2025-10-29 Nr. AB-18047-3-61-3-01215-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-135-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01215-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovo atstovas), 33 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. buvo laikomas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Laisvės atėmimų vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL), 12 korpuse, 103 kameroje. Pasak pareiškėjo, minėtoje patalpoje neveikė sanitarinis mazgas bei apšvietimas, buvo sudaužytas veidrodis, sulūžusi lova ir spintelė, be to, patalpa neatitiko higienos reikalavimų, taigi, pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis sąlygomis.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad būnant LAVL ir pablogėjus sveikatai, jam turėjo būti paskirtas dietinis maitinimas, daug skaidulų turinti dieta, paskirta gydytojo, tačiau LAVL dietinis maitinimas nebuvo skirtas. Pareiškėjas teigė, kad atvykęs į LAVL iš karto informavo gydytojus dėl dietinio maitinimo reikalingumo. Pareiškėjas personalo buvo patikintas, kad patikrinus jo medicinos kortelę, jam bus paskirtas atitinkamas dietinis maitinimas. Pasak pareiškėjo, personalas jo medicinos knygelėje įrašo neva nerado, todėl nepaskyrė reikalingo dietinio maitinimo. Pareiškėjo nuomone, LAVL personalas galėjo susipažinti su jam skirtu dietiniu maitinimu iš nuteistojo medicininės dokumentacijos, o atitinkamos informacijos neradus – pasiteirauti įstaigos, iš kurios jis atvyko, tačiau tokie veiksmai nebuvo atlikti. Pareiškėjas dėl netinkamo maitinimo kentė didelius skausmus.

4. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Tarnyba paaiškino, kad pareiškėjas reikalavimą atlyginti 33 000 Eur neturtinę žalą kildina dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d.) Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje (iki 2023 sausio 1 d. LAVL) buvo gydomas nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini) ligų skyriuje, kamerų tipo patalpoje Nr. 303, o nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2021 m. birželio 9 d. (duomenys neskelbtini) skyriuje kamerų tipo patalpoje Nr. 103.

6. Tarnyba akcentavo, kad patalpoje, kurioje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, yra techniškai tvarkinga spintelė, lova ir elektros jungiklis, o sanitarinio mazgo patalpoje – klozeto bakelis ir veidrodis. Tarnyba teigė, kad patys nuteistieji kamerų tipo patalpose netausoja turto, jį niokoja, sąmoningai blogina patalpų būklę, ardo elektros instaliaciją, gadina kitą patalpose esantį inventorių, o administracija įvairiais būdais kovoja su tokiais reiškiniais bei kuo įmanoma operatyviau šalina atsirandančius trūkumus. Tarnyba tvirtino, kad dėl objektyvių priežasčių neįmanoma užtikrinti, jog patalpose esantis inventorius nuolatos būtų tinkamos būklės.

7. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas dėl sulaužytos spintelės, lovos ir neveikiančio elektros jungiklio, taip pat dėl sanitarinio mazgo patalpoje neveikiančio klozeto bakelio, sudužusio veidrodžio yra kreipęsis į LAVL administraciją su 2021 m. birželio 7 d. skundu Nr. 6-1361. Administracija patikrino bei išsiaiškino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, pašalino trūkumus ir 2021 m. birželio 18 d. pateikė atsakymą Nr. 7-647 raštu. Pasak Tarnybos, pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys.

8. Tarnyba teigė, kad iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2021 m. birželio 9 d. matyti, jog dietinis maitinimas gydytojų nebuvo paskirtas ir, atsižvelgiant į tai, buvo pateikiamas maistas pagal dirbantiems vyrams sudarytą valgiaraštį. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu su skundais dėl dietinio maitinimo kreipėsi į įstaigos administraciją, t. y. 2021 m. birželio 10 d. su skundu Nr. 6-1420 bei 2021 m. rugsėjo 2 d. su skundu Nr. 6-19580. Administracija raštu 2021 m. birželio 30 d. pateikė atsakymą Nr. 7-661, o 2021 m. rugsėjo 28 d. pateikė atsakymą Nr. 7-829. Tarnyba tvirtino, kad pareiškėjas tariamai netinkamai vertina gydytojų paskirtą dietinį maitinimą, nes jam dietinis maitinimas buvo paskirtas jo (duomenys neskelbtini) gydymosi laikotarpiu (nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. kovo 29 d.), tačiau jam išvykstant pateiktos rekomendacijos vartoti daugiau skaidulinio maisto bei pakankamą kiekį vandens, nėra laikytinos dietinio maitinimo paskyrimu.

9. Tarnyba vertino, kad sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, jog Tarnybos darbuotojai neteisėtai veikė arba neveikė deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme – būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Tarnybos įsitikinimu, pareiškėjas, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindė neturtinės žalos atsiradimą, be to, nėra pagrįstas ir prašomos priteisti neturtinės žalos dydis. Tarnyba akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie tai, jog ginčui aktualiu laikotarpiu buvo realiai pažeistos jo teisės, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodyti pažeidimai sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes, jis taip pat nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl jo kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto ir intensyvumo.

II. 10. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 7 d. bei 2021 m. birželio 30 d. su skundais raštu kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinį bei Tarnybą dėl techniškai netvarkingos palatos ir neskirto dietinio maitinimo. Be to, pareiškėjas 2021 m. birželio 10 d. ir 2021 m. rugsėjo 2 d. su skundais raštu kreipėsi į LAVL dėl neskirto dietinio maitinimo. LAVL atsakyme į pareiškėjo 2021 m. birželio 7 d. skundą pažymėjo, kad LAVL patalpose esantys baldai ir kietasis inventorius atitinka galiojančius higienos normų reikalavimus, o visi atsiradę pažeidimai ir (ar) neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir (ar) nuteistųjų veiksmų, tyčia gadinant ir laužant LAVL turtą, šalinami nedelsiant, gavus pranešimą apie gedimą ar sugadintą turtą, be to, nurodė, kad atsakymo pateikimo metu pareiškėjo patalpoje esantys inventoriaus elementai buvo sutaisyti ar pakeisti naujais.

Pastarajame atsakyme taip pat akcentuota, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nebuvo duomenų apie jam 2021 m. birželio 7 d. – 2021 m. birželio 9 d. skirtą dietinį maitinimą. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Tarnyba) atsakyme į pareiškėjo 2021 m. birželio 30 d. skundą pažymėjo, kad LAVL atsakyme į pareiškėjo 2021 m. birželio 7 d. skundą argumentuotai ir išsamiai pateikė informaciją pareiškėjui rūpimais klausimais, taip pat nurodė, kad dėl dietinio maitinimo pareiškėjas jau yra kreipęsis į Tarnybą su 2021 m. balandžio 29 d. skundu, į kurį atsakymas buvo pateiktas.

Pastarajame atsakyme akcentuota, kad pakartotinai patikrinus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją buvo nustatyta, jog pareiškėjui dėl jo sveikatos būklės dietinis maitinimas nėra skirtas. LAVL atsakyme į pareiškėjo 2021 m. birželio 10 d. skundą pakartotinai pažymėta, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nebuvo duomenų apie jam 2021 m. birželio 7 d. – 2021 m. birželio 9 d. skirtą dietinį maitinimą. LAVL atsakyme į pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 2 d. skundą akcentavo, kad remiantis įrašais pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje ir įrašais elektroniniame sveikatos portale, LAVL yra žinomos pareiškėjo problemos, susijusios su dietiniu maitinimu, taip pat jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. kovo 29 d. buvo (duomenys neskelbtini) LAVL ir kad dietinis maitinimas buvo skirtas tik (duomenys neskelbtini) gydymo metu.

Pastarajame atsakyme nurodyta, kad remiantis teisės aktais, dietinio maitinimo valgiaraštis pritaikomas pagal ligas arba sergantiems kai kuriais lėtiniais susirgimais, paūmėjimo atvejais, tačiau pareiškėjui dietinio maitinimo poreikis nebuvo nustatytas. Iš pateiktos pareiškėjo epikrizės (ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini)), atliktos jau pabaigus jo gydymą, matyti, kad 12 punkte yra pateiktos rekomendacijos gydymui ir darbui – vartoti daugiau skaidulinio maisto, pakankamą kiekį vandens.

12. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo (kalinimo LAVL) laikotarpį apibrėžia kaip besitęsiantį nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d., tačiau remiantis bylos duomenimis matyti, jog pareiškėjas LAVL buvo gydomas dviem skirtingais laikotarpiais: 1) nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini) ligų skyriuje, kamerų tipo patalpoje Nr. 303; 2) nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2021 m. birželio 9 d. (duomenys neskelbtini) skyriuje, kamerų tipo patalpoje Nr. 103. Ginčas dėl tariamai neteisėtų LAVL personalo veiksmų sukeltos neturtinės žalos pareiškėjui kilo būtent dėl antrojo laikotarpio, t. y. nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2021 m. birželio 9 d.

13. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo matyti, jog atsiradusią neturtinę žalą jis grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2021 m. birželio 9 d. buvo laikomas techniškai netvarkingoje patalpoje ir jam nebuvo suteiktas reikalingas dietinis maitinimas. Taigi, teismas akcentavo, kad LAVL atsakomybė vertintina teismų praktikoje įtvirtinta viešosios atsakomybės sąlygų visuma, t. y. ar pareiškėjas patyrė žalą, ar LAVL tarnautojai atlikto neteisėtus veiksmus, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp tariamai neteisėtų LAVL veiksmų bei padarytos žalos.

14. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo pirmasis skundas dėl netinkamų kalinimo sąlygų LAVL buvo pateiktas 2021 m. birželio 7 d., o LAVL 2021 m. birželio 18 d. raštu informavo pareiškėją, jog patalpoje esantys inventoriaus elementai buvo sutaisyti ar pakeisti naujais, todėl svarbu atsižvelgti į LAVL atsakyme nurodytą aplinkybę, kad patys nuteistieji kamerų tipo patalpose netausoja turto, jį niokoja, sąmoningai blogina patalpų būklę, ardo elektros instaliaciją, gadina kitą patalpose esantį inventorių, o administracija įvairiais būdais kovoja su šiais reiškiniais, pagal finansines galimybes bei kuo įmanoma operatyviau šalina atsirandančius trūkumus, tačiau neįmanoma užtikrinti, jog patalpose esantis inventorius nuolatos būtų tinkamos būklės.

15. Teismas vertino, kad esant nuolatiniam tyčiniam patalpų bei jose esančio turto gadinimui ir laužymui, objektyviai gali susidaryti situacija, jog nuteistieji bus apgyvendinti techniškai netvarkingose patalpose, tačiau tokiu atveju vertintini institucijos veiksmai, kaip greitai ir operatyviai yra reaguojama į patalpų bei jose esančių įrenginių būkle besiskundžiančio nuteistojo skundą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjo patalpa bei joje esantis inventorius sutvarkyti dar iki 2021 m. birželio 18 d., t. y. praėjus vos kelioms dienoms nuo gauto pareiškėjo skundo, o pareiškėjo nurodytos patalpos sutvarkymą liudija su bylos rašytiniais įrodymais pateiktos patalpos fotonuotraukos, kuriose matyti tvarkingas pareiškėjo nurodytas inventorius. Teismas sprendė, jog toks LAVL personalo veikimas laikytinas pakankamai greitu ir operatyviu, todėl nėra pagrindo teigti LAVL pažeidus teisinę pareigą laisvės atėmimo vietos patalpas ir jose esančius įrenginius (įrangą) palaikyti techniškai tvarkingai įrengtus ir prižiūrimus, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjo dietinio maitinimo užtikrinimo kontekste tarp jo ir atsakovo atstovo ginčas iš esmės kyla dėl to, ar pareiškėjui ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2021 m. birželio 9 d., turėjo būti skirtas dietinis maitinimas. Teismas akcentavo, jog Tarnyba neneigia, kad dietinis maitinimas pareiškėjui buvo paskirtas pirmuoju pareiškėjo laikymo LAVL laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. kovo 29 d., tačiau nesutinka su dietinio maitinimo reikalingumu antruoju laikotarpiu, ir tokį nesutikimą atsakovo atstovas grindžia tuo, jog pareiškėjo ligos istorijoje nebuvo jokių indikacijų dėl jo prašomo suteikti dietinio maitinimo paskyrimo.

17. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovo atstovo nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjui konkretus dietinis režimas skirtas tik laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. kovo 29 d., o tokius gydytojo paskyrimus patvirtina su bylos rašytiniais įrodymais pateikta forma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atsispindi pareiškėjui skirto dietinio maitinimo žymos ir pareiškėjo epikrizės (ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini)), atliktos jau pabaigus pareiškėjo gydymą, 12 punkte pateiktos rekomendacijos gydymui ir darbui – vartoti daugiau skaidulinio maisto, pakankamą kiekį vandens. Teismas sprendė, kad abstraktaus pobūdžio rekomendacija nėra laikytina dietinio maitinimo valgiaraščio paskyrimu, tokiu, kaip jis suprantamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) 7 punkto prasme. Todėl teismas darė išvadą, kad nesant gydytojo paskirto konkretaus valgiaraščio, LAVL neturėjo pareigos užtikrinti pareiškėjo pageidaujamą dietinį maitinimą laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. kovo 29 d.

18. Teismas, konstatavęs, kad LAVL pareiškėjo atveju neatliko jokių neteisėtų veiksmų ar neveikė teisės aktuose įtvirtintu būdu, sprendė, jog nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kilti, todėl negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Dėl to teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 33 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų sumą. Pareiškėjas taip pat prašo išnagrinėti jo papildomai pateiktus dokumentus, į teismą iškviesti nepriklausomą dietologą ir išreikalauti iš atsakovo atstovo visus reikalingus dokumentus.

20. Pareiškėjas teigia, kad skundo nagrinėjimo laukė ilgą laiką, tačiau išnagrinėjimas įvyko per 20 min., o skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė per vieną dieną. Kadangi skundžiamas teismo sprendimas buvo surašytas per vieną dieną, tai rodo, kad jis buvo priimtas iš anksto. Pasak pareiškėjo, skundžiamas teismo sprendimas surašytas su neteisingomis datomis, gramatinėmis klaidomis, neįsigilinus į skundo esmę, pateiktus įrodymus ir dokumentus.

21. Pareiškėjas tvirtina, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir atsakovo atstovas nurodė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. jis buvo laikomas Pravieniškėse esančiame LAVL, tačiau tai netiesa, nes tuo metu pareiškėjas buvo suimtas Kauno kalėjime ir šį laikotarpį Kauno kalėjimo gydytojos bei LAVL gydytojų jam nebuvo paskirtas dietinis maitinimas. Kadangi pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala, jis prašo priteisti 33 000 Eur, be to, tokios sumos pareiškėjas prašo ir dėl netvarkingos kameros, kai buvo laikomas LAVL nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2021 m. birželio 9 d.

22. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir atsakovo atstovas akcentuoja objektyvias priežastis, dėl kurių negali sukontroliuoti, kad kiti nuteistieji neniokotų kamerose esančio inventoriaus, tačiau tiksliai šių priežasčių nenurodo. Kadangi LAVL kiekvieną rytą pareigūnai atlieka rytinius patikrinimus ir turi fiksuoti pažeidimus bei sugadintą inventorių atitinkamame žurnale, jokios objektyvios priežastys negali pateisinti pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis. Be to, pasak pareiškėjo, jam kilo grėsmė susižeisti į netinkamą inventorių. Taigi, vien tai, kad gedimai nebuvo užfiksuoti pareigūno ryte prieš pareiškėjo atvykimą, yra atsakovo atstovo atsakomybė ir vertintini kaip neveikimas.

23. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė neturėdamas specialių žinių apie tai, ar pareiškėjui, atsižvelgiant į jo sveikatos problemas, priklauso dietinis maitinimas. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismo posėdyje prašė, jog būtų iškviestas specialistas (dietologas), turintis kompetencijų bei žinių, kuris galėtų teismui suteikti informacijos apie tai, koks maitinimas priklauso pareiškėjui, neturinčiam (duomenys neskelbtini) organo, tačiau teismas atsisakė tai padaryti. Pareiškėjo teigimu, jis kreipėsi į Lietuvos dietologų draugiją, prašydamas pateikti oficialų raštą, kuriame būtų nurodyta, koks maistas pareiškėjui priklauso neturint (duomenys neskelbtini) organo bei kokios pasekmės gali kilti valgant įprastą maistą, skiriamą kalėjime vyrams.

24. Pareiškėjas nurodo, jog nėra jokių duomenų, kad jis būtų skundęsis paskirtu dietiniu maitinimu, kadangi šis jam yra tinkamas ir jis tik jo prašė. Todėl pareiškėjui nesuprantamas atsakovo atstovo teiginys, neva pareiškėjas tariamai netinkamai vertina gydytojų paskirtą dietinį maitinimą. Be to, nors atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas nepagrindė žalos dydžio, tačiau tai yra Tarnybos šablonas, kurį atsakovo atstovas naudoja visose bylose.

25. Pareiškėjas tvirtina, jog pateikė visus reikalingus dokumentus apie savo sveikatą ir apie tai, kad jam atsirado gretutinė liga – (duomenys neskelbtini), kuri taip pat siejama su netinkamu maitinimu. Pareiškėjas akcentuoja, kad Alytaus kalėjime pagal savo sveikatos būklę gavo dietinį maitinimą, kurio jam neskyrė Kauno kalėjimo gydytoja ir LAVL specialistai, o tai, jo nuomone, įrodo jų nekompetentingumą.

26. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27. Tarnyba akcentuoja, kad apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo, o tik tikrinamas joje priimto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Pasak Tarnybos, pareiškėjas aplinkybes nurodė abstrakčiai, nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir nurodytos žalos. Tarnybos vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių, o byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais, kurie teismo įvertinti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytas taisykles.

28. Tarnyba pažymi, kad pareiškėjas, grįsdamas savo apeliacinį skundą, teigia, kad (cituojama kalba netaisyta): „<...>Kaip tik jis man yra tinkantis ir tik jo aš ir noriu.“. Tačiau Tarnybos nuomone, patikrinus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją ginčui aktualiu laikotarpiu, matyti, kad pareiškėjui gydytojų nebuvo paskirtas dietinis maitinimas, todėl jam buvo pateikiamas maistas pagal dirbantiems vyrams sudarytą valgiaraštį. Tarnyba akcentuoja, jog dietinis maitinimas išduodamas pagal gydančio gydytojo paskyrimą, o ne pagal nuteistojo pageidavimą. Todėl Tarnyba tvirtino, kad pareiškėjas, reikalaudamas konkretaus maitinimo, nepagrįstai kelia aukštesnius reikalavimus kalinimo įstaigoms.

29. Tarnyba teigimu, vien tik pareiškėjo, neturinčio medicininio išsilavinimo, subjektyvus vertinimas, jog tokių pasekmių, kurios buvo kilusios dėl jam neužtikrinto norimo maitinimo, neturėjo atsirasti, jeigu būtų viskas tinkamai padaryta (užtikrintas jo pageidaujamas maitinimas), neįrodo, kad Tarnyba (taip pat įstaigoje dirbantis medicinos personalas) atliko neteisėtus veiksmus, t. y. netinkamai suteikė pareiškėjui paslaugas, nes visi argumentai bei detaliai dėstomos aplinkybės apie jo patirtus fizinius skausmus bei išgyvenimus yra nukreipti į rezultato, nepateisinusio pareiškėjo lūkesčių (gauti norimą maitinimą), o ne į proceso vertinimą.

30. Tarnyba laikosi pozicijos, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, motyvų, savo reikalavimų nepagrindė konkrečiais įrodymais, o tik išdėstė savo subjektyvią nuomonę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, jam būnant Pravieniškių 2-ojo kalėjimo LAVL laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d., priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos.

32. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad LAVL pareiškėjo atveju neatliko jokių neteisėtų veiksmų ar neveikė teisės aktuose įtvirtintu būdu, sprendė, jog nesant vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kilti, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas, todėl netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

33. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad bylos išnagrinėjimas įvyko per 20 min., o skundžiamą sprendimą teismas priėmė per vieną dieną, be to, jis surašytas su neteisingomis datomis, gramatinėmis klaidomis, neįsigilinus į skundo esmę, pateiktus įrodymus ir dokumentus. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas skundžiamame sprendime ir atsakovo atstovas tiksliai nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių negali sukontroliuoti, jog kiti nuteistieji neniokotų kamerose esančio inventoriaus, mano, kad teismas skundžiamą sprendimą priėmė neturėdamas specialių žinių apie tai, ar pareiškėjui, atsižvelgiant į jo sveikatos problemas, priklauso dietinis maitinimas. Pareiškėjo vertinimu, teismas nevertino bylai reikšmingų dokumentų.

34. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo pridėjo Alytaus kalėjimo dokumentą, kuriame pateiktas jam nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2024 m. rugsėjo 23 d. paskirtų dietų sąrašas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodo, dėl kokių svarbių priežasčių pareiškėjo teiktas įrodymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui arba kodėl jo pateikimo būtinybė iškilo tik apeliacinės instancijos teisme, taip pat į tai, kad byla iš esmės buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir visi prašymai bei įrodymai turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, pareiškėjo prie apeliacinio skundo pateiktas naujas įrodymas apeliacinio proceso metu nevertinamas.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo išreikalauti iš atsakovo atstovo visus reikalingus dokumentus, kadangi jis atlieka bausmę ir jam tai gali būti sunku padaryti. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui taip pat prašė išreikalauti iš LAVL visus bylai reikalingus dokumentus, o Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. vasario 13 d. nutartimi, kuria buvo priimtas pareiškėjo skundas, nutarė išsiųsti pareiškėjo skundo nuorašą atsakovo atstovui ir įpareigoti per 14 kalendorinių dienų nuo skundo nuorašo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į skundą ir visą su ginču susijusią turimą medžiagą, taip pat pateikti nuomonę dėl nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Atsakovo atstovas, vykdydamas minėtą nutartį, pirmosios instancijos teismui su atsiliepimu į skundą 2023 m. vasario 27 d. pateikė turimus dokumentus, o 2023 m. kovo 13 d. papildomus įrodymus. Taigi, pareiškėjo apeliacinės instancijos teismo prašomi išreikalauti bylai reikšmingi duomenys iš esmės yra pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl nėra pagrindo reikalauti atsakovo atstovo juos pakartotinai ar papildomai pateikti. Be to, pareiškėjas nenurodo priežasčių, kodėl toks prašymas teikiamas apeliacinės instancijos teismui, kai byla iš esmės buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir visi įrodymai turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo prašymas išreikalauti papildomus įrodymus netenkintinas.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo iškviesti nepriklausomą dietologą, kuris galėtų teismui suteikti informacijos apie tai, koks maitinimas priklauso pareiškėjui, neturinčiam (duomenys neskelbtini) organo. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; ir kt.), o nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nedetalizavo argumentų dėl dietologo apklausos būtinumo ir nenurodė, kokias šiai bylai, kurios dalykas – neturtinės žalos atlyginimas dėl netinkamų kalinimo sąlygų LAVL laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d., reikšmingas konkrečias aplinkybes jis gali paliudyti. Be to, akcentuotina, kad iš byloje esančios 2024 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, jog pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo kaip liudytoją iškviesti kokią nors dietologę, kuri paliudytų, kad jam reikalinga dieta, nes pareiškėjas nenurodė, kokia konkreti gydytoja paliudytų aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo prašymas taip pat netenkintinas.

38. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

39. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo per 20 minučių, o skundžiamą sprendimą priėmė per vieną dieną, nenustatė ABTĮ numatytų proceso taisyklių pažeidimų, susijusių su bylos nagrinėjimo trukme. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 13 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, kuriame jis, be kita ko, prašė teismo bylą nagrinėti jam dalyvaujant ar konferenciniu būdu, o 2023 m. vasario 28 d. nutartimi baigė pasiruošimą nagrinėti administracinę bylą. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 10 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2024 m. rugpjūčio 13 d. 10.00 val. naudojant „Zoom“ programą. Byloje esanti 2024 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdžio informacinė pažyma patvirtina, kad teismo posėdis prasidėjo 10.00 val., o pasibaigė 10.16 val., teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir atsakovo atstovas. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą, matyti, jog pareiškėjas buvo supažindintas su proceso šalių teisėmis, abi ginčo šalys – tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas išsakė savo pozicijas, taip pat galėjo užduoti klausimus ir pateikti paaiškinimus bei įrodymus. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, pirmosios instancijos teismas sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo bei nutarė priimti ir paskelbti sprendimą tą pačią dieną, 15.00 val. Teisėjų kolegija pažymi, kad prieš nagrinėdamas bylą iš esmės, teismas susipažįsta su bylos medžiaga, atlieka reikalingus parengiamuosius veiksmus, todėl vien trumpa žodinio teismo posėdžio trukmė (nagrinėjamu atveju – 16 minučių) savaime nepatvirtina proceso taisyklių pažeidimo ar netinkamo bylos išnagrinėjimo. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad sprendimas buvo paskelbtas nustatytu laiku, o byla nebuvo išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nurodytus pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

40. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas surašytas su gramatinėmis klaidomis, tačiau nedetalizuoja, kokios konkrečiai gramatinės klaidos, jo teigimu, buvo padarytos. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad gramatinių klaidų, jei jos nedaro esminės įtakos sprendimo suvokimui, buvimas teismo procesiniame sprendime nekeičia sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, nedaro pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtu, todėl nurodyti pareiškėjo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. jis buvo laikomas Kauno kalėjime. Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, nustatė, kad pats pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. buvo laikomas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo LAVL 12 korpuse, kamerų tipo patalpoje Nr. 103. Šiuo aspektu akcentuotina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su jo laikymu Kauno kalėjime ir nekildino jam galbūt padarytos neturtinės žalos su šios laisvės atėmimo įstaigos administracijos veiksmais. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. kovo 29 d. buvo laikomas LAVL (duomenys neskelbtini) ligų skyriuje, kamerų tipo patalpoje Nr. 303, o nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2021 m. birželio 9 d. LAVL (duomenys neskelbtini) skyriuje, kamerų tipo patalpoje Nr. 103. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neturtinę žalą dėl tariamai neteisėtų LAVL personalo veiksmų kildino būtent dėl laikotarpio nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2021 m. birželio 9 d., kai buvo laikomas LAVL (duomenys neskelbtini) skyriuje, kamerų tipo patalpoje Nr. 103.

42. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad jokios objektyvios priežastys negali pateisinti jo laikymo netinkamomis sąlygomis, jog gedimai turėjo būti užfiksuoti pareigūnų rytinio patikrinimo metu ir kad pareiškėjui kilo grėsmė susižeisti į netinkamą inventorių, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad esant nuolatiniam tyčiniam patalpų bei jose esančio turto gadinimui ir laužymui, objektyviai gali susidaryti situacija, jog nuteistieji / suimtieji bus apgyvendinti techniškai netvarkingose patalpose, tačiau tokiu atveju vertintini institucijos veiksmai, kaip greitai ir operatyviai yra reaguojama į patalpų bei jose esančių įrenginių būkle besiskundžiančio nuteistojo / suimtojo skundą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas nedelsiant po patalpinimo į LAVL (duomenys neskelbtini) skyriaus kamerų tipo patalpą Nr. 103, 2021 m. birželio 7 d. pateikė skundą atsakovo atstovui, be kita ko, dėl galimai netvarkingo sanitarinio mazgo, techniškai netvarkingos palatos. LAVL 2021 m. birželio 18 d. pareiškėjui pateiktas atsakymas Nr. 7-647 patvirtina, kad patalpoje, kurioje jis buvo gydomas, klozeto bakelio nuleidimo mechanizmas sutaisytas ir veikia tinkamai, elektros jungiklis, spintelės durelės suremontuoti, o veidrodis ir lova pakeisti naujais. Pripažintina, jog pareiškėjo nurodyti patalpos inventoriaus trūkumai buvo operatyviai pašalinti. Be to, akcentuotina, kad byloje pateiktos atsakovo atstovo LAVL (duomenys neskelbtini) skyriaus, kamerų tipo patalpos Nr. 103 fotonuotraukos taip pat patvirtina, jog patalpa ir joje esantis inventorius tvarkingi bei atitinka nustatytus reikalavimus. Todėl nagrinėjimu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, o pareiškėjo nurodyti argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini kaip nepagrįsti.

43. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl dietinio maitinimo neskyrimo laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d., pažymi, kad iš byloje pateiktos pareiškėjo gydymo (duomenys neskelbtini) ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pareiškėjui LAVL (duomenys neskelbtini) ligų skyriuje, kamerų tipo patalpoje Nr. 303 laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. kovo 29 d. buvo paskirtas dietinis maitinimas, o tai patvirtina ir byloje pateikta forma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytos pareiškėjui skirto dietinio maitinimo žymos nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. kovo 29 d.

Taigi, speciali dieta, kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, pareiškėjui buvo skirta tik laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. kovo 29 d., jam gydantis (duomenys neskelbtini). Ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) epikrizės 12 punkto duomenimis dėl rekomendacijų gydymui ir darbui, pareiškėjui iš esmės tik rekomenduota vartoti daugiau skaidulinio maisto, pakankamą kiekį vandens. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokio abstraktaus pobūdžio rekomendacija nėra laikytina dietinio maitinimo valgiaraščio paskyrimu, kaip jis yra suprantamas Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkto prasme, jog suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą, maitinami pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų kokybės priežiūros skyriaus 2022 m. lapkričio 11 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2021 m. sausio mėn. – 2022 m. gegužės mėn. pareiškėjui LAVL asmens sveikatos priežiūros paslaugos, susijusios su dietiniu maitinimu, buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui buvo užtikrintas gydytojo jam skirtas dietinis maitinimas konkrečiu laikotarpiu – nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. kovo 29 d., o vėliau jam tik pateikta bendro pobūdžio rekomendacija dėl mitybos (vartoti daugiau skaidulinio maisto ir pakankamą kiekį vandens), kuria turėjo vadovautis pats pareiškėjas, todėl nėra pagrindo konstatuoti teisės aktų pažeidimo šiuo aspektu.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išsakė ir argumentus, susijusius su sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybe bei gydytojų kvalifikacija. Sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, bet ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja bylas, susijusias su įkalinimo įstaigose teikiama medicinos priežiūra bei gydymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018). Taigi šioje byloje pareiškėjo argumentai, susiję su netinkamai teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis (nepaskirtu dietiniu maitinimu), nenagrinėtini, nes tokių klausimų sprendimas nepatenka į administracinių teismų kompetencijos ribas.

45. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

46. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

47. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju, nenustačius, kad LAVL pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmų ar neveikė teisės aktuose įtvirtintu būdu, taip pat neturtinės žalos fakto, t. y. nenustačius visų būtinųjų sąlygų valstybės deliktiniai atsakomybei kilti, nėra pagrindo spręsti dėl prievolės atlyginti pareiškėjui žalą pagal CK 6.271 straipsnį.

48. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Akcentuotina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.).

49. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė