c4a569cd-980f-4882-aee7-7cbd538b623f · Panevėžio apylinkės teismas

 Baudžiamoji byla Nr. N1-84-1175/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06669-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.11.2.; 1.1.11.3.; 1.1.11.7.; 1.1.11.11.; 1.2.4.4.2.10.; 1.2.27.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 8 d.

Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Giedrius Nemeikšis,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei,

kaltinamajam K. B. ir jo gynėjui advokatui Eugenijui Baršiui,

kaltinamajam A. J. ir gynėjui advokatui Irmantui Ruželei,

kaltinamųjų įstatyminiams atstovams ir civiliniams atsakovams G. G., J. G., M. B.,

nukentėjusiajam A. G. ir jo atstovei advokatei Kristinai Rutkauskienei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei Loretai Repšienei,

teismo medicinos ekspertui G. S.,

nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu – (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu – (duomenys neskelbtini), teistas: Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. kovo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant K. B. Å¡iuo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. ir tęsti mokslÄ ; kaltinamas, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 286 straipsnyje;

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), RokiÅ¡kyje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu – B(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu – (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas: Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ galutine bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, jos vykdymÄ BK 92 straipsnio 2, 4, 5 dalies, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų pagrindu atidedant 1 metams, taikant Å¡ias auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimÄ ir elgesio apribojimÄ 8 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, be Å¡ios priemonės vykdymo kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; kaltinamas, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 286 straipsnyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

2022 m. vasario 25 d., apie 17.00 val., prie namo Nr. 11, P. Å . gatvėje, RokiÅ¡kyje, K. B. ir A. J., bÅ«dami apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamo padarymui, nevykdydami Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato RokiÅ¡kio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. G. teisėtų reikalavimų, kuris po praneÅ¡imo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä—mėsi neatidėliotinų priemonių įtariamiesiems sulaikyti ir pristatyti juos į policijos įstaigÄ , pasiprieÅ¡ino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui (policijos pareigÅ«nui) žodžiais ir veiksmais grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ ir jį panaudodami nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ dėl jo tarnybos, o bÅ«tent: po nusikalstamos veikos padarymo K.

B. ir A. J. bėgo nuo policijos pareigÅ«no, K. B., slėpdamasis krÅ«muose bei intensyviai spardydamasis kojomis, trukdė A. G. jį sulaikyti. A. G. sugriebus jį už drabužių, spyrė pasilenkusiam nukentėjusiajam į nugaros apatinę dalį, taip siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo. Po to, K. B., nevykdydamas teisėto A. G. reikalavimo prieiti prie tarnybinio automobilio, intensyviais mostais ir kojų judesiais trukdė jį sulaikiusiam A. G. judėti link tarnybinio automobilio, spyrė keletÄ kartų A. G.

į dešinės kojos kelį. Po to, A. J., sakydamas, kad susidoros su nukentėjusiuoju, pradėjo intensyviai stumdyti nukentėjusįjį A. G.. Priešindamasis jo paties sulaikymui ir A. G. bandymui uždėti antrankius, A. J., intensyviai muistydamasis, kumščiu sudavė nukentėjusiajam į dešinę alkūnę, priešindamasis jo įlaipinimui į tarnybinį automobilį, kojomis įsispyrė į automobilį ir staigiu judesiu tyčia griuvo visu kūnu ant nukentėjusiojo taip privesdamas nukentėjusįjį atlikti nugarai pavojingus judesius atgal.

K. B. ir A. J. savo veiksmais sukėlė A. G. fizinį skausmÄ bei dėl deÅ¡inės alkÅ«nės ir deÅ¡inio kelio minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imo, uodegikaulio lūžio, juosmens 4/5 disko fibrozinio žiedo plyÅ¡imo be pasigaubimo į stuburo kanalÄ bei juosmens 5/ kryžmens 1-mo disko paracentrinio skaidulinio žiedo plyÅ¡imo kairėje kontakte su kaire kryžmens 1-ma nervine Å¡aknele, nugaros raumenų ir raiščių patempimo, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. G. sveikatÄ .Â

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas

Kaltinamasis K. B. teismo posėdyje kaltu neprisipažino, kadangi nespyrė nukentėjusiajam. PaaiÅ¡kino, kad tÄ dien buvo iÅ¡gėręs, tačiau pažiÅ«rėjęs vaizdo įraÅ¡Ä , prisiminė maždaug visas įvykio aplinkybes. Nurodė, kad pabuvojus pas A. seserį ir išėjus į kiemÄ , pamatė policijos pareigÅ«nus ir pradėję bėgti. Prisimena, kad pabėgęs kiek, prie pat namo, kuris sujungtas su A. sesers namu, pasislėpė krÅ«muose. Tada atėjo nukentėjusysis ir liepė jam lįsti iÅ¡ krÅ«mų, kÄ jis ir padarė, nors pareigÅ«nas jį sėdintį krÅ«muose dar kėlė iÅ¡ krÅ«mų, suėmęs už rÅ«bų ties kairia petimi. Po to, pareigÅ«nui jį vedant iki tarnybinio automobilio, klausė jo, kur veda ir už kÄ , bet atsakymo negavo, nors įvykio, kurio metu A. ir E. sužalojo žmogų, nematė. Tuo metu, kaip matyti iÅ¡ peržiÅ«rėto vaizdo įraÅ¡o, pareigÅ«nas jam sako: „baik, baik“, nes jis turbÅ«t judina rankÄ , už kurios yra laikomas, arba pareigÅ«nui nepatiko, kad jis svirduliuoja į Å¡onus dėl girtumo. Kadangi, jo manymu, jis buvo vedamas priekyje pareigÅ«no ir dar buvo girtas vedamas, tai jis negalėjo pareigÅ«nui įspirti į nugarÄ . Po to, prie tarnybinio automobilio jam uždėjo antrankius ir įsodinio į tarnybinį automobilį. Pažymėjo, kad Å¡iuo metu jis yra „ĮgÅ«džių“ stovykloje, mokosi (duomenys neskelbtini) ir gyvena su mama.

Kaltinamasis A. J. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad tÄ dien su draugais jis gėrė alkoholį pas kažkÄ , bet aplinkybes visas prisimena. Po iÅ¡gertuvių jems iÅ¡siskirsčius, jis parėjo namo, tačiau po 10 min. vėl turėjo iÅ¡eiti į laukÄ , kur jo turėjo laukti draugai. Išėjęs į laukÄ , pamatė, kad jo draugus „pakuoja“ policijos pareigÅ«nai. K. B. jau buvo „supakuotas“, kai pribėgęs paklausė, kas įvyko, tačiau pareigÅ«nai jam nieko nepasakė, nors žinojo, kad iki to buvo dar vienas „bespridielas“ prie mokyklos, už kurį vėliau buvo nuteistas. Po to, jį patį kokius 2-4 kartus bandė įgrÅ«sti į tarnybinį automobilį, bet jis nesileido, t. y. įsispyrė į automobilį, rėkavo, nedavė rankos suimti. Taip elgėsi, kadangi nesuprato, už kÄ yra sulaikomas, ir dėl to, kad pareigÅ«nui nebuvo galimybių jį įveikti, nes jis lanko sunkiÄ jÄ atletikÄ . Kai papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų, apsiramino. Tuo metu jis negalėjo pareigÅ«nui sužaloti nugaros, nebuvo jokių smurtinių veiksmų, nei tyčia, nei netyčia atgal negriuvo ant pareigÅ«no. Mano, kad nukentėjusysis tiesiog nori pasipelnyti iÅ¡ jo, tačiau jis nedirba, registruotas darbo biržoje, mokosi.

Nukentėjusysis A. G. teismo posėdyje parodė, kad 2022 m. vasario 25 d. nuvykus pagal iÅ¡kvietimÄ pas nukentėjusįjį D. Å ., jis apibÅ«dino kaltus asmenis, todėl su kolege S. Å . ėmėsi veiksmų sulaikyti Å¡iuos asmenis. Važinėjant po miestÄ , Å irvio gatvėje RokiÅ¡kyje, pastebėjo asmenis, kurie pamatę policijÄ , pradėjo bėgti. Kadangi bėgantys jaunuoliai atitiko D. Å . apibÅ«dintus asmenis, kilo įtarimas, kad tai galėtų bÅ«ti tie patys vaikinai. Dėl to, jis pats Å¡oko iÅ¡ tarnybinio automobilio ir nusivijo vienÄ jų, kuris pasislėpė krÅ«muose.

Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad tai K. B., kuris nevykdė teisėtų jo reikalavimų iÅ¡lįsti iÅ¡ krÅ«mų, muistėsi kojomis ant žemės, todėl norėdamas jį iÅ¡ ten iÅ¡traukti, paėmė jį už striukės peties dalyje ir tuo metu, matyt, pasisukus Å¡onu, K. B. jam įspyrė į apatinę nugaros dalį, po ko nugara nudiegė, bet nekreipdamas dėmesio į skausmÄ , toliau bandė sulaikyti K. B.. Kaip gydytojas nurodė, Å¡ito spyrio metu ir lūžo jam uodegikaulis. Po to, vedant prie automobilio, sulaikytasis K.

B. muistėsi, spardėsi, 4 kartus spyrė jam į blauzdÄ . Nuvedus K. B. prie tarnybinio automobilio, nepamena, ar tuo metu jis dar spardėsi, bet atbėgo jo draugas, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo – A. J., kuris visokiais keiksmažodžiais juos keikė. K. B. įsodinus į tarnybinį automobilį, pradėjo sulaikinėti A. J. dėl galimai įvykdyto nusikaltimo ir dar trukdymo sulaikyti K. B.. A. J. grumtinių metu smÅ«giavo jam į deÅ¡inę alkÅ«nę ir vienu metu įsispyręs į automobilį ir nenorėdamas lipti į jį, griuvo nugara į jį (nukentėjusįjį), dėl ko norėdamas iÅ¡vengti pargriuvimo, nepatogiai pastatė kojÄ , nikstelėjo nugarÄ , ko pasekoje pajuto labai didelį skausmÄ nugaros apatinėje dalyje.

Å io A. J. griuvimo atgal ant jo nesimato vaizdo įraÅ¡e, nes kolegė nestovi vietoje. Tačiau negali pasakyti, kuriuo metu buvo sumuÅ¡tas jam deÅ¡inysis kelias. Po to, iÅ¡kvietė kitÄ ekipaÅ¾Ä Ä¯ pagalbÄ ir Å¡ie asmenys buvo sulaikyti bei pristatyti į komisariatÄ . Tuo tarpu frazė: „o man įspyrė, pamokės dabar vyrukai“, jo pasakyta dėl adrenalino, kadangi tuo momentu jautė skausmÄ , kuris dar padidėjo, įsodinus J. į tarnybinį automobilį. Važiuodamas į komisariatÄ , jautė stuburo skausmÄ , o vėliau negalėjo ir sėdėti.

Nuvykus į komisariatÄ , kolegė paklausė jo: „kas tau buvo“, nes matė ant jo striukės nugaroje pėdos žymę. Jis dar dirbo apie valandÄ laiko, kai pasijuto negerai, todėl jį nuvežė į priėmimo skyrių. Pažymėjo, kad vėliau savo tarnybiniame pareiÅ¡kime jis nenurodė minėtų aplinkybių dėl sužalotos nugaros, nes tuo metu neturėjo radiologinio tyrimo rezultatų, taip pat nebuvo nurodęs ir visų kaltinamųjų veiksmų, atliktų jo atžvilgiu, nes buvau pasimetęs. Pažymėjo, kad ir dabar jaučia stuburo sužalojimÄ , iki Å¡iol jaučia skausmÄ , vartoja vaistus, vaikÅ¡to į privačius masažus, neÅ¡ioja korsetÄ .

Tuo tarpu ankščiau iki Å¡io įvykio nėra kreipęsis į gydytojus dėl stuburo, nors ir buvo kažkada pas neurologÄ dėl radikulito, bet buvo iÅ¡raÅ¡yti vaistai. Dėl to, patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį palaiko, kadangi jam padarytas neatstatomas stuburo sužalojimas, visÄ gyvenimÄ jis jaus skausmÄ , negalės sunkiai kelti daiktų.

Liudytoja S. Å . teismo posėdyje parodė, kad 2022 m. vasario mėnesį gavo praneÅ¡imÄ , kad yra sužalotas žmogus, pas kurį nuvykus, paaiÅ¡kino, kad 3 agresyvus, galimai apsvaigę jaunuoliai jį sumušė. Su kolega A. G. iÅ¡važiavo pasidairyti po miestÄ ir P. Å . gatvėje (netoli nusikaltimo vietos) pastebėjo du jaunuolius, kurie atitiko nukentėjusiojo apibudintus požymius. Tačiau jaunuoliai, pamatę policijÄ , pradėjo bėgti į skirtingas puses. A. G. nusivijo vienÄ , o ji pati liko tarnybiniame automobilyje. Po kiek laiko A. G. atsivedė vienÄ jaunuolį, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo – K. B. prie tarnybinio automobilio, kurį uždarė jo „bokse“. Tuomet pribėgo kitas jaunuolis, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo A. J., ir pradėjo rėkti, kodėl uždarytas jo draugas, bandė iÅ¡vaduoti jį, nevykdė jų reikalavimų, įžeidinėjo, keikė juos. Dėl to, nusprendė jį sulaikyti ir įsodinti į tarnybinio automobilio salonÄ , bet jis aktyviai prieÅ¡inosi, muistėsi, buvo įsirėmęs rankomis į tarnybinį automobilį. Dėl to, teko kviesti kitÄ pareigÅ«nų ekipaÅ¾Ä ir tik tuomet pavyko jį įsodinti į tarnybinį automobilį, panaudojau aÅ¡arines dujas. Neatsimena, ar A. J. buvo paaiÅ¡kinta dėl, ko jis buvo sulaikytas, bet K. B. tikrai buvo paaiÅ¡kinta tai. Tuo metu prie jų buvo pribėgęs dar vienas jaunuolis, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo J., kuris irgi buvo agresyviai nusiteikęs, žodžiais bandė provokuoti juos, bet nusiraminęs, pasiÅ¡alino. Kokiu metu buvo sužalota nugara A. G. – nežino, nes nematė visų A. G. veiksmų, sulaikant A. J., dėl to, kad teko bendrauti su J. ir A. J. seserimi. Tačiau suprato, kad A. G. sužalojimus patyrė, sulaikant K. B., nes matė ant A. G. nugaros pėdos pėdsakÄ . O vėliau, atvykus į policijos komisariatÄ , A. G. skundėsi nugaros ir rankos skausmais, rodė apspardytas kojas, buvo purvinos kelnės. Iki Å¡io įvykio A. G. nesiskundė nugaros skausmais, o paskutiniu metu skundžiasi, kad jam sunku ilgai stovėti, sėdėti.

Teismo medicinos ekspertas G. S. teismo posėdyje patvirtino byloje esančiÄ specialisto iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiajam A. G. nustatyta deÅ¡inės alkÅ«nės ir deÅ¡inio kelio minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imas, nugaros raumenų ir raiščių patempimas, uodegikaulio lūžis, vėliau papildomai nustatyta juosmens disko skaidulinio žiedo plyÅ¡imas bei juosmens disko fibrozinio žiedo plyÅ¡imas. Tai buvo įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl tų trauminių pakitimų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Pagal pateiktus duomenis ir medicininius duomenis nustatyta, kad nugaros raumenų raiščių patempimas nukentėjusiajam galėjo atsirasti dėl nepatogios padėties, keliant svorį, t. y. kaip Å¡iuo atveju keliant asmenį į automobilį, buvęs nepatogus atsilenkimas atgal, o uodegikaulio lūžis – galimas tiesiogiai paveikus atitinkamÄ stuburo dalį, t. y. kaip nagrinėjamu atveju, atliekant nukentėjusiajam spyrį į nugarÄ , iÅ¡ nugaros pusės ar iÅ¡ Å¡ono „kabliu“ spiriant tarp dviejų sėdmenų į tarpÄ . Galimas ir toks mechanizmas, kai uodegikaulis lūžta stipriai pastÅ«mus, krentant ir atsitrenkiant ant kieto pagrindo uodegikaulio sritimi, bet byloje tokių duomenų nėra. Kadangi lūžęs uodegikaulis yra stuburo pačiame gale, o juosmeniniai diskų žiedų plyÅ¡imai - aukščiau, Å¡ie sužalojimai galimi ir spiriant, tačiau turėtų bÅ«ti du atskiri spyriai. Tuo tarpu papildomai nustatytų tarpslankstelinių diskų žiedų plyÅ¡imai galėjo atsirasti dėl staigaus, nepatogaus lankstymosi, todėl stumiant asmenį iÅ¡ nugaros į automobilį, galėjo atsirasti raumenų patempimas, jei tas veiksmas vyko nepatogiose padėtyse, judant, kraipantis. Pažymėjo, kad pagal pateiktus duomenis matyti, kad aptarti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra nauji, o iÅ¡ tyrimui atlikti pateikti visi nukentėjusiojo medicininiai dokumentai, kuriuose nebuvo nurodyti ankstesni nugaros sužalojimai.

Liudytojas E. J. teismo posėdyje parodė, kad tuo metu, eidamas pro Å¡alį, pamatė kaip „briedis“ (A. G.) bandė sulaikyti A. J.. Priėjęs pareigÅ«nas pradėjo prie jo lįsti, pasakė: „eini čia“, bandė užlaužti rankÄ A., pradėjo jį grÅ«sti į maÅ¡inÄ , o A. nesileido, rėkė: „už kÄ â€œ. O jis pats tik priėjo paklausti, kas vyksta, už kÄ A. nori sulaikyti. Grumtynių tarp jų nematė, tik girdėjo kaip rėkavo. Dar matė tarnybiniame automobilyje K. B.. Kadangi tÄ dienÄ buvo iÅ¡gėręs - nelabai, kÄ daugiau prisimena.

Liudytoja E. S. teismo posėdyje parodė, kad minimas įvykis įvyko prie jos namo, adresu – (duomenys neskelbtini), kai pro langÄ pamatė policijos automobilį, į kurį bandė įsodinti jos brolį A., o jis spyriojosi. Pro langÄ suÅ¡uko: „A. kÄ tu čia darai?“. Tuomet išėjusi į laukÄ , bandė nuraminti brolį, kadangi pareigÅ«nas stovėjo A. už nugaros, laikė jo rankas ir bandė įsodinti į tarnybinį automobilį, tačiau A. buvo įsispyręs į automobilio slenkstį, muistėsi, Å¡okinėjo, nesileido sulaikomas. Tačiau nematė, kad A. tyčia griÅ«tų atgal ant pareigÅ«no. Vėliau atvažiavo kitas policijos ekipažas. Prisimena, kaip pareigÅ«nas sakė: „dabar pamokės“. Tuo metu dar buvo priėjęs E., tačiau jo prašė neprovokuoti brolio ir dingti iÅ¡ čia. Pažymėjo, kad brolis sportuoja, kilnoja Å¡tangÄ .

Rašytiniai bylos įrodymai

IÅ¡ medicininio iÅ¡raÅ¡o matyti, kad A. G. į VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio rajono ligoninę atvyko 2022 m. vasario 25 d., 20.20 val. Diagnozės: (duomenys neskelbtini).Â

Anamnezė: Atvyko dėl deÅ¡. alkÅ«nės, nugaros bei deÅ¡. kojos skausmų. Trauma darbo metu 2022 m. vasario 25 d. apie 18.00 val., pacientas (policijos pareigÅ«nas) sulaikant asmenis, patyrė 6 smÅ«gius į deÅ¡. kojÄ , vienÄ smÅ«gį į nugarÄ (po smÅ«gio pacientas pajuto aÅ¡trų skausmÄ nugaros projekcijoje, kuris plito į kirkÅ¡nį bei pareigÅ«nas suklupo) ir vienÄ smÅ«gį į deÅ¡. alkÅ«nę. Paciento teigimu, smÅ«gių į galvÄ nebuvo. Be sÄ monės nebuvo. Ä®vykius prisimena. AmbulatoriÅ¡kai vartojo nuskausminamuosius, tačiau be efekto. Šiuo metu skundžiasi deÅ¡. alkÅ«nės bei deÅ¡. kojos skausmais, nugaros skausmu (pagal VAS - 8 balai) ir funkcijos sutrikimu, apsunkintu sėdėjimu (t. 1, b. l. 151).

Panevėžio rajono policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus darbo grafike nurodyta, kad A. G. dirbo 2022 m. vasario 25 d. nuo 8.00 val. iki 20.00 val. (t. 1, b. l. 84-88)

2022 m. vasario 27 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota K. B. sulaikymo vieta, esanti adresu – RokiÅ¡kis, P. Å . g. 11, Å¡alia daugiabučio gyvenamojo penkiaaukščio namo. Už daugiabučio namo yra žalias krÅ«mas, siekiantis pirmo aukÅ¡to langÄ . Daugiabutis gyvenamasis namas turi dvi laiptines. Daugiabučio namo pagrindinės namo durys yra rudos spalvos metalinės, Å¡alia yra tokios pačios durys į rÅ«sį. Å alia namo yra pėsčiųjų Å¡aligatvis, auga krÅ«mai. Å alia Å¡aligatvio yra Pauliaus Å irvio gatvė (t. 1, b. l. 70-77).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022 m. kovo 29 d. specialisto išvadoje Nr. G 256/2022 (05) nurodyta, kad A. G. dešinės alkūnės ir dešinio kelio minkštųjų audinių sumušimas, uodegikaulio lūžis, nugaros raumenų ir raiščių patempimas padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022 m. vasario 25 d. Dėl uodegikaulio lūžio ir nugaros raumenų bei raiščių patempimo A. G. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dešinės kojos kelio ir dešinės alkūnės minkštųjų audinių sumušimai, atskirai paėmus, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 155).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022 m. liepos 20 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 735/2022 (05) nurodyta, kad A. G. nustatytas uodegikaulio lūžis galėjo bÅ«ti padarytas spiriant į nugaros apatinę dalį ir vieno smÅ«gio pasėkoje. Nugaros raumenų ir raiščių patempimas A. G. galėjo bÅ«ti padarytas keliant A. J. už kojos į automobilį, kai Å¡is nugara griuvo į A. G. ir jis norėdamas iÅ¡vengti pargriuvimo, nepatogiai atgal padėjo deÅ¡inę kojÄ . DeÅ¡inės alkÅ«nės minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imas galėjo bÅ«ti padarytas vieno-dviejų smÅ«gių pasekoje. Atlikus stuburo juosmeninės dalies magnetinio rezonanso tomografijÄ , A. G. nustatyti juosmens 4/5 disko fibrozinio žiedo plyÅ¡imas be pasigaubimo į stuburo kanalÄ bei juosmens 5/ kryžmens 1-mo disko paracentrinį skaidulinio žiedo plyÅ¡imas kairėje kontakte su kaire kryžmens 1-ma nervine Å¡aknele galėjo bÅ«ti padaryta spiriant į stuburo juosmeninę dalį. Å is A. G. sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (t.1, b. l. 164-165)

UAB „Ginmedika“ pranešimas, kad duomenų apie tai, kad A. G. iki 2022 m. vasario 25 d. būtų kreipęsis dėl uodegikaulio lūžio, nugaros raumenų ir raiščių patempimo, dešinės blauzdos, dešinės alkūnės minkštųjų audinių sumušimo neturi (t. 1, b. l. 167).

2022 m. gegužės 3 d. daiktų (kÅ«no kameros vaizdo įraÅ¡o) apžiÅ«ros protokole užfiksuota 2022 m. vasario 25 d. vaizdo, kurio pradžia 17:24 val. peržiÅ«ra. Ä®raÅ¡o trukmė 5 min. Vaizdo įraÅ¡e matomas vaizdas pro tarnybinio automobilio lango stiklÄ , matyti tik dalis aplinkos vaizdo. Vaizdo kamera pritvirtina prie pareigÅ«no uniformos virÅ¡utinės dalies. Vaizdo įraÅ¡o dalyje, kurioje užfiksuotas vaizdas, kai iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pareigÅ«nas eina daugiaaukščių namų kiemais ir prieina prie vieno namo esančio krÅ«mo girdėti pareigÅ«no ir sulaikomo asmens (protokole vaikino) pokalbis (3.05 vaizdo įraÅ¡o minutė)

Pareigūnas: išlįsk gražiuoju. Neišvažiuok, S., turiu. Išlįsk gražiuoju, išlįsk gražiuoju.

Vaizde matoma pareigūno praskleidžiamas krūmas ir sėdintis vaikinas savo išorės požymiai atitinkantis K. B., apsirengęs juodos spalvos striuke.

Vaikinas: gerai išlįsiu,

Pareigūnas: išeisi, priešinsiesi, dėt antrankius? Nesipriešink

Vaikinas: Nesipriešinsiu

PareigÅ«nas : S., stovėk vienÄ turiu.

Vaikinas eina pareigūnui iš kairės. Matyti tik jo pakaušis.

Vaikinas: kÄ mes padarėm? kÄ mes padarėm?

Pareigūnas: Kiek metų turi?

Vaikinas: aš, nežinau

Vaikinas: netempk manęs, mentas bl.., ko tu mane tempi?

PareigÅ«nas kviečia pagalbÄ .

Vaikinas: ko tu mane tempi girdi ?

Pareigūnas: baigsi, baigsi? (3.42 vaizdo minutė). Kamera fiksuojamas vaizdas vedamo K. B. pakaušio aukštyje, kamera intensyviai juda.

Vaikinas: kas yra?

Pareigūnas: baigsi, baigsi?

Vaikinas: kÄ aÅ¡ tau darau, kur tu mane vedi?

PareigÅ«nas: bÅ«dÄ daryk.

Vaikinas: kur tu mane vedi?

Pareigūnas: antrankius dėk,

Pareigūnas: kiek metų?

Vaikinas: 16-a

PareigÅ«nas: paimk iÅ¡ jo telefonÄ .

Vaikinas: neimk

Pribėga dar vienas vaikina (protokole vaikinas 2) (4.17 vaizdo minutė)

Pareigūnas: lipk vidun (sakoma vaikinui išorės požymius atitinkančiam K. B.)

Vaikinas 2: kas buvo?

Pareigūnė: ko čia pribėgai?

Pareigūnas: ramiai, važiuosi skyriun?

Vaikinas 2: kas buvo?

Pareigūnas: ramiai, nelaužyk rankų

Vaikinas 2: kas buvo, kas buvo? galit paaiškinti?

Pareigūnas: S., ateik, tazerį trauk,

Vaikinas 2: kas buvo, kas buvo? man galit paaiškinti kas buvo?

PareigÅ«nas: dėk antrankius, kitÄ rankÄ , tazerį trauk.

Vaikinas 2: kas buvo, man galit paaiškinti?

Vaizdo įrašas baigiasi. Kamera fiksuojamas vaizdas vaikino veido aukštyje, kamera intensyviai juda, 4.27 vaizdo minutė matomas veidas, išorės požymiai atitinka A. J. požymius

2022 m. vasario 25 d. vaizdas, kurio pradžia 17:29 val., vaizdas prie tarnybinio automobilio. Kamera fiksuojamas vaizdas vaikino viršugalvio aukštyje, kamera intensyviai juda, vaizde matosi, kaip asmuo palinksta į priekį, juda į šonus, pareigūno balse girdimas sunkus kvėpavimas

Vaikinas 2: man galit paaiškinti?

Pareigūnas: paaiškinsim

Vaikinas 2: naručnikus pirmÄ kartÄ gyvenime deda, kas buvo?

Pareigūnas: būsi ramus?

Vaikinas 2: aš ramus, kas buvo, kas buvo?

Pareigūnas: pasiaiškinsim,

PareigÅ«nas: sėsk į maÅ¡inÄ , sėsk į maÅ¡inÄ

Vaikinas 2 piktai Å¡aukia: tu achujel, tu achujel...

PareigÅ«nas: sėsk į maÅ¡inÄ ,

Vaikinas 2 garsiai šaukia: tu achujel (toliau keiksmažodžiai)

Vaikinas 2: bl.. kas buvo, noriu paklausti kas buvo draugui?

PareigÅ«nas per racijÄ kviečia pagalbÄ , nurodo, kad reikia atvykti prie Pauliaus Å irvio 11-o namo.

Vaikinas 2 garsiai šaukia: kas buvo, noriu paklausti kas buvo? tu achujel, suka , (keiksmažodžiai).

Pareigūnas: tu nusiramink

Vaikinas 2: tu pašol nachui, kurva

Pareigūnas klausia priėjusios moters: čia jūsų brolis, nuraminkit?

Pareigūnas: aš tave

Vaikinas 2: tu paÅ¡ol nachui, už kÄ tu man naručnikus uždėjai, suka, tu mane dar paliesk, tu suka už kÄ , kad draugui norėjau padėti (keiksmažodžiai )

Pareigūnas: pabaik

Vaikinas 2: už kÄ mane supakavai

Pareigūnas: žmogus sulaužytas gatvėj guli?

Vaikinas 2: sese, suka tu dar mane paliesk

Pareigūnas : lipk gražiuoju

Vaikinas 2 garsiai keikiasi,

Pareigūnas: važiuojam kartu

Prieina dar vienas vaikinas (protokole Vaikinas 3) , apsirengęs tamsia striuke, ant galvos matyti raudonos spalvos džemperio gobtuvas.

Vaikinas 3: ko jūs lendat, ko jūs lendat bl..

Vaikinas: mentas bl., mentas, faras, galiu paaiškinti,

Pareigūnas, pasitrauk, kartu važiuos sesuo .

Pareigūnas: nespardyk mašinos

Vaikinas 2: dėjau ant ... mašinos

Moteris : paklausyk ....

Vaikinas 2 garsiai Å¡aukia: nesėsiu, nesėsiu, kÄ aÅ¡ padariau, (keiksmažodiai), taip jis Å¡aukia daug kartų.

Moteris: būk geras, sėsk,

Didelis triukšmas, vieni šaukia per kitus. Vaizde matoma, kaip aktyviai juda kūno kamera ir Vaikinas 2 įkeliamas į tarnybinį automobilį.

Pareigūnas: važiuojam skyriun moterys, davai skyriun

PareigÅ«nė: iÅ¡siaiÅ¡kinsim, viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinsim.

Pareigūnas įsėdęs į automobilį: man įspyrė, pamokės man vyrukas, oi, oi, važiuojam, girdi. (t. 2, b.l. 34-36, 37)

Byloje esantis 2022 m. vasario 25 d. vaizdo įrašas, užfiksuotas policijos pareigūnės S. Š. kūno kamera, kuriame matyti K. B. ir A. J. sulaikymo prie tarnybinio automobilio įvykio eiga (t. 3, b. l. 151).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alcotest 7501“ Nr. ARJF- 0058 panaudojimo registracijos žurnalo įrašais, kad 2022 m. vasario 25 d., 17.58 val. K. B. nustatytas 1,93 promilių girtumas, o 18.00 val. A. J. nustatytas 1,49 promilių girtumas. (t. 2, b. l. 38-41)

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktas nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino asmenį dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. Už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ asmuo baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad abu kaltinamieji K. B. ir A. J. padarė Å¡ias jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 286 straipsnyje, t. y. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku K. B., slėpdamasis krÅ«muose bei intensyviai spardydamasis kojomis, trukdė A. G. jį sulaikyti. A. G. sugriebus jį už drabužių, spyrė pasilenkusiam nukentėjusiajam į nugaros apatinę dalį, taip siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo. Po to, K. B., nevykdydamas teisėto A. G. reikalavimo prieiti prie tarnybinio automobilio, intensyviais mostais ir kojų judesiais trukdė jį sulaikiusiam A. G. judėti link tarnybinio automobilio, spyrė keletÄ kartų A. G. į deÅ¡inės kojos kelį. A. J., sakydamas, kad susidoros su nukentėjusiuoju, pradėjo intensyviai stumdyti nukentėjusįjį A. G.. PrieÅ¡indamasis jo paties sulaikymui ir A. G. bandymui uždėti antrankius, A. J., intensyviai muistydamasis, kumščiu sudavė nukentėjusiajam į deÅ¡inę alkÅ«nę, prieÅ¡indamasis jo įlaipinimui į tarnybinį automobilį, kojomis įsispyrė į automobilį ir staigiu judesiu tyčia griuvo visu kÅ«nu ant nukentėjusiojo taip privesdamas nukentėjusįjį atlikti nugarai pavojingus judesius atgal. K. B. ir A. J. savo veiksmais sukėlė A. G. fizinį skausmÄ bei nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo jo sveikatÄ .Â

Nors abu kaltinamieji savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažino, neigė vartoję fizinį smurtÄ prieÅ¡ policijos pareigÅ«nÄ , t. y. kaltinamasis K. B. teismui nurodė, kad negalėjo įspirti nukentėjusiajam į nugarÄ , kadangi jį iÅ¡ krÅ«mų iÅ¡traukė už drabužių iÅ¡ priekio, vėliau dėl girtumo jis tiesiog svirduliavo, vedamas prie tarnybinio automobilio, o kaltinamasis A. J. teismui tvirtino, kad tik buvo įsispyręs į tarnybinį automobilį, rėkavo, nedavė rankos suimti policijos pareigÅ«nui, kuris 2-4 kartus bandė jį įgrÅ«sti į tarnybinį automobilį, bet tyčia atgal negriuvo ant pareigÅ«no atsispyręs nuo tarnybinio automobilio. Tačiau tokius kaltinamųjų parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip gynybinę pozicijÄ ir siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

Visų pirma, kaltinamojo K. B. kaltę, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, patvirtina byloje iÅ¡tirtų ir teismo įvertintų įrodymų visuma, nors paties nukentėjusiojo A. G. kÅ«no kameros tiesiogiai neužfiksavo Å¡io kaltinamojo smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį. Nagrinėjamu atveju teismas vertina paties nukentėjusiojo A. G. parodymus, kurie dėl esminių bylos aplinkybių yra nuoseklÅ«s ir atitinka kitÄ byloje esančiÄ medžiagÄ , ir jis teismui parodė, kad kaltinamasis K.

B., bėgamas nuo jo, buvo pasislėpęs krÅ«muose, todėl norėdamas jį iÅ¡ ten iÅ¡traukti, paėmė jį už striukės peties dalyje ir tuo metu pasisukus Å¡onu ir kaltinamasis jam įspyrė į apatinę nugaros dalį, po ko jam nudiegė nugarÄ , tačiau jis vis tiek tęsė sulaikymÄ . Po to, vedant prie automobilio, kaltinamasis muistėsi, spardėsi, 4 kartus spyrė jam į blauzdÄ ir nepamena, ar prie tarnybinio automobilio jis dar spardėsi. Tuo tarpu liudytoja apklausta policijos pareigÅ«nė S. Å . taip pat patvirtino dalį Å¡ių aplinkybių ir parodė, supratusi, kad A.

G. sužalojimus patyrė, sulaikant kaltinamÄ jį K. B., nes matė ant jo nugaros pėdos pėdsakÄ , o vėliau, atvykus į policijos komisariatÄ , A. G. skundėsi nugaros ir rankos skausmais, rodė apspardytas kojas, buvo purvinos kelnės. Tuo tarpu teismo posėdyje peržiÅ«rėtas 2022 m. vasario 25 d. vaizdo įraÅ¡as, užfiksuotas nukentėjusiojo A. G. kÅ«no kamera (t. 2, b. l.

37) patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis K. B. įvykio metu buvo agresyvus, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, taip pat matyti, kad kaltinamasis tuo metu buvo pasislėpęs krÅ«muose, dėl ko nukentėjusiajam teko reikalauti jį lįsti iÅ¡ krÅ«mų, traukti jį iÅ¡ krÅ«mų ranka suėmus už drabužių, drausminti, kad nesiprieÅ¡intų, o vėliau šį kaltinamÄ jį vedant prie tarnybinio automobilio, jis ir toliau buvo agresyvus, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, nepakluso nukentėjusiojo nurodymams baigti prieÅ¡intis jo vesdinimui prie tarnybinio automobilio, trukdė jį judėti link tarnybinio automobilio.

Be to, teismas vertina ir byloje esančiÄ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022 m. liepos 20 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. pG 735/2022 (05), kurioje aiÅ¡kiai nurodyta, kad nukentėjusiajam A. G. nustatytas uodegikaulio lūžis galėjo bÅ«ti padarytas spiriant į nugaros apatinę dalį ir vieno smÅ«gio pasėkoje (t.1, b. l. 164-165). Å iÄ specialisto iÅ¡vadÄ patvirtino teismo posėdyje ir jÄ pateikę teismo medicinos ekspertas G. S., pažymėdamas, kad uodegikaulio lūžis nukentėjusiajam – galimas tiesiogiai paveikus atitinkamÄ stuburo dalį, t. y. kaip nagrinėjamu atveju, atliekant nukentėjusiajam spyrį į nugarÄ , iÅ¡ nugaros pusės ar iÅ¡ Å¡ono „kabliu“ spiriant tarp dviejų sėdmenų į tarpÄ , o pagal byloje esančiÄ medžiagÄ , kitu bÅ«du toks sužalojimas negalėjo atsirasti.

Taip pat teismo medicinos eksperto patvirtinama, kad toks nukentėjusiajam padarytas sužalojimas nugarai, kaip ir kiti sužalojimai, yra nauji, juolab tyrimui atlikti pateikti visi nukentėjusiojo medicininiai dokumentai, kuriuose nebuvo nurodyti ankstesni nugaros sužalojimai. Galiausiai, iš medicininio išrašo matyti, kad nukentėjusysis A. G. į VšĮ Rokiškio rajono ligoninę atvyko 2022 m. vasario 25 d., 20.20 val., t. y. praėjus mažiau nei trims valandoms po įvykio ir iš karto pabaigus eiti tarnybines pareigas (t. 1, b. l. 151), o UAB „Ginmedika“ neturi duomenų, kad nukentėjusysis iki 2022 m. vasario 25 d. būtų kreipęsis dėl uodegikaulio lūžio, nugaros raumenų ir raiščių patempimo, dešinės blauzdos, dešinės alkūnės minkštųjų audinių sumušimo (t. 1, b. l. 167).

Taigi, teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusio A. G. parodymais, nes jie iÅ¡ esmės sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, aptartais prieÅ¡ tai, vieni kitus papildo ir neprieÅ¡tarauja nei raÅ¡ytinei, nei vaizdinei bylos medžiagai. Juolab pats nepilnametis kaltinamasis K. B. tuo metu buvo dar ir iÅ¡gėręs, kai jo girtumas siekė gerokai vidutinį girtumo laipsnį (1,93 prom. girtumas) (t. 2, b. l. 38-41), kas tik patvirtina, kad jis ne tik galėjo tinkamai neįvertinti visų buvusios situacijos aplinkybių, bet ir neadekvačiai reaguoti į jÄ , smurtaujant prieÅ¡ policijos pareigÅ«nÄ , kuris ketino jį sulaikyti.

Dėl to, teismas Å¡iais įrodymais remiasi, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį kaltinamojo K. B. atžvilgiu, o Å¡io kaltinamojo parodymus, kad jis negalėjo įspirti nukentėjusiajam į nugarÄ , kadangi jį iÅ¡ krÅ«mų iÅ¡traukė už drabužių iÅ¡ priekio, paneigia prieÅ¡ tai aptartų bylos įrodymų visuma, patvirtinanti aiÅ¡kų įvykio eigÄ , kaip nukentėjusiojo nugarai buvo padaryti sužalojimai neteisėtais veiksmais, todėl Å¡io kaltinamojo parodymus teismas vertina, kaip jo gynybinę pozicijÄ ir siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

Be to, teismas, įvertinęs byloje ir prieÅ¡ tai aptartus įrodymus, ir juos sugretinus tarpusavyje, konstatuoja, kad nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, susijusi nukentėjusiajam A. G. padarytu deÅ¡inės kojos blauzdos sužalojimu, kad nuvedus kaltinamÄ jį K. B. prie tarnybinio automobilio, jis bÅ«tent tuo metu spyrė keletÄ kartų nukentėjusiajam A. G. į deÅ¡inės kojos blauzdÄ . Å i aplinkybė nepasitvirtino bÅ«tent dėl Å¡ių smurtinių veiksmų atlikimo laiko ir padarytų sužalojimų nukentėjusiajam lokalizacijos, kadangi pats nukentėjusysis teismui patvirtino, kad bÅ«tent vedant prie tarnybinio automobilio, sulaikytasis muistėsi ir 4 kartus spyrė jam į deÅ¡inės kojos sritį (blauzdÄ ) ir nepamena, ar dar prie tarnybinio automobilio kaltinamasis spardėsi.

Taip pat ir liudytoja S. Å . teismui nenurodė, mačiusi Å¡io kaltinamojo smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį prie tarnybinio automobilio, o tik vėliau policijos komisariate matė, apspardytas nukentėjusiojo kojas ir purvinas kelnes. Taip pat, kaip ir jau minėta, teismo posėdyje peržiÅ«rėtas 2022 m. vasario 25 d. vaizdo įraÅ¡as, užfiksuotas nukentėjusiojo A. G. kÅ«no kamera (t. 2, b. l. 37), patvirtina, kad šį kaltinamÄ jį vedant prie tarnybinio automobilio, jis buvo agresyvus, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, nepakluso nukentėjusiojo nurodymams baigti prieÅ¡intis jo vesdinimui prie tarnybinio automobilio, trukdė judėti link tarnybinio automobilio.

Tuo tarpu kaltinamasis K. B. teismui patvirtino, kad jis tuo metu vedamas link tarnybinio automobilio, svirduliavo į šonus dėl girtumo, jam buvo sunku judėti, nors ir neigė spardęs nukentėjusįjį. Taip pat ir kiti bylos duomenys nepatvirtina būtent kaltinime nurodytų minėtų kaltinamojo K. B. smurtinių veiksmų atlikimo momento – būtent prie policijos tarnybinio automobilio. O Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022 m. kovo 29 d. specialisto išvadoje Nr. G 256/2022 (05) nustatyta ne dešinės kojos blauzdos sužalojimai, o būtent dešinės kojos kelio minkštųjų audinių sumušimai, kurie kvalifikuotini nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 155).

Taigi, remiantis visu tuo, teismas priima sprendimÄ patikslinti kaltinime nurodytÄ aplinkybę, kad „nuvedus kaltinamÄ jį K. B. prie tarnybinio automobilio, jis spyrė keletÄ kartų nukentėjusiajam A. G. į deÅ¡inės kojos blauzdÄ â€œ, nurodant, kad tokie Å¡io kaltinamojo smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu padaryti ankstesniu momentu, taip pat patikslinant jam padaryto sužalojimo lokalizacijÄ , nurodant, kad kaltinamasis K. B., nevykdydamas teisėto A. G. reikalavimo prieiti prie tarnybinio automobilio, intensyviais mostais ir kojų judesiais trukdė jį sulaikiusiam A.

G. judėti link tarnybinio automobilio, spyrė keletÄ kartų A. G. į deÅ¡inės kojos kelį. Kadangi byloje yra aiÅ¡kiai nustatytas minėtas sužalojimas nukentėjusiajam, kuris laikytinas nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat ir priežastinis ryÅ¡is su Å¡io konkrečiais kaltinamojo atliktais smurtiniais veiksmais, Å¡ios faktinės aplinkybės tikslinamos kaltinime apibrėžto įvykio ribose, juolab toks procesinis sprendimas nekeičia nusikalstamų veikų kvalifikacijos byloje – tai nelaikytina kaltinime nurodytų veikų faktinės aplinkybės pakeitimu iÅ¡ esmės skirtingomis (BPK 256 straipsnio 1 dalis).

Taip pat abiejų kaltinamųjų gynėjai kėlė klausimÄ dėl kaltinamųjų laikino sulaikymo teisėtumo, kreipdami dėmesį į tai, kad tuo metu nebuvo kaltinamiesiems iÅ¡aiÅ¡kintas laikino sulaikymo pagrindas ir abejodami tokio sulaikymo teisėtumo, ypatingai kaltinamojo K. B. atžvilgiu, kadangi jis jokios nusikalstamos veikos iki Å¡ioje byloje nagrinėjamo įvykio nebuvo padaręs. Vis dėlto, teismas atmesta tokias keliamas abejones, kadangi kaltinamieji, nesutikdami su policijos pareigÅ«nų veiksmais, galėjo savo galimai pažeistÄ teisę ginti teisinėmis priemonėmis, skųsdami policijos pareigÅ«nų veiksmus nustatyta tvarka, o ne prieÅ¡intis policijos pareigÅ«nui, naudodami fizinį smurtÄ ir nesunkiai bei nežymiai sutrikdydami jo sveikatÄ .Â

Taigi, teismas, remdamasis prieÅ¡ tai iÅ¡dėstytais duomenimis, konstatuoja, kad kaltinamojo K. B. veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 286 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtis ir kvalifikuoti teisingai, nes jis, panaudodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui (policijos pareigÅ«nui) atliekančiam savo tarnybines funkcijas ir nesunkiai jį sužalojo.

Tuo tarpu, kaltinamojo A. J. kaltę, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, patvirtina byloje iÅ¡tirtų ir teismo įvertintų įrodymų visuma, nors paties nukentėjusiojo A. G. kÅ«no kameros tiesiogiai neužfiksavo Å¡io kaltinamojo smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį. Nagrinėjamu atveju teismas vertina paties nukentėjusiojo A. G. parodymus, kurie dėl esminių bylos aplinkybių yra nuoseklÅ«s ir atitinka kitÄ byloje esančiÄ medžiagÄ , ir jis teismui parodė, kad K. B. įsodinus į policijos tarnybinį automobilį, pradėjo sulaikinėti kaltinamÄ jį A.

J., kuris grumtinių metu smÅ«giavo jam į deÅ¡inę alkÅ«nę ir vienu metu įsispyręs į automobilį ir nenorėdamas lipti į jį, griuvo nugara į jį (nukentėjusįjį), dėl ko norėdamas iÅ¡vengti pargriuvimo, nepatogiai pastatė kojÄ ir nikstelėjo nugarÄ , ko pasekoje pajuto labai didelį skausmÄ nugaros apatinėje dalyje. Tuo tarpu liudytoja apklausta policijos pareigÅ«nė S. Å . taip pat patvirtino dalį Å¡ių aplinkybių ir parodė, kad A. J. tuo metu pradėjo rėkti, bandė iÅ¡vaduoti draugÄ , nevykdė jų reikalavimų, įžeidinėjo juos, todėl nusprendė jį sulaikyti ir įsodinti į tarnybinio automobilio salonÄ , bet jis aktyviai prieÅ¡inosi, muistėsi, buvo įsirėmęs rankomis į tarnybinį automobilį, nors kokiu metu buvo sužalota nugara nukentėjusiajam –tiksliai nežino, nes nematė visų A.

G. veiksmų. Teismo posėdyje apžiÅ«rėtas 2022 m. vasario 25 d. vaizdo įraÅ¡as, užfiksuotas nukentėjusiojo A. G. kÅ«no kamera (t. 2, b. l. 37), patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis A. J. įvykio metu buvo agresyvus, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, akivaizdžiai buvo grumtinės tarp jo ir nukentėjusiojo, nes kamera intensyviai juda, vaizde matosi, kaip asmuo palinksta į priekį, juda į Å¡onus. Vis dėlto, 2022 m. vasario 25 d. vaizdo įraÅ¡as, užfiksuotas policijos pareigÅ«nės S. Å . kÅ«no kamera (t. 3, b. l. 151) yra vienas informatyviausių duomenų Å¡altinių apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį, kadangi jame aiÅ¡kiai matyti ne tik nukentėjusiojo A.

G. grumtinės su kaltinamuoju A. J., jam siekiant uždėti atrankius, bet ir aiÅ¡kiai matyti net keli atvejai, kai Å¡is kaltinamasis, jėga sodinamas į tarnybinį automobilį, kojomis buvo įsispyręs į tarnybinio automobilio slenkstį ir nuo jo atsispiria atgal, nukentėjusįjį priversdamas žengti atgal, ir tokiu bÅ«du prieÅ¡indamas priverstiniam įsodinimui. Be to, teismas vertina ir byloje esančiÄ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022 m. liepos 20 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. pG 735/2022 (05), kurioje aiÅ¡kiai nurodyta, kad nugaros raumenų ir raiščių patempimas nukentėjusiajam A.

G. galėjo bÅ«ti padarytas keliant A. J. už kojos į automobilį, kai Å¡is nugara griuvo į A. G. ir jis norėdamas iÅ¡vengti pargriuvimo, nepatogiai atgal padėjo deÅ¡inę kojÄ . Tuo tarpu deÅ¡inės alkÅ«nės minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imas galėjo bÅ«ti padarytas vieno-dviejų smÅ«gių pasekoje. Å iÄ specialisto iÅ¡vadÄ patvirtino teismo posėdyje ir jÄ pateikę teismo medicinos ekspertas G. S., pažymėdamas, kad nugaros raumenų raiščių patempimas nukentėjusiajam galėjo atsirasti dėl nepatogios padėties, keliant svorį, t. y. kaip Å¡iuo atveju keliant asmenį į automobilį, buvęs nepatogus atsilenkimas atgal, o tuo tarpu nustatytų tarpslankstelinių diskų žiedų plyÅ¡imai galėjo atsirasti dėl staigaus, nepatogaus lankstymosi, todėl stumiant asmenį iÅ¡ nugaros į automobilį, jei tas veiksmas vyko nepatogiose padėtyse, judant, kraipantis.

O iš medicininio išrašo matyti, kad nukentėjusysis A. G. į VšĮ Rokiškio rajono ligoninę atvyko 2022 m. vasario 25 d., 20.20 val., t. y. praėjusi mažiau nei trims valandoms po įvykio, iš karto pabaigus eiti darbines pareigas (t. 1, b. l. 151), o iš UAB „Ginmedika“ neturi duomenų, kad A. G. iki 2022 m. vasario 25 d. būtų kreipęsis dėl uodegikaulio lūžio, nugaros raumenų ir raiščių patempimo, dešinės blauzdos, dešinės alkūnės minkštųjų audinių sumušimo neturi (t. 1, b. l. 167).

Taigi, teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusio A. G. parodymais, nes jie iÅ¡ esmės sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, patartais prieÅ¡ tai, vieni kitus papildo ir neprieÅ¡tarauja nei raÅ¡ytinei, nei vaizdinei bylos medžiagai. Dėl to, teismas Å¡iais įrodymais remiasi, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį kaltinamojo A. J. atžvilgiu.

Å iuo atveju pažymėtina, kad BK 286 straipsnio prasme pasiprieÅ¡inimas yra traktuojamas ganėtinai plačiai, t. y. pasiprieÅ¡inimas gali pasireikÅ¡ti valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo subjekto muÅ¡imu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smÅ«giais rankomis ir rankine, draskymusi, smÅ«giavimu taburete, nors smÅ«gio buvo iÅ¡vengta, dÅ«rimu peiliu, Å¡aunamojo ginklo panaudojimu prieÅ¡ jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-246-942/2020 ir kt.). Dėl to, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamojo A. J. atlikti veiksmai, kai jis prieÅ¡indamasis jo įlaipinimui į tarnybinį automobilį, kojomis įsispyrė į automobilį ir staigiu judesiu griuvo visu kÅ«nu ant nukentėjusiojo, taip privesdamas nukentėjusįjį atlikti nugarai pavojingus judesius atgal, laikytinas pasiprieÅ¡inimu smurtu BK 286 straipsnio prasme, juolab kai tokie veiksmai sukėlė nukentėjusiajam netgi nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Tuo tarpu pats kaltinamasis A. J. teismui taip pat patvirtino dalį šių reikšmingų kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių, parodydamas, kad jį kokius 2-4 kartus bandė jėga įsodinti į policijos tarnybinį automobilį, bet jis nesileido, t. y. įsispyrė į automobilį, rėkavo, nedavė rankos suimti. Nors kaltinamasis neigė smurtavęs ir, kaip kaltinime nurodyta, priešindamasis jo įlaipinimui į tarnybinį automobilį, kojomis įsispyręs į automobilį, staigiu judesiu tyčia griuvęs visu kūnu ant nukentėjusiojo, kas buvo priežastis atsirasti nesunkiam sveikatos sutrikdymui.

Tačiau pats kaltinamasis teismui patvirtino, kad jis lanko sunkiÄ jÄ atletikÄ , dėl ko pareigÅ«nui nebuvo galimybių jį įveikti, o iÅ¡ to galima spręsti, kad kaltinamasis pasitikėjo savo fizinėmis jėgomis ir suprato, kad gali naudoti didelę fizinę jėgÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, juolab jis pats buvo iÅ¡gėręs ir jo girtumas siekė beveik vidutinį girtumÄ laipsnį (1,49 promilių girtumas) (t. 2, b. l. 38-41), kas tik patvirtina, kad nepilnametis asmuo, esantis sportiÅ¡kas, turintis nemažai fizinės jėgos, esantis beveik vidutinio girtumo laipsnkio, bÅ«damas labai agresyvus, ne tik galėjo neadekvačiai reaguoti į susidariusiÄ situacijÄ , tinkamai neįvertinti visų situacijos aplinkybių, bet ir efektyviai pasiprieÅ¡inti policijos pareigÅ«nui, kryptingai naudojant dideles fizine jėga grindžiamus smurtinius veiksmus.

Be to, Å¡ias aplinkybes gretinant su kitais prieÅ¡ tai aptartais bylos duomenimis, kurie aiÅ¡kiai patvirtina visÄ tuo metu susidariusiÄ palankiÄ tam situacijÄ kaltinime nurodytiems Å¡io kaltinamojo smurtiniams veiksmams realizuoti, juolab kai dalis tokių smurtinių veiksmų yra objektyviai užfiksuot vaizdinėje medžiagoje. Aukščiau aptartų įrodymų visuma, paties kaltinamojo A. J. paaiÅ¡kinimai, įvykio situacija ir nukentėjusiojo sužalojimo padarymo mechanizmas, patvirtina, kad kaltinamasis smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, fiziÅ¡kai pajėgus tai padaryti, bÅ«damas agresyvus, kai kojomis įsispyręs į automobilį, staigiu judesiu tyčia griuvo visu kÅ«nu ant nukentėjusiojo, taip privesdamas nukentėjusįjį atlikti nugarai pavojingus judesius atgal, objektyviai suvokė, kad padarys jam vienokį ar kitokį sveikatos sutrikdymÄ ir tokių padarinių siekė, jį tenkino bet kokie kilsiantys padariniai, taigi, jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Taigi, teismas kaltinamojo A.

J. paaiÅ¡kinimus parodymus vertina, kaip jo gynybinę pozicijÄ ir siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

Taigi, teismas, remdamasis prieÅ¡ tai iÅ¡dėstytais duomenimis, konstatuoja, kad kaltinamojo A. J. veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir BK 286 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtis ir kvalifikuoti teisingai, nes jis, panaudodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui (policijos pareigÅ«nui) atliekančiam savo tarnybines funkcijas ir nesunkiai jį sužalojo.

Be to, teismas plačiau pasisako ir dėl kaltinime nurodyto abiejų kaltinamųjų bendrininkavimo, darant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad BK bendrininkavimas apibrėžiamas kaip tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo bÅ«tinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Pagal teismų praktikÄ bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais, pavyzdžiui, gestu, mimika ir pan. (kasacinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-697/2017). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes; apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ .

Taigi, remiantis tuo, matyti, kad bendrininkavimo pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ konstatavimui bÅ«tina nustatyti ne tik objektyviuosius bendrininkavimo požymius, bet ir subjektyviuosius jo požymius, o tokių požymių visumos, teismo vertinimu, iÅ¡analizavus bylos duomenis, nenustatyta. Vertintina tai, kad abiejų kaltinamųjų paaiÅ¡kinimuose nėra matyti, kad jie bÅ«tų buvę susitarę veikti bendrai ar konkliudentiniais veiksmais vėliau atsiradęs įvykio vietoje kaltinamasis A. J. bÅ«tų prisijungęs prie kito kaltinamojo neteisėtų veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį.

Netgi prieÅ¡ingai – kaltinamasis A. J. teismui nurodė, kad puolė aiÅ¡kintis žodžiais su pareigÅ«nais tik po to, kai pamatė, kaip sulaiko kitÄ kaltinamÄ jį. Be to, tiek nukentėjusysis A. G., tiek liudytoja S. Å . teismui patvirtino tokiÄ pačiÄ Ä¯vykių sekÄ , kad tik įsodinus, kaltinamÄ jį K. B. į tarnybinį automobilį, buvo sulaikomas A. J., kuomet jis grumtinių metu ir panaudojo smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį. Å iÄ Ä¯vykių sekÄ galima matyti ir iÅ¡ teismo posėdžio metu apžiÅ«rėtų 2022 m. vasario 25 d. vaizdo įrašų, užfiksuotų nukentėjusiojo A.

G. ir liudytojos S. Å . kÅ«no kameromis (t. 2, b. l. 37; t. 3, b. l. 151), t. y. kaltinamasis A. J., prieÅ¡ uždarant kaltinamÄ jį K. B. į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerÄ , buvo priėjęs prie policijos pareigÅ«nų tik aiÅ¡kintis jo draugo sulaikymo aplinkybių, o smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį A. G. pradėjo vėliau, kai uždarius kitÄ kaltinamÄ jį tarnybiniame automobilyje, buvo imtasi jo paties sulaikymo. Teismas kreipia dėmesį į tai, kad prieÅ¡ tai aptarti bylos duomenys aiÅ¡kiai patvirtina, kad kaltinamasis K.

B. atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo A. G. atžvilgiu dar iki šį kaltinamÄ jį atvedus prie tarnybinio automobilio, o kaltinamasis A. J., kaip prieÅ¡ tai nustatyta bylos duomenimis, pradėjo smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį vėlesniu momentu, kai jis buvo sulaikomas ir po to jėga bandoma įsodinti į tarnybinį automobilį. Taigi, ne tik bylos duomenys, bet ir jų pagrindu nustatyta kaltinamųjų atliktų nusikalstamų veikų seka nepagrindžia nei bendrininkavimo objektyvių, nei subjektyviųjų požymių buvimo, kad galima bÅ«tų laikyti kaltinime nurodytus kaltinamųjų atliktus veiksmus, kaip tyčinį bendrÄ dviejų tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimÄ , darant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Dėl, teismas priima sprendimÄ tikslinti kaltinimÄ ir Å¡alinti iÅ¡ jo aplinkybes, susijusias su bendrininkavimu, kaip neįrodytas.

Taip pat teismas priima sprendimÄ patikslinti kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo vietÄ , kadangi kaltinime nurodytas adresas – (duomenys neskelbtini), yra netikslus, kadangi liudytoja E. S. aiÅ¡kiai įvardino, kad Å¡ios veikos padarytos prie jos namų, adresu – (duomenys neskelbtini), taip pat ir 2022 m. vasario 27 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole taip pat nurodytas Å¡is adresas. Dėl to, teismas, įvertinęs tai, kad minėtais adresais esantys daugiabučiai namai yra vienas Å¡alia kito, o nusikalstamos veikos padarytos Å¡alia jų, priima sprendimÄ patikslinti šį adresÄ , nurodant, kad aptariamų veikų padarymo vieta yra prie daugiabučio namo, adresu – Paulius Å irvio g. 11, RokiÅ¡kis, ir tai nelaikytina kaltinime nurodytų veikų faktinės aplinkybės pakeitimu iÅ¡ esmės skirtingomis (BPK 256 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamosios atsakomybės taikymo motyvai

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamųjų asmenybes, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamųjų K. B. ir A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jÄ sunkina tai, kad inkriminuoti nusikaltimai daryti, kaltinamiesiems esant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo Å¡ių veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Sprendžiant kaltinamųjų K. B. ir A. J. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ ir parenkant jiems skirtinų bausmių rūšį ir dydžius už jų padarytus nusikaltimus, teismas vertina tai, kad kiekvienas jų idealiÄ ja nusikaltimų sutaptimi padarė po du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, o vienas – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamieji nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teisti ir tuo metu nusikalto pirmÄ kartÄ , nors Å¡iuo metu kiekvienas jų turi po vienÄ galiojantį teistumÄ , jų atžvilgiu nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Taip pat teismas vertina ir tai, kad kaltinamieji yra nuolat baudžiami administracine tvarka už įvairius nusižengimus, turi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų (kaltinamasis A. J. – tik vienÄ tokiÄ nuobaudÄ ), taip pat nėra duomenų, kad kaltinamieji bÅ«tų gydyti nuo priklausomybės ligų ar bÅ«tų psichiatrinio gydymo įskaitoje. Be to, nepilnametis kaltinamasis K. B. Å¡iuo metu mokosi, o kitas kaltinamasis A. J. – nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje.

Kadangi už BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytÄ kvalifikuotÄ nesunkaus sveikatos sutrikdymÄ numatyta vienintelė galima terminuoto laisvės atėmimo bausmė, teismas priima sprendimÄ Å¡iems kaltinamiesiems skirti Å¡ias vieninteles galimas bausmes už tokio nusikaltimo padarymÄ . Tuo tarpu dėl bausmės skyrimo už BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstoms veikos padarymÄ , vertintina tai, kad kaltinamieji nėra iÅ¡reiÅ¡kę sutikimo dirbti viešųjų darbų, jų finansinė padėtis bei priteisti civiliniai ieÅ¡kiniai neleidžia jiems sumokėti galimos piniginės bausmės, juolab atsižvelgus ir už kitÄ nusikaltimÄ skirtinas bausmes, teismas priima sprendimÄ kaltinamiesiems ir už BK 286 straipsnyje numatytų nusikalstų veikų padarymÄ skirti taip pat po laisvės atėmimo bausmes.

Taigi, teismas, vadovaudamasis bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 80, 91 straipsniuose, ir atsižvelgęs į vienÄ kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, į tai, kad kaltinamieji nusikalto pirmÄ kartÄ , bÅ«dami dar jauno amžiaus bei kitas prieÅ¡ tai įvardintas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, iÅ¡dėstytas prieÅ¡ tai, skirtinų laisvės atėmimo bausmių trukmės kaltinamiesiems nustatytinos mažesnės nei Å¡ių bausmių nepilnamečiams vidurkiai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kaltinamiesiems už atskirus nusikalstamus paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos, apėmimo būdu, kadangi jos padarytos idealia nusikalstamų veikų sutaptimi.

Atsižvelgus į tai, kad abu kaltinamieji nusikalto pirmÄ kartÄ , bÅ«dami dar nepilnamečiai, o kaltinamasis K. B. dar ir Å¡iuo metu yra nepilnametis, nors kaltinamieji nėra charakterizuojami itin teigiamai, tačiau vertintina ir tai, kad kaltinamasis A. J. iki Å¡iol sėkmingai laikosi teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygų, o kaltinamasis K. B. sėkmingai vykdo paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę, kas objektyviai pagrindžia, kad bausmės tikslai abiejų kaltinamųjų atžvilgiu dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju abiem kaltinamiesiems yra pagrindas taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymÄ atidėti vidutiniams įstatymo numatytam terminui (BK 92 straipsnio 2 dalis). Taip pat kaltinamiesiems skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės, numatytos BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose, kurios, teismo vertinimu, gali padėti kaltinamiesiems pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ bei elgesį, taip pat sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. BÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies bei dydžio bausmės, atidedant jų vykdymÄ ir skiriant konkrečias auklėjimo poveikio priemones su įpareigojimais bei draudimu, pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys kaltinamuosius nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamiesiems nevykdant teismo jam skirtų auklėjamojo poveikio priemonių, pažeidžiant bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas, jie bet kada galės bÅ«ti pasiųsti atlikti realios laisvės atėmimo bausmės.

Kaltinamasis K. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas nuo 2022 m. vasario 25 d., 17.50 val. iki 2022 m. vasario 27 d., 11.59 val. (2 paros) (t.3, b. l. 1-4), o kaltinamasis A. J. sulaikytas nuo 2022 m. vasario 25 d., 17.50 val. iki 2022 m. vasario 27 d., 12.21 val. (2 paros) (t. 2, b. l. 135-138), todėl Å¡is jų laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į jiems paskirtÄ bausmę (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Kadangi Å¡ioje baudžiamojoje byloje kaltinamieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė iki ankstesnių jų atžvilgiu priimtų teismo nuosprendžių, tai BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu Å¡iuo teismo nuosprendžiu K. B. paskirta galutinė bausmė subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. kovo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, o Å¡iuo teismo nuosprendžiu A. J. paskirta galutinė bausmė subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, abiem kaltinamiesiems taikant jiems palankesnį dalinį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ .

Civilinių ieškinių išsprendimo motyvai

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.Â

Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 85,28 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (t. 3, b. l. 44-45). Tuo tarpu civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė 1083,82 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai, susijusiai su ligos išmokų mokėjimu nukentėjusiajam jo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 25 d. iki 2022 m. kovo 31 d., atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (t. 3, b. l. 50). Šiuos pareikštus civilinius ieškinius institucijos grindžia pridėtais rašytiniais duomenimis. Įvertinus tai, kad nukentėjusiajam A. G. padaryti sužalojimai yra tiesiogiai susiję su abiejų kaltinamųjų K. B. ir A. J. tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurių padarymu yra pripažinti kaltais šioje nagrinėjamoje byloje, ir šie institucijų pareikšti ieškiniai yra pagrįsti konkrečiais rašytiniais duomenimis, juolab patys kaltinamieji neginčijo šių reikalavimų pagrįstumo, nesutikdami juos atlyginti tik, nepripažindami savo kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo, todėl šių institucijų pateikti civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai, priteisiant atitinkamas sumas iš solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Tuo tarpu nukentėjusysis A. G. yra pareiÅ¡kęs patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o teismo iÅ¡ kaltinamųjų solidariai priteisti 6000 Eur sumÄ jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, taip pat praÅ¡oma priteisti ir 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistas sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. Patikslintas civilinis ieÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad kaltinamųjų smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas ilgalaikis fizinis skausmas, nesunkiai sutrikdyta jo sveikata.

Dėl patirtų sužalojimų jis ilgÄ laikÄ negalėjo dirbti, nors nuo įvykio praėjo beveik metai, iki Å¡iol jaučia skausmus nugaros srityje, negali ilgai sėdėti automobilyje, nieko sunkaus pakelti, turi save riboti, negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, dirbti fizinio darbo, vartoja nuskausminamuosius vaistus. Be to, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus, bendravimo bei darbo apribojimus, iki Å¡iol iÅ¡gyvena ir dėl liekamųjų sužalojimo padarinių, kurie gali turėti įtakos jo sveikatai ir net galimybei dirbti Vidaus reikalų sistemoje ir Å¡iuo metu atlikdamas jaučia nerimÄ ir kaskart iÅ¡gyvena, dėl to, kad vėl gali bÅ«ti sužalotas, taip pat jis iÅ¡gyvena dėl jo, kaip policijos pareigÅ«no vieÅ¡o pažeminimo.

Dėl to, įvertinus jo patirtų sužalojimų pobÅ«dį, nepatogumus, fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukeltas ilgalaikes pasekmes sveikatai, kuriuos sÄ lygojo tyčiniai kaltinamųjų veiksmai, bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji jį sužalojo tyčia, duomenų apie sudėtingÄ jų turtinę padėtį nėra – praÅ¡o teismo priteisti 6000 Eur sumÄ jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, juolab įvertinus ir tai, kad kaltinamieji neatsiprašė jo, žalos neatlygino, kas parodo visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymÄ , pagarbos aplinkiniams nebuvimÄ ir iki galo nesuvokimÄ padarytų veikų pavojingumo ir savo nusikalstamais veiksmais padalytos žalos (t. 3, b. l. 133-137).

Tuo tarpu teismo posėdyje nukentėjusysis patikslintÄ teismo posėdyje pareikÅ¡tÄ patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį palaikė ir dar pažymėjo, kad jam padarytas neatstatomas stuburo sužalojimas, visÄ gyvenimÄ jis jaus skausmÄ , negalės sunkiai kelti daiktų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalÄ : neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais bÅ«dais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neigiamas fizinis poveikis, pasireiÅ¡kęs kÅ«no sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių iÅ¡gyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvÅ«s, ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalÄ . Å iuo atveju nukentėjusysis A. G., patyręs ne vienÄ fizinį poveikį, po kurių jam buvo konstatuoti ne tik nežymÅ«s sveikatos sutrikdymo atvejai, bet ir nesunkÅ«s sveikatos sutrikimo atvejai, taip pat patyrė ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, kurie taip pat turi bÅ«ti vertinami, nustatant padarytos neturtinės žalos dydį.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nagrinėjamoje byloje, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam A. G. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nugaros srityje, o kaltinamųjų smurtiniais veiksmais buvo padaryti dar ir deÅ¡inės alkÅ«nės ir deÅ¡inio kelio minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imai, kurie priskirtini nežymiam sveikatos sutrikdymui. Kaip nurodyta patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje, dėl padarytų fizinių sužalojimų sveikatai nukentėjusysis jautė ilgalaikį fizinį skausmÄ , nepatogumus kasdieniniame gyvenime gydymosi proceso metu ir buvusių sužalojimų pasekmes jaučia iki Å¡iol, nes vartoja nuskausminamuosius vaistus, negali kelti sunkių daiktų, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimų, taip pat ieÅ¡kinyje nurodyti nukentėjusiojo iÅ¡gyvenimai dėl liekamųjų sužalojimų padarinių bei galimybės toliau eiti policijos pareigÅ«no pareigas.

Vis dėlto, teismas kreipia dėmesį į tai, kad vertinant patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytus nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, reikalinga atsižvelgti į paties nukentėjusiojo einamų pareigų pobÅ«dį ir atliekamas darbines funkcijas, kurios savaime yra neatsiejamai susiję situacijomis, kaip ir nagrinėjamoje byloje, kas objektyviai pagrindžia Å¡io asmens bÅ«tinÄ fizinį ir psichinį pasirengimÄ tam. Be to, kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteistina suma yra kiek mažesnė ir siekia iki 2800 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019 ir kt.). Atsižvelgdamas į visas Å¡ias aplinkybes, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobÅ«dį, skaičių ir lokalizacijÄ jo kÅ«ne, kuri yra svarbi darbinėje veikloje ir apskritai vaikščiojimui, liekamuosius sužalojimo reiÅ¡kinius, į nukentėjusiojo einamų pareigų pobÅ«dį (privalomÄ fizinį ir psichinį pasirengimÄ eiti Å¡ias pareigas), į teismų praktikÄ bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, taip pat įvertinus kaltinamųjų tyčinę kaltę, pasireiÅ¡kusiÄ smurtiniais veiksmais, bei jų sunkiÄ turtinę padėtį, t. y. kaltinamasis K.

B. yra nepilnametis, o A. J. jaunas asmuo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nėra duomenų apie Å¡ių asmenų turimÄ kokį tai turtÄ , priteistos ir kitos sumos turtinei žalai atlyginti bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas mano, kad yra pagrindas nukentėjusiojo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos tenkinti iÅ¡ dalies ir praÅ¡omÄ priteisti sumÄ sumažinti perpus iki 3000 Eur ir Å¡iÄ sumÄ nukentėjusiojo naudai priteisti solidariai iÅ¡ kaltinamųjų K.

B. ir A. J.. Teismo vertinimu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansÄ tarp padarytų nusikalstamų veikų ir nukentėjusiajam veikomis sukeltų padarinių.

Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 yra iÅ¡aiÅ¡kina, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palÅ«kanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Toje pačioje kasacinėje nutartyje nurodyta, jog teismai CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palÅ«kanas gali priteisti nuo momento, kuris negali bÅ«ti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Remiantis tuo, teismas priima sprendimÄ tenkinti ir antrÄ jį nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ solidariai iÅ¡ abiejų kaltinamųjų priteisti 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko priteistos žalos atlyginimo.

Kadangi Å¡iÄ turtinę žalÄ padaręs kaltinamasis K. B. vis dar yra nepilnametis, todėl nurodytina, kad jam neturint turto ar savarankiÅ¡kų pajamų, visos minėtos piniginės sumos priteistinos subsidariai iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ â€“ tėvų J. G. ir M. B., bei nurodant, kad pareiga atlyginti turtinę žalÄ iÅ¡lieka, iki kol Å¡is kaltinamasis sulauks pilnametystės, taip pat kai jis prieÅ¡ pilnametystę įgis turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (CK6.276 straipsnio 3 dalis).

Kiti procesiniai bylos klausimai

Kaltinamiesiems ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (t. 2, b. l. 140-142; t. 3, b. l. 5-7), paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Proceso iÅ¡laidas Å¡ioje byloje sudarė proceso dalyvių iÅ¡kvietimas į teisiamÄ jį posėdį – 86,32 Eur. Å ios iÅ¡laidos laikytinos proceso iÅ¡laidomis ir turėtų bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ kaltinamųjų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamieji veikų padarymo metu buvo nepilnamečiai, o vienas jų dar ir Å¡iuo metu yra nepilnametis, jie yra nedirbantys, nėra duomenų apie turimÄ kokį tai turtÄ ar gaunamas pajamas, jiems taip pat priteista atlyginti didelę turtinę ir neturtinę žalÄ , t. y. jų finansinė padėtis yra sunki, todėl Å¡ių proceso iÅ¡laidų teismas nusprendžia iÅ¡ kaltinamųjų nepriteisti (BPK 105 straipsnio 5 dalis).

Tuo tarpu nukentėjusiojo A. G. atstovė advokatė K. R. teismui pateikė 2023 m. sausio 26 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 15, 2023 m. sausio 26 d. pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 1146324, 2023 m. balandžio 11 d. pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 1146334, kurie patvirtina, kad nukentėjusysis sumokėjo 700 Eur už teisinę advokatės pagalbÄ , t. y. už konsultavimÄ , susipažinimÄ su bylos medžiaga, patikslinto civilinio ieÅ¡kinio rengimÄ , pasirengimÄ bylos nagrinėjimui ir atstovavimÄ teisme, ko pagrindu nukentėjusiojo atstovė prašė teismo Å¡ias sumas kaip proceso iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ kaltinamųjų (t. 4, b. l. 25-27).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo iÅ¡laidos advokatui buvo pagrįstos bÅ«tinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimÄ baudžiamosios bylos nagrinėjime, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, byla nagrinėta bendra tvarka, neatliekant sutrumpinto įrodymų tyrimo. Teismas pažymi, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, tai yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-628/2020 ir joje nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamojo byloje teismas, spręsdamas dėl praÅ¡omų procesinių iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo, vertina padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir sunkumÄ , faktinį ir teisinį bylos sudėtingumÄ bei jos apimtį (4 bylos tomai), bylos nagrinėjimo trukmę (byla iÅ¡nagrinėta per 5 teismo posėdžius), atliekant įrodymų tyrimÄ , patenkinto ieÅ¡kinio dalį.

Dėl to, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo iÅ¡laidos advokatui buvo pagrįstos bÅ«tinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimÄ , nagrinėjant bylÄ teisme, todėl atsižvelgiant taip pat ir į teismų praktikÄ dėl proceso iÅ¡laidų dydžio priteisimo, teismas sprendžia, kad Å¡ioje konkrečioje byloje nukentėjusiajam priteistina visa jo nurodoma proceso iÅ¡laidų suma – 700 Eur, todėl iÅ¡ kiekvieno kaltinamojo priteistina po 350 Eur sumÄ Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimui nukentėjusiajam (BPK 105 straipsnio 3 dalis).

Kadangi kaltinamasis K. B. vis dar yra nepilnametis, todėl nurodytina, kad jam neturint turto ar savarankiÅ¡kų pajamų, nustatytina, kad Å¡io kaltinamojo atstovai pagal įstatymÄ J. G. ir M. B. turi pareigÄ Â subsidiariai atlyginti nukentėjusiajam priteistas proceso iÅ¡laidas tik iki tol, kol Å¡is kaltinamasis sulauks pilnametystės, taip pat kai jis prieÅ¡ pilnametystę įgis turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka Å¡ios iÅ¡laidoms atlyginti (CK 6.276 straipsnio 3 dalis).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 286 straipsnyje, ir skirti jam tokias bausmes:

- už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, padarymÄ â€“ laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- už nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, padarymÄ â€“ laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir K. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, K. B. paskirtÄ bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. kovo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausme, prie Å¡iuo teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalį ir K. B. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, į bausmės laikÄ Ä¯skaitant bausmės dalį, atliktÄ pagal Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. kovo 1 d. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ .

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į K. B. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2022 m. vasario 25 d., 17.50 val. iki 2022 m. vasario 27 d., 11.59 val. (2 paras) ir laikyti, kad jis yra atlikęs 2 (dvi) dienas paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, K. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams ir taikyti Å¡ias auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimÄ ir elgesio apribojimÄ 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį: 1) bÅ«ti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., 2) mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) be Å¡ios priemonės vykdymo kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 4) draudžiama vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 286 straipsnyje, ir skirti jam tokias bausmes:

- už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, padarymÄ â€“ laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- už nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, padarymÄ â€“ laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir A. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, A. J. paskirtÄ bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausme, prie Å¡iuo teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir A. J. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. J. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2022 m. vasario 25 d., 17.50 val. iki 2022 m. vasario 27 d., 12.21 val. (2 paras) ir laikyti, kad jis yra atlikęs 2 (dvi) dienas paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dviem) metams ir taikyti Å¡ias auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimÄ ir elgesio apribojimÄ 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį: 1) bÅ«ti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., 2) mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) be Å¡ios priemonės vykdymo kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 4) uždraudžiant vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieÅ¡kovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti solidariai iÅ¡ K. B. ir A. J., o K. B. neturint turto ir pajamų – subsidiariai iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ J. G. ir M. B., privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 85,28 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus 28 ct) turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieÅ¡kovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti solidariai iÅ¡ kaltinamųjų K. B. ir A. J., o K. B. neturint turto ir pajamų – subsidiariai iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ J. G. ir M. B., valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 1083,82 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris eurus 82 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. G. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir jo naudai priteisti solidariai iÅ¡ kaltinamųjų K. B. ir A. J., o K. B. neturint turto ir pajamų – subsidiariai iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ J. G. ir M. B., 3000,00 Eur (tris tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos ieÅ¡kinio sumos už laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo naudai.

Priteisti nukentėjusiojo A. G. naudai iš kiekvieno kaltinamojo K. B. ir A. J. po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

Nustatyti, kad K. B. atstovų pagal įstatymÄ J. G. ir M. B. pareiga subsidiariai atlyginti nukentėjusiajam priteistÄ turtinę žalÄ ir proceso iÅ¡laidas pasibaigia, kai K. B. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Kaltinamiesiems K. B. ir A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinius pasižadėjimus neiÅ¡vykti – panaikinti nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėjas Giedrius Nemeikšis