c49d09a1-2b7c-4dcc-b772-e882c04b66e5 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………

                                                                          Â

Civilinė byla Nr. 2A-1045-395/2010

                                                               Â

Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Dervinskienė

                                                     Procesinio

sprendimo kategorijos: 76.4;77.4.2;78.2.1;121.21;Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

 (S)

Â

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S p r e n d i m a s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovei L. D., jos atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, atsakovo V.

M. atstovei advokatei Danai Žvingilienei, institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, Vilniaus miesto

savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. M., uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka

iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės L. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1090-54/2010 pagal ieÅ¡kovės L. D. ieÅ¡kinį atsakovui V. M., byloje dalyvaujančiam asmeniui D. D., institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

Ieškovė

patikslintu ieškiniu (t.1, b.l. 25) prašė nustatyti, kad atsakovas V. M. yra jos sūnaus D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas; nustatyti

nepilnamečio D. D. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jo pilnametystės (2011-04-02); priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už trejus metus iki ieÅ¡kinio padavimo dienos - 36000 Lt, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad bÅ«dama nesusituokusi 1993-04-02 pagimdė sÅ«nų D.. Duomenų apie tėvystę gimimo liudijime nėra, tėvystė nepripažinta. IeÅ¡kovė sÅ«naus D. tėvu laiko atsakovÄ V. M., tačiau pastarasis atsisako pripažinti tėvystę, todėl ieÅ¡kovė prašė jÄ nustatyti teismine tvarka. Anksčiau dėl tėvystės nustatymo nesikreipė, nes nenorėjo traumuoti vaiko, nebuvo pati tam moraliai subrendusi ir pasiruoÅ¡usi. Nustačius tėvystę, D.

D. gyvenamÄ jÄ vietÄ prašė nustatyti su ieÅ¡kove, nes tai labiausiai atitiks vaiko interesus. Atsakovas sÅ«numi nuo pat jo gimimo visiÅ¡kai nesirÅ«pino, neteikė materialinio iÅ¡laikymo. Vaikas yra prisirišęs prie motinos, nuo pat gimimo jos prižiÅ«rimas, ieÅ¡kovė gali užtikrinti palankias sÄ lygas sÅ«naus visapusiÅ¡kam ir harmoningam vystymuisi. Kadangi nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas iÅ¡laikyti vaikÄ , kaip ir jei jis bÅ«tų gimęs santuokoje, todėl nustačius, kad atsakovas yra D. D. tėvas, ieÅ¡kovės nuomone, jis turėtų vykdyti ir pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ . Iki Å¡iol ieÅ¡kovė vaiku rÅ«pinosi viena, padedama artimųjų giminaičių bei savo Å¡eimos narių. Taip pat nurodė, kad sÅ«nus turi sveikatos problemų. Nuo pat gimimo nustatytas Å¡irdies ūžesys, Å¡irdies vožtuvo nesandarumas, pasireiÅ¡kiantis Å¡irdies ritmo sutrikimais. Vaikui reikia kardiologo pagalbos, nes progresuoja Å¡irdies nepakankamumas, jam reikalingi vaistai, maisto papildai. Dėl stuburo problemų reikėtų plaukioti baseine, slidinėti, tačiau ieÅ¡kovė dėl sunkios finansinės padėties negali sÅ«nui to leisti. Tam, kad sÅ«nus augtų normaliomis sÄ lygomis, ieÅ¡kovė jo iÅ¡laikymui iÅ¡leidžia apie 2162 Lt per mėnesį. IeÅ¡kovės pajamos (nuo 2007 m. balandžio mėn.) sudaro 2904,22 Lt per mėnesį, nors iki to laiko buvo kur kas mažesnės. Todėl Å¡iuo metu sÅ«naus iÅ¡laikymui gali skirti 1162 Lt, taigi likusiÄ dalį – 1000 Lt, privalėtų skirti atsakovas. Kadangi atsakovas apskritai nevykdė pareigos materialiai iÅ¡laikyti sÅ«nų, todėl remiantis CK 3.200 str., ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už trejus metus iki ieÅ¡kinio padavimo dienos, skaičiuojant po 1000 Lt per mėnesį, kas viso sudaro 36000 Lt.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 26 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės L. D. 1500 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų atsakovui V. M. ir 106 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys neįrodė aplinkybių,

kuriomis rėmėsi: ieškovė nepateikė nei vieno patikimo įrodymo, kad atsakovas V. M. yra spėjamas vaiko tėvas, o atsakovas nepateikė nei

vieno patikimo įrodymo, kad jis nėra D. D. tėvas. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės neveikimas vaiko interesais, t.y. kreipimasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl tėvystės nustatymo tik praėjus keturiolikai metų po vaiko gimimo, didžia dalimi lėmė tokios iÅ¡vados suformulavimÄ . IeÅ¡kovė nei ieÅ¡kinyje, nei savo paaiÅ¡kinimuose teisme nenurodė, kad bendrai gyveno su spėjamu vaiko tėvu, dargi patvirtino, kad bendrai niekada negyveno. Nurodė, kad spėjamas vaiko tėvas buvo vedęs, turėjo Å¡eimÄ , o jie apie metus laiko buvo meilužiai (3t. b.l. 67-70). Todėl teismas laikė, kad Å¡io įrodomojo fakto, patikimai patvirtinančio tėvystę, teismas neturi pagrindo nustatyti. PareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės apie jos ir V. M. bendrÄ darbÄ , apie tai kad jie buvo meilužiai nėra tapačios vertinamai aplinkybei ir negali patikimai patvirtinti

tėvystės. Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo nustatyti, kad D. D. ieškovė auklėjo bendrai su V. M.,

kadangi pati ieškovė teigė, jog atsakovas vaiko nepripažino, ir ji su V. M. nebendravo nuo 1993 m. iki pat 2007 m. O ir po susitikimo 2007 m. atsakovas vaiko nepripažino. Teismas taip pat laikė, kad ieškovė

neįrodė, jog pastojimo metu artimai bendravo su V. M.. Ieškovės

teigimu intymiai bendrauti su atsakovu ji pradėjo 1992 m. pavasarį ir tokie santykiai tęsėsi apie metus laiko. Tokiu atveju teismas laikė, kad jie

turėjo intymių santykių ir po pastojimo. Neįtikėtina, kad kasdien bendraujant darbe, o juo labiau intymiai bendraujant, atsakovas iki pat septinto nėštumo mėnesio nebÅ«tų pastebėjęs nėštumo. Taigi, teismas sprendė, kad tiek Å¡alių, tiek liudytojų parodymai prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s. Taip pat teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju vaiko gimimo liudijimas ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovas yra spėjamas jos vaiko tėvas, taip pat neįrodė, o kaip tik-paneigė. Pirminiame gimimo įraÅ¡e (1t. b.l. 136), kuriame ieÅ¡kovės sÅ«nui suteikta jos mergautinė pavardė, o įraÅ¡as padarytas remiantis Kauno akademinių klinikų gimimo pažyma Nr. 2737/930405, tėvo vardas nurodytas Vytautas. Todėl neaiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovė laikydama savo vaiko tėvu V. M., Kauno akademinėms klinikoms nurodė vaiko tėvo vardÄ V.. Tai leido teismui manyti, kad ieÅ¡kovė tuo metu savo vaiko tėvu V. M. nelaikė. Be to, teismas Å¡iuo konkrečiu atveju, atsakovo atsisakymÄ atlikti DNR ekspertizę nevertino kaip tėvystės įrodymÄ . IeÅ¡kovės atstovė baigiamųjų kalbų metu pasakė, kad ieÅ¡kinys paduotas vaiko interesais, kad vaikas turi teisę nuo pat gimimo žinoti tėvÄ . Å ie ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , kad pagrindinis ieÅ¡kinio dėl tėvystės nustatymo motyvas buvo turtinis interesas: tiek pačios ieÅ¡kovės, tiek vaiko. Kadangi atsakovas neigė ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes ir jos duotus paaiÅ¡kinimus, kurie remiasi tik turtiniu reikalavimu, o ne vaiko interesų gynimu, todėl teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė kaip neįrodytÄ . Atmetus ieÅ¡kinį dėl tėvystės nustatymo atsakovui neatsiranda tėvo pareigų, todėl kitus ieÅ¡kovės reikalavimus teismas laikė iÅ¡vestiniais, ir atmetė.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas prieÅ¡tarauja materialinės teisės normoms, CK 1.5 str., 3.3 str., 3.148 str., 2 d., Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai sprendžiant tėvystės nustatymo klausimus, Jungtinių Tautų 1989-11-20 Vaiko teisių konvencijai, 1975-10-15 Europos Konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 str. nuostatoms bei įrodymų vertinimo principui, todėl naikintinas dėl Å¡ių motyvų:

1. Teismo priimtas

sprendimas pažeidžia ne tik ieškovės, bet ir nepilnamečio sūnaus D. D. neturtines teises, prigimtinę vaiko teisę žinoti, kas

yra jo tėvai. Trečiuoju asmeniu byloje apklaustas nepilnametis D.

D. paaiÅ¡kino, kad jis nori žinot, kas yra jo tėvas, nori bendrauti, kad jis nebuvo moraliÅ¡kai pasiruošęs susitikti su tėvu anksčiau, tačiau tėvÄ vardu „V.“ žinojo iÅ¡ ieÅ¡kovės pasakojimų nuo darželio, kad susitikti su tėvu pasirengė bÅ«damas 12-14 metų. D. D., pagal savo supratimÄ , nurodė priežastį, dėl ko jis nori turėti tėvÄ ,, Tėvas tai Å¡eimos narys, kuris rÅ«pinasi Å¡eima. Visiems galėsiu pasakyti, kad turiu tėvÄ â€œ (t.3, b.l.72). Vilniaus m. sav. administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikė iÅ¡vadÄ (t. 2, b.l. 123-124), iÅ¡ kurios matyti, kad palaiko ieÅ¡kinį, nes viena iÅ¡ svarbiausių vaiko teisių yra žinoti savo kilmę, turėti tėvų teises ir pareigas vykdančius tėvus.

2. Dėl įstatymų leidėjo ieÅ¡kinio senaties reglamentavimo, ieÅ¡kovės nuomone, teismo iÅ¡vada dėl to, kad ji per vėlai kreipėsi į teismÄ atmestina. Teismas neteisingai pritaikė įstatymÄ , nurodydamas, kad reikalavimams dėl tėvystės nustatymo taikomas 10 metų senaties terminas (CK 1.125 str. l d.), kurio ieÅ¡kovė, teismo nuomone, nepraleido, nes ieÅ¡kinio reikalavimams senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2001 m. liepos 1d. Taigi, teismo sprendime teismas neteisingai nurodė senaties terminÄ , nes senaties termino Å¡ios kategorijos bylose nėra.

3. CK 3.148 str. įtvirtina tėvystės nustatymo pagrindus ir Å¡ių pagrindų santykį. Å iuo atveju, atsakovo neatvykimas atlikti ekspertizių atėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės galimybę pateikti pagrindinį tėvystės įrodymÄ , nors teismas ekspertizę buvo paskyręs du kartus. Atsakovas teismo nutarčių dėl DNR ekspertizių paskyrimo neskundė, nors byloje turėjo net du atstovus, todėl jis turi prisiimti visas iÅ¡ to kylančias teisines pasekmes. Tuo tarpu teismas atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių faktiÅ¡kai nevertino, apsiribojo tik atsakovo paaiÅ¡kinimų santrauka, ir nepagrįstai Å¡io fakto nepripažino tėvystės įrodymu. Apeliantė nurodo, kad iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, akivaizdu, kad atsakovas ekspertizės neatlieka be pateisinamos priežasties, tiesiog norėdamas iÅ¡vengti tiesioginių įrodymų tėvystei pripažinti. Atsakovo paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu tik patvirtina jo nenorÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti objektyviÄ jÄ tiesÄ , tuo pažeidžiant CPK 7 str. 2 d. nustatytÄ Å¡alių pareigÄ . Faktinių aplinkybių, dėl kurių nebuvo atlikta ekspertizė, teisinio įvertinimo sprendime nebuvimas prieÅ¡tarauja CK 3.148 str. 2 d. nuostatoms, kur įstatymo leidėjas tokiÄ pareigÄ teismams deleguoja. Atsakovui pateikus dokumentus, patvirtinančius jo neatvykimo į antrÄ jÄ teismo paskirtÄ ekspertizę priežastis - ligÄ , teismas turėjo tai įvertinti ir, Å¡ias priežastis pripažinus svarbiomis, turėjo paskirti kitÄ laikÄ DNR ekspertizei atlikti. Nes atsakovui susirgus, ieÅ¡kovė neteko jai įstatymo suteiktos teisės ir galimybės pateikti pagrindinį tėvystės įrodymÄ . IeÅ¡kovė prašė teismo skirti trečiÄ ekspertizę DNR tyrimui atlikti, tačiau teismas jÄ skirti atsisakė, tuo pažeidė įrodinėjimo principus ir CPK 178 str., 176 str. 1 d. nuostatas.

4. Šioje byloje, ieškovės nuomone, svarbi aplinkybė yra tai, kad atsakovas taip pat neįrodė, jog jis nėra D. D. tėvas, kas privalu pagal CPK

178 str. nuostatas. Atsakovo pateiktas atsiliepimas į ieÅ¡kinį patvirtina aplinkybes, jog jis turėjęs lytinių santykių su ieÅ¡kove, tÄ patvirtino ir liudytoja V. B. K., kuriai buvo žinomos ieÅ¡kovės asmeninio gyvenimo aplinkybės. Teismas neatsižvelgė ir nevertino Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir Sveikatos departamento Vaiko teisių

apsaugos skyriaus išvados byloje, kad „ieškinys pareikštas išimtinai D. D. interesais, nes viena svarbiausių vaiko teisių yra

teisė žinoti savo kilmę, turėti tėvų teises ir pareigas vykdančius tėvus“ (t.2, b.l. 123-124). Be to, teismui netenkinus ieškinio, liko nepatenkinti ir kiti patikslinto ieškinio reikalavimai - dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatytino, išlaikymo jam priteisimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apeliantės jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas dėl Å¡ių motyvų:

1. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, todėl buvo priimtas sprendimas, pažeidžiantis jos ir vaiko interesus. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, pagrįstai nurodė, kad visuma iÅ¡nagrinėtų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų (tiek raÅ¡ytinių, tiek liudytojų parodymų), juos įvertinus, suteikiant didesnę galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę (CPK 185 str.), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo ieÅ¡kinį (CPK 178 str.). Teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovės neveikimas vaiko interesais, t.y. kreipimasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl tėvystės nustatymo praėjus 14-kai metų po vaiko gimimo, tai kad ieÅ¡kovė Å¡itiek metų atsakovo pati nelaikė savo vaiko tėvu, atitinkamuose vaiko gimimo dokumentuose nuo gimimo nurodydama vaiko tėvu tai VytautÄ , mokykloje - sutuoktinį ValdÄ KulbokÄ (t. 1, b.l. 118,120), teismo posėdžio metu, teigimas, kad neprisimena bylai svarbių aplinkybių, nepateikimas įrodymų patikimai patvirtinančių atsakovo tėvystę, tiek ieÅ¡kinyje, tiek teismo posėdžių metu atsakovo finansinės padėties laikymas svarbiausiu ir prioritetiniu dalyku nustatant tėvystę Å¡ioje byloje rodo rimtas abejones ne tik dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, bet ir pačios ieÅ¡kovės sÄ Å¾iningumo.

Atsakovas nurodo, kad apie tai, kad ieÅ¡kovė jį laiko savo vaiko tėvu, sužinojo tik gavęs ieÅ¡kovės advokatės 2007-05-30 (b.l. 11) raÅ¡tÄ , kai vaikui buvo 14-ka metų. IeÅ¡kovės nurodytos liudytojos - motina K. L. D., draugė L. J. L., V. K., teismo posėdžio metu davė prieÅ¡ingus parodymus ieÅ¡kovės teiginiams ir paneigė pačios ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes. Teismo posėdžio metu D. D. teismui taip pat galėjo pasakyti tik mamos jam perduotus duomenis apie tėvÄ , kad jis yra kaunietis, turi namÄ ir turi firmÄ . Teismas nenustatė nei vieno teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo fakto tėvystei nustatyti, o tas faktines aplinkybes, kurias ieÅ¡kinyje teismo posėdžio metu nurodė pati ieÅ¡kovė, jas paneigė pačios ieÅ¡kovės liudytojos. Kadangi ieÅ¡kovė pati neįrodinėjo, kad kartu su atsakovu gyveno, atsakovas nei atskirai nei kartu su ieÅ¡kove neauklėjo D. D., neteikė jokio iÅ¡laikymo, juo nesirÅ«pino ir apie jį nežinojo iki 2007-05-30 (b.l. 11), todėl pagrįstai teismas nurodė, kad nėra pagrindo tėvystei nustatyti, o nesant pagrindo, t.y. nesant Å¡ios sÄ lygos, tėvystė negali bÅ«ti nustatyta ( CK 3.146 str.).

2. Atmestini apeliantės teiginiai, kad buvo bÅ«tinas DNR tyrimas – ekspertizė, bei, kad teismas nepagrįstai neskyrė trečio karto DNR ekspertizei atlikti bei neįvertino atsakovo atsisakymo atlikti DNR ekspertizės priežasčių. Teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus asmuo neliečiamas. Dėl to priverstinės ekspertizės atlikimas Å¡ios kategorijos bylose negalimas. Sutinkamai su CK 3.148 str.2d. jeigu atsakovas atsisako ekspertizės, teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymÄ Ä¯vertinti kaip tėvystės įrodymÄ . Tačiau atsakovo atsisakymas atlikti ekspertizę pats savaime dar nėra tėvystės įrodymu. Atsakovas nurodo, kad teismas teisingai įvertino aplinkybes, dėl kurių jis atsisakė atlikti DNR ekspertizę:

1) kitų įrodymų, galinčių patvirtinti tėvystę nebuvimas;

2) labai ilgÄ laikÄ (14 metų) po vaiko gimimo ieÅ¡kovės nelaikymas atsakovo savo vaiko tėvu;

3) vaiko tėvu laikymas ir nurodymas oficialiuose dokumentuose kitus asmenis;

4) atsakovas nematė tikslo po tiek metų atlikti ekspertizę, nes tai žemina ne tik jo, bet ir jo Å¡eimos garbę bei orumÄ ;

5) ieÅ¡kovės pagrindinis tikslas nenustatyti tėvystę, bet pasipelnyti. Pačios apeliantės pasisakymas, kad nebuvo 14 metų moraliÅ¡kai pasiruoÅ¡usi praneÅ¡ti vaikui apie jo tėvÄ bei kreiptis dėl tėvystės nustatymo vertintinas kritiÅ¡kai, kadangi duodama paaiÅ¡kinimus ji pati pripažino, kad esminis lūžis įvyko tuomet, kai nutraukus santuokÄ su V. K. pablogėjo jos finansinė padėtis, nes 2006 metais ji nedirbo, reikėjo pinigų, atsirado paskolos raÅ¡teliai. Apeliantės teigimu, pablogėjus jos finansinei padėčiai, jai vienai pasidarė sunku iÅ¡laikyti du vaikus, tuomet ji nusprendė kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nustatymo.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindė tik finansiniais pagrindais, bet nei karto neužsiminė apie kitus vaiko interesus. Apeliantė nei ieÅ¡kinyje, nei savo paaiÅ¡kinimuose teisme nenurodė, kad bendrai gyveno su spėjamu vaiko tėvu, nurodė, kad jai buvo žinoma, kad spėjamas vaiko tėvas buvo vedęs, turėjo Å¡eimÄ . Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai laikė, kad neturi pagrindo nustatyti tėvystę, o ieÅ¡kovės dėstomos, bet neįrodytos aplinkybės, kad su atsakovu buvo meilužiai, negali patikimai patvirtinti tėvystės.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamas teismo sprendimas naikintinas dėl to, jog pirmosios instancijos teismas netinkami taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovės L. D. apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai bei paties teismo iniciatyva CPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka gauti nauji įrodymai sudaro pagrindÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikini ir negrÄ Å¾inant bylos naujam nagrinėjimui iÅ¡spręsti Å¡iÄ bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje“ 3 punkte konstatuota, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teisėjų kolegija, Å¡io ginčo atveju konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, tame skaičiuje ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei raÅ¡ytinius įrodymus. Byloje nesant pakankamų ir pagrįstų įrodymų paneigiančių atsakovo prieÅ¡taravimus dėl tėvystės patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog atsakovas V. M. nėra D. D. tėvas, o D. D. ne atsakovo sÅ«nus.

Remianti aukščiau nurodytomis nuostatomis, teisėjų kolegija pažymi, jog teismo sprendimas laikomas pagrįstu tik tuomet, jeigu teismo iÅ¡vados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis gautiems įrodymams patvirtinantiems turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Tam tikrų aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tik tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl aplinkybių egzistavimo. Ginčo atveju nei vienoje bylos nagrinėjimo stadijų, įskaitant ir ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ kitais pagrindais Vilniaus miesto 1 - ajame apylinkės teisme, kuriame apeliantė L.

D. (tuo metu turėjusi K. pavardę) neneigė turėjusi meilės ryÅ¡ių su atsakovu, kurių rezultate buvo pradėtas ir gimė sÅ«nus D. D., kÄ iÅ¡ esmės patvirtina ir kita prie bylos prijungta medžiaga (civ. bylos Nr. N2-1991-430/2009 medžiagoje esantys dokumentai, t.y. t.1, b. l. 27-28; 45-52; t. 2, b. l. 22, 132-134).

Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tame skaičiuje ir šalių paaiškinimus bei rašytinius įrodymus. Tokia išvada darytina

dėl to, kad nesant pakankamų ir pagrįstų įrodymų, paneigiančių atsakovo V. M. prieštaravimus dėl tėvystės patvirtinimo, pirmosios

instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog atsakovo nurodomos priežastys dėl pakartotinio neatvykimo geonominės ekspertizės atlikimo yra svarbios ir jos paneigia tėvystės faktÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro todėl, kad pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas vaiko kilmę pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį privalėjo vadovautis teisiniais pagrindais, įtvirtintais 2001 m. liepos

1 d. įsigaliojusio CK X skyriaus nuostatose. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs kad nors atsakovas savo atsiliepimuose ir pareiÅ¡kimuose nurodo, jog neatsisako ekspertizės, tačiau teismo įpareigojimo net du kartus paskirtos DNR ekspertizės nustatytais terminais nuvykti pas ekspertus neįvykdė, jokių patikimų paaiÅ¡kinimų bei duomenų patvirtinančių besÄ lyginį teismo paskirtų įpareigojimų buvimÄ nepateikė, todėl kolegija sprendžia, kad atsakovo atžvilgiu taikytinos CK 3.148 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės. Å i iÅ¡vada patvirtinta ir paties teismo, betarpiÅ¡kai nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, gauti VÅ¡Ä® Vilniaus Universiteto Ligoninės SantariÅ¡kių klinikos Laboratorinės diagnostikos centro bei Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos pažymų dėl tėvystės nustatymo pagal kraujo grupes pažymų duomenys (t.3, b. l. 141, 149). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo nevykimo atlikti DNR ekspertizės tėvystės nustatymui priežastis, atsižvelgdama į tai, kad, kolegijos nuomone, V. M. buvo nustatytas pakankamai ilgas terminas, per kurį buvo įmanoma nuvykti pas ekspertus dėl ekspertizės atlikimo, į ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, atsakovo elgesį vertina kaip atsisakymÄ nuo ekspertizės atlikimo ir sprendžia, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys pagrįstas bei tenkintinas CK 3.148 straipsnio 2 dalies pagrindu. Tuo pačiu aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu ieÅ¡kovės D. D. apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tenkindama ieÅ¡kinį teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo ir jo atstovų atsiliepimuose ir prieÅ¡taravimuose ieÅ¡kiniui nurodyti argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo nepagrįsti, nes reikalavimams dėl tėvystės nustatymo ieÅ¡kinio senatis netaikoma, o nepilnamečio vaiko teisė žinoti savo tėvÄ ginčo atveju yra neabejotinai prioritetinė ir nekvestionuojama (CK 1.115 straipsnio 1 dalis, 1.134 straipsnio 1 punktas, 3. 161 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pripažinus atsakovÄ V.

M. D. D. tėvu, atsakovui atsiranda pareiga iÅ¡laikyti savo vaikÄ , todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įstatymu nustatytos pareigos nevykdo, iÅ¡ jo priteistinas iÅ¡laikymas sÅ«nui (CK 3.192 straipsnis). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ turi nustatyti tolį iÅ¡laikymo dydį, kuris bÅ«tų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. BÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir

kitokiam ugdymui, todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į ieškovės L. D. pateiktus rašytinus įrodymus dėl D. D.

iÅ¡laikymo poreikių tenkinimo (t.1,b. l. 15, 31-43; t. 2, b. l. 36-38; 45-48; 74) bei į tai, kad atsakovas V. M. nuosavybės teisėmis valdo visÄ eilę brangaus nekilnojamojo turto ir teismui niekuomet neteikė įrodymų paneigiančių galimybes skirti 1000 Lt dydžio iÅ¡mokÄ kiekvienÄ mėnesį, sprendžia, jog ieÅ¡kovės patikslintame nurodyta periodinių iÅ¡mokų suma yra pagrįsta (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tenkinant ieÅ¡kinį, teisėjų kolegija nurodo, jog iÅ¡laikymo įsiskolinimas, kaip ir iÅ¡laikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobÅ«džio, todėl nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi bÅ«ti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko teisų ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ bei protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus 9 CK 3.3 straipsnis,

1.5 straipsnis). Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, kaip ir Vilniaus miesto VTAS atstovė, visiškai teisios, teigdamos, jog dėl nepilnamečio vaiko tėvų pasyvaus ar netinkamo elgesio praeityje, vaikas neturi atsakyti ir tai negali būti pagrindas mažinti jam reikalingos išlaikymo įsiskolinimo sumos.

Būtent dėl šių priežasčių, tenkinant ieškinį, viena iš reikšmingiausių faktinių

aplinkybių sprendžiant iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo klausimÄ yra vaiko poreikių nustatymas, nes iÅ¡laikymas yra skiriamas tik vaiko poreikiams tenkinti ir jis jokiu bÅ«du negali bÅ«ti nustatomas atsižvelgiant į vaiko tėvų elgesį. Pažymėtina, kad kiekvienam vaikui bÅ«dingi individualÅ«s dvasiniai, psichologiniai, kultÅ«riniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga, todėl, priimant naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinio reikalavimai tenkintini pilna apimtimi.

Patenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovo priteistinos ieÅ¡kovei jos turėtos nagrinėjamoje byloje 460 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidos, sumokėtos už ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ ir apeliacinį skundÄ , bei 70 Lt iÅ¡laidos, sumokėtos už antstolio pagalbÄ (t.1, b. l. 19, 20, t. 3, b. l. 23, 108) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Be to, kaip patvirtina bylos medžiaga, ieÅ¡kovė byloje patyrė viso 19259,34 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (t.1, b. l. 21, 91, t.2, b. l. 93, 94, 95, 97, 98, 101, t. 3, b. l. 13, 15, 18, 19, 20, 121). Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintu Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus priteistino užmokesčio už advokato teisinę pagalbÄ maksimalius dydžius, nagrinėjamoje byloje suteiktų ieÅ¡kovei teisinių paslaugų apimtį, taip pat vadovaudamasi protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, pastarÄ sias iÅ¡laidas mažina iki 10000 Lt (CPK 98 straipsnis). Â

Taip pat iš atsakovo priteistinos valstybei 126,10 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno miesto apylinkės teismo buhalterija įpareigotina grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 900 Lt, sumokėtų už DNR ekspertizės atlikimÄ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas) (b. l. 127).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

Apeliacinį skundÄ patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra atsakovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove – motina L. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iÅ¡ atsakovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡ visų rÅ«Å¡ių atsakovo gaunamų pajamų kol vaikas sulauks pilnametystės, t. y. iki 2011 m. balandžio 2 d., pavedant Å¡ias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieÅ¡kovei L. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iÅ¡ atsakovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sÅ«nui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), 36000 Lt (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių litų) dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už trejus metus iki ieÅ¡kinio padavimo dienos.

Priteisti iš atsakovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10530 Lt (dešimt tūkstančių penkis šimtus trisdešimt litų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 126,10 Lt (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus, 10 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (Å¡ias iÅ¡laidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

 Įpareigoti Kauno miesto apylinkės teismo buhalterijÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei L.

D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 Lt (devynis Å¡imtus litų), sumokėtų už DNR ekspertizės atlikimÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                    Albinas

Čeplinskas

Kolegijos teisėjai:                                                                                           Rūta

Palubinskaitė

                                                                                                           Evaldas

Burzdikas