2022-04-25 Nr. AB-13865-3-61-3-05254-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1967-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05254-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. I. I. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. I. I. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. I. I. A. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 21S39233 (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 6K-2499 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nesaugu kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), nes jis dalyvavo protesto akcijose, dėl pilietinio aktyvumo susilaukė persekiojimo, jo artimieji buvo tardyti, sumušti, įbauginti. Pareiškėjas negali pasinaudoti kilmės valstybės apsauga, nes būtent (duomenys neskelbtini) pajėgos vykdo demonstrantų persekiojimą ir represijas. Atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir kilmės valstybės informaciją, neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti jo prašymą, surinko tik dalį aktualios kilmės valstybės informacijos. Atsakovas taip pat nepagrįstai nesuteikė termino pareiškėjui savanoriškai išvykti iš šalies, neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti terminą, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas, siekdamas padėti tyrimui, nepiktnaudžiavo savo teisėmis, laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimą iš kilmės valstybės lėmė suprantamas tikslas – saugaus gyvenimo siekis. Be to, pareiškėjas manė, kad skundo išnagrinėjimas Komisijoje rašytinio proceso tvarka pažeidė jo teisę būti išklausytam. Komisija nepasisakė dėl kai kurių jo argumentų, pavyzdžiui, dėl išsiuntimo ir draudimo atvykti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas apžvelgė Sprendime nustatytas aplinkybes. Manė, kad skundo išnagrinėjimas Komisijoje rašytinio proceso tvarka atitiko teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių žodinis nagrinėjimas buvo būtinas. Teigė, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai gauti. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 metais dalyvavo demonstracijose prieš valdžią, tačiau teigė, jog nebuvo susirėmimų su policija, jis pats nebuvo sulaikytas, jam asmeniškai ar jo šeimos nariams niekas negrasino, nebuvo gauta grasinančių žinučių. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad tikrai dalyvavo demonstracijose. Pareiškėjas tvirtino, kad dingo jo pažįstamas ir tai galėjo padaryti (duomenys neskelbtini) milicija, tačiau negalėjo pateikti šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Duomenų, jog (duomenys neskelbtini) milicija aktyviai veikia ir persekioja pavienius protestuotoju, atliekant tyrimą nerasta. Taigi, nenustatyta, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, taip pat kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Atsakovas tinkamai įvertino tiek pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tiek kilmės valstybės informaciją. Atsakovas palaikė savo sprendimus išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, tvirtino, kad pastarojo draudimo terminas atitinka teisės aktų reikalavimus. Akcentavo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio paprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų, neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti valstybės sieną, nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo būdamas (duomenys neskelbtini), o toks pareiškėjo elgesys nelaikytinas sąžiningu.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 10 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo M. A. I. I. A. skundą, t. y. pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 21S39233 3 ir 4 punktus bei juos išdėstė taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. I. I. A. (M. A. I. I. A.) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. I. I. A. (M. A. I. I. A.) pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 6K-2499 dalį.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo sulaikytas pasienio pareigūnų, kai nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną, pareigūnams pateikė asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą – pasą.

7. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 2 d. prašyme suteikti prieglobstį nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) miestas. Pareiškėjas yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, šiek tiek moka anglų kalbą, jo profesija – plataus profilio statybininkas. Jokiai politinei partijai ar organizacijai nepriklauso. Kilmės valstybę paliko, nes bijojo grėsmės dėl dalyvavimo demonstracijose prieš (duomenys neskelbtini). Dalyvavo protestuose, padėjo tiekdamas maistą ir pan. Po kiek laiko už tai buvo žiauriai sumuštas (turi randus), susidūrė su persekiojimu ir grasinimais nužudyti. Jam teko nuolat slapstytis, kelis kartus keitė gyvenamąją vietą. Iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 28 d. išskrido į (duomenys neskelbtini) , iš ten 2021 m. rugpjūčio 1 d. atvyko į Lietuvą.

8. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 8 d. apklausoje papasakojo, kad atvyko iš (duomenys neskelbtini) miesto. (duomenys neskelbtini) liko pareiškėjo tėvai, du broliai ir trys seserys. Į Lietuvą atvyko per (duomenys neskelbtini), prieglobsčio ten neprašė, nes ten jis nesuteikiamas. Iš pradžių demonstracijose padėdavo atnešdamas protesto dalyviams maisto, drabužių, bet vėliau kažkokius nežinomus žmones tai pradėjo erzinti. Vienas iš pareiškėjo bendradarbių dingo. Jam pasakė, kad tai gali būti vienos iš grupuočių darbas. Po šio įvykio pareiškėjas slapstėsi, kraustėsi iš vienos vietos į kitą pas savo draugus ir giminaičius. Paklaustas, kuriais metais tai įvyko, atsakė, jog apytiksliai 2019 m. pabaigoje. Tuo metu (duomenys neskelbtini) vyko demonstracija dėl (duomenys neskelbtini), jai gautas leidimas. Pareiškėjas ne tik dalyvavo kaip protesto dalyvis, bet ir tiekė maistą, padėjo. Kartais aprūpindavo protesto dalyvius šalmais, kad jie apsisaugotų nuo guminių kulkų. Demonstracijos truko vieną mėnesį. Paklaustas, ar jos metu buvo sulaikytas, pareiškėjas atsakė, kad ne. Jis buvo gaudomas, todėl iš (duomenys neskelbtini) neišvyko, tačiau turėjo nuolat keisti gyvenamąją vietą. Paprašytas patikslinti aplinkybes, susijusias su persekiojimu, nurodė, kad demonstracijos dalyviai buvo grobiami, todėl ir jis turėjo slapstytis. Nežino vardų, bet tų, kurie grobė, pavadinimas – (duomenys neskelbtini). Asmeniškai pareiškėjui jie negrasino, nes jie nerašydavo grasinančių laiškų ar telefoninių žinučių, o tiesiog neįspėję grobdavo žmones. Pagrobimai tęsiasi ir šiandien, įprastai jie trunka 10–15 dienų. Paprašytas detaliau papasakoti apie sužalojimą, atsakė, kad nebuvo sumuštas. Kiti demonstracijoje dalyvavę asmenys buvo nudurti. Jo šeimos nariams taip pat negrasino. Paprašytas nurodyti, kas grėstų, jei grįžtų į kitą miestą (duomenys neskelbtini), pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), pareiškėjas atsakė, kad negalėtų ten gyventi, nes leidimas gyventi suteikiamas tik 10 dienų. Be to, visame (duomenys neskelbtini) veikia milicija. Be to, 2014–2015 metais policija susprogdino pareiškėjo automobilį, buvo sužeisti netoli gyvenę jo giminaičiai. Tai padarė (duomenys neskelbtini) karinė grupuotė, nes pareiškėjo šeima nedavė jiems pinigų. Vėliau tėvas sumokėjo 12 000 dolerių, po to jiems nebegrasino.

9. Departamentas ginčijamu 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 21S39233 nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos; 4) įvesti į antros kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo dienos. Komisija ginčijamu 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 6K-2499 atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo.

10. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Konstatavo, kad atsakovas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo išvada, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini) negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti atsakovo padarytos išvados. Remdamasis atliekant tyrimą surinkta informacija atsakovas nustatė, kad per protestus buvo areštuota daug žmonių, paprastai be orderio, tačiau dauguma jų buvo paleisti, kai kurie apkaltinti pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamąjį kodeksą. (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami, gąsdinami ir grobiami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės. Pareiškėjas nėra nei žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ir karines grupuotes, nei opozicijos lyderis ar protestų organizatorius. Apklausose pareiškėjas tvirtino, kad dalyvavo protestuose ne kaip organizatorius, o tiekdavo protestuojantiems asmenims maistą ir kitas būtinas priemones. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas nurodė, kad nėra aplinkybių, leidžiančių pareiškėją priskirti prie asmenų, kurie susiduria su padidinta persekiojimo grėsme.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, buvo prieštaringas ir abstraktaus pobūdžio. Apklausose pareiškėjo pasakojimas keitėsi, jis negalėjo įvardyti konkrečių datų, apibūdinti, kuo pasireiškė grasinimai ir persekiojimo veiksmai. Atsižvelgdamas į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, atsakovas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pastaruosius kelerius metus reguliariai vyko įvairaus masto politiniai protestai, kuriuos galima suskirstyti į tris etapus: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad ne tik dalyvavo protestuose, bet ir tiekdavo maistą, aprūpindavo protesto dalyvius drabužiais, šalmais bei kitomis reikalingomis priemonėmis; protestai nenutrūkstamai vyko mėnesį, tačiau nebuvo susirėmimų su policija. Pirminėje apklausoje pareiškėjas teigė, jog buvo žiauriai sumuštas, susidūrė su persekiojimu ir grasinimais nužudyti, bet antrojoje apklausoje nurodė priešingai, t. y. tvirtino, kad nebuvo sulaikytas, tačiau jo bendradarbis 2019 m. pabaigoje dingo, buvo grobiami kiti asmenys, todėl nusprendė, kad ir jam gresia pavojus, ėmė slapstytis. Asmeniškai nei jam, nei jo šeimos nariams grasinama nebuvo. Be to, nurodė, kad nebuvo ir sumuštas.

12. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nenurodė, jog iki dalyvavimo protestuose buvo politiškai aktyvus, agitavo, organizavo demonstracijas. Jis apklausose neužsiminė, kad buvo uždarytas į kalėjimą, kad išduotas jo arešto orderis ar šeimos nariai informavo, jog gyvenamojoje vietoje jo ieško teisėsaugos pareigūnai. Pareiškėjas negalėjo įvardyti, kas konkrečiai jį persekiojo, tačiau nurodė, jog tų, kurie grobė protestų dalyvius, pavadinimas – (duomenys neskelbtini). Departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) buvo suformuota kaip atsakas (duomenys neskelbtini) teroristiniams užkariavimams (duomenys neskelbtini) ir veikė (duomenys neskelbtini) metais. Jos tikslas buvo apsaugoti (duomenys neskelbtini). Šiuo metu duomenų apie (duomenys neskelbtini) grupuotės veiklą nėra, kaip ir duomenų, jog grupuotė (duomenys neskelbtini) metais persekiojo (duomenys neskelbtini) vykusiose demonstracijose dalyvavusius asmenis. (duomenys neskelbtini) grupuotės lyderis (duomenys neskelbtini) sukūrė šios grupuotės atšaką (duomenys neskelbtini) ir skatino palaikyti demonstracijų dalyvius. Vėliau jo nuomonė keitėsi, jis ėmė raginti savo sekėjus padėti (duomenys neskelbtini) pajėgoms prieš maištaujančius piliečius. Vis dėlto nėra informacijos apie tai, jog sekėjai persekiojo pavienius asmenis ar jiems grasino.

13. Teismo vidiniu įsitikinimu, nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, Departamentas pagrįstai nesuteikė jam pabėgėlio statuso.

14. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas įvertino bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) teritorijoje, analizavo pareiškėjo nurodomu laikotarpiu vykusias protesto akcijas, išskyrė teritorijas, kuriose jos vyko, jose dalyvavusias socialines asmenų grupes bei pagrindines priežastis, dėl kurių jos vyko, taip pat pareiškėjo nurodytos grupuotės – (duomenys neskelbtini) veikimo kryptis ir interesus. Remdamasis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB; nuo 2022 m. sausio 19 d. – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra) 2021 m. parengtomis gairėmis nustatė, kad įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis, tačiau šiuo metu nė vienoje iš jų beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsakovas taip pat vertino, ar pareiškėjas nepriklauso nė vienai grupei, kurios, remiantis EPPB, susiduria su padidinta persekiojimo rizika. Atsižvelgdamas į pareiškėjo situaciją nurodė, kad protestuotojai ir politinės opozicijos aktyvistai priklauso padidintos rizikos grupei, tačiau vien fakto, kad asmuo dalyvavo proteste, nepakanka. Apklausose pareiškėjas nurodė, kad demonstracijų neorganizavo, dalyvavo kartu su kitais, neužsiminė, jog kritikavo (duomenys neskelbtini) valdžią socialiuose tinkluose. Iš Sprendimo turinio matyti, jog atsakovas vertino, ar pareiškėjas gali būti priskiriamas prie žinomų aktyvistų, organizatorių ar protestuose pagrindinį vaidmenį atliekančių asmenų, tačiau tai nepasitvirtino. Departamentas, įvertinęs pareiškėjo asmenines savybes ir jų santykį su bendra žinoma kilmės valstybės informacija, nerado, o pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad šiuo metu dėl išpažįstamos religijos, tautybės, rasės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra persekiojamas ar diskriminuojamas, taip pat atsižvelgus į tai, jog pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje beatodairiškas smurtas, remiantis EPPB 2021 metų duomenimis, nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien tik dėl buvimo toje teritorijoje kiltų grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, darytina išvada, kad atsakovas tyrimą atliko tinkamai ir užtikrino visapusišką įrodymų ištyrimą.

15. Teismas pastebėjo, kad be aplinkybių, kurios įvertintos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas neįvardijo kitų grėsmių kilmės valstybėje. Pareiškėjo pasakojimas apie gresiantį pavojų atmestas dėl patikimumo stokos. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui. Taigi, sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai, pripažinus, kad nenustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyti veiksmai.

16. Teismas nepritarė pareiškėjo pozicijai, jog jo skundas Komisijoje turėjo būti nagrinėjamas žodine tvarka. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 222 punkte įtvirtinta bendra taisyklė, jog sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atsakovui nebuvo privalomas. Pareiškėjas skunde nenurodė ir atsakovas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negalėjo būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas buvo būtinas.

17. Teismas sutiko su atsakovo sprendimu išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Teismas vadovavosi Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Pabrėžė, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį pagrįstai atmestas dėl aptartų argumentų, akcentavo pareiškėjo atvykimo aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtęs valstybės sieną ir t. t.), tai, kad jis prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas gali pasislėpti arba pasišalinti, ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

18. Teismas akcentavo, kad Departamentas, įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, ypač pareiškėjo keliamą nelegalios migracijos grėsmę, bei vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5 punktu, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, paskyrė pareiškėjui maksimalų draudimo atvykti terminą – 5 metai. Teismo vertinimu, toks terminas nėra proporcinga priemonė padarytam pažeidimui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas anksčiau pažeidė atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje arba kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padarė kokių nors teisės pažeidimų. Taigi, Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti 5 metus nuo jo išsiuntimo, keistina, nustatant, jog jam uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo dienos. Atsižvelgiant į šį pakeitimą, atitinkamai keistina ir Sprendimo dalis dėl perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, nurodant įvesti perspėjimą 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

19. Teismas padarė išvadą, kad ginčijami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, nes pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes.

III. 20. Pareiškėjas M. A. I. I. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

21. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai pritarė atsakovo išvadoms. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, apsiribojo bendru, abstrakčiu situacijos vertinimu, neanalizavo asmeninių pareiškėjo savybių ir pan., nesurinko pakankamos aktualios informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, rėmėsi išimtinai tik atsakovo argumentais ir jo surinkta informacija apie kilmės šalį. Pareiškėjo nuomone, jis pagal EPPB rekomendacijas priskirtinas prie padidintos rizikos asmenų, nes jis ne tik dalyvavo demonstracijose, bet ir padėjo, pavyzdžiui, tiekė maistą protestų dalyviams. Kilmės valstybės informacija patvirtina, jog vykstančiuose protestuose žmonės nukentėjo; daugelis nukentėjusiųjų buvo tokie patys kaip pareiškėjas, tiesiog išėję į gatves protestuoti. Atsakovas nepaneigė, kad, grąžinus pareiškėją į (duomenys neskelbtini), jo sveikatai, laisvei ir gyvybei negrės pavojus. Be to, sprendimais išsiųsti ir uždrausti atvykti neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjui gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

22. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

23. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių ginčijamuose sprendimuose padarytas išvadas arba patvirtinančių jo teiginius, kad atsakovas neatliko išsamaus ir visapusiško jo situacijos tyrimo. Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, jog jis priklauso padidintos rizikos asmenų grupei, nes nenustatyta, kad pareiškėjas buvo aktyvus protestuotojas, jis nepriklauso politinei partijai, kuri kritikavo tuometinę valdžią, jis nekritikavo valdžios socialiniuose tinkluose ir neprisidėjo prie demonstracijų organizavimų. Pareiškėjas buvo tik asmuo, kuris padėjo demonstracijų dalyviams: dalijo maistą, antklodes ir pan. Pareiškėjas nepateikė patikimų įrodymų, kad jis individualiai buvo persekiojimas dėl dalyvavimo demonstracijose. Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas nesurinko aktualios kilmės valstybės informacijos, nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 21S39233 ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 6K-2499, kuriuo pareiškėjo skundas netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą, tačiau nustatė neproporcingai ilgus terminus, kuriais pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas perspėjimas į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo į C.SIS II įvedimo terminus iki 2 metų.

26. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jo neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti ir papildomai apsaugai gauti, esant nepagrįstas dėl netinkamo jo nurodytų aplinkybių išnagrinėjimo ir informacijos apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) vertinimo. Teismas, kuriam buvo akcentuota tarptautinių teismų praktika tokio pobūdžio bylose, neįvertino, kad Departamentas neįvykdė pareigos tyrimą dėl pareiškėjo prašymo atlikti atidžiai, jo nurodytas aplinkybes įvertinti naujausios kilmės valstybės informacijos kontekste.

27. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

28. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).

29. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

30. Vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija). Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų, su kuria yra suderintos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 str. 2 d. ir priedo 19 p.), 4 straipsnio 5 dalis nurodo, jog kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;

b) pateikta visa prašytojo informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;

c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo, atveju;

d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, kodėl taip nepadarė;

e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai patikimas. Pažymėtina, kad šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėdamos, ar prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų arba turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos kilmės šalies dalyje, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąsias toje šalies dalyje esančias aplinkybes ir į asmenines prašytojo aplinkybes, kaip nurodyta 4 straipsnyje. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad iš atitinkamų šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija.

31. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Sprendimo išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjo nurodyta prašymo suteikti prieglobstį priežastis – baimė būti persekiojam (duomenys neskelbtini) milicijos ar kitų asmenų dėl jo prisidėjimo prie demonstracijų – neatitinka visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlygos. Pareiškėjo paaiškinimai, kurie be aiškių priežasčių kito (per pirminę apklausą pareiškėjas nurodė dalyvavęs demonstracijose, padėjęs protestuotojams teikdamas maistą ir pan., dėl ko patyrė fizinį smurtą, grasinimus, o per paskesnę apklausą jau teigė tik prisidėjęs prie demonstracijų, teikdamas maistą ir pan., asmeniškai nenukentėjo, jam nebuvo grasinama), teisėjų kolegos manymu, įvertinti informacijos apie pareiškėjo nurodytų įvykių kilmės valstybėje kontekste, pagrįstai atmesti dėl patikimumo stokos. Nors, Europos prieglobsčio paramos biuro ir kitų Sprendime nurodytų šaltinių duomenimis, (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra priskirtinas tokio profilio asmenims.

32. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuris įsteigtas siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. EPPB 2021 m. sausio mėnesį paskelbtos (duomenys neskelbtini) duomenimis spręstina, kad, rengiant pastarąją ataskaitą, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Vėliau skelbtuose EPPB pranešimuose ((duomenys neskelbtini)), kuriuose dėl saugumo situacijos (duomenys neskelbtini) taip pat pasisakoma, nėra nurodoma, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) yra tokio aukšto lygio, kaip iš esmės yra teigiama apeliaciniame skunde. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021).

33. Apeliaciniame skunde nėra nurodyti pagrįsti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nespręsta dėl ginčijamo Sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, teisėtumo ir pagrįstumo, o pagrindai manyti šią teismo sprendimo dalį esant neteisėta bylos nenustatyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sprendimu pareiškėjui nėra sudarytos kliūtys vykti į ne Šengeno erdvei priklausančias valstybes.

34. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris buvo išspręstas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

35. Nagrinėjamoje byloje išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, nėra. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkintas.

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas, nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. I. I. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė