Legislator Case Law & Legislation
c4a73243-d905-4d3d-b643-27f0ddd00914 AI generated

c4a73243-d905-4d3d-b643-27f0ddd00914 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number c4a73243-d905-4d3d-b643-27f0ddd00914
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Bylos esmė IeÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė priteisti 9 558,74 EUR vienkartinę kompensacijÄ už naudojimÄ si servitutu, 23 571,88 EUR nuostolių, susidariusių už naudojimÄ si servitutu bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovas daugiau nei 10 metų naudojasi ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Atsakovas Å¡iose patalpose laiko elektros prietaisus ir kitus daiktus. Atsakovas, naudodamasis ieÅ¡kovui priklausančiomis patalpomis, gamina žemos įtampos elektros energijÄ ir iÅ¡ to gauna didelę naudÄ â€“ pardavinėja elektrÄ didesne kaina.

Legislator headnote

AI generated

c4a73243-d905-4d3d-b643-27f0ddd00914 · Vilniaus apygardos teismas: Iki pat 2015-04-22 (ir netgi vėliau) nekilnojamojo turto savininkų interesai dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d. numatyto servituto atlygintinumo ir kompensacijos Lietuvos Respublikos teismuose nebuvo apginami. RAB „Spauda“ galėjo suprasti ir suprato apie savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ tik po 2015-04-22 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi suformuoto precedento.Be to, reikalavimas dėl nuostolių priteisimo savo esme prilygsta reikalavimui sumokėti nuomos mokestį už naudojimÄ si patalpomis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2-1841-861/2017 Proceso Nr. 2-68-3-33833-2016-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.4.1.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo RAB „Spauda“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1841-861/2017 pagal ieškovo RAB „Spauda“ ieškinį atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl nuostolių ir kompensacijos priteisimo, Teismas n u s t a t ė:

I. Bylos esmė IeÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė priteisti 9 558,74 EUR vienkartinę kompensacijÄ už naudojimÄ si servitutu, 23 571,88 EUR nuostolių, susidariusių už naudojimÄ si servitutu bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovas daugiau nei 10 metų naudojasi ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Atsakovas Å¡iose patalpose laiko elektros prietaisus ir kitus daiktus. Atsakovas, naudodamasis ieÅ¡kovui priklausančiomis patalpomis, gamina žemos įtampos elektros energijÄ ir iÅ¡ to gauna didelę naudÄ â€“ pardavinėja elektrÄ didesne kaina.

Atsakovas, naudodamasis ieÅ¡kovui priklausančiomis patalpomis, daro žalÄ ieÅ¡kovui – užkerta galimybę gauti pajamas iÅ¡ ginčo patalpų nuomos. IeÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl nuostolių atlyginimo bei nuomos sutarties sÄ lygų, tačiau atsakovas nesutiko su praÅ¡ymu, nurodydamas, kad patalpoms įstatymu yra nustatytas servitutas.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovo patalpoms yra nustatytas įstatyminis servitutas, ieÅ¡kovas neįrodė patirtų nuostolių, reikalaujamos kompensacijos dydis yra nepagrįstas, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Teigė, kad ieÅ¡kovo turto naudojimas yra ne privatus atsakovo interesas, o įstatymuose nustatyta pareiga. Pažymėjo, kad atsakovo įrenginiai ginčo patalpose buvo įrengti dar iki ieÅ¡kovui įsigyjant Å¡ias patalpas, o atsakovas per visÄ laikotarpį pretenzijų atsakovui nereiÅ¡kė. Atsakovo įrenginiai įrengi dar 1983 m., o ginčo pastatas baigtas statyti tik 1984 m., taigi įrengti elektros skirstomÄ jį punktÄ buvo statytojo sprendimas, ieÅ¡kovas dėl to nepatyrė jokių nuostolių. IeÅ¡kovas įsigydamas patalpas žinojo, kad negalės jų nuomoti.

Mano, kad nėra pagrindo priteisti visÄ kompensacijos sumÄ , nes ginčo patalpos po jų rinkos kainos sumokėjimo liktų ieÅ¡kovo nuosavybe, o tai pažeistų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus. Ginčo patalpoje įrengti įrenginiai naudojami abiejų Å¡alių, taip pat, elektra tiekiama daugeliui vartotojų. IeÅ¡kovas neįrodė nuostolių sÄ sajos su servituto nustatymu, nuostolių dydžio. Dar 2016 m. nustatyta, jog ieÅ¡kovas nenaudoja visų savo turimų patalpų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-27 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Priteisė iÅ¡ atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieÅ¡kovui RAB „Spauda“ 9 558,74 EUR kompensacijÄ , taip pat 205,99 EUR žyminio mokesčio valstybei. 2017-04-10 papildomu sprendimu priteisė ieÅ¡kovui 312,18 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui priklauso patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas naudojasi dalimi ieÅ¡kovui priklausančių patalpų (53,87 kv.m.) įstatyminio servituto pagrindu. Teismo vertinimu servitutas yra atlygintinis.

Atsakovas elektros energijÄ tiekia ne tik ieÅ¡kovui, bet ir kitiems asmenims, o servitutas nustatytas tik ieÅ¡kovui, todėl nebÅ«tų sÄ Å¾ininga reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo prisiimti servituto nustatymu padarytus nuostolius sau, kai iÅ¡ to naudÄ gauna tiek atsakovas, tiek kiti asmenys.IeÅ¡kovas prašė priteisti 23 571,88 EUR nuostolių – negautų pajamų už 10 metų, tačiau teismo vertinimu senaties terminas netaikytinas tik daliai Å¡io reikalavimo, t. y. už paskutinius trejus metus – 8 832,25 EUR (2 303,21 EUR už 2016 m. 8,5 mėn. + 3 684,71 EUR už 2015 m. + 2 120,32 EUR už 2014 m. + 724,01 EUR už 2013 m. 3,5 mėn.).

Todėl teismas taikė ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl 14 739,63 EUR (23 571,88 EUR – 8 832,25 EUR) nuostolių atlyginimo. Pasisakydams dėl 8 832,25 EUR dydžio nuostolių už paskutinius trejus metus priteisimo, teismas nurodė, kad atsakovas neginčijo praÅ¡omos priteisti sumos dydžio, tačiau nurodė, kad ieÅ¡kovas turi kitų patalpų, kurių nenuomoja, todėl negalima teigti, kad nesant nustatyto servituto, ieÅ¡kovas tikrai nuomotų ginčo patalpas ir gautų pajamas. Savininkas, reikalaujantis priteisti nuostolius patirtus ir/ar bÅ«simus dėl servituto nustatymo, turi įrodyti jų dydį.

Pagal CK4.129 straipsnį turi bÅ«ti atlyginti konkretÅ«s nuostoliai, kurie turi bÅ«ti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo. IeÅ¡kovas negalėjo pagrįstai tikėtis gauti nuomos mokestį už Å¡iÄ patalpÄ bei numatyti gauti Å¡ias pajamas iÅ¡ anksto, nes jau perkant ginčo pastatÄ , ieÅ¡kovas žinojo apie jam taikomus suvaržymus – nustatytÄ servitutÄ . IeÅ¡kovas neįrodė, kad Å¡ios patalpos tikrai bÅ«tų iÅ¡nuomotos, tik nurodė, kad ieÅ¡kovas neteko teisės, galimybės nuomoti ginčo patalpÄ .

Taigi, Å¡ios pajamos yra tik tikėtinos, bet ne realios. IeÅ¡kovas nuomoja ne visas savo turimas patalpas, todėl tai pagrindžia atsakovo pozicijÄ , jog net nesant ginčo servituto, ieÅ¡kovas nebÅ«tinai nuomotų ginčo patalpas ir gautų praÅ¡omas priteisti pajamas. Tuo remdamasis pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl negautų 8 832,25 EUR pajamų atmestė kaip nepagrįstÄ .Pasisakydamas dėl vienkartinės kompensacijos priteisimo teismas sprendė, kad servitutas nėra terminuotas, t. y. atsakovas daiktu naudojosi ir naudosis neribotÄ laikÄ .

IeÅ¡kovas ginčo patalpa naudotis negali, jÄ naudoja iÅ¡imtinai atsakovas. Be to, ieÅ¡kovas moka tam tikrus mokesčius, t. y. patiria nuostolių. Todėl teismo vertinimu kompensacijos dydis, atitinkantis ginčo patalpos rinkos kainÄ , yra adekvatus ir tinkamas, todėl priteisė 9 558,74 EUR vienkartinę kompensacijÄ . III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu prašė teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1841-861/2017 dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 23.571,88 EUR nuostolių priteisimo, bei priimti naujÄ sprendimÄ - iÅ¡ atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieÅ¡kovo RAB „Spauda“ naudai priteisti 23.571,88 EUR nuostolių, susidariusių už naudojimÄ si servitutu iki ieÅ¡kinio pateikimo.Skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ Å¡ioje byloje netaikyti trijų metų sutrumpinto ieÅ¡kinio senaties termino bei šį terminÄ atnaujinti.

Tokio pobÅ«džio bylose, kaip Å¡i, kuomet vyksta ginčas dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d. numatyto servituto atlyginimo nustatymo ir nuostolių atlyginimo, apeliantui palanki kasacinio teismų praktika buvo pradėta formuoti tik 2015-04-22, kuomet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti kompensacijÄ už naudojimÄ si jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

Iki pat 2015-04-22 (ir netgi vėliau) nekilnojamojo turto savininkų interesai dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d. numatyto servituto atlygintinumo ir kompensacijos Lietuvos Respublikos teismuose nebuvo apginami. RAB „Spauda“ galėjo suprasti ir suprato apie savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ tik po 2015-04-22 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi suformuoto precedento.Be to, reikalavimas dėl nuostolių priteisimo savo esme prilygsta reikalavimui sumokėti nuomos mokestį už naudojimÄ si patalpomis.

IeÅ¡kovo įsitikinimu, Å¡ioje byloje pareikÅ¡to reikalavimo pobÅ«dis bei sandorio kilmė (įstatymu nustatytos civilinės teisės ir pareigos) patvirtina, jog nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti taikomas bendras deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Apelianto įsitikinimu, jis Å¡ioje byloje pagrindė laikotarpiu nuo 2006-09-15 iki 2016-09-15 negautų nuomos pajamų realumÄ bei pagrįstumÄ . Bendrovė vykdo ne tik poligrafijos veiklÄ , tačiau užsiima ir patalpų nuomos Å«kine ir komercine veikla.

Pateiktoje pažymoje yra nurodoma, kad RAB „Spauda“ 2006 m. buvo pasirašiusi 25 sandėliavimo ir kitų pagalbinių patalpų nuomos sutartis, 2007 m. - 30 nuomos sutarčių, 2008 m. - 25 sutartis, 2009 m. - 21 sutartį, 2010 m. - 20 sutarčių, 2011 m. - 17 sutarčių, 2012 m. - 17 sutarčių, 2013 m. - 55 sutartis, 2014 m. - 63 sutartis, 2015 m. 78 sutartis, 2016 m. - 80 sutarčių. Šiuo duomenys patvirtina, kad RAB „Spauda“, galėdama savarankiškai valdyti atsakovo užimtas patalpas, galėjo tikėtis pajamų iš nuomos veiklos.

Nuomojamos patalpos yra labai patogioje vietoje (Laisvės pr. 60), todėl jų nuomos paklausa yra labai didelė. RAB „Spauda“ tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė negautų pajamų realiÄ gavimo galimybę ir jų dydį. RAB „Spauda“ kartu su ieÅ¡kiniu pateikė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. 2016/07-03, kurioje turto vertintojas atliko turto rinkos nuomos nustatymo vertinimÄ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčių 221,98 kv. m. bendro ploto, nuomos kainas nuo 2006 metų.Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , paliekant nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ 23 571,88 Eur nuostolių, susidariusių už naudojimÄ si servitutu iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos.Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti nuostolius, o praÅ¡oma priteisti suma yra kilusi iÅ¡ deliktinių santykių.

IeÅ¡kovas neprašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas netaikomas, nes reikalaujama priteisti ne žalÄ , o skolÄ (nuomos mokestį už naudojimÄ si patalpomis).  IeÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas daugiau nei 10 metų naudojasi ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, tačiau atsakovui jokių pretenzijų, kad bÅ«tų suvaržytos jo nuosavybės teisės, nereiÅ¡kė, ir su reikalavimu dėl kompensacijos už naudojimÄ si patalpomis į atsakovÄ kreipėsi tik 2016 m. liepos 15 d.    IeÅ¡kovas neįrodė patirtų nuostolių.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas negalėjo pagrįstai tikėtis gauti nuomos mokestį už Å¡iÄ patalpÄ bei numatyti gauti Å¡ias pajamas iÅ¡ anksto, nes jau įgydamas nuosavybės teisę į patalpas, ieÅ¡kovas žinojo apie jam taikomus suvaržymus – nustatytÄ servitutÄ . IeÅ¡kovas neįrodė, kad Å¡ios patalpos tikrai bÅ«tų iÅ¡nuomotos, todėl ieÅ¡kovo nurodomos pajamos yra tik tikėtinos, bet ne realios. Tuo tarpu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ negautos pajamos gali bÅ«ti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės. Svarbi aplinkybė, jog ieÅ¡kovo patalpose yra įrengti ne tik atsakovui priklausantys elektros įrenginiai, bet ir ieÅ¡kovui priklausantys vartotojo įrenginiai.

Be atsakovo elektros įrenginių, kurie įrengti ieÅ¡kovo patalpose, ieÅ¡kovas iÅ¡ viso negalėtų vykdyti jokios veiklos, nes neturėtų galimybės vartoti elektros energijos nei pats, nei subabonentai.Atsakovas apeliaciniu skundu teismo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimÄ dalyje, kuria teismas priteisė iÅ¡ atsakovo 9558,74 Eur kompensacijÄ ir priteisė valstybės naudai 205,99 Eur, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. papildomÄ sprendimÄ , kuriuo teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 312,18 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priimti naujÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti.Skunde nurodė, kad pagrindas mokėti nuostolių kompensacijÄ dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai.

Tarnaujančiojo daikto savininko nuostolius įrodyti bÅ«tina tiek sprendžiant klausimÄ dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo, tiek dėl kompensacijos už nustatytÄ servitutÄ mokėjimo. Skirstomasis punktas patalpose buvo įrengtas dar 1983 m. (įvesta į eksploatacijÄ 1983-04-14). Tuo tarpu negyvenamoji patalpa – sandėlio patalpos adresu (duomenys neskelbtini), buvo baigtos statyti 1984 m. Taigi Elektros įrenginiai buvo įrengti jau iki pastato statybos pabaigos, tad įrengti skirstomÄ jį punktÄ statomose patalpose buvo statytojo racionalus sprendimas tikslu aprÅ«pinti elektros energija visÄ pastatÄ .

Tai nebuvo atsakovo sprendimas, todėl darytina iÅ¡vada, jog patalpos nebuvo priverstinai apribotos atsakovo elektros įrenginiais, o ieÅ¡kovas dėl to nepatyrė jokių nuostolių. Elektros įrenginių apsaugos zonos reikalavimai yra taikomi jau nuo Å¡ių įrenginių eksploatavimo pradžios ir buvo taikomi kiekvienam subjektui, kuris teisėtu pagrindu valdė negyvenamÄ jÄ patalpÄ . IeÅ¡kovas apie atsakovo elektros įrenginius žinojo nuo pat jų įrengimo momento. Å iuo atveju ieÅ¡kovas, įregistravus nuosavybės teises į patalpas, neįgijo daugiau teisių, negu jų turėjo prieÅ¡ tai buvusi Valstybinė įmonė „Spauda“, kuri nuo 1995-10-27 buvo reorganizuota į specialios paskirties akcinę bendrovę „Spauda“, o vėliau – į AB „Spauda“.

Tad Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad galėjo bÅ«ti pažeisti ieÅ¡kovo teisėti lÅ«kesčiai ir kad įstatymu nustačius servitutÄ ieÅ¡kovas nuo 2014-07-10 patyrė nuosavybės teisės suvaržymų, netekimų, nepatogumų atsiradimÄ . Todėl ieÅ¡kovui įgijus nuosavybės teise patalpas, jokie nuostoliai jam negalėjo atsirasti ir jokių netekimų ieÅ¡kovas nepatyrė. Patalpose yra įrengti ne tik atsakovui priklausantys elektros įrenginiai, bet ir ieÅ¡kovui priklausantys vartotojo įrenginiai.

Be atsakovo elektros įrenginių, kurie įrengti ieÅ¡kovo patalpose, ieÅ¡kovas iÅ¡ viso negalėtų vykdyti jokios veiklos, nes neturėtų galimybės vartoti elektros energijos nei pats, nei subabonentai. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad dėl atsakovo elektros įrenginių ieÅ¡kovas turi ekvivalentinę naudÄ , nes tik su atsakovo pagalba gali vykdyti savo veiklÄ bei užsiimti patalpų nuomos Å«kine ir komercine veikla ir iÅ¡ to gauti pelnÄ . PrieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovas netektų galimybės nuomoti visų jam priklausančių patalpų bei vykdyti savo veiklÄ .

Patalpos buvo naudojamos kaip techninės patalpos nuo pastato pastatymo. IeÅ¡kovas neįrodė patirtų nuostolių, t. y. dėl servituto patirtų netekimų. Pirmosios instancijos teismo priteista 9 558,74 Eur kompensacija yra niekuo nepagrįsta ir neprotinga. Priteisus patalpų rinkos vertę, patalpos ir toliau lieka ieÅ¡kovo nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas tokio dydžio kompensacijÄ ieÅ¡kovui sudarė sÄ lygas nepagrįstai praturtėti, kadangi tai prilygsta turto pardavimui. IeÅ¡kinį patenkinęs iÅ¡ dalies teismas papildomu sprendimu priteisė ieÅ¡kovui visas jo patirtas bylinėjumosi iÅ¡laidas.

Priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti paskirstytos vadovaujantis CKP 93 str. 2 d.IeÅ¡kovas atsiliepimu teismo praÅ¡o AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundÄ atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-27 sprendimÄ dalyje, kuria teismas priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9558,74 EUR kompensacijÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovo valstybės naudai 205,99 EUR, palikti nepakeistÄ . Taip pat palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-10 papildomÄ sprendimÄ .Atsiliepime nurodė, kad atsakovo, kaip elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus ir visuomeninio teikėjo, statusas nepaneigia prievolės sumokėti dėl nustatyto servituto atsiradusius nuostolius ir kompensacijÄ .

IeÅ¡kovas turi teisę į kompensacijÄ dėl įstatymu nustatyto servituto. Tai patvirtina teismų praktika (2017-02-22 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017). Kasacinės instancijos teismas aiÅ¡kiai pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei servitutai yra atsiradę iki 2004 m. liepos 10 d., turto savininkai nepraranda galimybės praÅ¡yti nuostolių ir kompensacijos. Nagrinėjamu atveju negali nukentėti ir turėti turtinius praradimus tik ieÅ¡kovas, o atsakovas toliau gauti pelnÄ tiek iÅ¡ ieÅ¡kovo mokamų mokesčių už elektros energijÄ , tiek iÅ¡ kitų subabonenų mokamų mokesčių už elektros energijÄ .

IeÅ¡kovas įrodė turintis teisę į 9558,74 EUR vienkartinę kompensacijÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnis). Å ioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiose negyvenamosiose patalpose – sandėlio patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų indeksas 1-39, plotas 107,02 kv.m.) 53,87 kv. metruose yra įrengti atsakovui nuosavybės teise priklausantys elektros įrenginiai.

Elektros skirstomajame punkte SP-88 įrengti 10 kV įtampos elektros įrenginiai, esantys narveliuose Nr. 106 - 111 ir Nr. 212 - 217. Tose pačiose patalpose 53,15 kv. metruose yra įrengti ir ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantys 10 kV įtampos elektros įrenginiai, esantys narveliuose Nr. 1-5 ir Nr. 18-22. IeÅ¡kovo naudojama patalpų dalis, nuo atsakovo naudojamos patalpų dalies yra atskirta pertvara iÅ¡ metalinio tinklo.IÅ¡analizavus ginčo patalpos nuosavybės istorijÄ , matyti, kad 1983 m. balandžio 18 d.

Lietuvos KP CK Leidykla Pagrindinių priemonių priėmimo-perdavimo aktu VÄ® „Vilniaus elektros tinklai“ (kurių teisių ir pareigų perėmėja buvo AB Rytų skirstomieji tinklai, vėliau – AB LESTO, o Å¡iuo metu – ieÅ¡kovas) negrÄ Å¾inamai perdavė skirstomÄ jį punktÄ ir kitus elektros įrenginius, kurie buvo sumontuoti Å¡iuo metu ieÅ¡kovui priklausančiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas į Vilniaus elektros tinklų balansÄ buvo perduotas vadovaujantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 596, kuris įpareigojo ministerijas ir žinybas perduoti į Vyriausiosios energetikos ir elektrifikavimo valdybos balansÄ elektros tiekimo linijas, iÅ¡orinius žemo voltažo elektros tinklus ir transformatorines pastotes.

Skirstomasis punktas įvestas į eksploatacijÄ 1983-04-14. 1983 m. įrengiant skirstomÄ jį punktÄ , patalpos priklausė valstybei. Tuo metu galiojusios teisės normos, esant tik vienai nuosavybės formai, nedraudė valstybiniams Å«kio subjektams sudaryti turto perdavimo iÅ¡ vienos valstybės įmonės į kitos valstybės įmonės balansÄ sandorių (1964 m. CK 40 str.). IÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, jog negyvenamoji patalpa – sandėlio patalpos adresu (duomenys neskelbtini), buvo baigtos statyti 1984 m.

Taigi elektros įrenginiai buvo įrengti iki pastato statybos pabaigos, todėl spręstina, kad įrengti skirstomÄ jį punktÄ statomose patalpose buvo statytojo sprendimas tikslu aprÅ«pinti elektros energija visÄ pastatÄ . 1994 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimÄ Nr. 787 „Dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo į akcines bendroves ir uždarÄ sias akcine bendroves“, kurio pagrindu 1995 m. rugpjūčio 11 d. Energetikos ministerija priėmė įsakymÄ Nr. 176 „Dėl VÄ® „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“ reorganizacijos į AB „Lietuvos energija“.

Å ių dokumentų pagrindu Vilniaus elektros tinklai tapo AB „Lietuvos energija“ filialu, kuriam buvo suteikta nuosavybės teisė į Elektros įrenginius. Atitinkamai valstybinė įmonė „Spauda“ nuo 1995-10-27 buvo reorganizuota į specialios paskirties akcinę bendrovę „Spauda“ ir akcionavus Å¡ios įmonės valstybinį kapitalÄ , patikėjimo teise valdytas valstybės turtas (tame tarpe patalpos ir vartotojo įrenginiai) buvo perduotas naujam juridiniam asmeniui SPAB „Spauda“ (kuri nuo 2001-08-14 buvo reorganizuota į AB „Spauda“), t. y. ieÅ¡kovas įgijo nuosavybės teises į patalpas bei į vartotojo įrenginius.

Nuosavybės teisės į negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ sandėlio patalpas 1-39, 1-40, 1-41, 1-42, 1-43, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruotos vieÅ¡ame registre AB „Spauda“ vardu nuo 2002-02-19. 1995-11-27 buvo pasiraÅ¡ytas Elektros tinklų atsakomybės ribų aktas Nr. 01-2445 tarp VÄ® „Vilniaus elektros tinklai“ ir AB „Spauda“, kuris patvirtina, jog vartotojo įrenginiai yra prijungti prie atsakovo eįrenginių, iÅ¡ kurių elektros energija yra tiekiama iįrenginiams.

Atsakovo elektros įrenginiais skirstoma bei tiekiama elektros energija ne tik ieÅ¡kovui, bet ir kitiems buitiniams bei komerciniams vartotojams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini). Be to, elektros energija tiekiama į vartotojų objektus, esančius ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir į objektus adresais (duomenys neskelbtini). Atsakovo elektros įrenginiais yra skirstoma bei tiekiama elektros energija 233 vartotojams. Šį faktÄ patvirtina byloje pateiktas vartotojų sÄ raÅ¡as.2004 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-2307, kuris įsigaliojo nuo 2004 m. liepos 10 d., 50 straipsnio 2 dalis (Å¡iuo metu galiojančios redakcijos 75 str. 3 d.) imperatyviai nustato, jog elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti Å¡iuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai Å¡ių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose.

Šia Elektros energetikos įstatymo nuostata, įsigaliojusia nuo 2004 m. liepos 10 d., įstatymo leidėjas preziumavo, kad visi iki 2004 m. liepos 10 d. įrengti elektros tinklai buvo įrengti teisėtai ir jų apsaugos zonų ribose šiuo įstatymu nustatomas įstatyminis servitutas. Taigi ieškovo patalpose įrengtiems atsakovo elektros įrenginiams yra nustatytas įstatyminis servitutas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis ne tik tais atvejais, kai jis nustatytas teismo sprendimu, bet ir tais, kai yra nustatytas administraciniu aktu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015).

Taigi servitutas gali bÅ«ti neatlygintinis tik iÅ¡imtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindÄ (pvz., atitinkamÄ Å¡alių susitarimÄ ) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015; kt.). IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio dalį dėl 23 571,88 EUR nuostolių už 10 metų laikotarpį iki ieÅ¡kinio padavimo reiÅ¡kė nuostolių atlyginimo instituto pagrindu, nurodydamas, kad jis negali ginčo patalpų iÅ¡nuomoti todėl, kad jos yra užimtos atsakovo įranga.

Tačiau ieškovui priklausančios sandėlio patalpos, indeksas 1-39, plotas 107,02 kv.m. yra visiškai užimtos tiek atsakovui, tiek ieškovui priklausančiais elektros įrenginiais. 53,87 kv. metruose yra įrengti atsakovui nuosavybės teise priklausantys elektros įrenginiai, 53,15 kv. metruose yra įrengti ieškovui nuosavybės teise priklausantys elektros įrenginiai, kurie atskirti tik metaline tinkline pertvara. Kaip matyti iš patalpų nuotraukų, juose nėra įmanoma jokia kita veikla, todėl teigti, kad ieškovas patyrė nuostolių negalėdamas šių patalpų išnuomoti nėra pagrindo, kadangi tokios paskirties patalpos negali būti nuomojamos ir dėl elektros įrenginių apsaugos zonos reikalavimų.

Kaip jau minėta, elektros įrenginiai buvo įrengti jau iki pastato statybos pabaigos, tad spręstina, jog įrengti skirstomÄ jį punktÄ statomose patalpose buvo statytojo sprendimas tikslu aprÅ«pinti elektros energija visÄ pastatÄ . IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad patalpos nebuvo priverstinai apribotos atsakovo elektros įrenginiais. Be atsakovo elektros įrenginių, kurie įrengti ieÅ¡kovo patalpose, ieÅ¡kovas iÅ¡ viso negalėtų vykdyti jokios veiklos, nes neturėtų galimybės vartoti elektros energijos nei pats, nei subabonentai.

Atsakovas galėtų praÅ¡yti priteisti patalpos eksploatavimo iÅ¡laidų dalį, proporcingÄ atsakovo įrenginiais užimamam plotui, tačiau tokio reikalavimo byloje nepareikÅ¡ta.Teismas pagrįstai ieÅ¡kovo reikalavimui taikė ir 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl žalos atlyginimo. Aplinkybių, nesant ieÅ¡kovo praÅ¡ymo, teismo iniciatyva atnaujinti šį terminÄ , byloje nenustatyta. Tačiau, kadangi teismo vertinimu žalos padarymo faktas nėra įrodytas, ieÅ¡kinio senaties termino klausimas tampa nebereikÅ¡mingu.Remiantis Å¡iais argumentais spręstina, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.Atsakovas nesutinka su iÅ¡ jo priteista vienkartine 9558,74 Eur kompensacijÄ už naudojimÄ si servitutu už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio padavimo ir su bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimu.

Apeliacinės instancijos teimas su tokia atsakovo pozicija sutinka iÅ¡ dalies.Sutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismo priteista 9 558,74 Eur kompensacija yra nepagrįsta. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo visÄ jo užimamų patalpų rinkos vertę, tačiau patalpos ir toliau liko ieÅ¡kovo nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas tokio dydžio kompensacijÄ ieÅ¡kovui sudarė sÄ lygas nepagrįstai praturtėti. Apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad be atsakovo įrenginių ieÅ¡kovui priklausančio pastato eksploatacija bÅ«tų neįmanoma, atsakovas užima pusę patalpos, kompensacija priteista pagrįstai, tačiau ji mažintina iki 4800 eurų, kas sudaro apie 50 proc. patalpų vertės. IeÅ¡kinį patenkinęs iÅ¡ dalies teismas papildomu sprendimu priteisė ieÅ¡kovui visas jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti paskirstytos vadovaujantis CKP 93 str. 2 d.

IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį 33 130,62 eurų sumai. IeÅ¡kinys patenkintas 4800 eurų sumai, t.y. 14,49 proc. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 312,18 EUR dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, 14,49 proc. Å¡ios sumos sudaro 45,23 Eur.AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies, proporcingai patenkintai daliai, jam iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistini 108 eurai sumokėto žyminio mokesčio.Kiti teismo neaptarti ginčo Å¡alių argumentai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iÅ¡nagrinėjimui bei bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : RAB „Spauda“ apeliacinį skundÄ atmesti.AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-27 sprendimÄ ir 2017-04-10 papildomÄ sprendimÄ pakeisti. Sumažinti 2017-03-27 sprendimu RUAB „Spauda“ priteistÄ sumÄ iki 4 800 eurų, o valstybei priteistÄ sumÄ iki 108 eurų. Sumažinti 2017-04-10 papildomu sprendimu priteistÄ sumÄ iki 45,23 eurų. Priteisti iÅ¡ RAB „Spauda“ 108 eurus bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme AB „Energijos skirstymo operatorius“.

Teisėjai                                                                                                   Rūta Burdulienė                                                                                                  Virginijus Kairevičius                                                                                                 Rūta Petkuvienė