2021-06-23 Nr. AB-13429-3-61-3-03173-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-338-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03173-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018 m. birželio 22 d. atvyko į Vilniaus PN ir buvo paskirtas į karantino tipo patalpą. 2018 m. birželio 28 d. buvo paskirtas gyventi į 1 gyvenamojo korpuso 4 būrio 307 gyvenamąją patalpą (sekciją), kuri yra penkiavietė. Šioje patalpoje buvo 2 dviaukštės lovos, 1 vieno aukšto lova, spinta, stalas, 3 kėdės ir 4 geležinės spintelės. Visa tai užėmė didžiąją dalį gyvenamojo ploto. Tualetas buvo bendras, jame įrengtos 5 kabinos be unitazų. Ventiliacijos tualete nebuvo, todėl sklido blogas kvapas. Nors pareiškėjas prašė pagerinti gyvenimo sąlygas, įsidarbino 2018 m. liepos mėn. pabaigoje kirpėju ir buvo perkeltas į 1 būrio sekciją 101, tačiau gyvenimo sąlygos nepasikeitė. Gyvenimo sąlygas blogino ir tai, kad ant visų 1 korpuso langų buvo įrengtos tankaus tinklo grotos, todėl į patalpas sunkiai patekdavo natūrali šviesa. Esant apsiniaukusiam orui, patalpose buvo būtinas apšvietimas. Tokio tipo grotos Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo nuimtos dėl to, kad trukdė patekti natūraliai šviesai į patalpą. Be to, šios grotos buvo cinkuotos ir dėl to kenksmingos sveikatai. Skųstis dėl kalinimo sąlygų nebuvo prasmės, kadangi Vilniaus PN administracija į nusiskundimus nereagavo. Jam buvo ribojami pasimatymai. Pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant minimalią gyvenamojo ploto normą, taip pažeidžiant ir Europos teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią vienam asmeniui privataus minimalaus gyvenamojo ploto turi būti ne mažiau 3 m2, neįskaitant baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto. Vilniaus PN nesilaikė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnyje įtvirtinto nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principo. Nors pareiškėjas 2019 m. liepos 30 d. kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su prašymu leisti persikelti gulėti į pirmąjį dviaukštės lovos aukštą, kaip turinčiam pirmenybę, išėjus kitam nuteistajam į laisvę, Vilniaus PN administracija prašymo netenkino, į šią vietą perkėlė kitą nuteistąjį. Teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų nesudarymas (atitinkamo gyvenamojo ploto nesuteikimas, Konvencijos nepaisymas ir netinkamas pareigūnų elgesys) Vilniaus PN pareiškėjui tiesiogiai lėmė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus.

3. Atsikirtime į Vilniaus PN atsiliepimą pareiškėjas su Vilniaus PN atsiliepimu nesutiko. Atsikirtime pareiškėjas nurodo tas pačias reikšmingas aplinkybes, kuras nurodė ir skunde. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus PN atsiliepime remiamasi tik nacionaline teise, nors Vilniaus PN galioja ir tarptautinės teisės reikalavimai. Pažymėjo, kad teismui pateiktos nuotraukos neatitinka pareiškėjo situacijos, nes pareiškėjas antro aukšto tualetais nesinaudojo. Nurodė, kad ne kartą dėl perdėto streso ir dvasinių išgyvenimų pirko vaistus „Neorobinas“, gėrė nuskausminamuosius dėl nugaros skausmų, kurie kilo dėl to, kad pareiškėjas turėjo lipti į antrame aukšte esančią lovą. Nurodė, kad nors pareiškėjas pateikė prašymą įsigyti vaistų anksčiau nei kiti Vilniaus PN gyventojai, tačiau vaistus gavo vėliau už juos.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, jam buvo užtikrintas vienam asmeniui turinti tekti minimali gyvenamojo ploto norma. Gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjui teko gyventi, vienu metu buvo laikoma ne daugiau asmenų negu yra miegamųjų vietų. Kiekvieno būrio gyvenamojoje patalpoje yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė-poilsio kambarys. Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje.

Vilniaus PN teritorijoje yra įrengtos krepšinio aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. 1 gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 (du) sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų). 1 korpuse kiekviename aukšte įrengti sanitariniai mazgai yra identiški (kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas).

Tai atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolatos tvarkomi kiekviename būryje dirbančių tvarkinių. Teisės aktai nenumato, kad tarp pisuarų turi būti įrengtos pertvaros. Laivės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose reglamentuota, jog sanitariniuose mazguose gali būti įrengti tiek sėdimi, tiek tupimi klozetai. Vilniaus PN esantiems paprastosios grupės nuteistiesiems kasdien pasivaikščioti skirta 4 val., t. y. net daugiau negu numatyta BVK. Vilniaus PN sudarytas pasivaikščiojimų grafikas, įrengtas erdvus, tvarkingas kiemas su sporto inventoriumi.

Nustatytas bausmės atlikimo režimas, tame tarpe 1 gyvenamajame korpuse gyvenančių nuteistųjų pasivaikščiojimų grafikas. 1 gyvenamojo korpuso 1 nuteistųjų būryje gyvena Vilniaus PN valgykloje bei ūkiniame aptarnavime dirbantys nuteistieji. 1 būrio nuteistieji pasivaikščioti turi teisę pagal pasivaikščiojimų grafiką dirbantiems nuteistiesiems. Atsižvelgiant į šių nuteistųjų darbo pobūdį, jiems tenka nuolat judėti pataisos įstaigos teritorijoje, todėl jie į lauką, vykdydami savo darbo funkcijas, dienos metu išeiti gali bet kada.

Visos Vilniaus PN gyvenamosios patalpos įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Visose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpų langai iš lauko yra apsaugoti grotomis, nes taip siekiama, kad į Vilniaus PN nepatektų draudžiamų daiktų bei užtikrinant nuteistųjų saugumą.

Pareiškėjo skundo argumentai bei dėl to kilusios neturtinės žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Vilniaus PN neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, atvirkščiai buvo laikomasi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Vertindamas skundo argumentus dėl gyvenamojo ploto pažeidimo, teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 7-287 „Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“ buvo perkeltas iš 4 nuteistųjų būrio bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 307 (plotas 15,48 m2, įrengtos 5 miegamosios vietos) į 1 nuteistųjų būrio bendrabučio tipo patalpą Nr. 101 (plotas 15,51 m2, įrengtos 5 miegamosios vietos). Kad buvo laikomas patalpose, kurios buvo skirtos 5 asmenims, nurodė ir pareiškėjas. Vadovaudamasis tuo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktu, kuriame nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 m2 pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose, teismas pripažino, kad ginčo laikotarpiu vienam nuteistajam tenkantis plotas visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus. Vertindamas aplinkybę, kad pareiškėjas buvo laikomas ir karantino tipo patalpose, teismas pažymėjo, kad karantino patalpoje asmuo būna labai trumpai, t. y. iki bus atliktas sveikatos patikrinimas ir bus organizuotas pokalbis su psichologinės tarnybos, socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Tai, teismo vertinimu, negali sukelti ilgalaikių neigiamų pasekmių ir žymiai paveikti asmens sveikatą ar turėti kitokių sunkių padarinių. Teismas pareiškėjo argumentus, kad į minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą neturi būti įskaičiuojamas sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas, įvertino kritiškai. Pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Teismas nenustatė, kad yra pagrindas iš gyvenamosios patalpos ploto atimti sanitarinio mazgo užimamą plotą, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį Vilniaus PN bendrabučių tipo patalpoje plotą. Todėl teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl ploto trūkumo atmetė.

7. Vertindamas skundo argumentus dėl apšvietimo ir grotų ant langų, teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės) 11.5 punktą, lengvajai ir paprastajai grupei priskirtuose gyvenamuosiuose kambariuose turi būti skaidraus stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Nesant galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Įrengimo taisyklių 11.6 punkte nurodyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Teismas, vadovaudamasis tuo ir remdamasis Vilniaus PN pateikta informacija, pagal kurią gyvenamuosiuose kambariuose buvo įrengtos grotos ant langų laikantis minėtų taisyklių reikalavimų, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai yra abstraktūs ir teismas neturi pagrindo abejoti, kad Vilniaus PN įrengtos grotos nepažeidė pareiškėjo teisių. Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad grotos buvo iš cinko ir tai kenkė sveikatai, teismas pripažino nepagrįsta jokiais įrodymais ir esant subjektyvia pareiškėjo nuomone. Grotos Vilniaus PN įrengtos iš lauko pusės. Byloje jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją dėl netinkamo apšvietimo ar į sveikatos priežiūros specialistus dėl sutrikusio regėjimo.

8. Vertindamas skundo argumentus, kad Vilniaus PN bendruose tualetuose buvo įrengti tupimo tipo unitazai, juose nebuvo ventiliacijos ir tvyrojo smarvė, teismas pažymėjo, kad pagal Įrengimo taisyklių 5.7 punktą, pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Teismas pripažino, kad detalūs reikalavimai sanitarinių mazgų gyvenamuosiuose korpusuose įrengimui Įrengimo taisyklėse nenustatyti, todėl teismas pagal analogiją taikė sanitarinių mazgų gyvenamuosiuose kambariuose įrengimo reikalavimus, nustatytus Įrengimo taisyklių 11.8 ir 13.5 punktuose, be kita ko, numatančiuose, kad: gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; sanitariniame mazge įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Teismas padarė išvadą, kad teisės aktuose nėra detalizuoti tualetų konstrukciniai ypatumai, nėra imperatyviai reglamentuota, kokio tipo tualetas turi būti įrengtas bendrabučio tipo patalpų sanitariniame mazge. Bylos medžiaga patvirtino, kad kiekviename aukšte kiekvienam būriui įrengta po 2 sanitarinius mazgus, kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po 5 tualeto vietas, 4 pisuarus, 4 kriaukles ir 3 prausyklas. Teismas nustatė, kad: gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos; sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolatos tvarkomi kiekviename būryje dirbančių tvarkinių; 1 gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų sanitariniuose mazguose įrengti ne sėdimi, o tupimi tualetai. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažino, jog sanitarinio mazgo įrengimas Vilniaus PN neatitiko teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatos būklė (fiziologiniai ypatumai, ligos ar pan.) kėlė jam nepatogumų naudojantis tupimu klozetu, teismas nenustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų reiškęs nusiskundimus Vilniaus PN administracijai dėl tualetų įrengimo. Apibendrinęs, teismas aptariamus skundo argumentus atmetė.

9. Atsakydamas į skundo argumentus dėl to, kad Vilniaus PN ribojama pareiškėjo teisė į pasivaikščiojimą gryname ore, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei. BVK 103 straipsnyje nustatyta, kad nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. BVK 73 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti 3 valandas. Teismas byloje nustatė, kad Vilniaus PN direktorius 2017 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 89-454 yra patvirtinęs nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafiką, pagal kurį paprastosios grupės nuteistiesiems kasdien pasivaikščioti skirta 4 valandas, t. y. daugiau negu numatyta pagal BVK. Pareiškėjas skunde nesukonkretino, kada buvo ribojama jo teisė į pasivaikščiojimą gryname ore, nenurodė, kada neturėjo galimybės pasinaudoti šia teise grafike nustatytu laiku. Byloje nenustatyta, kad dėl aptariamos teisės galimo ribojimo pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją su pretenzijomis. Taigi, vien abstrakčių pareiškėjo teiginių nepakanka konstatuoti, kad Vilniaus PN jam nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore BVK nustatytą laiką.

10. Vertindamas skundo argumentus dėl to, kad Vilniaus PN nepagrįstai nesuteikė pirmenybės pareiškėjui pasirinkti miegamąją vietą, nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 30 d. kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su prašymu dėl miegamosios vietos pakeitimo. Prašymas nebuvo patenkintas, todėl pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su skundu dėl Vilniaus PN administracijos veiksmų perkeliant jį į kitą miegamąją vietą. Vilniaus PN direktorius 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 42-2876 pareiškėjo skundo netenkino. Nuteistieji pataisos įstaigoje išskirstomi į būrius, gyvenamąsias patalpas bei miegamąsias vietas. Iš Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 42-2876 matyti, kad Vilniaus PN Drausmės ir suskirstymo į būrius komisija, vadovaudamasi Taisyklių 65 punkte nurodytus kriterijus, įvertinusi faktines aplinkybes bei atsižvelgusi į esamas laivas vietas, priėmė sprendimą paskirti pareiškėjo pageidautą miegamąją vietą kitam nuteistajam. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis BVK nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas neįvardijo jokio konkretaus teisės akto, įtvirtinančio jo pirmumo teisę pasirinkti miegamąją vietą, jai atsilaisvinus. Taisyklių 65 punkto nuostatos leido teismui konstatuoti, kad nuteistųjų paskirstymo į būrius prerogatyva priklauso būtent Vilniaus PN administracijai, o ne pareiškėjo pageidavimui. Pareiškėjas skunde neįvardijo jokių išskirtinių aplinkybių, atitinkančių Taisyklių 65 punkte nustatytus kriterijus, kurios leistų paneigti Vilniaus PN Drausmės komisijos veiksmų neteisėtumą. Įvertinęs tai, bei tai, kad nuteistųjų paskirstymo į būrius prerogatyva priklauso Vilniaus PN administracijai, teismas prižino, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Vilniaus PN administracijos veiksmai aptartu aspektu buvo neteisėti ir kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principas, įtvirtintas BVK 6 straipsnyje.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to priėmė neteisingas išvadas. Teismas neatsižvelgė, kad į bylą pateiktos nuotraukos darytos ne tame aukšte, kuriame pareiškėjas buvo laikomas. Be to neįvertinta, kad iš nuotraukos matyti, kad nuotraukoje Nr. 2 yra 4 pisuarai be pertvarų. Iš nuotraukų matyti, kad tualetai surūdiję. Nepagrįsta išvada, kad patalpos vėdinamos pro langus. Teismas ignoravo pareiškėjo pateiktą pažymą, kuri patvirtina, kad ne kartą buvo perkami vaistai „Neorobinas“, taip pat kad ne kartą buvo užsakinėjami vaistai iš Vilniaus PN, tačiau pareiškėjas juos gaudavo vėliau nei kiti asmenys, ir padarė formalią išvadą, kad duomenų apie pablogėjusią sveikatą nėra. Byloje neįvertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl diskriminacijos ne tik miegamųjų vietų, bet ir dėl vaistų įsigijimo, kurie buvo išdėstyti atsikirtime į Vilniaus PN atsiliepimą.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo teismo jį atmesti. Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų įrodymų vertinimo taisyklių, visoje byloje pateikti įrodymai yra tinkami ir leistini. Pareiškėjas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl jo nepagrįstumo, nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia domenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ir psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ir taikė teisės aktų normas, suformuotą teismų praktiką, tinkamai ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę. Sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas atsakė detaliai į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą, nepadarė teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą priimtą sprendimą panaikinti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių prašomos neturtinės žalos dydį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašomo priteisti neturtinės žalos, kilusios dėl pareiškėjo laikymo Vilniaus PN, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė. Nesutikęs su tokiu teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, prašydamas jį panaikinti ir patenkinti pareiškėjo skundą visiškai, t. y. priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo pagrindą ar dalyką per 14 kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos; tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas, kuris turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus; patikslinto skundo priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikant ABTĮ 33 straipsnio nuostatas; teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą, išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti.

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo pateiktame atsikirtime į Vilniaus PN atsiliepimą (žr. Nutarties 2 p.), pareiškėjas patikslino skundo pagrindą (reikalavimą priteisti neturtinę žalą pagrindžiančias aplinkybes) dėl vaistų „Neorobinas“ įsigijimo, diskriminacijos dėl kitų vaistų dėl kurių kreipėsi į Vilniaus PN su prašymu įsigijimo. Tačiau teismas atsikirtimo į Vilniaus PN atsiliepimą priėmimo ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka neišsprendė ir nors šį procesinį dokumentą priėmė į bylą, tačiau, nagrinėdamas bylą iš esmės, nevertino jame nurodytų naujų aplinkybių.

19. Šiame kontekste primintina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

20. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės pažeidimas (žr. Nutarties 18 p.) negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusių apeliacinio skundo argumentų vertinimas galutinės išvados nekeičia, todėl dėl jų nebepasisakoma. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimas nėra pasibaigęs, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis