2015-11-25 Nr. AB-22913-3-62-3-00710-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-1396-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00710-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija: 61.2, 70.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Presto durpės“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Presto durpės“ skundą atsakovui Jurbarko rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Presto durpės“ elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. A13-70 „Dėl prašymo išduoti teritorijų planavimo sąlygas“ ir įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybės administraciją parengti bei išduoti UAB „Presto durpės“ ar jo įgaliotam asmeniui Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio teritorijos planavimo sąlygas pagal UAB „Presto durpės“ įgalioto asmens 2015 m. kovo 24 d. prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas Nr. 15.

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas prašyme nurodė, o pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo atvejis yra išimtinis, nes būtina skundo padavimo terminą atnaujinti ir leisti pareiškėjui savo pažeistas teises ginti teisme, kadangi termino praleidimo priežastys nepriklausė nuo jo valios ir pareiškėjas apie ginčijamą sprendimą ne dėl savo kaltės sužinojo tik 2015 m. gegužės 14 d. Į Jurbarko rajono savivaldybę dėl planavimo sąlygų išdavimo kreipėsi UAB „GJ Magma”, veikianti UAB „Presto durpės“ išduoto įgaliojimo pagrindu.

Ginčijamas sprendimas buvo siunčiamas ne pareiškėjui, o minėtam įgaliotiniui, todėl pareiškėjas iki tol, kol buvo informuotas įgaliotinio UAB „GJ Magma“ 2015 m. gegužės 14 d. elektroniniu laišku, nežinojo apie ginčijamą sprendimą. UAB „GJ Magma“ yra įgaliota atstovauti UAB „Presto durpės“ kaip planavimo organizatorių procedūrose, susijusiose su žemės gelmių išteklių naudojimo plano rengimu, teikimu susipažinti viešai, svarstymu, derinimu, tikrinimu, tvirtinimu ir registravimu. Pagal įgaliojimo ribas UAB „GJ Magma“ nėra įgaliota atstovauti pareiškėją sprendžiant teisinius klausimus, nėra įgaliota atstovauti priimant sprendimus dėl kreipimosi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, o ir tokio pobūdžio įgaliojimai negalėtų būti suteikti, kadangi UAB „GJ Magma“ neužsiima teisine veikla ir neturi tam reikiamos kvalifikacijos.

Taip pat šiuo atveju reikėtų įvertinti aplinkybę, kad ginčijamame sprendime nebuvo nurodyta ginčijamo sprendimo apskundimo tvarka ir terminai, dėl ko įgaliotinis, neturėdamas tam reikiamų žinių, negalėjo suprasti apskundimo terminų prasmės ir reikšmingumo. Dėl įgaliotinio nepranešimo laiku pareiškėjui apie ginčijamą sprendimą, sukeliantį neigiamas pasekmes pareiškėjui, iš pareiškėjo neturėtų būti atimta teisė savo pažeistas teises ginti teisme, todėl termino atnaujinimas skundui paduoti ginčo atveju atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus.

Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad institucija savo sprendime turi nurodyti jo apskundimo tvarką, o tuo atveju, jeigu nenurodo arba nurodo netinkamai, sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, aplinkybė, kad skundžiamame akte subjektas neišaiškino arba netinkamai išaiškino jo apskundimo tvarką, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienai bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Šiuo konkrečiu atveju, ginčijamame sprendime Jurbarko rajono savivaldybė nenurodė ir neišaiškino jokios sprendimo apskundimo tvarkos, nenurodė net ir bendro pobūdžio nuorodos, jog toks sprendimas iš viso gali būti skundžiamas.

Akivaizdu, kad UAB „GJ Magma“ negalėjo suprasti, kad ginčijamas sprendimas, kaip individualus teisės aktas, sukeliantis neigiamas pasekmes pareiškėjui, gali būti skundžiamas. Ši aplinkybė, susijusi su netinkamu pareiškėjo įgaliotinio informavimu apie ginčijamo sprendimo apskundimo tvarką, sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo turėtų būti vertinama pareiškėjo naudai ir terminas atnaujinamas. Pareiškėjo manymu, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis.

Pareiškėjas 2015 m. gegužės 14 d. (tai patvirtina pridedamas elektroninis susirašinėjimas) iš įgaliotinio sužinojęs apie ginčijamą sprendimą, gindamas savo teises itin operatyviai, t. y. po 5 dienų (2015 m. gegužės 20 d.) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. O tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo sąžiningas, nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir operatyviai gynė savo pažeistas teises. Teikdamas skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, pareiškėjas terminą praleido tik 11 dienų (skaičiuojant terminą nuo 2015 m. gegužės 9 d., kuomet skundas turėjo būti pateiktas, kadangi pareiškėjo įgaliotinis ginčijamą sprendimą gavo 2015 m. balandžio 9 d.).

Be to, pati savivaldybė tikėtinai piktnaudžiavo savo teisėmis, kadangi ginčijamą sprendimą siuntė ne registruotu paštu, tokiu būdu sudarant sąlygas laiškui nepasiekti galutinio adresato.

Atsakovas Jurbarko rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti nesutiko ir prašė termino neatnaujinti.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 10 d. įgaliojimu yra įgaliojęs UAB „GJ Magma“ atstovauti planavimo organizatoriaus teises ir pareigas procedūrose, susijusiose su Jurbarko rajono Dainių telkinio durpių išteklių naudojimo plano rengimo proceso organizavimu, rengimu, teikimu susipažinimui, todėl skundžiamo sprendimo įteikimo data įgaliotiniui UAB „GJ Magma“ yra reikšminga nustatant skundo padavimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad administracija informavo UAB „GJ Magma“ jau 2015 m. balandžio 3 d. raštu, o skundas teismui elektroninėmis priemonėmis pateiktas tik 2015 m. gegužės 20 d., praleistas terminas skundui paduoti, o prašymas terminui atnaujinti nėra pagrįstas jokiomis svarbiomis priežastimis, o tik netinkamu ir neprofesionaliu atstovavimu.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Presto durpės“ prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir administracinę bylą pagal UAB „Presto durpės“ skundą nutraukė.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises. Kitoks aptariamo termino eigos skaičiavimas (asmens nuomone, papildomas vėlesnis sužinojimas apie pažeistas teises) sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. spalio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. AS143-467/2011, 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį adm. byloje Nr. AS858-753-11).

Teismas nustatė, kad UAB „Presto durpės“ (planavimo organizatorius) UAB „GJ Magma“ (įgaliotas asmuo) 2014 m. rugsėjo 10 d. įgaliojo atstovauti planavimo organizatoriaus teises ir pareigas procedūrose, susijusiose su Jurbarko rajono Dainių telkinio durpių išteklių naudojimo plano rengimo proceso organizavimu, rengimu, teikimu susipažinimui, svarstymu, derinimu, tikrinimu, tvirtinimu ir registravimu: teritorijų planavimo dokumento lygmuo – vietovės, rūšis specialiojo teritorijų planavimo dokumentas – žemės gelmių naudojimo planas. UAB „Presto durpės“ (planavimo organizatorius) įgaliotas asmuo, t. y. UAB „GJ Magma“, Jurbarko rajono savivaldybės administracijai 2015 m. kovo 24 d. pateikė prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas Nr. 15. Jurbarko rajono savivaldybės administracija, išnagrinėjusi minėtą prašymą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 2015 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. A13-70 „Dėl prašymo išduoti teritorijų planavimo sąlygas“ atsisakė išduoti planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentui rengti. Kaip nurodo pareiškėjas skunde, UAB „Presto durpės“ apie minėtą sprendimą sužinojo 2015 m. gegužės 14 d. ir tai patvirtina įgalioto asmens UAB „GJ Magma“ 2015 m. gegužės 14 d. elektroninio rašto kopija pareiškėjui, kuriame jis nurodė, kad UAB „GJ Magma“ kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl planavimo sąlygų, reikalingų Dainių durpyno naudojimo plano rengimui, išdavimo ir gavo atsisakymus išduoti planavimo sąlygas.

Taigi esant šioms aplinkybėms, teismas pripažino, kad pareiškėjas UAB „Presto durpės“, jo įgaliotam asmeniui „GJ Magma“ 2015 m. balandžio 9 d. gavus skundžiamą sprendimą, skundą dėl jo panaikinimo teismui turėjo pateikti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu iki 2015 m. gegužės 9 d., tačiau su skundu į teismą kreipėsi tik 2015 m. gegužės 20 d.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas skundo padavimo terminas yra praleistas, nėra, pabrėžtina, jog praleistas skundo padavimo terminas pareiškėjo prašymu gali būti atnaujintas, jei administracinis teismas pripažins, jog skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose (ABTĮ 34 str. 1 d.). Tačiau, kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (2012 m. balandžio 6 d. nutartis adm. byloje Nr. TA492-6/2012). Reikia pabrėžti, kad remiantis LVAT praktika, pareiškėjas visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis. Priešingai, susidarytų galimybė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, t. y. teismui neturint objektyvių duomenų apie tai, kokiu pagrindu buvo praleistas skundo padavimo terminas, proceso dalyvis galėtų nurodyti abstrakčias jokiais duomenimis nepagrįstas aplinkybes. Taip būtų pažeidžiamas teisinio saugumo principas bei teisės stabilumas, kurį inter alia suponuoja procesinių terminų reglamentavimas (2011 m. birželio 3 d. nutartis adm. byloje Nr. TA858-44/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyta termino praleidimo priežastis yra ta, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 3 d. sprendime Nr. A13-70 „Dėl prašymo išduoti teritorijų planavimo sąlygas“ nebuvo nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka ir terminas. Kadangi įgaliotas atstovas UAB „GJ Magma“ nevykdo teisinės veiklos, ir nebuvo įgaliotas atstovauti sprendžiant pareiškėjo teisinius klausimus, todėl tai buvo priežastis apie minėtą sprendimą pareiškėjui pranešti tik 2015 m. gegužės 14 d. Pareiškėjas apie ginčijamą sprendimą sužinojo tik 2015 m. gegužės 14 d., o teikdamas skundą Kauno apygardos administraciniam teismui terminą praleido tik 11 dienų (skaičiuojant nuo 2015 m. gegužės 9 d., kuomet skundas turėjo būti pateiktas teismui, kadangi pareiškėjo įgaliotinis ginčijamą sprendimą gavo 2015 m. balandžio 9 d. (voko kopija)). Pareiškėjas mano, kad 11 dienų terminas, vertinant jį mėnesio apskundimo laikotarpio kontekste, nėra ženklus, leidžiantis manyti, kad jo atnaujinimas nepažeistų protingumo kriterijų.

Pasisakydamas dėl šių argumentų, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal LVAT formuojamą praktiką, apskundimo tvarkos visiškas nenurodymas skundžiamame sprendime gali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Tačiau situacija, kai atsakovas skundžiamame sprendime nurodo jo apskundimo tvarką, bet daro tai nekonkrečiai, neįvardydamas apskundimo termino ir institucijos, kuriai galima paduoti skundą, o tik pateikdamas nuorodą į atitinkamą teisės aktą ar jo normą, reglamentuojančią apskundimo tvarką, pati savaime negali būti pagrindas pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbios priežasties. Sprendžiant dėl to, ar skundžiamame sprendime pateikta nuoroda į atitinkamą teisės aktą ar jo normą galėtų būti laikoma pakankamu apskundimo tvarkos išaiškinimu, turi būti vertinama konkrečių bylos faktinių aplinkybių, reikšmingų termino skundui paduoti atnaujinimui, visuma (LVAT 2015 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-863-438/2015).

Bylos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Presto durpės“ (planavimo organizatorius) 2014 m. rugsėjo 10 d. įgaliojo atstovauti planavimo organizatoriaus teises ir pareigas procedūrose, susijusiose su Jurbarko rajono Dainių telkinio durpių išteklių naudojimo plano rengimo proceso organizavimu, rengimu, teikimu susipažinimui, svarstymu, derinimu, tikrinimu, tvirtinimu ir registravimu, UAB „GJ Magma“ (įgaliotas asmuo), kuri vykdo savo veiklą beveik 20 metų, o būtent konsultuoja žemės gelmių išteklių klausimais, atlieka geologinę žvalgybą, teikia kietųjų naudingųjų iškasenų paieškos paslaugas, atlieka kasybos poveikio aplinkai vertinimo darbus, kasybos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo darbus, kasybos poveikio aplinkai monitoringą, karjerų ir durpynų projektavimą, specialiųjų naudojimo planų rengimą, kasybos apimčių skaičiavimus (markšeideriniai apmatavimai naudojant aerokartografavimą) (tinklalapis. www.gjmagma.lt.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.132, 2.133 ir 2.137 straipsnius, atstovavimas yra tarp atstovo ir atstovaujamojo atsirandantis civilinis teisinis santykis (teisių apimtį išreiškiant įgaliojimu), kurio pagrindu atstovas, išreikšdamas atstovaujamojo valią, atskleisdamas atstovavimo faktą ir neviršydamas jam suteiktų teisių, sudaro sandorius, sukuriančius, pakeičiančius ir panaikinančius atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Pagal CK 2.150 straipsnį atstovavimo santykiai grindžiami atstovaujamojo ir atstovo tarpusavio pasitikėjimu. Atstovaujamasis suteikia atstovui teises veikti jo vardu ir interesais, todėl atstovas privalo veikti sąžiningai ir rūpestingai, vengti savo asmeninių ir atstovaujamojo interesų konflikto. Vykdydamas veiklą, atstovas privalo atstovaujamojo reikalavimu arba, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, ir be atstovaujamojo reikalavimo suteikti visą informaciją apie pavedimo vykdymą, sudarytus sandorius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras, II knyga, Asmenys, 2004 m.).

Taigi, kolegijos vertinimu, įgaliotas asmuo UAB „GJ Magma“, vykdydamas 2014 m. rugsėjo 10 d. įgaliojimą atstovauti planavimo organizatoriaus teises ir pareigas procedūrose, susijusiose su Jurbarko rajono Dainių telkinio durpių išteklių naudojimo plano rengimo proceso organizavimu, ir gavęs Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. A13-70 „Dėl prašymo išduoti teritorijų planavimo sąlygas“, kuriuo buvo atsisakyta išduoti planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentui rengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, pagal pareiškėjo 2015 m. kovo 24 d. pateiktą prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas Nr. 15, vykdydamas minėtą įgaliojimą, būdamas profesionaliu konsultantu žemės gelmių išteklių klausimais, atsižvelgdamas į minėtas konkrečias aplinkybes, ir be atstovaujamojo reikalavimo suteikti visą informaciją apie pavedimo vykdymą, privalėjo suteikti visą informaciją – protingu terminu pranešti pareiškėjui (atstovaujamajam) apie priimtą sprendimą, sukeliantį neigiamas pasekmes. Tačiau 2015 m. balandžio 9 d., gavęs Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą, apie jį elektroniniu laišku pareiškėjui pranešė tik 2015 m. gegužės 14 d. Taigi pripažintina, kad pareiškėjui (atstovaujamajam) suteikus atstovui teises veikti jo vardu ir interesais, atstovas neveikė sąžiningai ir rūpestingai. Šiuo tarp atstovo ir atstovaujamojo atsiradusio civilinio teisinio santykio atveju nėra reikšminga, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 3 d. sprendime nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, nes atstovo pareiga protingu terminu pranešti apie pavedimo vykdymą kilo iš 2014 m. rugsėjo 10 d. įgaliojimo, o ne iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatų ar ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, vietoj individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos gali būti pridedamas individualaus administracinio akto išrašas.

Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog savivaldybė tikėtinai piktnaudžiavo savo teisėmis, kadangi ginčijamą sprendimą, t. y. individualų teisės aktą, sukeliantį neigiamas pasekmes pareiškėjui, siuntė neregistruotu paštu, tokiu būdu sudarydama sąlygas laiškui nepasiekti galutinio adresato, nes, visų pirma, siunčiamą neregistruota siunta (laišku) sprendimą pareiškėjo atstovas 2015 m. balandžio 9 d. gavo, o antra – minėta įstatymo nuostata nenumato, kokiu būdu turi būti pranešama suinteresuotam asmeniui apie individualaus administracinio akto priėmimą. Be to, pažymėtina, kad UAB „GJ Magma, kuri vykdo savo veiklą beveik 20 metų, o būtent konsultuoja žemės gelmių išteklių klausimais, rengia specialiuosius naudojimo planus, būdama profesionaliu konsultantu žemės gelmių išteklių klausimais, atsižvelgdama į minėtas konkrečias aplinkybes, privalėjo žinoti ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtintų Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas (nagrinėjimu atveju jomis vadovaujantis 2015 m. kovo 24 d. prašymu Nr. 15 buvo pradėtas naudojimo plano rengimo parengiamasis etapas). O būtent tai, kad pagal Taisyklių 45 punktą plano rengėjas turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apskųsti Naudojimo planą nagrinėjusių įstaigų, institucijų ir pareigūnų sprendimus. Taigi ir ši Taisyklių nuostata įpareigojo atstovą UAB „GJ Magma“ ir be atstovaujamojo reikalavimo suteikti visą informaciją apie pavedimo vykdymą.

Atstovas privalėjo suteikti visą informaciją – protingu terminu pranešti pareiškėjui (atstovaujamajam) apie priimtą sprendimą, sukeliantį pareiškėjui neigiamas pasekmes, tačiau 2015 m. balandžio 9 d. gavęs Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą, apie jį elektroniniu laišku pareiškėjui pranešė tik 2015 m. gegužės 14 d.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjas UAB „Presto durpės“ elektroniniu laišku 2015 m. gegužės 14 d. iš atstovo UAB „GJ Magma“ gavęs ginčo spendimą ir su juo susijusius dokumentus, t. y. apie sprendimą sužinojęs 2015 m. gegužės 14 d., skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė 2015 m. gegužės 20 d. ir terminą praleido 11 dienų (skaičiuojant terminą nuo 2015 m. gegužės 9 d., kuomet skundas turėjo būti pateiktas teismui), ir mano, kad 11 dienų terminas, vertinant jį mėnesio apskundimo laikotarpio kontekste, nėra ženklus ar leidžiantis manyti, kad jo atnaujinimas pažeistų protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas UAB „Presto durpės“ (planavimo organizatorius), atstovaujamas UAB „GJ Magma“ (įgaliotas asmuo) 2014 m. rugsėjo 10 d. įgaliojimo pagrindu, apie Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą turėjo sužinoti 2015 m. balandžio 9 d. ir skundą teismui dėl minėto sprendimo panaikinimo pateikti iki 2015 m. gegužės 9 d., o jį pateikė teismui 2015 m. gegužės 20 d. Nors institucija savo sprendime ir nenurodė jo apskundimo tvarkos, vertinant šios nagrinėjamos bylos reikšmingų aplinkybių visumą, pripažintina, kad pareiškėjui buvo žinoma Taisyklių 45 punkto nuostata, kad plano rengėjas turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apskųsti Naudojimo planą nagrinėjusių įstaigų, institucijų ir pareigūnų sprendimus ir tai padarė paduodamas teismui skundą. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl termino skundui paduoti praleidimo pripažintinos subjektyviomis (nepakankamas pareiškėjo atstovo rūpestingumas ir pareiškėjo pasirinktas elgesio variantas dėl jo atstovavimo rengiant specialiuosius naudojimo planus) ir negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis atnaujinti skundo reikalavimų dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus padavimo terminą, nes būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai (LVAT 2011 m. kovo 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A444-1350/2011, 2013 m. sausio 23 d. nutartis adm. byloje Nr. AS143-37/2013).

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkintinas, o administracinė byla pagal pareiškėjo skundą, nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto (teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą) pagrindu.

III. Pareiškėjas UAB „Presto durpės“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį ir priimti naują – pareiškėjo skundą priimti.

Pareiškėjo manymu, skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino atnaujinimą (ABTĮ 34 str.), todėl naikintina. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, jog UAB „Presto durpės“ apie ginčijamą sprendimą sužinojo, ar turėjo sužinoti 2015 m. balandžio 9 d., nes šią dieną ginčijamą sprendimą gavo pareiškėjo atstovas pagal įgaliojimą UAB „GJ Magma“, todėl skundas turėjo būti pateiktas iki 2015 m. gegužės 9 d., bei tuo, kad ginčo atveju nesvarbi aplinkybė, jog ginčijamame sprendime savivaldybė nenurodė sprendimo apskundimo tvarkos ir termino. Savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjas grindžia tais pačiais argumentais, kuriuo nurodė ir pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Papildomai pareiškėjas pažymi, jog LVAT 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008 konstatavo, kad viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte įrašyta bendro pobūdžio nuoroda į atitinkamą įstatymą, kuriame nustatyta sprendimo apskundimo tvarka, nelaikytina tinkamu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų vykdymu. Šis Įstatymo reikalavimas nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. Šiuo konkrečiu atveju ginčijamame sprendime Jurbarko rajono savivaldybė nenurodė ir neišaiškino jokios sprendimo apskundimo tvarkos, nenurodė net ir bendro pobūdžio nuorodos, kad toks sprendimas iš viso gali būti skundžiamas.

Atsakovas Jurbarko rajono savivaldybės administracija su atskiruoju skundu nesutinka ir atsiliepime prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tokiais pat argumentais, kurie buvo nurodyti ir pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir administracinę bylą pagal UAB „Presto durpės“ skundą nutraukė, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nustatė, jog UAB „Presto durpės“, t. y. planavimo organizatorius, 2014 m. rugsėjo 10 d. įgaliojo UAB „GJ Magma“ atstovauti savo teises ir pareigas procedūrose, susijusiose su Jurbarko rajono Dainių telkinio durpių išteklių naudojimo plano rengimo proceso organizavimu, rengimu, teikimu susipažinimu, svarstymu, derinimu, tikrinimu, tvirtinimu ir registravimu. Įgaliotas asmuo UAB „GJ Magma“ Jurbarko rajono savivaldybės administracijai 2015 m. kovo 24 d. pateikė prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas, tačiau atsakovas, išnagrinėjęs minėtą prašymą, 2015 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. A13-70 atsisakė išduoti planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentui rengti. Apie minėtą sprendimą UAB „Presto durpės“ sužinojo 2015 m. gegužės 14 d., kai apie jo priėmimą pareiškėją elektroniniu laišku informavo UAB „GJ Magma“.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 136 str., 148 str.) bei pakartotinai įvertinusi byloje surinktus duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui neatnaujinti praleisto skundo padavimo termino. Kadangi pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių ir argumentų, teisėjų kolegija, remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktika, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą (šiuo atveju – atskirąjį skundą), apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties, nutarimo) motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.), nekartoja Kauno apygardos administracinio teismo šiuo aspektu išdėstytų argumentų.

Pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų, kolegija papildomai pažymi tik tai, kad LVAT yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (2012 m. balandžio 27 d. nutartis adm. byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą, jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).

Nagrinėjamu atveju, ką teisingai ir pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas planavimo procedūrose, susijusiose su Jurbarko rajono Dainių telkinio durpių išteklių naudojimo plano rengimo proceso organizavimu, rengimu, teikimu susipažinimu, svarstymu, derinimu, tikrinimu, tvirtinimu ir registravimu, buvo atstovaujamas didelę patirtį (beveik 20 metų) šioje srityje turinčio juridinio asmens – UAB „GJ Magma“, kuriam, atsižvelgiant į jo veiklos specifiką, turėjo būti žinomos atsisakymo išduoti planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentui rengti pasekmės (pasekmės jo atstovaujamam subjektui) bei šioje srityje taikomų teisės aktų nuostatos, ypač nuostatos, susijusios su tokių neigiamas teisines pasekmes sukeliančių viešojo administravimo subjektų aktų apskundimu. Todėl Kauno apygardos administracinis teismas iš esmės pagrįstai nurodė, jog aplinkybė, kad skundžiamame Jurbarko rajono savivaldybės administracijos sprendime nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga.

Vadinasi, pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvios ir negali būti pripažintos svarbiomis, pateisinančiomis termino skundui paduoti atnaujinimą, kadangi administracinių teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai pareiškėjas yra juridinis asmuo, jam yra taikytini aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį adm. byloje Nr. TA-105-143/2015).

Be to, LVAT 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008, kuria remiasi pareiškėjas (atskirasis skundas), buvo priimta nagrinėjant visiškai skirtingą situaciją – pareiškėjas administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008 buvo fizinis asmuo, praleidęs sutrumpintą kreipimosi į teismą terminą, kuris nebuvo atstovaujamas kito asmens.

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirojo skundo argumentus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taikė teisės aktų reikalavimus ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, todėl skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Presto durpės“ atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė