2020-05-06 Nr. AB-9252-3-62-3-01494-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-726-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01494-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 13.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo ir akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2018 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 10000409047 areštuoti turtą (toliau – ir Sprendimas) ir 2018 m. birželio 22 d. turto arešto aktą Nr. 8, patvirtintą Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo K. R. (toliau – ir Turto arešto aktas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. liepos 11 d. gautas Sprendimas ir Turto arešto aktas, kuriame nurodyta, jog V. Š., pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.1.1 punktą, UAB „Deguonis“ teritorijoje iš Lenkijos Respublikos piliečių įsigijo ir automobiliu „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 2860 pakelių cigarečių „Fest“, kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis. Minėtos cigaretės buvo atgabentos iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną kontrabanda, išvengiant muitinės kontrolės (iš viso buvo atgabenta 12454 pakeliai cigarečių „Fest“, 14417 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims“, 950 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ ir 1250 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, cigaretės buvo paženklintos Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais – banderolėmis). Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina ir tai, kad V. Š. veikė kaip bendrininkas, todėl atsako už bendrininkų įvykdytą nusikalstamą veiką. Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-321-594/2015 dėl savo veiksmų jis buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1992 straipsnio 1 dalyje, jam buvo paskirta 1506,40 Eur bauda.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo turtas areštuojamas net nepriėmus sprendimo, pagal kurį apskaičiuojama mokėtina suma, atimant iš pareiškėjo galimybę ginčyti mokesčių administratoriaus veiksmus. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos, kadangi mokesčių mokėtojui nebuvo apskaičiuotos sumos ir trejus metus nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos nebuvo apskaičiuota ir nurodyta sumokėti jokių sumų. Be to, Sprendimas negalėjo būti priimtas, nes praėjęs trejų metų senaties terminas, nustatytas tokiam sprendimui priimti.

4. Pareiškėjas teigė, kad Kauno teritorinė muitinė iki šiol nėra apskaičiavusi mokėtinų sumų ir neturėdama jokio realaus pagrindo areštavo pareiškėjo turtą, todėl apribojo pareiškėjo teises į jam priklausantį turtą, tiksliai nežinant, kokio dydžio prievolę jis turi įvykdyti. Nesutiko, kad pareiškėjas yra skolingas mokėti kokias nors sumas atsakovui, todėl areštas jo turtui uždėtas neteisėtai ir nepagrįstai.

5. Atsakovas Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad jis, gavęs iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus 2018 m. kovo 28 d. raštą Nr. 14VAR-1167, vadovaudamasis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas), 26 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas) 126 straipsnio 3 dalimi, 1331 straipsnio 6 dalimi, 2018 m. birželio 20 d. raštu Nr. (9.6)-lB-6008 pateikė pranešimą tikrinamam asmeniui apie galimą nepalankų sprendimą. Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 8PM190067 M. N., T. R. ir V. Š. pripažinti solidariais skolininkais muitinei, apskaičiuota M. N., T. R. ir V. Š. mokestinė prievolė: muitas (įmokos kodas A00) – 320 Eur, akcizas (įmokos kodas 100) – 4154 Eur, PVM (įmokos kodas B00) – 1056 Eur, muito delspinigiai (įmokos kodas 812) – 16 Eur, akcizo delspinigiai (įmokos kodas 846) – 2051 Eur ir PVM delspinigiai (įmokos kodas 860) – 521 Eur, skolos atsiradimo data yra 2014 m. sausio 23 d.

7. Atsakovas pabrėžė, kad nesutinka su skunde nurodomu trejų metų senaties terminu. Pažymėjo, kad skolos atsiradimo metu galiojusio 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, kuriuo nustatomas Bendrijos muitinės kodeksas (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) 221 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pranešimas skolininkui nebegali būti pateikiamas pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog jeigu priežastis, dėl kurios atsirado muitinės skola, buvo veiksmas, dėl kurio galėjo būti iškelta baudžiamoji byla, pranešimas apie skolos sumą skolininkui gali būti pateikiamas ir pasibaigus 3 dalyje nurodytam trejų metų laikotarpiui, laikantis galiojančių nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju skolos muitinei atsiradimą lėmė pareiškėjo veiksmai, dėl kurių jam buvo iškelta baudžiamoji byla, taikytina Bendrijos muitinei kodekso 221 straipsnio 4 dalis, kuri senaties taikymą nukreipia į galiojančias nuostatas, t. y. nagrinėjamu atveju į Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punktą, 202 straipsnio 3 dalį ir Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį. Taigi šiuo atveju taikytinas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nustatytas penkerių ir einamųjų metų senaties terminas, kurio šiuo atveju buvo laikytasi.

8. Atsakovas pažymėjo, kad mokestinis pažeidimas (be nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių gabentos akcizais apmokestinamos prekės – 2860 pakelių cigarečių, neturint muitų ir mokesčių sumokėjimą patvirtinančių dokumentų) buvo padarytas ir tai nustatyta Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-321-594/2015, todėl Kauno teritorinei muitinei buvo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, šiuo atveju areštą. Vertino, kad buvo pagrįsta rizika, jog netaikius turto arešto, mokestinės prievolės išieškojimas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas (mokesčio mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų), nes pareiškėjas neteisėtai įsigydamas ir gabendamas cigaretes, už kurias mokesčiai nebuvo sumokėti, turėjo tikslą gauti mokestinę naudą, todėl yra pagrįsta rizika, kad minėtas asmuo gali siekti išvengti ir tikėtinos mokestinės prievolės vykdymo, parduodamas ar kitokiu būdu netekdamas savo turto, į kurį būtų galima nukreipti mokestinės nepriemokos išieškojimą.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo V. Š. skundą atmetė.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-321-594/2015 V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 1992 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1506,40 Eur dydžio bauda. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. Š., pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.1.1 punktą, UAB „Deguonis“ teritorijoje iš Lenkijos Respublikos piliečių įsigijo ir automobiliu „Citroen C5“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 2860 pakelių cigarečių „Fest“, kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis. Minėtos cigaretės buvo atgabentos iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną kontrabandos būdu, išvengiant muitinės kontrolės (iš viso buvo atgabenta: 12454 pakeliai cigarečių „Fest“, 14417 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims“, 950 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ ir 1250 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, cigaretės buvo paženklintos su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais – banderolėmis).

Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina ir tai, kad V. Š. veikė kaip bendrininkas, todėl atsako už bendrininkų įvykdytą nusikalstamą veiką. Kauno teritorinė muitinė, gavusi iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus 2018 m. kovo 28 d. raštą Nr. 14VAR-1167, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 22 straipsnio 6 dalimi, Mokesčių administravimo įstatymo 126 straipsnio 3 dalimi, 1331 straipsnio 6 dalimi, 2018 m. birželio 20 d. raštu Nr. (9.6)-lB-6008 pateikė pranešimą tikrinamam asmeniui apie galimą nepalankų sprendimą, nes M.

N., T. R. ir V. Š. laikytini solidariais skolininkais muitinei. Kauno teritorinė muitinė Sprendimu nusprendė areštuoti pareiškėjo turtą tikėtinos 6000 Eur mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti ir su jos išieškojimu susijusioms išlaidoms padengti, o Turto arešto aktu areštavo keleivinį automobilį Audi 8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 6540 Eur.

11. Atsižvelgdamas į tai, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-321-594/2015 V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 1992 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1506,40 Eur dydžio bauda, o 2018 m. birželio 20 d. raštu Nr. (9.6)-lB-6008 buvo informuotas apie solidarią atsakomybę ir priskaičiuotiną mokestinę prievolę ir ginčo dėl to, kad pareiškėjas nesumokėjo privalomų mokėti mokesčių nėra, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai buvo pripažintas skolininku muitinei, todėl jo atsakomybė su kitais bendrininkais nedalijama, neindividualizuojama ir laikoma solidaria. Teismas sprendė, kad egzistavo pirmoji sąlyga, kuriai esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turėjo teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą.

12. Vertindamas antrosios sąlygos taikyti turto areštą egzistavimą, teismas nurodė, jog pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, gali būti nustatomas remiantis tikėtino pobūdžio aplinkybėmis, taip pat atsižvelgiant į apskaičiuotos mokestinės prievolės dydį. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nesumokėjo privalomų mokėti mokesčių dėl padarytos nusikalstamos veikos, kelia abejonių dėl pareiškėjo tolimesnių mokestinių pareigų vykdymo, todėl mokesčių administratorius pagrįstai šiuo atveju įžvelgė riziką dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitiems asmenims, siekiant išvengti mokestinės prievolės mokėjimo. Todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovas pagrįstai pasinaudojo savo diskrecijos teise areštuoti pareiškėjui priklausantį turtą ir taip užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, nes pareiškėjas nenurodė jokių argumentų bei nepateikė jokių faktinių duomenų, kad pradėjus galimą mokestinės nepriemokos išieškojimą jis turės galimybę padengti skolą ir tokia jo galimybė nesumažės. Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju atsakovas, priimdamas Sprendimą ir Turto arešto aktą, tik panaudojo Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje nustatytą mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą.

13. Teismas atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas būtent dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto, kaip vieno iš mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdų, taikymo pareiškėjo atžvilgiu teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pareiškėjo skundo argumentus dėl jo mokestinės nepriemokos pagrįstumo ir praleisto trejų metų termino skolai apskaičiuoti teismas pripažino nereikšmingais. Pažymėjo, kad tik Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 27 d. sprendime Nr. 8PM190067 yra išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisiniai pagrindai, kuriais remiantis M. N., T. R. ir V. Š. pripažinti solidariais skolininkais muitinei ir apskaičiuota M. N., T. R. ir V. Š. mokestinė prievolė, tačiau paminėtas sprendimas, kuriam privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti Kauno teritorinės muitinės Sprendimą ir Turto arešto aktą, šie aktai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jie yra pakankamai pagrįsti faktiniais duomenimis ir teisės aktų normomis bei iš skundžiamų aktų turinio galima suvokti, kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu yra priimtas Sprendimas areštuoti pareiškėjo turtą.

III. 14. Pareiškėjas V. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 24 d. sprendimą ir panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2018 m. birželio 22 d. Sprendimą kartu su 2018 m. birželio 22 d. Turto arešto aktu Nr. 8.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

15.1. Teismas neatsižvelgė į Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 1 dalį, kad įtraukus muito sumą į apskaitą apie ją taikant atitinkamas procedūras turi būti pranešama skolininkui. Šiuo atveju teismas sprendime neatsižvelgė į aplinkybę, kad mokesčių mokėtojas (pareiškėjas) atitinkamo įstatymo nustatyta tvarka negalėjo sumokėti, nes jokie Kauno teritorinės muitinės pranešimai bei sprendimai jam nebuvo įteikti, dėl ko, pareiškėjui nekilo prievolė mokėti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

15.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo turtas areštuojamas net nepriėmus sprendimo, pagal kurį apskaičiuojama mokėtina suma, taip atimant iš V. Š. galimybę ginčyti mokesčių administratoriaus veiksmus. Jokio pranešimo apie sprendimą pripažinti skolininku ir skolos muitinei paskaičiavimą iš Kauno teritorinės muitinės V. Š. negavo trejus metus nuo Kauno apygardos teismo baudžiamojo 2015 m. liepos 9 d. įsakymo priėmimo. Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos, kadangi mokesčių mokėtojui nebuvo apskaičiuota ir nurodyta sumokėti jokių sumų, nebuvo siųsta jokių pranešimų.

15.3. Teismas privalėjo nesutikti su Kauno teritorinės muitinės Sprendimu ir Turto arešto aktu bei juos panaikinti, kadangi jie priimti nesilaikant Bendrijos muitinės kodekse nurodytų nuostatų, pagal kurias skola muitinei privalo būti paskaičiuota tuojau pat, o ne ateityje. Akcentuoja, kad toks sprendimas negali būti priimtas, nes praėjęs trejų metų senaties terminas, numatytas tokiam sprendimui priimti.

15.4. Teismas privalėjo panaikinti Kauno teritorinės muitinės Sprendimą ir Turto arešto aktą, kadangi šiuo atveju yra apsunkintas asmens disponavimas jam priklausančiu turtu tik tikėtinomis prievolėmis, todėl tai prieštarauja įstatymams. Be to, yra apribojamos V. Š. teisės į jam priklausantį turtą, tiksliai nežinant, kokio dydžio prievolę jis turi įvykdyti.

15.5. Pareiškėjas, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (byla C-477/07 2 p., byla C-264/08 3 ir 5 p.), teigia, jog iš pateiktų išaiškinimų matyti, kad, be kita ko, neapskaičiavusios ir neįtraukusios į apskaitą importo arba eksporto muitų sumų muitinės tarnybos negali atlikti kito administracinio veiksmo, pateikti pranešimą skolininkui ir išieškoti mokestinės nepriemokos bei areštuoti asmens (skolininko) turtą. Apie įtrauktus į apskaitą ir mokėtinus mokesčius muitinė informuoja mokesčių mokėtoją įformindama ir išsiųsdama jam rašytinį pranešimą. Pranešimo pateikimo skolininkui procedūra (kaip atskira administracinė procedūra) be Bendrijos muitinės kodekso apspręsta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748 patvirtintų Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklių 10 punkte. Aplinkybę, kad tai yra visiškai skirtingos administracinės procedūros (apskaičiavimo ir įtraukimo į apskaitą bei pranešimo skolininkui pateikimo nustatytais terminais) aiškiai matyti ir iš minėtos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos byloje C-477/07 2 p., byloje C- 264/08 3 ir 5 punktuose pateiktų išaiškinimų.

15.6. Jeigu skolą muitinei sudaranti muito suma nebuvo įtraukta į apskaitą vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 218 ir 219 straipsniais arba jeigu ji buvo įtraukta į apskaitą nurodžius mažesnę už teisiškai privalomą sumokėti pinigų sumą, išieškotina muito suma arba papildomai išieškotina muito suma turi būti įtraukta į apskaitą per dvi dienas nuo tos dienos, kai muitinė sužinojo apie susidariusią padėtį ir galėjo apskaičiuoti teisiškai privalomą sumokėti pinigų sumą bei nustatyti skolininką (paskesnis įtraukimas į apskaitą).

15.7. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad nors skolos muitinei atsiradimą ir lėmė pareiškėjo veiksmai, dėl kurių jam buvo iškelta baudžiamojo byla, tačiau vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 4 dalimi, kuri numato, kad apskaičiuojant muitus, šio straipsnio nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Bendrijos muitų teisės aktams, o būtent Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad įtraukus muito sumą į apskaitą, apie ją taikant atitinkamas procedūras turi būti pranešama skolininkui, o šiuo atveju skolininkui (pareiškėjui) pranešta nebuvo. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pranešimas skolininkui nebegali būti pateikiamas pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos. Kauno apygardos teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, yra priimtas 2015 m. liepos 9 d., o pareiškėjui apie jo mokestinę prievolę pranešta 2018 m. liepos 11 d., todėl akivaizdu, kad Kauno teritorinė muitinė nepranešė V. Š. apie jam taikomas muito procedūras ir praleido įstatyme numatytą trejų metų pranešimo pateikimo terminą.

15.8. Nesutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, kad šiuo atveju Kauno teritorinė muitinė, priimdama Sprendimą areštuoti turtą ir Turto arešto aktą, tik panaudojo Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje nustatytą mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą, o mokestinė prievolė atsiranda kitais pagrindais, ne iš mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais yra taikomi mokestinės nepriemokos išieškojimo būdai. Būtent mokesčių administratorius, t. y. Kauno teritorinė muitinė, priima sprendimą, kuris nustato mokestinės prievolės atsiradimą ir jos išieškojimą, o siekiant šias prievoles užtikrinti, taiko priverstinio išieškojimo būdus. Todėl teigti, kad mokesčių administratorius yra tik pasyvus vykdytojas yra netikslu ir neatitinka jo atliekamų funkcijų paskirties. Pareiškėjui pareiga sumokėti skolą muitinei bei jos išieškojimas kyla būtent dėl mokesčių administratoriaus Kauno teritorinės muitinės priimamų sprendimų ir jie privalo būti ne menami ar numatomi, bet paremti tiksliais skaičiavimais, kad nebūtų pažeistos apelianto turtinės teisės. Taigi teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas būtent dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto, kaip vieno iš mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdų, taikymo pareiškėjo atžvilgiu teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl jo mokestinės nepriemokos pagrįstumo ir praleisto trejų metų termino skolai apskaičiuoti nėra reikšmingi. Teismo teiginiai, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl jo mokestinės nepriemokos pagrįstumo ir praleisto trejų metų termino skolai apskaičiuoti nėra reikšmingi, yra neobjektyvu.

16. Atsakovas Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

17. Atsakovas pažymi, kad teismas visiškai pagrįstai nagrinėdamas šį ginčą nesprendė už ginčo nagrinėjimo ribų, t. y. Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 8PM190067 teisėtumo ir pagrįstumo klausimų, o sprendė, ar pagrįstai buvo priimti Kauno teritorinės muitinės šiam ginčui aktualūs administraciniai aktai, kuriais buvo pritaikyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai. Todėl, Kauno teritorinės muitinės nuomone, teismas padarė visiškai pagrįstą ir argumentuotą išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl jo mokestinės nepriemokos pagrįstumo ir praleisto trejų metų termino skolai apskaičiuoti nėra reikšmingi. Teigia, kad šiuo atveju taikytinas nustatytas penkerių ir einamųjų metų senaties terminas, kurio šiuo atveju buvo laikytasi. Be to, Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. 8PM190067, kuriuo apskaičiuota mokestinė prievolė, dėl kurio turėtų būti nagrinėjamas skolos apskaičiavimo (pranešimo pateikimo) terminų klausimas, atsakovo nuomone, ką konstatavo ir teismas, nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas. Taigi šiuo atveju nėra praėję nurodyti terminai nei skolai apskaičiuoti, nei pranešimui pateikti. Be to, jeigu skola muitinei atsirado dėl Reglamento (ES) Nr. 952/2013 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos priežasties, pranešimas skolininkui apie skolą muitinei pateikiamas ne vėliau kaip per 10 metų nuo skolos muitinei atsiradimo dienos.

18. Kauno teritorinė muitinė nesutinka su pareiškėjo nurodytos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos (byla C-477/07; byla C-264/08) interpretavimu, kad neapskaičiavusios ir neįtraukusios į apskaitą importo arba eksporto muitų sumų muitinės tarnybos negali atlikti kito administracinio veiksmo, pateikti pranešimą skolininkui ir išieškoti mokestinės nepriemokos bei areštuoti asmens (skolininko) turtą. Šioje praktikoje nėra nagrinėjami klausimai, susiję su mokestinės prievolės užtikrinimo būdų taikymu, o nagrinėjami klausimai susiję su išieškotinų muitų įtraukimu į apskaitą ir pranešimo apie išieškotiną muito sumą pateikimu. Be to, šiuo konkrečiu atveju išieškojimo veiksmai dėl mokestinės prievolės dar nebuvo pradėti vykdyti, todėl skundo argumentas dėl administracinių veiksmų – mokestinės nepriemokos išieškojimo, neturi jokio faktinio pagrindo ir nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas.

19. Atsakovas pabrėžia, kad teismas sprendime detaliai išanalizavo aktualių teisės aktų taikymo aspektus, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl akivaizdu, jog mokestinis pažeidimas buvo padarytas ir tai nustatyta baudžiamojoje byloje Nr. 1-321-594/2015. Todėl, Kauno teritorinės muitinės nuomone, buvo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas pareiškėjui taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, šiuo atveju areštą. Pareiškėjas, tiesiogiai dalyvaudamas baudžiamojoje byloje, žinojo apie jo paties įvykdytą aukščiau minėtą mokestinį pažeidimą. Be to, šiuo atveju, atsakovo nuomone, buvo pagrįsta rizika, kad netaikius turto arešto, mokestinės prievolės išieškojimas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu. Nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad šiuo atveju yra apribojamos pareiškėjo teisės į jam priklausantį turtą, tiksliai nežinant kokio dydžio prievolę jis turi įvykdyti. Mokėtinų mokesčių ir su jais susijusi suma yra 8118 Eur, t. y. didesnė, nei areštuoto keleivinio automobilio Audi A 8 vertė (6540 Eur) vertė, nurodyta 2018 m. birželio 22 d. turto arešto akte Nr. 8. Taigi pareiškėjo argumentai, kad mokesčių mokėtojui nebuvo apskaičiuota ir nurodyta sumokėti jokių sumų, pateikta jokių pranešimų, yra nepagrįsti, o vertintini kaip siekis išvengti minėtų aktualių dokumentų įteikimo (gavimo), mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo taikymo, muitų ir mokesčių mokėjimo. Pažymi, kad atsakovas pradėjo taikyti įstatyme numatytus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus, kadangi pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjo apskaičiuotų mokesčių (muito) bei su jais susijusios sumos. Pažymi, kad iki šiol (t. y. atsiliepimo pateikimo dienos) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais mokėtinos skolos pareiškėjas neapmokėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Ginčas šioje byloje kilo dėl Kauno teritorinės muitinės Sprendimo, kuriuo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam automobiliui pritaikytas turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo V. Š. skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas pagrįstai areštavo pareiškėjui priklausantį turtą, taip užtikrindamas mokestinės prievolės įvykdymą, nes pareiškėjas nenurodė jokių argumentų bei nepateikė jokių faktinių duomenų, jog pradėjus galimą mokestinės nepriemokos išieškojimą, jis turės galimybę padengti skolą ir tokia jo galimybė nesumažės.

22. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde, siekdamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad nors skolos muitinei atsiradimą ir lėmė pareiškėjo veiksmai, dėl kurių jam buvo iškelta baudžiamojo byla, tačiau Kauno teritorinės muitinės pranešimai bei sprendimai jam nebuvo įteikti ir yra praleistas įstatyme numatytas trejų metų pranešimo pateikimo terminas, todėl pareiškėjui nekilo prievolė mokėti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Nurodo, kad pareiškėjo turtas areštuojamas net nepriėmus sprendimo, pagal kurį apskaičiuojama mokėtina suma, atimant iš V. Š. galimybę ginčyti mokesčių administratoriaus veiksmus.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

24. Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

25. Aiškindamas ir taikydamas Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 3 dalį, savo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (žr., pvz., 2011 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011; 2014 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-711/2014; 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1805-438/2019).

26. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-321-594/2015 V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 1992 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1506,40 Eur dydžio bauda. Kauno teritorinė muitinė, gavusi iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus 2018 m. kovo 28 d. raštą Nr. 14VAR-1167, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 22 straipsnio 6 dalimi, Mokesčių administravimo įstatymo 126 straipsnio 3 dalimi, 1331 straipsnio 6 dalimi, 2018 m. birželio 20 d. raštu Nr. (9.6)-lB-6008 pateikė pranešimą tikrinamam asmeniui apie galimą nepalankų sprendimą, nes M. N., T. R. ir V. Š. laikytini solidariais skolininkais muitinei. Kauno teritorinė muitinė Sprendimu nusprendė areštuoti pareiškėjo turtą tikėtinos 6000 Eur mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti ir su jos išieškojimu susijusioms išlaidoms padengti, o Turto arešto aktu areštavo keleivinį automobilį Audi 8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 6540 Eur.

27. Pareiškėjas neneigia (patvirtina), jog nesumokėjo privalomų mokėti mokesčių, tačiau motyvuoja teiginiais, kad joks pranešimas (raginimas) mokėti skolą jam nebuvo įteiktas ir atsakovas praleido trejų metų senaties terminą, nustatytą sprendimui dėl arešto priimti. Pareiškėjo argumentą, kad jokie Kauno teritorinės muitinės pranešimai bei sprendimai jam nebuvo įteikti, todėl pareiškėjui nekilo prievolė mokėti mokesčio ir su juo susijusių sumų, yra paneigtini neginčytinomis faktinėmis aplinkybėmis, jog Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-321-594/2015 V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 1992 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1506,40 Eur dydžio bauda, 2018 m. birželio 20 d. raštu Nr. (9.6)-lB-6008 buvo informuotas apie solidarią atsakomybę ir priskaičiuotiną mokestinę prievolę.

28. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju egzistuoja ir antroji sąlyga taikyti turto areštą, kadangi ginčo dėl to, jog pareiškėjas nesumokėjo privalomų mokėti mokesčių nėra. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, gali būti nustatomas remiantis tikėtino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011; 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1805-438/2019). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas ir bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes (žr. šios nutarties 10–11, 26 punktus), taip pat į tai, jog pareiškėjas Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-321-594/2015 yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 1992 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1506,40 Eur dydžio bauda, mokėtinų mokesčių ir su jais susijusi suma yra 8118 Eur, t. y. didesnė, nei areštuoto pareiškėjui priklausančio keleivinio automobilio Audi A 8 vertė (6540 Eur) (nurodyta 2018 m. birželio 22 d. turto arešto akte Nr. 8), pareiškėjas skolos atsakovui nesumokėjo ir net nenurodo, jog ketina tai padaryti, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistavo aplinkybės, pakankamos tikėtinai pareiškėjo (mokesčių mokėtojo) turto praradimo rizikai konstatuoti, t. y. antrajai Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai sąlygai pagrįsti. Šios išvados nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti kiti argumentai. Taip pat konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino pareiškėjo skundo argumentus dėl jo mokestinės nepriemokos nepagrįstumo ir praleisto trejų metų termino skolai apskaičiuoti nereikšmingais, kadangi šie argumentai galėtų būti aktualūs nagrinėjant Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 8PM190067, kuriuo apskaičiuota mokestinė prievolė, teisėtumo klausimą, tačiau šioje nagrinėjamoje byloje minėtas atsakovo sprendimas nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas.

29. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė