c4a75f56-5fac-4ea0-ac43-e89835a59fac · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I2-1422-860/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03903-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos mažosios bendrijos „Burbulų arbata“ skundÄ Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo pakeitimo. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja mažoji bendrija „Burbulų arbata“ (toliau – ir MB „Burbulų arbata“) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2021 m. spalio 14 d. nutarimÄ Nr. NUÄ®PBJ 20071 (toliau – ir Nutarimas) kaip nepagrįstÄ ir skirti MB „Burbulų arbata“ mažesnę baudÄ , negu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta minimali bauda.

PaskirtÄ mažesnę baudÄ iÅ¡dėstyti dalimis per 6 mėnesių laikotarpį. Nurodo, kad nesutinka su priimtu Nutarimu. Pažymi, kad nors juridinis asmuo pripažino padaręs pažeidimÄ , padėjo VDI inspektoriui (-iams) ar kitų institucijų įgaliotiems pareigÅ«nams atlikti pažeidimo tyrimÄ , tačiau Å¡iuo atveju bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad su S. P. nebuvo sulygta dėl darbo sÄ lygų, o buvo susitarta dėl savanoriÅ¡kos praktikos atlikimo siekiant iÅ¡mokyti gaminti gėrimus (specifines arbatas) ir juos pateikti klientams.

PaaiÅ¡kina, jog S. P. iÅ¡ tikrųjų atliko 25 val. praktikÄ , tačiau ji nebuvo atlyginama, paprasčiausiai buvo susitarta, jog atlikus praktikÄ galima bus tartis dėl darbo sÄ lygų. PareiÅ¡kėja remiasi MB „Burbulų arbata“ darbuotojos G. N. paaiÅ¡kinimu, kad dėl Saulės jai žinoma, jog ji buvo praktikantė, mokėsi birželio mėn. pradžioje, kitoje pamainoje, kaip pasakė vadovas, įdarbinta nebuvo, nes nesutarė dėl darbo laiko. PareiÅ¡kėjos nuomone, teisės aktai nedraudžia Å¡alims susitarti dėl savanoriÅ¡kos praktikos atlikimo, kurios metu bus organizuoti mokymai, juo labiau kad praktika tetrunka 25 val.

PareiÅ¡kėja mano, kad VDI argumentas, kuriame Å¡i remiasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 36 straipsniu, yra nepagrįstas ir perteklinis, kadangi Å¡iuo atveju asmens įdarbinimas 25 val. bandomajam laikotarpiui sukeltų pareiÅ¡kėjai pernelyg daug biurokratinių rÅ«pesčių, turint omenyje tai, kad, kiekvienÄ kartÄ norint organizuoti 25 val. mokymus, reikėtų su asmeniu sudaryti darbo sutartį bei praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. PareiÅ¡kėjos nuomone, tarp S. P. ir Y.

T. (Y. T.) buvo sudaryta žodinė savanoriÅ¡kos praktikos sutartis, organizuoti 25 val. trunkantys mokymai, po kurių turėjo bÅ«ti nuspręsta, ar ji sugebės dirbti. Akcentuoja, kad nors DK nuostatos, konkrečiai 150 straipsnis, ir nereglamentuoja darbo sutarties nutraukimo atveju baudų ar kompensacijų nustatymo, tačiau jame nėra įtvirtintas draudimas sudaryti tokio pobÅ«džio susitarimus ir Å¡alys savo laisva valia turi teisę susitarti dėl kitų darbo sutarties sÄ lygų. Teigia, kad Nutarimu paskirta bauda pareiÅ¡kėjai yra pernelyg griežta, neatitinka bausmės tikslų, paskirta visiÅ¡kai neįvertinus faktinių aplinkybių, kad Å¡alys susitarė dėl savanoriÅ¡kos 25 val. trukmės praktikos, kurios metu buvo mokoma gaminti specifinius gėrimus bei patikrinti asmens gebėjimai, ir tik po apmokymų turėjo bÅ«ti nuspręsta, ar su asmeniu bus sudaroma darbo sutartis, ir tariamasi dėl darbo sÄ lygų, todėl nėra pagrindo teigti, kad Å¡iuo atveju Å¡alys sulygo dėl visų pagrindinių darbo sÄ lygų, o tai paneigia, kad yra nelegalaus darbo požymių.

PaaiÅ¡kina, kad paskirta 868 Eur bauda sukels pareiÅ¡kėjai pernelyg didelę finansinę naÅ¡tÄ , todėl praÅ¡o, paskyrus jai Å¡velnesnę baudÄ (kokia ji bebÅ«tų), iÅ¡dėstyti jos mokėjimÄ per 6 mėnesių laikotarpį. Akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju skiriant nuobaudÄ nebuvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobÅ«dį – iÅ¡ bylos aplinkybių negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad Å¡alys buvo sulygusios dėl visų darbo sÄ lygų ir tarp jų susiklostė darbo teisiniai santykiai.

PareiÅ¡kėjos nuomone, Å¡alys buvo susitarusios atlikti savanoriÅ¡kÄ praktikÄ , kurios metu S. P. buvo mokama gaminti specifinius gėrimus. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjos veiksmai nebuvo piktybiniai, taip pat nepakankamai atsižvelgta į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

2. Atsakovė VDI pateikė atsiliepimÄ , kuriame nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ NutarimÄ . Atsakovė atsiliepime remiasi DK 36 straipsniu ir teigia, jog pareiÅ¡kėja privalėjo sudaryti raÅ¡ytinę darbo sutartį su darbuotoja, aptardama su ja iÅ¡bandymo laikotarpį, apie įdarbinimÄ praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui prieÅ¡ vienÄ dienÄ iki darbo pradžios.

Pabrėžia, jog žodinis sutarimas tarp S. P. bei MB „Burbulų arbata“ atstovo Y. T. dėl savanoriÅ¡kos praktikos atlikimo prieÅ¡tarauja taip pat ir Lietuvos Respublikos savanoriÅ¡kos veiklos įstatymo nuostatoms. Nurodo, kad mažoji bendrija pagal SavanoriÅ¡kos veiklos įstatymo 6 straipsnį nepatenka į savanoriÅ¡kos veiklos organizatorių sÄ raÅ¡Ä . PareiÅ¡kėja yra pelno siekiant įmonė bei pagal įstatus vykdo pagaminto valgio tiekimÄ ir kitų maitinimo paslaugų tiekimÄ , arbatos gamybÄ .

Atsakovės nuomone, MB „Burbulų arbata“ atsakingi asmenys sutarę dėl apmokymų, praktikos su S. P. privalėjo sudaryti su ja darbo sutartį ir apie jos įdarbinimÄ praneÅ¡ti VSDFV prieÅ¡ dienÄ iki darbo pradžios laikydamiesi DK 42 ir 43 straipsnių nuostatų. Teismas k o n s t a t u o j a :

3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VDI (teritorinio skyriaus) Nutarimo, kuriuo pareiÅ¡kėjai MB „Burbulų arbata“ paskirta 868 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o paskirtÄ mažesnę baudÄ iÅ¡dėstyti dalimis per 6 mėnesių laikotarpį.

4. Byloje nustatyta, kad S. P. atstovė, mama R. B.-P., 2021 m. liepos 7 d. kreipėsi su pareiškimu į VDI dėl nepilnametės dukros galimo nelegalaus darbo MB „Burbulų arbata“ kavinėje „Lea Tea“.

5. VDI, atlikusi tyrimÄ , 2021 m. spalio 14 d. priėmė NutarimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjai už Ä®statymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimÄ paskirta 868 Eur bauda. Nutarime konstatuota, kad S. P. 2021 m. birželio mėnesį (t. y. nuo birželio 16 d. 14.30 val. iki Å¡io mėnesio 22 d. 21.00 val.) realiai pradėjo dirbti pareiÅ¡kėjos įmonėje, teikė jai naudÄ ; tad pareiÅ¡kėjos ir S. P. santykiai turi darbo sutarties požymių (ji pakluso įmonės nustatytai tvarkai, vykdė darbdavio paskirtas užduotis). Buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, t. y. pareiÅ¡kėja neužtikrino, kad dirbanti darbuotoja S. P. dirbtų teisės aktų nustatyta tvarka praneÅ¡us VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ ir sudarius darbo sutartis.

6. PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės nesutikdama su Nutarimu kreipėsi į teismÄ .

7. Ä®statymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ . To paties Ä®statymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad Å¡io įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nagrinėjamu atveju VDI, nustačiusi, kad darbdavys padarė Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytÄ pažeidimÄ , neatsižvelgdama į formaliÄ nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbÄ leidusio dirbti asmens veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka skiria baudÄ darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvienÄ nelegaliai dirbusį asmenį.

Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimÄ per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudÄ darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvienÄ nelegaliai dirbusį asmenį.

8. Teismas, visų pirma, pažymi, kad pareiÅ¡kėjos pozicija dėl padaryto pažeidimo, t. y. nelegalaus darbo, yra pakankamai prieÅ¡taringa. Kaip matyti iÅ¡ bylos, pareiÅ¡kėjos vadovas duodamas paaiÅ¡kinimus VDI inspektoriams iÅ¡ esmės pripažino, kad įmonės kavinėje S. P. atitinkamu laikotarpiu dirbo (mokėsi dirbti) be darbo sutarties. Teismui pateiktame skunde taip pat nurodo, kad juridinis asmuo pripažino padaręs pažeidimÄ . Tačiau tuo pat metu teigia, kad su S. P. nebuvo sulygta dėl darbo sÄ lygų, o buvo tik žodžiu susitarta dėl savanoriÅ¡kos praktikos atlikimo siekiant iÅ¡mokti gaminti gėrimus (specifines arbatas) ir juos pateikti klientams, po kurios turėjo bÅ«ti nuspręsta, ar ji sugebės dirbti; teisės aktai nedraudžia susitarti Å¡alims dėl savanoriÅ¡kos praktikos atlikimo, kurios metu bus organizuoti mokymai (25 val.). Taigi, pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės sutinka su pažeidimu, tačiau tuo pat metu teigia, kad jis buvo nepadarytas.

9. Nors pareiÅ¡kėjos pozicija dėl padaryto pažeidimo yra prieÅ¡taringa, tačiau, įvertinus bylos duomenis, akivaizdu, jog pareiÅ¡kėja padarė jai inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ .

10. Byloje iÅ¡ esmės nėra ginčijamos faktinės aplinkybės, kad S. P. Nutarime nurodytu laikotarpiu dirbo (mokėsi dirbti, kaip teigia pareiÅ¡kėja) pareiÅ¡kėjos įmonėje be darbo sutarties ir nebuvo praneÅ¡ta VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki S. P. darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Tačiau Å¡alys skirtingai vertina šį darbÄ .

11. Teismas pažymi, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, turi bÅ«ti sudaryta darbo sutartis, kurioje Å¡alys gali sulygti dėl iÅ¡bandymo (DK 36 straipsnio 1 dalis). Taigi, pareiÅ¡kėjai siekiant patikrinti, ar S. P. sugebės dirbti jai pavestÄ darbÄ , turėjo bÅ«ti sudaryta darbo sutartis, kurioje bÅ«tų susitarta dėl iÅ¡bandymo laikotarpio; susitarimÄ dėl iÅ¡bandymo reglamentuoja DK 36 straipsnis. Taip pat atitinkamai apie S. P. įdarbinimÄ turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnio 2 dalis).

Tačiau pareiškėja to nepadarė. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos argumentai ir elgesys prieštarauja minėtoms DK normoms. Jokia savarankiška praktika, siekiant įsitikinti, ar darbuotojas sugebės tinkamai atlikti darbo funkcijas, yra negalima, išskyrus DK 36 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad pareiškėjos nurodomas neva žodinis susitarimas su S. P. dėl savarankiškos praktikos atlikimo neatitinka ir Savanoriškos veiklos įstatymo nuostatų; pareiškėja nėra tas subjektas, kuris galėtų užsiimti savanoriškos veiklos organizavimu (Savanoriškos veiklos įstatymo 6 straipsnis).

12. Kaip matyti iÅ¡ bylos, atsakovė vertino visus byloje esančius duomenis, taip pat S. P. darbo pobÅ«dį, trukmę ir pan. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sutinka su VDI padaryta iÅ¡vada, kad S. P. MB „Burbulų arbata“ dirbo nelegaliai, t. y. ji realiai bendrovėje pradėjo dirbti (tarp Å¡alių susiklostė santykiai, kurie atitinka visus darbo sutarties požymius), tačiau su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis bei nustatyta tvarka ir terminu nebuvo praneÅ¡ta VSDFV teritoriniam skyriui apie jos įdarbinimo pradžiÄ .

Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nustatant atlygintinumo faktÄ nėra bÅ«tinas darbdavio pripažinimas, jog dirbama atlygintinai; faktiÅ¡kai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimÄ ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebÅ«tinas veikÄ kvalifikuojant kaip nelegalų darbÄ ; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbÄ atlyginama; jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios praneÅ¡ti VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžiÄ (žr., pvz., 2018 m. kovo 22 d. nutartį, priimtÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

13. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms nelegalaus darbo faktas iÅ¡ esmės buvo pripažintas VDI 2021 m. spalio 14 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-614-2021, kurioje pareiÅ¡kėjos vadovas Y. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir 96 straipsnio 2 dalį. Kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 25 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-44-486/2022 pakeitė minėtÄ nutarimÄ ir suÅ¡velnino paskirtÄ baudÄ , tačiau apylinkės teismas neatliko jokių korekcijų dėl paties nelegalaus darbo fakto. Å i apylinkės teismo nutartis Å¡iuo metu yra įsiteisėjusi ir galiojanti.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas yra neginčijamai įrodytas.

15. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o teismo suÅ¡velninti jai paskirtÄ baudÄ .

16. Baudos skyrimÄ reglamentuoja Ä®statymo 60 straipsnis. Ä®statymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡io įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama Å¡io įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nustatytÄ baudÄ , jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio.

Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ . Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi bÅ«ti motyvuotas. Ä®statymo 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimÄ , užkirto keliÄ Å¾alingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimÄ nutraukė, pripažino padaręs pažeidimÄ , padėjo įgaliotiems pareigÅ«nams atlikti pažeidimo tyrimÄ , geranoriÅ¡kai atlygino žalÄ , taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.

Ä®statymo 60 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimÄ , slėpė padarytÄ pažeidimÄ , tęsė pažeidimÄ , nepaisydamas Å¡io įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigÅ«nų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.

17. Kaip matyti iÅ¡ bylos, pareiÅ¡kėjai yra paskirta 868 Eur bauda, t. y. minimali bauda, nustatyta Ä®statymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkto sankcijoje už vienÄ nelegaliai dirbusį asmenį (sankcija nustato nuo 868 iki 2 896 eurų baudÄ už kiekvienÄ nelegaliai dirbusį asmenį). IÅ¡ Nutarimo matyti, kad VDI nustatė dvi pareiÅ¡kėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes – pareiÅ¡kėja pripažino padariusi pažeidimÄ bei padėjo VDI inspektoriui atlikti pažeidimo tyrimÄ , o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjos pozicija dėl padaryto pažeidimo yra dviprasmė, be to, ji skunde nurodė argumentus, kurie patvirtina, jog iÅ¡ esmės nesutinka su pažeidimu. Tad teismas, atsižvelgdamas į tai, konstatuoja, kad VDI iÅ¡ esmės be pagrindo pareiÅ¡kėjos prisipažinimÄ pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes prisipažinimas nėra nuoÅ¡irdus. PareiÅ¡kėja nurodo, kad paskirta 868 Eur bauda jai sukels pernelyg didelę finansinę naÅ¡tÄ , tačiau nepateikia jokių įrodymų apie jos finansinę padėtį, turimÄ turtÄ , gaunamas pajamas ir pan.

Tad nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad paskirta 868 Eur bauda kaip nors reikÅ¡mingai galėtų paveikti įmonės veiklÄ . Teismas pažymi, kad pažeidimas buvo padarytas nelegaliai įdarbinant nepilnametę, t. y. socialiai pažeidžiamÄ asmenį. Tad teismas, prieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėja, mano, kad paskirta bauda atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, yra proporcinga padarytam pažeidimui bei teisinga, juo labiau, minėta, pareiÅ¡kėjai paskirta sankcijoje nustatyta minimali bauda.

18. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad mažinti pareiÅ¡kėjai paskirtÄ baudÄ nėra jokio pagrindo.

19. PareiÅ¡kėja dar praÅ¡o paskirtos baudos sumokėjimÄ iÅ¡dėstyti per 6 mėnesių laikotarpį. Tačiau toks pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas taip pat negali bÅ«ti tenkinamas. Visų pirma, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 85 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Teismas pažymi, kad, minėta, pareiÅ¡kėja nėra pateikusi jokių įrodymų apie įmonės turtinę ir finansinę padėtį. Tad nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos turtinė padėtis yra sunki, juo labiau kad paskirtos baudos dydis – 868 Eur – nelaikytinas dideliu įmonei. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjai bauda paskirta 2021 m. spalio 14 d., tad nuo baudos paskyrimo iki dabar jau yra praėję daugiau kaip 8 mėnesiai. Tad pareiÅ¡kėja per pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ galėjo sukaupti lėšų baudai sumokėti.

20. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas leisti iÅ¡dėstyti paskirtos baudos mokėjimÄ negali bÅ«ti patenkinamas.

21. Apibendrinant konstatuotina, kad VDI Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jį panaikinti nėra jokio pagrindo. Taigi, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Teisėjas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos mažosios bendrijos „Burbulų arbata“ skundÄ (patikslintÄ ) dėl nutarimo pakeitimo atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Saulius Jakaitis