A-438-2529-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Civilinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A438-2529/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00841-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant atsakovo atstovei Eglei Andriuškienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M., E. M. ir L. G. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl potvarkių panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. M., E. M. ir L. G. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir patikslintu skundu prašė:

1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojo, laikinai einančio savivaldybės mero pareigas, K. K. 2011 m. spalio 20 d. potvarkį Nr. MP-57 dėl A. M. atleidimo iš Kauno miesto savivaldybės mero patarėjos pareigų ir grąžinti A. M. į Kauno miesto savivaldybės mero patarėjos pareigas bei priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją už visą pravaikštos laiką, nuo 2011 m. spalio 20 d. iki sprendimo priėmimo;

2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojo, laikinai einančio savivaldybės mero pareigas, K. K. 2011 m. spalio 20 d. potvarkį Nr. MP-56 dėl L. G. atleidimo iš Kauno miesto savivaldybės mero patarėjo pareigų ir grąžinti L. G. į Kauno miesto savivaldybės mero patarėjo pareigas bei priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją už visą pravaikštos laiką, nuo 2011 m. spalio 20 d. iki sprendimo priėmimo;

3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojo, laikinai einančio savivaldybės mero pareigas, K. K. 2011 m. spalio 20 d. potvarkį Nr. MP-58 dėl E. M. atleidimo iš Kauno miesto savivaldybės mero patarėjo pareigų ir grąžinti E. M. į Kauno miesto savivaldybės mero patarėjo pareigas bei priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją už visą pravaikštos laiką, nuo 2011 m. spalio 20 d. iki sprendimo priėmimo;

4) priteisti iš atsakovo išlaidas advokato pagalbai.

Pareiškėjai skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės meras R. M. 2011 m. gegužės 2 d. potvarkiu Nr. MP-24 priėmė nuo 2011 m. gegužės 2 d. A. M. Kauno miesto savivaldybės mero patarėja mero įgaliojimų laikotarpiui; 2011 m. gegužės 12 d. potvarkiu Nr. MP-30 priėmė nuo 2011 m. gegužės 12 d. E. M. Kauno miesto savivaldybės mero patarėju mero įgaliojimų laikotarpiui; 2011 m. rugpjūčio 4 d. potvarkiu Nr. MP-53 priėmė nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. L. G. Kauno miesto savivaldybės mero patarėju mero įgaliojimų laikotarpiui.

Šioje byloje ginčijamais potvarkiais Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojas, laikinai einantis savivaldybės mero pareigas, K. K. atleido pareiškėjus iš pareigų. Potvarkiai yra nepagrįsti, neteisėti, priimti pažeidžiant teisės normas, todėl naikintini. Minėti potvarkiai yra priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 20 straipsnio 8 dalį bei Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, kuris patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-488 (toliau – ir Reglamentas), 191 punktą.

Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 8 dalis nustato, kad „mero pavaduotojas atlieka savivaldybės tarybos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Savivaldybės taryba mero pavaduotojo funkcijas nustato mero pavaduotojo kadencijos laikotarpiui ir gali mero siūlymu jas keisti. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas mero pareigas, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4–8 punktuose numatytus įgaliojimus. Mero veikla ir jo pavadavimo procedūra nustatyta reglamente“. Tai yra, pareiškėjų teigimu, iš šios normos galima daryti išvadą, kad mero pavaduotojas negali Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nustatyta tvarka skirti į pareigas ir atleisti iš jų sekretoriato darbuotojus.

Reglamento 191 punktas reglamentuoja, kad mero pavaduotojai atlieka Tarybos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Kai meras negali eiti pareigų, jas atlieka mero potvarkiu arba Tarybos sprendimu paskirtas mero pavaduotojas. Minėtame punkte taip pat nurodyta, kad „pavaduodami merą pavaduotojai turi visus, išskyrus Reglamento 184.4–184.8 punktuose numatytus, įgaliojimus. Taigi, vadovaujantis minėtu Reglamentu, mero pavaduotojas, laikinai einantis savivaldybės mero pareigas, neturi teisės Valstybės tarnybos įstatymo ir DK nustatyta tvarka skirti į pareigas ir atleisti iš jų savivaldybės tarybos sekretoriato darbuotojų, kadangi tokia teisė įstatymų nustatyta tvarka suteikta tik merui.

Atsižvelgiant į minėtą nuostatą, asmuo, einantis laikinai mero pareigas, neturėjo teisės atleisti pareiškėjų iš pareigų, kadangi tokia teisė suteikta tik merui.

Atsakovas prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 dalimi, savivaldybėje buvo įsteigtas Kauno miesto savivaldybės tarybos sekretoriatas, todėl Kauno miesto savivaldybės meras 2011 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. M-110 patvirtino Kauno miesto savivaldybės tarybos sekretoriato pareigybių sąrašą, kuriame buvo numatytos 4 mero patarėjų pareigybės. Patarėjai yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Jų statusą nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, numatant, jog į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasirinkimu, o atleidžiami, kai baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai arba kai praranda pasitikėjimą.

Pareiškėjai Kauno miesto savivaldybės mero patarėjų pareigoms priimti mero įgaliojimų laikotarpiui. 2011 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje nuspręsta Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-563 atleisti R. M. iš Kauno miesto savivaldybės mero pareigų. Tuo pačiu sprendimu buvo pavesta Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojui K. K. eiti mero pareigas, iki bus išrinktas Kauno miesto savivaldybės meras. Pasibaigus mero įgaliojimams, ginčijamais potvarkiais buvo išspręstas ir jo patarėjų atleidimo klausimas.

Kadangi Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-563 buvo pavesta Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojui K. K. eiti mero pareigas, iki bus išrinktas Kauno miesto savivaldybės meras, todėl jis privalėjo vadovaujantis teisės aktais atleisti pareiškėjus iš pareigų pasibaigus mero R. M. įgaliojimų laikotarpiui. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjai teigia, kad „asmuo, einantis laikinai mero pareigas, neturėjo teisės atleisti pareiškėjų iš pareigų, kadangi tokia teisė suteikta tik merui. Todėl juos atleisti galėjo tik naujai išrinktas meras“.

Teisės aktuose yra reglamentuota mero pavadavimo galimybė tuo atveju, kai mero įgaliojimai nėra nutrūkę. Tačiau Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 20 d. posėdyje Kauno miesto meras R. M. neteko įgaliojimų ir laikinai mero pareigas pradėjo eiti K. K., iki bus išrinktas Kauno miesto savivaldybės meras. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad minėtu Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu K. K. nebuvo pavesta pavaduoti merą, o, priešingai, jam pavesta – eiti mero pareigas, iki bus išrinktas Kauno miesto savivaldybės meras.

Atsakovo vertinimu, ginčijami potvarkiai yra priimti kompetentingo asmens, todėl jų panaikinti nėra pagrindo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga nustatyta, jog Kauno miesto savivaldybės meras 2011 m. gegužės 2 d. potvarkiu Nr. MP-24 priėmė A. M. nuo 2011 m. gegužės 2 d. Kauno miesto savivaldybės mero patarėja įgaliojimų laikotarpiu; 2011 m. gegužės 12 d. potvarkiu Nr. MP-30 priėmė E. M. nuo 2011 m. gegužės 12 d. Kauno miesto savivaldybės mero patarėju mero įgaliojimų laikotarpiu; 2011 m. rugpjūčio 4 d. potvarkiu Nr. MP-53 priėmė L. G. nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. Kauno miesto savivaldybės mero patarėju mero įgaliojimų laikotarpiui. Ginčijamais šioje byloje Kauno miesto savivaldybės mero 2011 m. spalio 20 d. potvarkiais Nr. MP-57, Nr. MP-58, Nr. MP-56 minėti asmenys buvo atleisti iš Kauno miesto mero patarėjų pareigų 2011 m. spalio 20 d. pasibaigus mero įgaliojimų laikotarpiui. Teismo vertinimu, administracinių aktų neteisėtumas yra grindžiamas argumentu, jog einantis laikinai mero pareigas asmuo neturėjo teisės atleisti pareiškėjų iš pareigų.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ginčo santykiams išspręsti yra aktualios Lietuvos Respublikos vietos savivaldos bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymų nuostatos. Kaip pažymėjo teismas, Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 dalis nustato, jog „savivaldybės tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti mero siūlymu gali būti steigiamas savivaldybės tarybos sekretoriatas (toliau – sekretoriatas)“. Teismas akcentavo, jog iš bylos dokumentų matyti, kad Kauno miesto savivaldybės meras 2011 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. M-110 patvirtino Kauno miesto savivaldybės tarybos sekretoriato pareigybių sąrašą, kuriame nustatė 4 mero patarėjų pareigybes. Šių pareigybių statusas – politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, lygis – A, kategorija – 14.

Teismas pabrėžė, jog pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas, kurio 2 straipsnio 7 dalyje yra pateiktas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo sąvokos apibrėžimas, nustatant, jog tai yra „valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui“. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 12 straipsniu, į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasirinkimu. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo iš tarnybos pagrindai yra įtvirtinti šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje, nustatant, jog minėti tarnautojai atleidžiami, kai baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai (6 punktas) arba kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas (7 punktas). Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas iš pareigų atleidžiamas paskutinę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko įgaliojimų dieną ar naujai sudarytos kolegialios valstybės institucijos pirmajame posėdyje. Teismas nurodė, jog pareiškėjai A. M., E. M. ir L. G. su priėmimo potvarkiais buvo supažindinti ir šią aplinkybę patvirtina pareiškėjų parašai. Atitinkamai, teismo nuomone, laikytina, kad pareiškėjams buvo žinoma, jog šias pareigas jie eis terminuotai, R. M., kaip mero, įgaliojimų laikotarpiu.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog byloje ginčijami potvarkiai buvo priimti vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kuriame yra numatyta, kad meras Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų sekretoriato darbuotojus, bei vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nustatančiu, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai atleidžiami iš pareigų, kai baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai. Kauno miesto savivaldybės taryba 2011 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. T-563 atleido R. M. iš Kauno miesto savivaldybės mero pareigų bei pavedė Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojui K. K. eiti mero pareigas, iki bus išrinktas Kauno miesto savivaldybės meras. Atitinkamai, teismo nuomone, darytina išvada, jog R. M. kaip mero įgaliojimai baigėsi 2011 m. spalio 20 d. Minėtas sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo skundžiamas, todėl jis galiojantis ir privalomas vykdyti. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjų A. M., E. M. ir L. G. tarnybinių santykių tęstinumas tiesiogiai buvo susietas su konkretaus valstybės politiko pareigų ėjimu, todėl pareiškėjai pareigoms buvo priimti labai konkrečiam laikui, t. y. Kauno miesto savivaldybės mero R. M. įgaliojimų laikotarpiui, todėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. T-563, atleidus R. M. iš Kauno miesto savivaldybės mero pareigų, privalėjo tą pačią dieną būti sprendžiamas ir pareiškėjų A. M., E. M. ir L. G. atleidimo klausimas.

Teismas pabrėžė, jog pareiškėjai A. M., E. M. ir L. G. skunde teigia, kad potvarkiai yra priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 8 dalį bei Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-488, 191 punktą, kadangi mero pavaduotojas, pavaduojantis merą, neturi mero įgaliojimų, numatytų Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4–8 punktuose ir Reglamento 184.4–184.8 punktuose. Kaip nurodė teismas, Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 8 punktas nustato, kad „mero pavaduotojas atlieka savivaldybės tarybos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Savivaldybės taryba mero pavaduotojo funkcijas nustato mero pavaduotojo kadencijos laikotarpiui ir gali mero siūlymu jas keisti. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas mero pareigas, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4–8 punktuose numatytus įgaliojimus. Mero veikla ir jo pavadavimo procedūra nustatyta reglamente“. Reglamento 191 punktas numato, kad „mero pavaduotojai atlieka Tarybos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Kai meras negali eiti pareigų, jas atlieka mero potvarkiu arba Tarybos sprendimu paskirtas mero pavaduotojas. Pavaduodami merą pavaduotojai turi visus, išskyrus Reglamento 184.4–184.8 punktuose numatytus, įgaliojimus“. Reglamento 184.8 punktas numato, kad meras „tvirtina Tarybos sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Tarybos sekretoriato darbuotojus“.

Teismas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškinantis teisės aktų nuostatas ir formuojantis administracinių teismų praktiką, 2002 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-935/2002 („Administracinių teismų praktika“ Nr. 3) konstatavo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme yra „reglamentuota mero pavadavimo galimybė tuo atveju, kai mero įgaliojimai nėra nutrūkę, bet jis laikinai dėl tam tikrų priežasčių negali eiti savo pareigų (pvz., dėl ligos ir pan.). Taigi aptariama teisės norma yra reglamentuotas tik laikinas mero pavadavimas, nenutrūkus mero įgaliojimams“. Minėtoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad „sąvokos „laikinas pareigų ėjimas“ ir „laikinas pavadavimas“ savo teisiniu turiniu nėra tapačios. Laikino pavadavimo atveju meras savo įgaliojimų nėra praradęs, o jo pirmasis pavaduotojas jų nėra įgijęs. Tačiau laikino mero pareigų ėjimo atveju meras įgaliojimų yra netekęs, o juos laikinai įgyja asmuo, einantis mero pareigas“. Taigi, kaip konstatavo teismas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje bei Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-488, 191 punkte yra reglamentuota mero pavadavimo galimybė tuo atveju, kai mero įgaliojimai nėra nutrūkę.

Teismas pabrėžė ir tai, jog Kauno miesto savivaldybės taryba 2011 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. T-563 atleido R. M. iš Kauno miesto savivaldybės mero pareigų ir pavedė Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojui K. K. eiti mero pareigas. Tai reiškia, jog Kauno miesto meras R. M. neteko įgaliojimų, t. y. jo, kaip mero, įgaliojimai nutrūko, ir laikinai mero pareigas pradėjo eiti K. K., t. y. jam laikinai suteikti mero įgaliojimai. Nors Vietos savivaldos įstatyme nėra aptariamas mero pareigų laikino ėjimo atvejis, tačiau tam, kad nebūtų pažeistas nenutrūkstamumo principas ir įgyvendintos visos merui, kaip savivaldybės vadovui, įstatymų ir kitų teisės aktų pavestos funkcijos, savivaldybės tarybai teisės aktais nėra draudžiama pavesti kitam asmeniui eiti mero pareigas, kol bus išrinktas naujas meras, kartu suteikiant ir visus mero įgaliojimus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad šioje byloje ginčijami Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojo, laikinai einančio savivaldybės mero pareigas, K. K. 2011 m. spalio 20 d. potvarkiai Nr. MP-57, Nr. MP-58, Nr. MP-56 yra priimti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl yra pagrįsti ir teisėti, naikinti jų nėra teisinio pagrindo, o pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėja A. M. prašo:

1) panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – A. M. skundą patenkinti: panaikinti Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojo, laikinai einančio savivaldybės mero pareigas, K. K. 2011 m. spalio 20 d. potvarkį Nr. MP-57 dėl A. M. atleidimo iš Kauno miesto savivaldybės mero patarėjos pareigų ir grąžinti A. M. į Kauno miesto savivaldybės mero patarėjos pareigas bei priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją už visą pravaikštos laiką, nuo 2011 m. spalio 20 d. iki sprendimo priėmimo;

2) priteisti iš atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Apeliacinį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjos teigimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad laikinai einantis mero pareigas K. K. turėjo teisę atleisti ją iš Kauno miesto savivaldybės mero patarėjos pareigų 2011 m. spalio 20 d. pasibaigus mero įgaliojimų laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime pripažino, kad Vietos savivaldos įstatyme nėra aptariamas mero pareigų laikino ėjimo atvejis, tačiau nurodė, jog savivaldybės tarybai teisės aktais nėra draudžiama pavesti kitam asmeniui eiti mero pareigas, kol bus išrinktas naujas meras, kartu suteikiant ir visus mero įgaliojimus.

Pareiškėjos teigimu, ši teismo išvada padaryta netinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas. Kaip nurodo pareiškėja, Vietos savivaldos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad „šis įstatymas nustato savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas ir jų kompetenciją, funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus“.

Minėto įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priklauso mero rinkimai, atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero darbo užmokesčio nustatymas. Taigi minėto įstatymo nuostatos nenumato laikino pavedimo eiti savivaldybės mero pareigas. Pareiškėjos teigimu, minėto straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija, kuri nenumato mero pareigų laikino ėjimo. Pareiškėja pabrėžia, jog savivaldybės tarybos kompetencija Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnyje yra apibrėžta išsamiai ir pagal savo sandarą minėta norma negali būti aiškinama plečiamai.

Taigi, pareiškėjos teigimu, sprendžiant klausimus dėl savivaldybės tarybos kompetencijos negali būti taikomas bendras teisės principas, kad nedraudžiama tas, kas yra leidžiama. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso savivaldybės tarybai. Pareiškėja akcentuoja, kad būtent ši įstatymo nuostata patvirtina, jog savivaldybės taryba veikia tik įstatymo ribose, o savivaldybės tarybos kompetencija, ypač kai tai susiję su savivaldybės tarybos išimtine kompetencija, negali būti aiškinama plečiamai.

2. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kadangi sistemiškai netaikė materialinių teisės normų. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, jog Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 9 dalis nustato, kad „ypatingomis aplinkybėmis, kai nei savivaldybės meras, nei savivaldybės mero pavaduotojas (pavaduotojai) negali eiti savo pareigų dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, savivaldybės tarybos posėdžiai šaukiami ir mero pareigos vykdomos reglamento nustatyta tvarka“. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. T-488 192 punktas reglamentuoja, kad „ypatingomis aplinkybėmis, kai nei savivaldybės meras, nei savivaldybės mero pavaduotojai negali eiti savo pareigų dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, Tarybos posėdį šaukia raštiškus įgaliojimus iš 14 Tarybos narių gavęs tarybos narys, pateikęs juos tarybos sekretoriui, Reglamento 82 punkte nustatyta tvarka, o mero pareigų vykdymas pavedamas Tarybos nariui Tarybos sprendimu“. Pareiškėjos teigimu, iš šių normų galima daryti išvadą, kad mero pareigų vykdymas gali būti pavedamas tik tuo atveju, kai mero pavaduotojai dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių negali eiti savo pareigų. Taigi Reglamentas numato, jog mero pareigos gali būti pavedamos tik tuo atveju, kai mero pavaduotojai negali vykdyti savo pareigų. Pareiškėja paaiškina, jog, vertinant šias normas sistemiškai, darytina išvada, kad nepagrįsti yra pirmosios instancijos teismo argumentai, jog ginčo teisiniams santykiams yra taikytinas teisės principas „nėra draudžiama tas, kas yra leidžiama“.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 8 dalį, kuri nustato, kad „mero pavaduotojas atlieka savivaldybės tarybos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Savivaldybės taryba mero pavaduotojo funkcijas nustato mero pavaduotojo kadencijos laikotarpiui ir gali mero siūlymu jas keisti. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas mero pareigas, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4–8 punktuose numatytus įgaliojimus. Mero veikla ir jo pavadavimo procedūra nustatyta reglamente“. Pareiškėjos teigimu, iš šios teisės normos turinio galima daryti išvadą, jog mero pavaduotojas Valstybės tarnybos įstatymo ir DK nustatyta tvarka negali skirti į pareigas ir atleisti iš jų sekretoriato darbuotojus. Be to, pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepritaikė ir Reglamento, kurio 191 punktas reglamentuoja, kad „mero pavaduotojai atlieka Tarybos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Kai meras negali eiti pareigų, jas atlieka mero potvarkiu arba Tarybos sprendimu paskirtas mero pavaduotojas“, bei kad minėtame punkte nustatyta, kad „pavaduodami merą pavaduotojai turi visus, išskyrus Reglamento 184.4– 184.8 punktuose numatytus, įgaliojimus“. Taigi, kaip teigia pareiškėja, vadovaujantis minėtu Reglamentu mero pavaduotojas, laikinai einantis savivaldybės mero pareigas, neturi teisės Valstybės tarnybos įstatymo ir DK nustatyta tvarka skirti į pareigas ir atleisti iš jų savivaldybės tarybos sekretoriato darbuotojų, kadangi tokia teisė įstatymų nustatyta tvarka suteikta tik merui. Pareiškėja pabrėžia, kad būtent šios teisės normos patvirtina jos skundo pagrįstumą. Pareiškėja pažymi, kad atleisti ją iš mero patarėjos pareigų galėjo tik naujai išrinktas meras. 2011 m. spalio 27 d. buvo išrinktas naujas meras A. K., kuris tik turėjo teisę ją atleisti, todėl potvarkis, priimtas asmens, neturinčio tam įgalinimų, negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu, toks potvarkis naikintinas ir ji grąžintina į pareigas bei jai priteistina kompensacija už visą pravaikštos laikotarpį.

Atsiliepimu apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovo teigimu, nesutikdama su Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimu, pareiškėja apeliaciniu skundu iš esmės ginčija aplinkybę, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2011 m. spalio 20 d., atleidusi savivaldybės merą ir savivaldybės mero pavaduotojui K. K. laikinai, iki kol bus išrinktas Kauno miesto savivaldybės meras, pavedusi eiti mero pareigas, nesivadovavo Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, kadangi minėtas įstatymas nereglamentuoja laikino mero pareigų ėjimo, dėl to laikinai pareigas pradėjęs eiti K. K. iš pareigų atleido mero R. M., kurio įgaliojimai nutrūko 2011 m. spalio 20 d., patarėjus A. M., E. M. ir L. G. Atsakovas pažymėjo, kad nei pareiškėjai, nei kiti suinteresuoti asmenys Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. T-563, kuriuo buvo iš pareigų atleistas Kauno miesto savivaldybės meras R. M. ir Kauno miesto savivaldybės mero pareigas laikinai, iki kol bus išrinktas meras, pavesta eiti mero pavaduotojui K. K., neginčijo, todėl laikytina, kad jis yra teisėtas ir galiojantis.

2. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punktas apibrėžia, kad išimtinė tarybos kompetencija yra „mero rinkimai, jo atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero darbo užmokesčio nustatymas.“ To paties įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad „savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės merą ir mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. <...> Laikoma, kad meras išrinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų kandidatūras balsavo visų savivaldybės tarybos narių dauguma. <...> 3. Meras, mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių.“ Taigi, kaip nurodo atsakovas, mero atleidimas iš pareigų ir jo skyrimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, todėl Kauno miesto savivaldybės taryba visų tarybos narių balsų dauguma 2011 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. T-563 iš mero pareigų atleidusi R. M. ir tuo pačiu sprendimu laikinai, kol bus išrinktas naujas meras, paskyrusi meru mero pavaduotoją K. K., veikė pagal kompetenciją ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatų nepažeidė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo nuomone, darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. T-563 yra priimtas vadovaujantis teisės aktais, neperžengiant kompetencijos ribų, todėl yra teisėtas ir galiojantis. Atsakovo teigimu, apeliantė, kuri šioje administracinėje byloje neprašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. T-563, kvestionuoti jo pagrįstumo neturi jokio teisinio pagrindo.

3. Kaip pažymi atsakovas, nors Vietos savivaldos įstatyme nėra aptariamas mero pareigų laikino ėjimo atvejis, tačiau tam, kad, kaip 2002 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-935/2002 nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nebūtų pažeistas nenutrūkstamumo principas ir būtų tinkamai įgyvendintos visos merui, kaip savivaldybės vadovui, įstatymų ir kitų teisės aktų pavestos funkcijos, savivaldybės tarybai teisės aktais nėra draudžiama pavesti kitam asmeniui eiti mero pareigas, kol bus išrinktas naujas meras. Taigi Kauno miesto savivaldybėje iki naujo mero išrinkimo mero įgaliojimus turėjo K. K., todėl jis ir vykdė visas merui teisės aktų priskirtas funkcijas. Atsakovas pažymi ir tai, kad paskyrimas į savivaldybės mero pareigas, šių pareigų atlikimas, atlyginimas už pareigų atlikimą savo esme atitinka darbo teisinius santykius, todėl, vadovaujantis teisės analogijos principu bei remiantis tiek bendrosiomis darbo santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, tiek ir specialiosiomis, darytina išvada, kad mero paskyrimas gali būti tiek neterminuotas, tiek terminuotas, šį terminą siejant tiek su konkrečia data, tiek ir su tam tikrų įvykių atsiradimu ir (ar) išnykimu.

4. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė nesutinka ir su apeliantės argumentu, kad „asmuo, einantis laikinai mero pareigas, neturėjo teisės atleisti mūsų iš pareigų, kadangi tokia teisė suteikta tik merui“. Atsakovo nuomone, kaip tinkamai nurodė Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendime, šis pareiškėjos argumentas prieštarauja teismų formuojamai praktikai tokio pobūdžio bylose, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2002 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-935/2002 yra pasisakęs, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme yra „reglamentuota mero pavadavimo galimybė tuo atveju, kai mero įgaliojimai nėra nutrūkę, bet jis laikinai dėl tam tikrų priežasčių negali eiti savo pareigų (pvz., dėl ligos ir pan.). Taigi aptariama teisės norma yra reglamentuotas tik laikinas mero pavadavimas, nenutrūkus mero įgaliojimams“. Atsakovas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamasis šias teisės normas, nurodė, kad „sąvokos – „laikinas pareigų ėjimas“ ir „laikinas pavadavimas“ savo teisiniu turiniu nėra tapačios. Laikino pavadavimo atveju meras savo įgaliojimų nėra praradęs, o jo pirmasis pavaduotojas jų nėra įgijęs. Tačiau laikino mero pareigų ėjimo atveju meras įgaliojimų yra netekęs, o juos laikinai įgyja asmuo, einantis mero pareigas“. Taigi Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje bei Reglamento 191 punkte yra reglamentuota mero pavadavimo galimybė tik tuo atveju, kai mero įgaliojimai nėra nutrūkę. Todėl, atsakovo teigimu, apeliantės argumentas, kad ji ir kiti mero patarėjai iš pareigų negalėjo būti atleisti mero pavaduotojo, laikinai einančio mero pareigas, kol bus išrinktas naujas meras, t. y. tuomet, kai mero R. M. įgaliojimai jau buvo nutrūkę, laikytinas prieštaraujančiu teismų praktikai bei neatitinkantis pačios apeliantės nurodomų materialinės teisės normų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, laikytina, kad Kauno miesto savivaldybės mero 2011 m. spalio 20 d. potvarkis Nr. MP-57 buvo priimtas kompetentingo asmens, jis neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

5. Atsakovas teigia, jog vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. T-563 laikytina, kad R. M. kaip mero įgaliojimai baigėsi 2011 m. spalio 20 d. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 3 dalimi, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai iš pareigų atleidžiami paskutinę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko įgaliojimų dieną. Todėl, atsakovo teigimu, vadovaujantis nurodytu teisės aktu, pagrįstai buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės mero 2011 m. spalio 20 d. potvarkis Nr. MP-57, kuriuo A. M. buvo atleista iš Kauno miesto savivaldybės mero patarėjo pareigų 2011 m. spalio 20 d., t. y. pasibaigus mero įgaliojimų laikotarpiui. Šį potvarkį pasirašė Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojas, laikinai einantis mero pareigas, t. y. tą laikotarpį turėjęs visus mero įgaliojimus, numatytus teisės aktuose. Atsakovas paaiškina, jog atsižvelgiant į tai, kad apeliantės A. M. tarnybinių (darbo) santykių tęstinumas priklausė nuo faktorių, kurie siejasi su konkrečiu subjektu (valstybės politiku ar kolegialia valstybės institucija), nes jie buvo priimti labai konkrečiam laikui, t. y. Kauno miesto savivaldybės mero R. M. įgaliojimų laikotarpiui, laikytina, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. T-563 atleidus R. M. iš Kauno miesto savivaldybės mero pareigų, tą pačią dieną privalėjo būti atleista ir A. M. Taigi, atsakovo teigimu, Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-563 pavedus Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojui K. K. eiti mero pareigas, iki bus išrinktas Kauno miesto savivaldybės meras, jis, vadovaudamasis teisės aktais, privalėjo atleisti apeliantę iš pareigų pasibaigus mero R. M. įgaliojimų laikotarpiui (Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 6 p.). Atsakovas pažymi, kad savivaldybės meras yra viešojo administravimo sistemos subjektas ir jo priimti aktai, inter alia potvarkiai bei veiksmai, taip pat neveikimas ar vilkinimas atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus, gali būti kvestionuojami pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytas taisykles (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimas; ABTĮ 15 str. 1 d. 2 p.).

6. Atsakovas pažymi, jog apeliantė teismo prašo „panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: A. M. skundą patenkinti <...> grąžinti A. M. į Kauno miesto savivaldybės mero patarėjos pareigas ir priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją už visą pravaikštos laiką nuo 2011 m. spalio 20 d. iki sprendimo priėmimo.“ Atsakovas akcentuoja, kad su šiuo apeliantės prašymu visiškai nesutinka, kadangi apeliantė į pareigas buvo priimta politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, konkretaus valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasirinkimu (Valstybės tarnybos įstatymo 12 str.), t. y. R. M., kaip mero, įgaliojimų laikotarpiui. Kaip teigia atsakovas, šiuo metu Kauno miesto savivaldybės mero pareigas eina ne A. M. į pareigas paskyręs, o kitas politikas, todėl, grąžinus apeliantę į ankstesnes pareigas, būtų pažeistos Valstybės tarnybos įstatymo 12 straipsnio nuostatos, apibrėžiančios, kad „į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasirinkimu“. Be to, meras A. K. politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu savo įgaliojimų laikui į mero patarėjų pareigas yra priėmęs kitus asmenis, o, apeliantę grąžinus į mero patarėjo pareigas, merui A. K. būtų užkirstas kelias, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, pačiam pasirinkti mero patarėją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantė A. M., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės ginčija Kauno miesto savivaldybės tarybos teisę pavesti Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojui K. K. laikinai eiti Kauno miesto savivaldybės mero pareigas ir šio teisę atleisti ją iš Kauno miesto savivaldybės mero patarėjos pareigų pasibaigus mero įgaliojimų laikotarpiui.

Iš bylos matyti, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2011 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. T-563 „Dėl R. M. atleidimo iš Kauno miesto savivaldybės mero pareigų“ atleido R. M. iš Kauno miesto savivaldybės mero pareigų ir pavedė Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojui K. K. eiti mero pareigas, iki bus išrinktas Kauno miesto savivaldybės meras (b. l. 25). Toks sprendimas yra galiojantis. Pareiškėja, kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą, nepareiškė reikalavimo panaikinti šį sprendimą, todėl nagrinėjant ginčą apeliacine tvarka neturi teisės jo kvestionuoti. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojui K. K. buvo pavesta laikinai eiti Kauno miesto savivaldybės mero pareigas laikytina nustatyta (ABTĮ 86 str. 2 d.).

Apeliantė, ginčydama atleidimą iš pareigų, neatkreipia dėmesio, kad laikinas mero pareigų ėjimas ir mero pavadavimas yra dvi skirtingos faktinės situacijos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-935/2002 yra pažymėjęs, jog „Sąvokos – „laikinas pareigų ėjimas“ ir „laikinas pavadavimas“ savo teisiniu turiniu nėra tapačios. Laikino pavadavimo atveju meras savo įgaliojimų nėra praradęs, o jo pirmasis pavaduotojas jų nėra įgijęs. Tačiau laikino mero pareigų ėjimo atveju meras įgaliojimų yra netekęs, o juos laikinai įgyja asmuo, einantis mero pareigas.“ Į šią teisės aiškinimo taisyklę atsižvelgtina ir nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.). Apeliantės nurodyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 8 dalis bei Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-488 patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 191 punktas būtent reglamentuoja mero pavadavimo galimybę, kai mero įgaliojimai nėra nutrūkę. Šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. T-563 atleidus R. M. iš Kauno miesto savivaldybės mero pareigų jis neteko savo įgaliojimų. Pavedus Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojui K. K. eiti mero pareigas, iki bus išrinktas Kauno miesto savivaldybės meras, tuo laikotarpiu jis turėjo visus mero įgaliojimus, numatytus teisės aktuose, tarp jų ir atleisti apeliantę, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją, iš pareigų pasibaigus mero R. M. įgaliojimams (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 6 p.).

Taigi Kauno miesto savivaldybės mero 2011 m. spalio 20 d. potvarkis Nr. MP-57 „Dėl A. M. atleidimo“ priimtas kompetentingo administravimo subjekto, todėl jo panaikinti nėra pagrindo (ABTĮ 89 str. 1 d. 2 p.). Nepanaikinus šio potvarkio, negali būti tenkinami ir išvestiniai skundo reikalavimai dėl grąžinimo į pareigas ir piniginės kompensacijos priteisimo.

Be to, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio nuostatomis, išlaidų atlyginimas galimas tik priėmus sprendimą proceso šalies naudai.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas, todėl jo panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan