c4a26bf0-e7e2-4456-aae8-da0f32fb0c0b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI2-2332-809/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02081-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. P. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos dėl raÅ¡to panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

nustatė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. raÅ¡tÄ Nr. 49SD-5268-(14.49.136E) „Dėl NŽT prie ŽŪM sprendimų žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kopijų pateikimo“ (toliau – ir RaÅ¡tas) ir įpareigoti atsakovę iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė praÅ¡ymÄ atsiųsti NŽT sprendimÄ (sprendimus), kurių pagrindu buvo sudaryta 2018 m. sausio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1628 ir 2018 m. sausio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 8146 įsigyti nuosavybėn 321/1145 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 19 d. atsakovė surašė RaÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad ji neturi teisinio pagrindo patenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir pateikti praÅ¡omų dokumentų kopijas.

Pareiškėjas su NŽT atsakymu nesutinka, nes Raštu buvo prašoma ne trečiųjų asmenų duomenų ar kokios nors juos identifikuojančios informacijos, o valstybės įstaigos konkretaus dokumento priimto sprendimo kopijos. Pareiškėjo manymu, valstybės įstaigos sudaryti dokumentai nelaikytini slaptais. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio nuostatomis. Pažymi, kad skundžiamame rašte minimas ir ES teisės aktas, t. y. 2016 m. balandžio 27 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir Reglamentas 2016/679 ir BDAR), nedraudžia pačiai valstybės institucijai imtis protingų priemonių siekiant nevieÅ¡inti trečiųjų asmenų duomenų juos retuÅ¡uojant ar kitomis priemonėmis padarant neprieinamus paÅ¡aliniams asmenims. Taip pat nurodo, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 2 straipsnio 1 dalį, praÅ¡ymas atsakovui pateikti jo institucijos sudarytÄ dokumentÄ yra teisėtas ir pagrįstas.

Atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas neprašė atsakovo pateikti jokių su trečiaisiais asmenimis susijusių duomenų, kaip manė atsakovė. Jei praÅ¡omame dokumente ir bÅ«tų tokio pobÅ«džio informacija, atsakovė, nuasmenindama minėtÄ dokumentÄ , kiek tai susiję su trečiaisiais asmenimis, galėjo jį be didelių administracinių ir techninių sÄ naudų pateikti pareiÅ¡kėjui.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba (Vilniaus miesto skyrius) atsiliepimo argumentais nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2021 m. gegužės 10 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atsiųsti NŽT sprendimÄ (sprendimus), kurių pagrindu buvo sudaryta 2018 m. sausio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1-628 ir 2018 m. sausio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 8146 įsigyti nuosavybėn 321/1145 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). NŽT skundžiamu raÅ¡tu nurodė, kad neturi teisinio pagrindo patenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir suteikti galimybę gauti praÅ¡omų dokumentų kopijas. Ä®vertinus praÅ¡ymo turinį buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas prašė pateikti sprendimÄ (-us), kurių pagrindu su fiziniais asmenimis buvo sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartys. Su praÅ¡ymu pateiktoje sutartyje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo atstovas advokatas atstovauja tik pareiÅ¡kėjui, o pateiktu praÅ¡ymu praÅ¡oma pateikti informacijÄ apie trečiųjų asmenų nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ , tačiau jie pareiÅ¡kėjo ar pareiÅ¡kėjo advokato neįgaliojo atstovauti jų interesams. Pažymi, kad, norėdami gauti dokumentus, asmenys turi pagrįsti jų naudojimo tikslÄ ir (ar) pateikti dokumentÄ , suteikianti teisę atstovauti Å¡io subjekto interesams. Atsakovė vadovaujasi Reglamentu 2016/679. Nurodo, kad jos atsakymas yra iÅ¡samus ir motyvuotas, atitinkantis administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, o tai, kad pareiÅ¡kėjas nesutinka su skundžiamo raÅ¡to turiniu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakymas buvo pateiktas netinkamai.

Teismas

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. RaÅ¡to teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovę nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo atstovas advokato padėjėjas M. I., vykdydamas kliento pavedimÄ , 2021 m. gegužės 10 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su praÅ¡ymu atsiųsti NŽT sprendimÄ (sprendimus), kurių pagrindu buvo sudaryta 2018 m. sausio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1-628 ir 2018 m. sausio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 8146 įsigyti nuosavybėn 321/1145 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). PraÅ¡ymas buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo 44 straipsniu. Prie praÅ¡ymo buvo pridėta 2021 m. balandžio 28 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis, sudaryta tarp R. P. ir advokato padėjėjo M. I. (toliau – Teisinių paslaugų sutartis).

NŽT Vilniaus miesto skyrius RaÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ (jo atstovÄ ), kad neturi teisinio pagrindo patenkinti praÅ¡ymÄ ir suteikti galimybę gauti praÅ¡omų dokumentų kopijas. RaÅ¡tÄ grindžia tuo, kad su praÅ¡ymu pateiktoje Teisinių paslaugų sutartyje nurodyta, kad atstovas atstovauja R. P., o praÅ¡o pateikti informacijÄ apie trečiųjų asmenų nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurie atstovo neįgaliojo atstovauti jų interesams. Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 11 straipsnio 2 dalį, atstovo teisė atstovauti turi bÅ«ti įrodoma raÅ¡ytiniu sutikimu. Vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punktu, duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, ir tik tiek, kiek ji yra taikoma: duomenų subjektas davė sutikimÄ , kad jo asmens duomenys bÅ«tų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais.

PareiÅ¡kėjas nesutiko su RaÅ¡tu, todėl kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas RaÅ¡tÄ panaikinti.

PareiÅ¡kėjo skundas buvo iÅ¡nagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. eI2-3985-860/2021, kuriuo pareiÅ¡kėjo skundas buvo patenkintas. Teismas panaikino RaÅ¡tÄ ir įpareigojo atsakovę iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2021 m. gegužės 10 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundÄ , 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi Nr. eA-905-442/2022 atsakovės apeliacinį skundÄ patenkino iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismas panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ ir perdavė bylÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėdamas bylÄ pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turėjo įvertinti ginčijamo teisinio santykio turinį ir atsižvelgiant į tai, spręsti dėl pareiÅ¡kėjo materialinio teisinio suinteresuotumo.

PareiÅ¡kėjo atstovas 2023 m. vasario 12 d. paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad kreipdamasis į atsakovę dėl NŽT sprendimo (-ų), visų pirmÄ siekė gavęs dokumentus atlikti jų teisinį įvertinimÄ bei pateikti teisinę iÅ¡vadÄ atsakant į klausimÄ , ar yra pažeisti kliento turtiniai interesai. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas, kurį atsakovas turėjo informuoti apie galimybę iÅ¡sipirkti prie minėto žemės sklypo valstybei priklausančias žemės sklypo dalis, kaip tai pasiÅ«lė kitam paminėto žemės sklypo bendrasavininkui. Be to, Å¡is žemės sklypas ilgÄ laikÄ buvo teisinių ginčų objektu, todėl galimai ne visa pareiÅ¡kėjui aktuali korespondencija jį pasiekdavo laiku arba iÅ¡ viso nebuvo gaunama. Pažymėjo, kad ilgus metus minėtame žemės sklype buvę pastatų dalių bendrasavininkai ilgalaikės nuomos pagrindais valdė nedidelę žemės sklypo dalį, kurie vėliau priverstinai vykdant jų atžvilgiu priimtus teismo sprendimus buvo vietos antstolio realizuoti. Teisiniai procesai neleido pareiÅ¡kėjui laiku sužinoti apie galimybę įsigyti papildomas žemės sklypo dalis, esančias prie jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Atstovo teigimu, tam, kad teisme bÅ«tu ginama objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, turi bÅ«ti sudaryta galimybė susipažinti su atsakovo turimais pareiÅ¡kėjo teises įtakojančiais dokumentus tam, kad vėliau bÅ«tų svarstoma galimybė kreiptis į teismÄ ginčijant atsakovės sprendimÄ (-us), kurių pagrindu vėliau buvo sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartys.

Lietuvos Respublikos AdvokatÅ«ros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte (2020 m. birželio 23 d. redakcija) nustatyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklÄ , turi teisę gauti iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimÄ ar tvarkomÄ ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingÄ informacijÄ , duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuoraÅ¡us. Advokato kreipimesi turi bÅ«ti pateikti duomenys, įrodantys praÅ¡omų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

Advokatui, kuris nepagrindžia, kad praÅ¡oma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuoraÅ¡ai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti. Taigi, AdvokatÅ«ros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto nuostata yra skirta reguliuoti teisinius santykius tarp specialaus teisine veikla užsiimančio subjekto (advokato) ir kitų institucijų, galinčių pateikti jam Å¡iai veiklai vykdyti bÅ«tinÄ informacijÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-2655/2012).

Nors minėtoje teisės nuostatoje ir įtvirtina advokato, vykdančio advokato veiklÄ , teisė gauti iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingÄ valstybės ar savivaldybių institucijų turimÄ ar kontroliuojamÄ informacijÄ , dokumentus, jų nuoraÅ¡us arba motyvuotÄ atsisakymÄ juos pateikti, tačiau iÅ¡ esmės nustato ir Å¡ios teisės įgyvendinimo esminę sÄ lygÄ â€“ advokatas turi pateikti praÅ¡ymÄ (kreipimÄ si), kuriame turi bÅ«ti pateikti duomenys, įrodantys praÅ¡omų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu ir, kad Å¡ie valstybės ir savivaldybių institucijų tvarkomi duomenys yra surinkti, tvarkomi vykdant vieÅ¡Ä jį administravimÄ .

Taigi, advokato (nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo atstovo), interesas gauti informacijÄ yra iÅ¡vestinis iÅ¡ jo pareigos suteikti atstovaujamajam asmeniui kokybiÅ¡kÄ (kvalifikuotÄ ) teisinę pagalbÄ . Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog AdvokatÅ«ros 44 straipsnio 1 punkto nuostatos neriboja advokato teisės gauti informacijÄ tik apie jo atstovaujamÄ asmenį. Minėta, kad Å¡ios teisės įgyvendinimo bÅ«tinoji sÄ lygÄ â€“ advokatas turi pateikti praÅ¡ymÄ , kuriame turi bÅ«ti pateikti duomenys, įrodantys praÅ¡omų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

Pagal AdvokatÅ«ros įstatymÄ , teisė gauti vieÅ¡ojo administravimo subjekto turimÄ ar tvarkomÄ ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingÄ informacijÄ , duomenis, dokumentus, jų nuoraÅ¡us, yra viena pagrindinių advokato teisių (AdvokatÅ«ros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas), todėl nepateikti praÅ¡omų duomenų vieÅ¡ojo administravimo subjektas gali tik tuo atveju, jei advokatas (advokato padėjėjas) nepagrindžia praÅ¡omų iÅ¡duoti dokumentų (duomenų) reikalingumo, t. y. jų ryÅ¡io su teisinių paslaugų teikimu. Kitaip tariant, vieÅ¡ojo administravimo subjektas gali atsisakyti teikti duomenis advokatui tik tuo atveju, jei advokato kreipimesi apskritai nėra duomenų, įrodančių praÅ¡omų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

Iš Rašto turinio matyti, kad atsakovė atsisakydama pateikti prašomus dokumentus, rėmėsi BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punktu, bei nurodė, kad pagal prašymo ir jo priedų turinį (Teisinių paslaugų sutartis) neturi galimybės išduoti prašomus dokumentus.

IÅ¡analizavus pareiÅ¡kėjo atstovo atsakovei pateiktÄ praÅ¡ymÄ , matyti, kad atstovas į NŽT kreipėsi AdvokatÅ«ros įstatymo 44 straipsnio pagrindu, tiksliai nurodė kokius dokumentus praÅ¡o pateikti bei pateikė įrodymus apie dokumentų gavimo teisinį pagrindÄ â€“ Teisinių paslaugų teikimo sutartį. Tačiau atstovas praÅ¡yme nėra nurodęs dokumentų gavimo ir naudojimo tikslo, kam yra reikalingi praÅ¡omi pateikti dokumentai, t. y., kaip matyti, pareiÅ¡kėjo atstovas nenurodė duomenų (informacijos), įrodančių praÅ¡omų pateikti dokumentų ryšį su teikiamomis teisinėmis paslaugomis.

Minėta, kad esminė AdvokatÅ«ros įstatymo 44 straipsnio nuostatos sÄ lyga – advokato praÅ¡omų gauti dokumentų ryÅ¡ys su jo teisinių paslaugų teikimu. Tik esant iÅ¡pildytai Å¡iai sÄ lygai ir nesant kitų apribojimų, praÅ¡omi gauti dokumentai galėtų bÅ«ti iÅ¡duoti. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo atstovas atsakovei nors ir pateikė dokumentų gavimo teisinį pagrindÄ , tačiau praÅ¡yme nenurodė nei duomenų naudojimo tikslo, nei duomenų, įrodančių praÅ¡omų pateikti dokumentų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu. Tuo tarpu atsakovė, atsisakydama pateikti praÅ¡omus dokumentus, tinkamai įsigilino į praÅ¡ymo turinį ir turėjo teisinį pagrindÄ jo netenkinti. Atsakovė pagrįstai nusprendė, kad praÅ¡yme nurodyti praÅ¡omi pateikti dokumentai ir Teisinių paslaugų sutartis, sudaryta tarp pareiÅ¡kėjo ir advokato, neatskleidžia ryÅ¡io su advokato teikiamomis paslaugomis, todėl pagrįstai pripažino kaip nepakankamais AdvokatÅ«ros įstatymo 44 straipsnio nuostatos prasme.

PareiÅ¡kėjo atstovas papildomuose paaiÅ¡kinimuose teismui nurodė praÅ¡omų pateikti dokumentų ryšį su teikiamomis teisinėmis paslaugomis (pareiÅ¡kėjas yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas, kurį atsakovė turėjo informuoti apie galimybę iÅ¡sipirkti prie minėto žemės sklypo valstybei priklausančias žemės sklypo dalis kaip tai pasiÅ«lė kitam paminėto žemės sklypo bendrasavininkui; atstovas siekė, gavęs dokumentus, atlikti jų teisinį įvertinimÄ bei pateikti teisinę iÅ¡vadÄ atsakant į klausimÄ ar yra pažeisti kliento turtiniai interesai). Pažymėtina, kad teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų sprendimų priėmimui įtakos turinčius papildymus, teikiamus atsiliepimų, paaiÅ¡kinimų ar kitokių procesinių veiksmų forma, jei tie papildymai savo esme yra visiÅ¡kai nauji ir aiÅ¡kiai turintys reikÅ¡mę keliamam ginčui iÅ¡ esmės. PrieÅ¡ingu atveju, tiek teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui, tiek ir prieÅ¡ingai – atsakovui, taptų sunku apsiginti, o teismui apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimÄ . Todėl, kai yra skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis buvo priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiÅ¡kiam teisiniam įvertinimui, įmanoma pasisakyti dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1068/2014). Todėl, kaip ir nagrinėjamu atveju, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo atstovo bylos nagrinėjimo metu pateiktas 2021 m. gegužės 10 d. praÅ¡ymo papildymas atsakovės turėtų bÅ«ti įvertintas iÅ¡ naujo, atitinkamai jį vertinant tiek AdvokatÅ«ros įstatymo 44 straipsnio nuostatos, tiek kitų ginčui aktualių teisės aktų nuostatų apimtyje. Taigi, Å¡io ginčo iÅ¡nagrinėjimas neužkerta kelio pareiÅ¡kėjui pakartotinai kreiptis į atsakovę dėl aktualių dokumentų gavimo, su AdvokatÅ«ros įstatymo 44 straipsnio nuostatas atitinkančiu praÅ¡ymu.

Apibendrinus, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė tinkamai įvertino praÅ¡ymo turinį, t. y. atliko veiksmus, kurie privalomi nagrinėjant tokio pobÅ«džio praÅ¡ymÄ , o bÅ«tent – tinkamai iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo atstovo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes ir pateikti motyvuotÄ bei aiÅ¡kų sprendimÄ . Teismo nuomone, atsakovė, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo atstovo praÅ¡ymÄ pagal aptartuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, priėmė sprendimÄ (RaÅ¡tas), atitinkantį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus. RaÅ¡tas pagrįstas teisės aktų analize, paaiÅ¡kintos atsisakymo iÅ¡duoti praÅ¡omus dokumentus priežastys. Atsakovės RaÅ¡tas pripažintinas pagrįstu, atitinkančiu VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti. RaÅ¡tÄ pripažinus teisėtu, atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinį reikalavimÄ â€“ įpareigoti atsakovę iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo R. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Violeta Petkevičienė

Egidija Puzinskaitė

Eglė Žulytė-Janulionienė