo nustatytas trumpas terminas, taip pat tuo metu vyko patikrinimas. Teismas pareiškėjo nurodytos priežasties nevertino kaip trukdymo teikti paaiškinimą, nes ir dėl 2011 m. spalio 18 d. pranešimo pareiškėjas paaiškinimo neteikė, nenurodydamas jokių priežasčių. Nustatė, kad pareiškėjas su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga buvo supažindintas 2011 m. lapkričio 17 d. ir šią aplinkybę patvirtino savo parašu, o Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio 2011 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. 30-S-13756 įrodo, kad pareiškėjas 2011 m. gruodžio 2 d. susipažino su neįslaptinta tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga.

Teismas nustatė, jog, pareiškėjo teigimu, 2011 m. spalio 18 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą jam buvo nurodyta, kad tarnybinius nusižengimus jis padarė nuo 2010 metų pradžios iki 2011 m. spalio 7 d., todėl jis abejoja, ar nuo pažeidimo padarymo nėra praėjęs vienerių metų laikotarpis. Teismas rėmėsi Statuto 26 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad tarnybinė nuobauda pareigūnui turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos. Nurodė, jog pagal Tvarkos 29 punkte įtvirtintą nuostatą, atitinkančią bendrąsias tarnybinių nuobaudų skyrimo taisykles, tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados gavimo diena. Nustatė, jog nagrinėjamu atveju Tarnybinio patikrinimo išvada buvo patvirtinta 2011 m. lapkričio 7 d. ir tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta 2011 m. lapkričio 14 d., t. y. nepažeidžiant įstatyme nustatytų terminų.

Pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros pažeidimas yra pagrindas nuobaudai panaikinti tik tais atvejais, kai dėl to galėjo būti padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados, vertinant pareigūno veiksmus. Kadangi visos svarbios aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu buvo ištirtos, Teismas darė išvadą, kad Tvarkos 17 punkte nurodyto termino tarnybiniam pranešimui surašyti pažeidimas nedaro įtakos skirtos nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui.

Nurodė, jog iš pateiktos charakteristikos matosi, kad E. N. vidaus tarnyboje dirba daugiau nei 17 metų: per tarnybos laikotarpį baustas 4 kartus ir skatintas 19 kartų. Nustatė, remdamasis rašytine bylos medžiaga, jog nuobaudos rūšį lėmė tai, kad veiksmai buvo padaryti tyčia, tęsėsi ilgą laiką, atsižvelgta į sukeltus padarinius. Įvertinęs įstatyme įvardytas aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenybę ir padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, Teismas pripažino, kad jam (pareiškėjui) paskirta nuobauda nėra per griežta.

III. Pareiškėjas E. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. vasario 9 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo:

1) Teismas neteisingai vertino įrodymus. Teigia, jog Išvadoje nustatyta, kad nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2011 m. birželio 10 d. pareiškėjas buvo kasmetinėse atostogose, t. y. 2011 m. birželio 3 d. jam buvo ne tarnybos metas. Nurodo, jog medžiagoje dėl 2011 m. birželio 3 d. įvykio yra tą dieną buvusio atsakingo už įvykių registraciją ir procesinių sprendimų priėmimą Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto D. M. 2011 m. birželio 3 d. tarnybinis pranešimas, kuriame aiškiai nurodyta, kad jis yra kalbėjęs su D. O. ir E. B., kurie nurodė jam, jog susižalojo patys.

Taip pat pareiškėjas nurodo, jog byloje yra įrodymas, kad savo atostogų metu jis nei su D. O., nei su E. B. nebuvo susitikęs (Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato 2011 m. spalio 14 d. pažyma Nr. 30-94-S-13158). Teigia, jog Teismas nesiaiškino, dėl ko D. O. ir S. M. pateikė tokius parodymus. Nurodo, jog D. O. ir S. M. buvo nepatenkinti dėl pareiškėjo vykdytos tarnybinės veiklos ir siekdami pakenkti jam, kaip pareigūnui, galėjo duoti melagingus parodymus. Taip pat apeliantas pažymi, jog kaip viešą įrodymą teismas konstatavo 2011 m. spalio 6 d.

M. K. paaiškinimą, kuriame teigiama, kad jam yra žinoma, jog A. J. slaptai bendradarbiauja su pareiškėju. Teigia, jog Teismas, vertindamas šį įrodymą kaip Instrukcijos pažeidimą, neteisingai traktavo teisės normų taikymą, kadangi Instrukcija reguliuoja tik santykius, kurie atsiranda tarp policijos pareigūno ir slaptojo dalyvio (asmuo, kuris yra įformintas kaip slaptasis dalyvis Instrukcijos numatyta tvarka), o A. J. nėra slaptasis dalyvis. Apeliantas nurodo, jog kaip viešą įrodymą Teismas konstatavo Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato 2011 m. spalio 14 d. pažymą Nr. 30-94-S-13158, kuria įrodinėjama, kad Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato areštinėje slaptieji dalyviai buvo laikomi Instrukcijoje numatyta tvarka, už kurią pareiškėjas yra atsakingas pagal savo funkcines pareigybes (užtikrinti slaptųjų bendradarbių išdėstymą).

Teigia, jog iš to darytina išvada, kad Teismas nesuprato Instrukcijos paskirties (Instrukcija visiškai nereguliuoja areštinėje slaptųjų dalyvių laikymo tvarkos). Taip pat mano, kad Teismas neteisingai suprato 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu pareiškėjui paskirtos papildomos funkcijos – užtikrinti slaptųjų bendradarbių išdėstymą, sampratos. Teigia, jog Teismas, konstatuodamas apelianto tarnybinį nusižengimą vadovavosi ne įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu (Instrukcija), bet Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymo neteisingu aiškinimu.

2) Teismas iš esmės savo sprendime nemotyvavo, kokiais įrodymais remiantis buvo atmestas pareiškėjo skundas, kuo remiantis buvo nuspręsta, kad jis galimai yra atsakingas už konfliktą areštinėje, kad pranešimuose minimas asmuo buvo informatorius, taip pat kuo remiantis buvo įslaptinti asmenų parodymai, kai asmenų anketiniai duomenys nebuvo įslaptinti. Taip pat nurodo, jog nebuvo aiškinamasi, kiek areštinės veikla yra susijusi su pareiškėjo atliekamomis funkcijomis ir kokia apimtimi jis turi galimybę daryti įtaką areštinės veiklai. Teigia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A143-46/2011 yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo teisme metu būtina vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagal kurį skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra, be kita ko, neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Esminę reikšmę analizuojant, ar buvo pažeistos pagrindinės procedūros taisyklės, turi: pirma, ar nebuvo pabloginta pareigūno, kuris įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, teisinė padėtis; antra, ar nebuvo suvaržytos jam garantuojamos teisės; trečia, ar tyrimą atliko nešališkas tinkamos sudėties subjektas; ketvirta, ar pateikta motyvuota ir išsami tyrimo išvada. Apeliantas teigia, jog visi šie pažeidimai yra konstatuoti atliekant tarnybinį patikrinimą. Taip pat nurodo, jog Teismas 2012 m. sausio 30 d. priėmė nutartį byloje naudoti kaip įrodymus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu įslaptintą tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, tačiau pareiškėjui nebuvo leista su ja susipažinti. Teigia, jog tai, kad jis ėmėsi priemonių susipažinti su šia įslaptinta medžiaga, įrodo jo 2011 m. lapkričio 28 d. prašymai Nr. 30-94-PR5-5010 ir Nr. 30-94-PR5-5011.

3) Teismas išnagrinėjo ne visus pareiškėjo prašyme minimus faktus. Teigia, jog, priešingai nei nurodoma Teismo sprendime, tarnybinis patikrinimas pradėtas 2011 m. rugsėjo 5 d., tačiau medžiagoje naudojami 2011 m. liepos 10 d. ir 2011 m. rugpjūčio 16 d. D. O. prašymai, 2011 m. rugpjūčio 5 d. E. B. prašymas, todėl neaišku, ar tarnybinis patikrinimas pradėtas remiantis šių asmenų skundais, ar kitu teisiniu pagrindu. Nurodo, jog savo prašyme pareiškėjas kaip įrodymą, jog nepadarė pažeidimų, iki 2011 m. gegužės 2 d. prašė Teismo išreikalauti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Operatyvinės veiklos 1-os valdybos parengtą 2011 m. gegužės 5 d. ataskaitą Nr. 38-5-S7-224 KF, tačiau Teismas visiškai sprendime nekonstatavo, ar tai buvo nagrinėta.

4) Nurodo, jog laikotarpiu, dėl kurio pareiškėjas apkaltintas padaręs tarnybinį nusižengimą (2011 metai), keitėsi jo funkcinės pareigybės, todėl Teismui reikėjo labai tiksliai nustatyti pažeidimo padarymo laiką. Teigia, jog Teismas sprendimo dėstomoje dalyje rėmėsi jo papildomomis funkcijomis, kurios buvo pavestos 2011 m. balandžio 27 d. Klaipėdos apskrities VPK įsakymu Nr. 30-V-300. Nurodo, jog tokias funkcijas jis atliko tokiais laikotarpiais: nuo 2011 m. balandžio 27 d. iki 2011 m. gegužės 2 d. (iki kasmetinių atostogų, vykstant operatyvinio darbo patikrinimui), nuo 2011 m. birželio 12 d. iki 2011 m. birželio 20 d. (iki buvo paskirtas laikinai eiti Šilutės rajono PK KPS viršininko pareigas), nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 22 d. (buvo paskirtas vyriausiuoju tyrėju). Pabrėžia, jog duomenų, kad būtent šiais laikotarpiais jis šiurkščiai pažeidė Instrukciją ir konkrečius jos straipsnius, nėra. Taip pat teigia, jog tikrintojai inkriminavo pažeidimus, padarytus 2010 metais.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, jog apeliaciniame skunde pareiškėjas dar kartą analizuoja faktines aplinkybes ir kitą bylos medžiagą, tačiau nepateikia naujų aplinkybių, kurių nebūtų nagrinėjęs Teismas. Papildomai akcentuoja, jog pareiškėjui buvo suteiktos funkcijos organizuoti pareigūnų vykdomą operatyvinę veiklą, atsakyti už tinkamą apskaitą, užtikrinti ir atsakyti už slaptųjų bendradarbių įgijimą ir išdėstymą. Mano, jog Teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas neužtikrino konfidencialumo vykdant operatyvinę veiklą, nesiėmė veiksmų daromiems pažeidimams užkirsti ir pažeidė norminius aktus, reglamentuojančius agentūrinį darbą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodo, jog apeliaciniame skunde pareiškėjas dar kartą analizuoja faktines aplinkybes ir kitą bylos medžiagą, tačiau nepateikia naujų aplinkybių, kurių nebūtų nagrinėjęs Teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 30-TE-594 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo E. N. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad pareigūnų atsakomybę nustato Vidaus tarnybos statutas (patvirtintas 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538). Statuto 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šiame straipsnyje numatytų nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda – griežtas papeikimas.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas – vidaus tarnybos pareigūnas. Nustatyta, kad pareiškėjas ėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigas, o 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 30-TE-432 perkeltas į Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK KPS vyriausiojo tyrėjo pareigas nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2010 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 30-TE-319 jam nuo 2010 m. liepos 8 d. laikinai buvo pavesta eiti Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK KPS viršininko pareigas viršininko A. R. nedarbingumo metu; minėtas pareigas 2010 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 30-TE-367 jam buvo pavesta eiti nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. iki 2010 m. rugsėjo 18 d. A. R. kasmetinių atostogų metu; taip pat šias pareigas jis ėjo nuo 2011 m. birželio 20 d. iki 2011 m. liepos 31 d. Pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo pareiškėjo eitas pareigas, jam suteiktas pareigines funkcijas bei papildomai pavestas funkcijas.

Byloje nustatyta, kad atlikus tarnybinį patikrinimą 2011 m. lapkričio 4 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada dėl padarytų tarnybinių nusižengimų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate Nr. 5-IL(S)-20(VS), kuria siūloma pareiškėjui už tarnybos drausmės pažeidimą skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Minėtosios tarnybinio patikrinimo išvados neįslaptintoje dalyje konstatuota, kad Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK KPS vyriausiasis tyrėjas E. N. nesilaikė Etikos kodekso 14.1 punkto nuostatų bei tyčiniais veiksmai pažeidė jo veiklą reglamentuojantį įslaptintą teisės aktą. Atsakovas, remdamasis šioje Išvadoje nustatytomis aplinkybėmis bei vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė ginčijamą Įsakymą ir E. N. skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis posėdyje apklausto liudytoju komisijos Šilutės rajono policijos komisariate tarnybiniam patikrinimui atlikti pirmininko G. P. parodymais, nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Instrukcijos 44, 52.2 bei 54.4 punktų nuostatas bei nesilaikė Etikos kodekso 14.1 punkto reikalavimų. Pabrėžė, jog ši Instrukcija turi žymą „Konfidenciali“, o Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio 4 dalis nustato, kad žyma „Konfidenciali“ suteikiama tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybės interesams arba padaryti žalos valstybės institucijų veiklai, ar sudaryti prielaidas neteisėtai atskleisti valstybės paslaptį sudarančią informaciją.

Taip pat nustatė, jog liudytojas parodė, kad minėti Instrukcijos punktai yra skirti pagal Operatyvinės veiklos įstatymą numatytam agentūriniam metodui taikyti, vykdant operatyvinę veiklą, o liudytojas G. P. parodė, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad E. N. neužtikrino konfidencialumo vykdant operatyvinę veiklą, taip pat pažeidė kitus aktus, kurie reglamentuoja konkrečiai agentūrinį metodą. Teismas įvertino tai, kad Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymu E. N. nuo 2011 m. balandžio 27 d. suteiktos papildomos funkcijos, t. y. organizuoti pareigūnų vykdomą operatyvinę veiklą, atsakyti už tinkamą apskaitą, užtikrinti ir atsakyti už slaptųjų bendradarbių įgijimą ir išdėstymą, taip pat tai, kad E. N. 2011 m. liepos mėnesį laikinai ėjo Šilutės policijos PK KPS viršininko pareigas.

Teismas atsižvelgė į liudytojo G. P. parodymus, kad pareiškėjas pažeidė ir pareigūno etiką elgtis sąžiningai ir dorai, t. y. turėjęs matyti ir tyčia nepamatęs, kad vykdoma neteisėta veika, teisės pažeidimai, nesiėmė veiksmų šiems pažeidimams užkirsti. Teismas nustatė, jog griežtą nuobaudą lemia tai, kad paminėti veiksmai buvo padaryti tyčia ir tęsėsi ilgą laiką; taip pat buvo grėsmė dėl aplaidaus elgesio operatyvinės veiklos metodais. Nustatė, jog taikant agentūrinį metodą nebuvo įforminta dalis informacijos, kuri turėjo būti įforminta, paskleisti duomenys galėjo sukelti didelį rezonansą ir padaryti žalą policijos įvaizdžiui.

Teismas nustatė, kad siūlant skirti nuobaudą, buvo įvertinta visa situacija, kurios metu paaiškėjo, jog policijos komisariato padėtis tampa nekontroliuojama, pareigūnai tampa įtariamųjų, laikomų areštinėje, įkaitais, nes policijos pareigūnai pradėjo vykdyti jų užgaidas; įvertinus visą kompleksą pažeidimų, buvo siūloma skirti griežtą papeikimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas E. N. neužtikrino konfidencialumo vykdant operatyvinę veiklą, taip pat pažeidė aktus, kurie reglamentuoja konkrečiai agentūrinį metodą, pažeidė Instrukcijos 44, 52.2 bei 54.4 punktų nuostatas bei nesilaikė Etikos kodekso 14.1 punkto reikalavimų.

Policijos pareigūnų profesinės etikos principus, jų elgesį tarnybos ir ne tarnybos metu reglamentuoja Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodeksas, patvirtintas policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 „Dėl Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“. Šis norminis teisės aktas nustatyta tvarka paskelbtas „Valstybės žiniose“ ir yra galiojantis bei privalomas policijos pareigūnams tiek vykdant tarnybos pareigas, tiek ir ne tarnybos metu. Etikos kodekso 14.1 punkte nustatyta, kad ne tarnybos metu policijos pareigūnas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus.

Netinkamas pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, elgesys yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie apibendrinti paminėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje. Šių įrodymų visuma, kolegijos manymu, duoda pakankamą pagrindą padaryti išvadą, kad pareiškėjas elgėsi netinkamai, priešingai tarnybos interesams ir tokie jo veiksmai akivaizdžiai kirtosi su visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams susipažinti ir vertinti buvo pateikta įslaptinta medžiaga. Tokie slapti duomenys, kaip vieninteliai kaltinantys įrodymai, atsižvelgiant į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, negalėtų lemti tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumo. Tačiau šiuo atveju taip nėra. Įslaptinta medžiaga yra ne vienintelė, lemianti tokio pobūdžio padarinių atsiradimą – tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo – skyrimą pareiškėjui. Įvertinęs bylos medžiagą (G. P. parodymus, S. M., D. O., M. K. paaiškinimus, kitus rašytinius įrodymus, tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes), t. y. įvertinęs neišslaptintą tarnybinio patikrinimo medžiagą kartu su vieša tarnybinio patikrinimo medžiaga, – remdamasis įrodymų visuma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, už kurį jam paskirta tarnybinė nuobauda. Tai reiškia, kad tiek įslaptintų, tiek neslaptų (aptartų anksčiau) įrodymų visuma sudarė pagrindą konstatuoti, jog tarnybinė nuobauda skirta pagrįstai.

ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas, ar ABTĮ 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijai, pažymėjo, jog ypač svarbi yra šios dalies formuluotė „paprastai“. Šioje dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus dokumentus, duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime taip pat konstatavo, kad iš ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) negalima daryti išvados, kad kriterijai, kuriais vadovaudamasis bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, ar faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, gali būti įrodymai toje byloje, gali priklausyti nuo kokių nors subjektyvių aplinkybių. Sprendimą, ar minėti faktiniai duomenys gali būti įtraukti į bylą kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagą ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumą.

Pažymėtina, jog pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Patikrinusi byloje esančių įrodymų įvertinimą, kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis įrodymų įvertinimo išvadomis. Todėl apelianto, argumentai kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, kolegijos atmetami kaip nepagrįsti.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas surinko visus duomenis, o pirmosios instancijos teismas sprendime juos visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino, nustatė, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, bei paskyrė atitinkančią Statuto 26 straipsnio 1 dalyje išvardytus nuobaudos skyrimo kriterijus tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė klausimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros bei paskirtos tarnybinės nuobaudos. Nustatė, jog Tvarkos 17 punktas numato, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios surašo Tvarkos priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą. Teismas pripažino pagrįstu pareiškėjo teiginį dėl pranešimo termino pažeidimo, kadangi nustatė, jog tarnybinis patikrinimas pradėtas 2011 m. rugsėjo 9 d., tačiau pareiškėjui tarnybinis pranešimas surašytas tik 2011 m. spalio 5 d., t. y. pažeidus Tvarkos 17 punkte nurodytą terminą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog tarnybinis patikrinimas pradėtas 2011 m. rugsėjo 5 d., teigia, kad teismas nesiaiškino kokiu pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 5-V-812 buvo sudaryta komisija Šilutės rajono policijos komisariate tarnybiniam patikrinimui atlikti, bei kad tarnybinis patikrinimas pradėtas 2011 m. rugsėjo 9 d. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu G. P. (komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti pirmininkas) parodė, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. gauti duomenys apie galimus pažeidimus Šilutės rajono policijos komisariate ir pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuriam atlikti buvo sudaryta komisija (b. l. 94). Teisėjų kolegija pažymi, jog šis neatitikimas nesudaro esminės reikšmės. Byloje yra pripažinta, kad pareiškėjui tarnybinis pranešimas surašytas tik 2011 m. spalio 5 d., todėl bet kokiu atveju pažeistas Tvarkos 17 punkte nurodytas terminas.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros pažeidimas yra pagrindas nuobaudai panaikinti tik tais atvejais, kai dėl to galėjo būti padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados, vertinant pareigūno veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-146/2005). Kadangi visos svarbios aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu buvo ištirtos, pirmosios instancijos teismas tinkamai darė išvadą, kad Tvarkos 17 punkte nurodyto termino tarnybiniam pranešimui surašyti pažeidimas nedaro įtakos skirtos nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ne visus pareiškėjo prašyme minimus faktus. Teigia, jog savo prašyme pareiškėjas kaip įrodymą, kad nepadarė pažeidimų, iki 2011 m. gegužės 2 d. prašė teismo išreikalauti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Operatyvinės veiklos 1-os valdybos parengtą 2011 m. gegužės 5 d. ataskaitą Nr. 38-5-S7-224 KF, tačiau teismas visiškai sprendime nekonstatavo, ar tai buvo nagrinėta. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismui ši ataskaita buvo pateikta ir teisėjų kolegija, su ja susipažinusi, konstatuoja, kad joje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti kitaip pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

Dėl pareiškėjo argumento, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kokiais įrodymais remiantis buvo atmestas pareiškėjo skundas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šiuo aspektu aktualias ABTĮ nuostatas ir teismų praktiką. ABTĮ 86 straipsnis, nustatantis reikalavimus teismo sprendimui, numato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas turi įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas.

Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi teismo sprendimas turi būti motyvuotas, nes priešingu atveju bus pagrindas jį pripažinti negaliojančiu (ABTĮ 142 str. 2 d. 4 p.). 2006 m. sausio 16 d. nutarime LR Konstitucinis teismas taip pat yra konstatavęs, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais).

Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Šiame kontekste pažymėta, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, jog teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui.

Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija. Tačiau atsižvelgiant į racionalaus argumentavimo reikalavimą, svarbu akcentuoti ir tai, jog argumentavimas turi būti pakankamas, arba, kaip savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (žr. pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain).

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo sprendimu, daro išvadą, jog į pagrindinius pareiškėjo argumentus atsakyta, išvados darytos atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, teismo sprendimas pagrįstas, pakankamai motyvuotas, nuoseklus, išsamus, todėl pareiškėjo prašymas dėl šio sprendimo naikinimo atmestinas. Be to, nenustačius esminių skundžiamo Įsakymo priėmimo procedūrų pažeidimų, darytina išvada, kad nėra pagrindo skundžiamo Įsakymo naikinti remiantis pareiškėjo nurodytu ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagal kurį skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra, be kita ko, neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas 2012 m. sausio 30 d. priėmė nutartį byloje naudoti kaip įrodymus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu įslaptintą tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, tačiau pareiškėjui nebuvo leista su ja susipažinti. Teigia, jog tai, kad jis ėmėsi priemonių susipažinti su šia įslaptinta medžiaga, įrodo jo 2011 m. lapkričio 28 d. prašymai Nr. 30-94-PR5-5010 ir Nr. 30-94-PR5-5011. Teisėjų kolegija pažymi, jog šias aplinkybes pareiškėjas buvo nurodęs ir prašyme pirmosios instancijos teismui (b. l. 23-24). Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino. Nustatė, kad pareiškėjas su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga buvo supažindintas 2011 m. lapkričio 17 d. ir šią aplinkybę patvirtino savo parašu, o Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio 2011 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. 30-S-13756 įrodo, kad pareiškėjas 2011 m. gruodžio 2 d. susipažino su neįslaptinta tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo šią administracinę bylą. Teismo sprendime visapusiškai išanalizuotos bylos aplinkybės ir išsamiais argumentais paaiškinta, kodėl pareiškėjo reikalavimai šioje byloje yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Naikinti šį sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo E. N. apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. N. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Dalia Višinskienė