c49a2212-cb2c-4e6a-b2fd-45caae74a832 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Teisėja Vaida Railienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-99-417/2018Teisminio proceso Nr. 1-10-3-00003-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.6.1.; 2.4.6.5.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 4 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant nukentėjusiajam D.

M., jo atstovui advokatui Ričardui Noreikai,nuteistajam P. K., jo gynėjui advokatui Giedriui Danėliui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinį skundÄ dėl 2017 m. gruodžio 29 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant P. K. bausmės atlikimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

IÅ¡ P. K. nukentėjusiajam D. M. priteista 300 Eur (trys Å¡imtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 300 Eur (trys Å¡imtai eurų) proceso iÅ¡laidų atlyginimo. Kita civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atmesta.Teisėjų kolegija nustatė: P. K. nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sužalojo žmogų: 2016 m. rugpjūčio 25 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), koridoriuje, suko ir spaudė nukentėjusiojo D.

M. deÅ¡inę rankÄ , dėl to buvo sulaužytas nukentėjusiojo mobiliojo ryÅ¡io telefonas ir sužaloti deÅ¡inės rankos pirÅ¡tai. Tokiais veiksmais P. K. sukėlė nukentėjusiajam D. M. fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ . Apeliaciniu skundu nuteistojo P. K. gynėjas advokatas G. Danėlius praÅ¡o panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – baudžiamÄ jÄ bylÄ P. K. nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad P. K. veiksmuose nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, nėra tiesioginės tyčios. Vertinant situacijÄ , kuri įvyko 2016 m. rugpjūčio 25 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), koridoriuje, praÅ¡o atkreipti dėmesį į tai, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matoma, kaip įvykio metu elgėsi P. K. ir kad jo veiksmuose nėra esminio nusikalstamos veikos požymio – tiesioginės tyčios.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Tačiau Å¡iuo atveju baudžiamajai atsakomybei atsirasti vien pasekmių nepakanka, nes straipsnio dispozicijoje yra nurodytas ir kitas bÅ«tinas objektyviosios pusės elementas – pasekmių sukėlimo bÅ«das. IÅ¡ BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį už fizinio skausmo sukėlimÄ atsirasti yra bÅ«tinas ir subjektyviosios pusės požymis – tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas turi daryti poveikį nukentėjusio asmens kÅ«nui siekdamas pagrindinio tikslo – kad dėl kaltininko veikimo nukentėjęs asmuo patirtų fizinį skausmÄ .

Skausmas yra iÅ¡imtinai subjektyvus pojÅ«tis, kurio iÅ¡matuoti ar kitaip objektyviai įvertinti neįmanoma, todėl baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ galima tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys tokį fizinį skausmÄ .Gynėjas nurodo, kad P. K. veiksmuose nebuvo tyčios sutrikdyti D. M. sveikatÄ , o Å¡iÄ aplinkybę pagrindžia tai, kad P. K. konflikto su D.

M. metu siekė, kad pastarasis nustotų elgtis neteisėtai, t. y. nustotų elgtis provokuojamai, kelti konfliktinę situacijÄ ir netrukdytų savivaldybės darbuotojams dirbti. D. M. ne tik elgėsi provokuojamai, bet ir paÅ¡aipiai replikavo savivaldybės darbuotojams, todėl P. K. juos gynė ir siekė neleisti žeminti savivaldybės darbuotojų garbės ir orumo, taip pat siekė, kad D. M. nutrauktų filmavimÄ kabinetuose, kuriuose akivaizdu, kad matomose vietose yra sudėti dokumentai apie administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose yra nurodyti asmenų duomenys.

Kaip yra žinoma Å¡iuo metu, D. M. vaizdo įraÅ¡Ä yra pateikęs netgi žiniasklaidos priemonėms, kuriose įraÅ¡as buvo pateiktas galbÅ«t iÅ¡kart po įvykio, kadangi, kaip matoma iÅ¡ straipsnio naujienų portale www.delfi.lt, kuris iÅ¡spausdintas 2016 m. rugpjūčio 30 d., žurnalistai turėjo vaizdo įraÅ¡Ä vėliausiai 2016 m. rugpjūčio 30 d. (toliau – Straipsnis). IÅ¡ Straipsnyje esančio vaizdo įraÅ¡o nuo 00.00 min. iki 00.14 min. matyti, kad D. M. akivaizdžiai filmuoja savivaldybės darbuotojÄ (A.

U.) ir jos darbo stalÄ , ant kurio matoma daug medžiagos, kurioje yra fizinių arba juridinių asmenų informacija. Vėliau iÅ¡ Straipsnyje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad D. M., išėjęs į koridorių, trukdo savivaldybės darbuotojams dirbti, komentuoja jų veiksmus ir pamatęs kitame kabinete, kurio durys praviros, sėdintį nuteistÄ jį P. K. (00.50 min.), suprasdamas, kad jis visÄ koridoriuje vykstantį konfliktÄ girdi, pats provokuojamai pradeda kalbinti P. K. kartodamas ir akivaizdžiai eina į kabinetÄ , kuriame sėdi P. K. (00.56 min.).

Tuomet P. K., aiÅ¡kiai suprasdamas, kad D. M. nesiruoÅ¡ia nustoti elgtis įžūliai ir žeminti kitų asmenų, išėjo į koridorių, kuriame ir įvyko minėtas konfliktas. Kad dokumentai, esantys ant A. U. stalo, buvo filmuojami, pagrindžia iÅ¡traukos iÅ¡ filmuotos medžiagos.Gynėjo teigimu, konflikto, vykusio tarp nuteistojo ir D. M. metu, P. K. tiesiog prašė nukentėjusiojo, kad Å¡is nustotų filmuoti, tačiau, kaip matoma, nukentėjusysis tyčia siekia kurti konfliktinę situacijÄ , kursto P. K..

P. K. už nukentėjusiojo rankos suėmė tik dėl to, kad siekė nutraukti D. M. neteisėtus veiksmus ir užkardyti galimus padaryti naujus veiksmus ateityje. Neteisėti D. M. atliekami veiksmai buvo vaizdo įraÅ¡o darymas patalpose, kuriose yra administracinės bylos ir kiti dokumentai, kuriuose yra asmenų duomenys, bei paÅ¡aipus (kupinas sarkazmo) elgesys prieÅ¡ savivaldybės darbuotojus. Å ie argumentai patvirtinami objektyvių duomenų, tai nėra tik gynybinė P. K. versija. Skunde pabrėžiama, kad kvalifikuojant veikÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti kaltinamojo tiesioginę tyčiÄ .

Å iuo atveju konflikto metu P. K. neturėjo tyčios sukelti D. M. fizinį skausmÄ , jį sužaloti. P. K. veiksmai buvo atliekami siekiant, kad D. M. nutrauktų savo veiksmus, t. y. filmavimÄ patalpose, kadangi, kaip jau minėta, buvo baiminamasi, kad D. M. yra nufilmavęs ir gali toliau filmuoti patalpas, kuriose yra dokumentai su asmenų duomenimis, bei D. M. toliau įžeidinės, pakeltu tonu ir paÅ¡aipiai bendraudamas su savivaldybės darbuotojais, visa tai nufilmuos, o filmuotÄ medžiagÄ panaudos siekdamas pažeminti minėtus savivaldybės darbuotojus (iÅ¡ prie skundo pridėto www.delfi.lt straipsnio yra akivaizdu, kad bÅ«tent taip ir įvyko).

Skunde taip pat nurodoma, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad konflikto metu D. M. buvo sužalotas, prieÅ¡ingai – dauguma duomenų pagrindžia, kad konflikto metu D. M. nebuvo padaryti sužalojimai. Kaip D. M. nurodė ir skundžiamu nuosprendžiu teismas patvirtino, P. K. suėmus už D. M. rankos, pastarasis pajautė stiprų skausmÄ , buvo sulaužytas D. M. mobilusis telefonas, kuris neva supjaustė D. M. deÅ¡inės plaÅ¡takos vidinę dalį (pirÅ¡tus) ir taip sutrikdė D. M. sveikatÄ .

IÅ¡ byloje esančių ir kitų duomenų yra akivaizdu, kad galima kelti pagrįstas abejones, kad D. M. sužalojimai buvo padaryti bÅ«tent konflikto metu, kadangi D. M. apie sužalojimus paties įvykio metu nieko nesakė, neva buvusių sužalojimų nepastebėjo nė vienas iÅ¡ įvykį mačiusių asmenų, nei asmenys, su kuriais vėliau bendravo D. M.. Akivaizdu, kad tokio tipo baudžiamosiose bylose fizinio skausmo buvimas yra itin sunkiai įrodomas, o skausmo pajutimas yra itin subjektyvus dalykas, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktikÄ , kurios pavyzdžiu teismų praktikoje yra aiÅ¡kinamas fizinio skausmo buvimas arba nebuvimas arba baudžiamÄ ja teisine prasme – ar objektyviai fizinis skausmas galėjo bÅ«ti jaučiamas (kasacinė nutartis Nr. 2A-5/2014).

IÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad apie fizinio skausmo sukėlimÄ objektyviai galima nuspręsti iÅ¡ asmens reakcijos, kuri buvo iÅ¡kart po įvykio. Å iuo atveju D. M. reakcija po įvykio buvo Å¡iek tiek agresyvi, asmuo nieko nenurodė, kad yra sužalota jo deÅ¡inė plaÅ¡taka, netgi teigė, kad yra sužalotas jo veidas. Å iÄ aplinkybę (dėl veido sužalojimo) D. M. nurodė skambindamas į BPC iÅ¡kart po įvykio. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad D. M. duoda nuoseklius parodymus, nuosekliai apibÅ«dina situacijÄ , tačiau vertinant baudžiamosios bylos medžiagÄ ir kitus duomenis matyti, kad D.

M. tiesiog siekia, kad P. K. bÅ«tų nuteistas. Nė vienas iÅ¡ objektyviai įvykį mačiusių liudytojų nenurodė, kad D. M. po konfrontacijos su P. K. bÅ«tų nurodęs, kad jis jaučia fizinį skausmÄ ar kad jo deÅ¡inė plaÅ¡taka yra sužalota. Duodamas parodymus D. M. teigė, kad telefonas buvo sulaužytas, kai P. K. sugriebė jį už rankos, kurioje jis laikė telefonÄ , sukdamas jam deÅ¡inę rankÄ , suspaudė jÄ ir sulaužė rankoje laikomÄ telefonÄ , o jo stikliukai suskilo ir supjaustė deÅ¡inę plaÅ¡takÄ , pirÅ¡tus.

Sugriebimas buvo stiprus, telefonas buvo perlaužtas, todėl juo filmuoti nebegalėjo. Nuosekliai vertinant D. M. parodymus apie jam padarytÄ sužalojimÄ , matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. M. davė parodymus apie Å¡iÄ situacijÄ ir nurodė, kad „<...> į (duomenys neskelbtini) kab. įėjo praÅ¡yti pagalbos - iÅ¡sikviesti policijÄ dėl kilusio incidento su skyriaus vedėju P. K., kurio metu pastarasis sudaužė D. M. telefonÄ . Kadangi jo telefonas buvo sudaužytas, jis pats to padaryti negalėjo.

Nors pagalbos prašė kelis kartus, nei vienas specialistas į jo praÅ¡ymÄ nereagavo. <. . .> Specialistei I. Å . atneÅ¡us telefonÄ ir susiekus su bendruoju pagalbos centru, jis pasiÅ¡alino iÅ¡ 119 kab. <...>“. taigi pats D. M., duodamas parodymus kitoje byloje, net neužsimena apie tai, kad jo sveikata buvo sutrikdyta. Netgi skambindamas į BPC (2016 m. rugsėjo 20 d. apžiÅ«ros protokolas, bylos lapas 28) D. M. nurodo, kad jis buvo apstumdytas ir buvo sulaužytas jo telefonas, tačiau nieko apie jam padarytus sužalojimus neužsimena.

Be to, duodama parodymus teisme, M. M. (D. M. žmona) nurodė, kad „<...> tik pamena, kad jos vyras paskambino ir paaiÅ¡kino, kad savivaldybėje (duomenys neskelbtini) skyriuje įvyko konfliktas, kažkoks susistumdymas. D. M. paprašė, kad ji atvažiuotų ir iÅ¡kviestų policijÄ . Ji važiuodama į įvykio vietÄ , paskambino į policijÄ ir nurodė aplinkybės. Policija jai paaiÅ¡kino, kad toks įvykis jau užfiksuotas <...> “. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad D. M. paskambino žmonai, nors pats nurodė, kad iÅ¡ jam paskolinto mobiliojo ryÅ¡io telefono skambino tik į BPC, todėl kvestionuotina pastarojo versija, kad jo telefonas buvo sulaužytas.

Kad telefonas nebuvo sulaužytas, patvirtino ir kiti objektyviai situacijÄ matę asmenys, o aplinkybė, kad iÅ¡ telefono buvo paskambinta M. M., tik pagrindžia, kad D. M. mobilusis telefonas nebuvo sugadintas. Be to, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad iÅ¡kart po įvykio bÅ«tų užfiksuota aplinkybė, kad D. M. telefonas yra sugadintas, sugadinimÄ pagrindžia vienintelis faktas – D. M. teismui pateikta sÄ skaita, kuri yra iÅ¡raÅ¡yta už telefono remonto darbus.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad D. M. dėl sužalojimų į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyrių kreipėsi tik 2016 metu rugpjūčio 29 d., t. y. praėjus 4 dienoms nuo konflikto su P. K.. 2016 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliktos apžiūros metu buvo apžiūrėtas D. M.. Kaip matoma iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 348, 11 punkto „savijauta ir nusiskundimai“, D. M. skundėsi galvos ir dešinės rankos skausmu, tačiau nėra nurodyta, kad pastarasis būtų sužalotas ar supjaustyta plaštaka.

Å i aplinkybė tik pagrindžia, kad Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1553/2016(03) užfiksuoti pirÅ¡tų sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti laikotarpiu nuo 2016 metų rugpjūčio 25 d. iki 29 d. ir visiÅ¡kai kitoje vietoje ir kitų asmenų. Å iÄ prielaidÄ tik sustiprina tai, kad daug objektyvių duomenų patvirtina, kad nei bendraudamas su savivaldybės darbuotojais, nei skambindamas į BPC, nei skambindamas savo žmonai D. M. nieko apie plaÅ¡takos sužalojimus nenurodė. Apibendrindamas skundo argumentus gynėjas teigia, kad akivaizdu, jog konflikto metu kontaktas tarp D.

M. ir P. K. buvo, tačiau Å¡io konflikto metu P. K. fizinio smurto, kuriuo siektų sužaloti D. M. ar sukelti pastarajam fizinį skausmÄ , nevartojo. P. K. neturėjo tyčios sužaloti D. M.. Savo veiksmais P. K. siekė sustabdyti D. M. nuo tolimesnio filmavo, kurio metu fiksuojami asmenų duomenys, bei siekė nebeleisti D. M. toliau paÅ¡aipiai bendrauti su savivaldybės darbuotojais bei Å¡iuos įvykius fiksuoti vaizdo kamera. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad P. K. prašė D. M., kad Å¡is liautųsi filmavęs, prašė, kad D.

M. apleistų patalpas, stengėsi tartis su pastaruoju geruoju. Be to, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad P. K. tiesiog siekia patraukti vaizdo kamerÄ , o ne taikosi į D. M. kÅ«nÄ ar siekia žaloti pastarÄ jį. Nė vienas iÅ¡ objektyviai įvykį mačiusių liudytojų nenurodė, kad prieÅ¡ D. M. buvo naudojamas fizinis smurtas, kad D. M. bÅ«tų skundęsis, kad yra sužalotas ar kad pastarasis bÅ«tų buvęs sužalotas, kruvinas ar kt. Sužalojimai faktiÅ¡kai pasirodė tik praėjus 4 dienoms po įvykio, apie sužalojimus D.

M. nesakė niekam, nei savivaldybės darbuotojams, nei paskambinęs į BPC. Negana to, byloje yra objektyvių duomenų, kurie leidžia kvestionuoti, ar D. M. telefonas iÅ¡vis buvo sugadintas, kadangi tuo metu, kad telefonas neva buvo sulaužytas, D. M. skambino savo žmonai. Todėl, įvertinus visus duomenis, akivaizdu, kad P. K. veiksmuose nebuvo bÅ«tinojo BK 140 straipsnio 1 dalies sudėties požymio – tiesioginės tyčios sužaloti D. M. ar sukelti jam fizinį skausmÄ . Be to, iÅ¡ objektyvių byloje esančių duomenų matyti, kad dėl D.

M. padaryto sveikatos sutrikdymo taip pat galima kelti esminį klausimÄ â€“ kada Å¡ie sužalojimai buvo padaryti ir kas juos padarė. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kad parodymus dėl D. M. sužalojimų bÅ«tų davę policijos pareigÅ«nai, kurie 2016 m. rugpjūčio 25 d. reagavo į D. M. iÅ¡kvietimÄ . Be to, byloje nėra duomenų apie D. M. neva patirtus sužalojimus 2016 m. rugpjūčio 25 d., kai pastarasis neva kreipėsi į medikus pagalbos. Vien tik tai, kad vienintelis nukentėjusysis teigia, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas bei nukentėjusiojo parodymai, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, negali savaime patvirtinti fakto, kad P. K. kaltinime nurodytu metu ir aplinkybėmis sukėlė fizinį skausmÄ nukentėjusiajam ar kitokiu bÅ«du prieÅ¡ jį smurtavo ir tokių duomenų pagrindu negalima konstatuoti, kad dėl P. K. veiksmų kilo BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai.

Be to, teismas visiškai nepagrįstai liudytojus (K. G., R. R., D. M.), kurie tiesiogiai matė įvykį, įvardija kaip šališkus. Visų pirma parodymus davę asmenys objektyviai buvo toje vietoje, kurioje įvyko konfliktas. Būtent tie asmenys matė aplinkybes, dėl kurių davė parodymus. Teismas nurodydamas, kad šie asmenys duoda melagingus parodymus dėl to, kad jų parodymai skiriasi, visiškai paneigia elementarius logikos principus. Jeigu asmenys būtų susitarę duoti melagingus ir P. K. teisinančius parodymus, akivaizdu, kad jie duotų suderintus ir visiškai vienodus parodymus.

Å iuo atveju parodymai yra duodami objektyviai taip, kaip kiekvienas iÅ¡ įvykį mačiusių asmenų jį prisimena bei atkartoja savo atmintyje, o tai tik pagrindžia, kad liudytojai duoda objektyvius ir teisingus parodymus. Todėl skundžiamo nuosprendžio argumentai dėl liudytojų parodymų Å¡aliÅ¡kumo yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neteisėti. Atsiliepimu į nuteistojo gynėjo skundÄ nukentėjusiojo D. M. atstovas advokatas R. Noreika nesutinka su pateiktu skundu ir praÅ¡o jį atmesti.Atstovas nurodo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nukentėjusysis D.

M. neteisėtai filmavo savivaldybės patalpose, kuriose buvo duomenų apie kitas administracinių nusižengimų bylas ir apie kitus asmenis, nes iš tikrųjų D. M. pradėjo filmuoti tik dėl to, kad baiminosi, jog jo prašymas susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga liks neužregistruotas. Taigi filmavimo tikslas buvo ne konfidencialios informacijos ar asmens duomenų rinkimas, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o siekis užfiksuoti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistų veiksmus, susijusius su D.

M. praÅ¡ymo susipažinti su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga registravimu. Vaizdo medžiaga patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojai pasipiktinimo vykdomu filmavimu nereiÅ¡kė, jokiais veiksmais D. M. vykdomo filmavimo nedraudė. Ä® D. M. kabinetÄ , kuriame buvo ir nuteistasis P. K.. D. M. nėjo, Å¡iame kabinete nebuvo filmuojama, filmavimas buvo vykdomas vieÅ¡oje vietoje, kurioje nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų, draudžiančių filmavimÄ . D. M. filmavo iÅ¡ esmės iÅ¡imtinai tik (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriaus koridoriuje, kur nei dokumentų, nei kitų svarbių duomenų nėra.

Konfliktas su P. K. taip pat įvyko (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriaus koridoriuje. Skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad D. M., iÅ¡platindamas vaizdo įraÅ¡Ä spaudai, turėjo tikslÄ vieÅ¡inti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriuje filmavimo metu surinktus duomenis, nes D. M. spaudai norėjo atskleisti bÅ«tent neteisėtus, smurtinius P. K. veiksmus. Skunde teigiama, jog D. M. savo elgesiu žemino (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus, provokavo nuteistÄ jį P. K., tačiau Å¡iuos teiginius paneigia byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, kuris patvirtina, jog pamatęs kabinete sėdintį P. K.

D. M. mandagiai jo paklausė, gal P. K. žino, kur turi būti registruojamas prašymas dėl susipažinimo su administracinio teisės pažeidimo byla. Jokio priešiškumo nei prieš P. K., nei prieš kitus darbuotojus D. M. nedemonstravo, į visus asmenis D. M. kreipėsi pagarbiai, elgėsi santūriai, bendravo normaliu tonu. D. M. nei prieš darbuotojus, nei prieš P. K. nebuvo nusiteikęs agresyviai, nedemonstravo agresijos, elgėsi kultūringai. Vien tai, kad P. K. nepatiko, jog D. M. filmavo viešoje vietoje, nesudaro pagrindo teigti, jog D.

M. tyčia siekė iÅ¡provokuoti P. K.. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, jog bÅ«tent P. K. elgesys buvo provokuojamas ir žeminantis D. M. garbę. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o akivaizdžiai matyti, kad P. K. nuo pat pirmosios akimirkos, kai pamato D. M., elgiasi agresyviai, ryžtingai artinasi prie D. M.. D. M. nuo P. K. traukiasi, o Å¡iam priartėjus prie pat D. M., vaizdo įraÅ¡e girdimas susijaudinęs D. M. balsas ir klausimas: „KÄ JÅ«s darote?“. P. K. įsakmiu tonu, rodydamas pirÅ¡tu į duris, be jokios priežasties ir neteisėtai reikalauja D.

M. išeiti lauk iš savivaldybės patalpų, o D. M. paprašius iškviesti policijos pareigūnus, P. K. užgaulioja D. M. vadindamas jį ligoniu, siūlydamas D. M. išsiblaivyti, nustoti vartoti. P. K. šaiposi iš D. M., klausdamas jo, kodėl D. M. kalba „užsikerta“, ir pan. Pateiktame skunde be pagrindo teigiama, kad D. M. sužalojimai buvo padaryti ne konflikto su P. K. metu, kadangi D. M. apie sužalojimus paties įvykio metu nieko nesakė, buvusių sužalojimų nepastebėjo nė vienas iš įvykį mačiusių asmenų.

Tačiau liudytojų parodymai patvirtina, jog konfliktas tarp P. K. ir D. M. (duomenys neskelbtini) skyriaus koridoriuje buvo. Liudytoja D. M. paaiÅ¡kino mačiusi, kaip skyriaus vedėjas (P. K.) grÅ«mėsi su D. M.. P. K. savo paaiÅ¡kinimuose taip pat teigė, jog buvo sugriebęs deÅ¡inę D. M. rankÄ , t. y. pripažino konfliktÄ , fizinės jėgos vartojimo faktÄ . Å ias aplinkybes taip pat patvirtina ir P. K. praÅ¡ymas pirmosios instancijos teismui taikyti bÅ«tinosios ginties institutÄ . Konflikto pradžia buvo filmuojama D.

M. asmeniniu telefonu. AiÅ¡kiai matosi, jog D. M. telefonÄ laiko deÅ¡inėje rankoje. Po konflikto D. M. nebegalėjo tęsti filmavimo, tai reiÅ¡kia, jog jo mobilusis telefonas buvo sugadintas. Tai patvirtina ir D. M. veiksmai, kuriais jis praÅ¡o darbuotojų iÅ¡kviesti policijÄ , praÅ¡o paskolinti telefonÄ , filmavimo nebevykdo. Ä® medikus D. M. kreipėsi tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2016 m. rugpjūčio 25 d. 15.50 val. (Medicininės apžiÅ«ros aktas Nr. 4857). Nustatyti deÅ¡iniosios rankos pirÅ¡tų sužalojimai.

AnalogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. teismo medicinos ekspertų iÅ¡vada Nr. G 1553/2016 (03). Byloje yra D. M. telefono „Sony R6853 Xperia Z 5 Premium“ apžiÅ«ros aktas, kuriame konstatuota, jog telefonas yra perlaužtas, su įskilimais ant ekrano ir iÅ¡orinėje telefono nugarėlėje. Å ie duomenys vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina D. M. patirtų sužalojimų lokalizacijÄ bei laikÄ , todėl minėti apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti. Be to, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, D.

M. iÅ¡ karto po konflikto pareiÅ¡kė, jog yra P. K. apstumdytas, sumuÅ¡tas. Å ias aplinkybes patvirtina ir D. M. skambutis Bendrajam pagalbos centrui (13 val. 48 min.), kuriam nukentėjusysis pranešė, jog yra apstumdytas, sumuÅ¡tas P. K.. Liudytoja M. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog atvykusi į įvykio vietÄ ji matė, jog yra sužaloti D. M. deÅ¡iniosios rankos pirÅ¡tai. Be to, logiÅ¡ka, kad ne visi liudytojai net ir objektyviai galėjo pastebėti D. M. sužalojimus, kadangi jie padaryti deÅ¡inės rankos vidinėje pusėje.

Tačiau vien dėl to negalima teigti, jog sužalojimų D. M. nepatyrė. D. M. iš karto po konfliktu su P. K. prašė iškviesti policijos pareigūnus, skambino Bendrajam pagalbos centrui, aiškino, jog buvo P. K. apstumdytas ir sumuštas, kreipėsi į medikus. Visa D. M. elgesio (veiksmų) chronologija aiškiai parodo, jog D. M. iš karto pajuto P. K. smurto pasekmės ir nedelsdamas prašėsi pagalbos. Be to, atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad fizinio skausmo pajutimo faktas šioje byloje apskritai nėra aktualus.

Fizinio skausmo pajutimo (nepajutimo) nustatymo faktas aktualus tais atvejais, kai asmeniui yra sukeliamas tik fizinis skausmas, t. y. nėra nustatyto nežymaus sveikatos sužalojimo fakto. Å iuo atveju D. M. buvo konstatuotas nežymaus sveikatos sutrikdymo mastas, todėl vien jau nustatyti supjaustyti deÅ¡inės rankos 1 ir 4 pirÅ¡tai akivaizdžiai rodo, jog dėl to D. M. turėjo patirti ir fizinį skausmÄ .Atsiliepime analizuojami nuteistojo P. K. parodymai ir teigiama, kad viso proceso metu jie nebuvo nuoseklÅ«s, nes P. K. skirtingų apklausų metu nurodė skirtingas aplinkybes apie savo patirtus sužalojimus.

Be to, teisiamojo posėdžio metu P. K. teigė, jog smurtinius veiksmus prieÅ¡ jį vartojo D. M., o P. K. tik gynėsi, D. M. nežalojo, o tik sugriebė D. M. už rankos, siekdamas iÅ¡vengti tolimesnių smurtinių D. M. veiksmų. Tačiau apeliaciniame skunde nuteistasis dėsto kitokiÄ pozicijÄ â€“ skunde nebeneigiama, jog P. K. prieÅ¡ D. M. vartojo smurtinius veiksmus, tačiau jie buvo vartojami siekiant užkardyti tariamai neteisėtÄ D. M. veikÄ â€“ filmavimÄ , nors teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos metu P. K. kategoriÅ¡kai teigė, jog tik gynėsi nuo D.

M. smÅ«gių. Akivaizdu, jog nuteistojo paaiÅ¡kinimai nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taraujantys vaizdo įraÅ¡e užfiksuotoms aplinkybėms, tai rodo nuteistojo teiginių nepatikimumÄ , bandymÄ iÅ¡vengti atsakomybės. Tuo tarpu nukentėjusiojo D. M. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, identiÅ¡ki paaiÅ¡kinimams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymus patvirtina byloje esantis vaizdo įraÅ¡as.Apeliaciniame skunde be pagrindo akcentuojama, jog nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia, nes Å¡i nusikalstama veika gali bÅ«ti padaryta tiek esant tiesioginei, tiek ir netiesioginei tyčiai, todėl Å¡ie skundo teiginiai teisiÅ¡kai nepagrįsti.

Nėra pagrindo sutikti ir su skundo argumentais, kad P. K. veiksmuose apskritai nebuvo tyčios sutrikdyti D. M. sveikatos. Nuteistojo P. K., liudytojų K. G., R. R. ir D. M. parodymai patvirtina, jog tarp P. K. ir D. M. buvo artimas kontaktas, P. K. buvo sugriebęs D. M. rankÄ , vyko grumtynės. Konflikto iniciatorius buvo P. K., kuris, bÅ«damas itin agresyviai nusiteikęs, artėjo prie D. M., kuris visÄ laikÄ , siekdamas iÅ¡vengti P. K., traukėsi atgal, sugriebė deÅ¡inę D. M. rankÄ , jÄ suko, spaudė žemyn, dėl to D.

M. keletÄ kartų trenkėsi į sienÄ . D. M. iÅ¡silaisvinus ir pradėjus vėl filmuoti, P. K. pakartotinai puolė D. M., sugriebė deÅ¡inę rankÄ , suko jÄ , spaudė, dėl to lūžo D. M. rankose buvęs mobiliojo ryÅ¡io telefonas, buvo supjaustyti D. M. pirÅ¡tai. Å ias aplinkybes neginčijamai patvirtina anksčiau aptartų byloje esančių įrodymų visuma. Teismo posėdyje nuteistasis P. K. ir jo gynėjas advokatas G. Danėlius prašė pateiktÄ apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusysis D.

M. ir jo gynėjas advokatas R. Noreika prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas. Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi bÅ«ti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi viena iÅ¡ tinkamo įrodymų vertinimo sÄ lygų – ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos ir įvertintos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi bÅ«ti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tai, jog kaltinamasis P. K. tyčia nežymiai sužalojo nukentėjusįjį D. M.. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, o tai turėjo įtakos nepagrįstai teismo iÅ¡vadai dėl P. K. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimÄ ir įvertinęs papildomai iÅ¡tirtus įrodymus bei nuteistojo P. K. apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, jog apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡vadÄ dėl P. K. kaltės padarius BK140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė vadovaudamasis prielaidomis, todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog P. K. 2016 m. rugpjūčio 25 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose suko ir spaudė nukentėjusiojo D. M. deÅ¡inę rankÄ ir taip sužalojo jo deÅ¡inės rankos pirÅ¡tus. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius įrodymus ir pripažindamas P. K. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, rėmėsi specialisto iÅ¡vada, kuri, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d.

D. M. buvo padaryti odos nubrozdinimai dešinės plaštakos IV-ame ir I-ame pirštuose, bei nukentėjusiojo D. M. parodymais. Iš šios specialisto išvados pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo D. M. parodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas laikė nuosekliais ir neprieštaringais. Esant šios bylos kontekstui pažymėtina, kad nežymaus sveikatos sutrikdymo konstatavimo nepakanka norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti bÅ«tina pagrįsti faktÄ , jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir prieÅ¡ingi teisei (nusikalstami) padariniai, t. y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas ar asmuo buvo trumpam susargdintas.

Nustačius bÅ«tinÄ jį Å¡io nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – padarinius, t. y. sveikatai padarytÄ Å¾alÄ , turi bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Tai reiÅ¡kia, jog turi bÅ«ti nustatyta, kad veikÄ darantis asmuo suvokia, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padarinių, t. y. asmuo sÄ moningai veikia taip, kad atsirastų padarinių ar kiltų grėsmė jiems atsirasti.

Taigi pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu. Å iuo atveju teisėjų kolegija abejoja, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , jog P. K. veiksmai buvo tokie, kad tyčia sužalotų nukentėjusįjį D. M.. Padarydamas iÅ¡vadÄ dėl P. K. kaltės, pirmosios instancijos teismas rėmėsi iÅ¡skirtinai specialisto iÅ¡vada apie D.

M. nustatytus sužalojimus ir paties nukentėjusiojo D. M. parodymais, tačiau ignoravo liudytojų K. G., R. R., D. M. ir A. U., kurie buvo nagrinėjamo įvykio metu ir matė kilusį konfliktÄ , parodymus. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė Å¡ių liudytojų parodymais, nes manė, kad jie yra suinteresuoti padėti P. K. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi dirba tame pačiame skyriuje kartu su P. K., kaltinamasis P. K. yra jų tiesioginis virÅ¡ininkas. Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo yra prieÅ¡iÅ¡ki santykiai dėl anksčiau padarytų nukentėjusiojo D.

M. pažeidimų, todėl akivaizdu, jog ir Å¡iuo atveju tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo susidarius konfliktinei situacijai, nukentėjusysis galėjo turėti motyvÄ ir tikslÄ save pateikti tik gerai ir pakenkti nuteistajam, todėl jo parodymai turi bÅ«ti vertinami itin įdėmiai. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo D. M. parodymai prieÅ¡tarauja įvykį stebėjusių liudytojų K. G., R. R., D. M. ir A. U. parodymams, kurie parodymus davė bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ir prisiekę sakyti tiesÄ , todėl vien todėl, kad Å¡ie liudytojai dirba kartu su nuteistuoju, nesant kitų jų parodymų teisingumu leidžiančių abejoti objektyvių priežasčių, Å¡iais jų parodymais netikėti nėra jokio pagrindo, todėl vien teismui kylančios abejonės, kurios nėra paremtos jokiais konkrečiais duomenimis, negali paneigti įvykį tiesiogiai mačiusių liudytojų parodymų.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų K. G., R. R., D. M. ir A. U. parodymais, jie vienodus parodymus davė tiek atliktų dviejų ikiteisminių tyrimų metu, tiek nagrinėjant privataus kaltinimo bylÄ pirmosios instancijos teisme, jų parodymai yra nuoseklÅ«s ir juos patvirtina kiti bylos duomenys. Be to, apeliacinės instancijos teismas pats atliko įrodymų tyrimÄ ir apklausė policijos pareigÅ«nÄ R. A., kuris nurodė, kad nuteistÄ jį ir nukentėjusįjį atsimena tik tiek, kad yra buvę darbinių įvykių, kai tarp jų, t. y. nuteistojo ir nukentėjusiojo, įvyko konfliktas (duomenys neskelbtini) s savivaldybėje.

Tiksliai visko nepamena, bet nukentėjusysis aiÅ¡kino, kad nuteistasis sugadino jo telefonÄ . Kai atvyko į iÅ¡kvietimÄ , nuteistÄ jį sutiko lauke, kuris paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis jam trenkė, deÅ¡iniame ar kairiame Å¡one buvo trenkimo žymė, matėsi paraudimas, nuteistasis pakėlė marÅ¡kinius ir parodė, todėl iÅ¡ karto pasiÅ«lė nuvažiuoti į ligoninę ir iÅ¡sitirti, jei turi pretenzijų Å¡iam asmeniui. Su nukentėjusiuoju bendravo savivaldybės koridoriuje, jis aiÅ¡kino, kad jo telefonas sugadintas.

To, kad telefonas bÅ«tų sulaužytas, nematė, matė tik tiek, kad telefonas nėra įjungtas, jis pats telefono nelietė, telefono ekranas buvo juodas, ar sugedęs, ar iÅ¡jungtas – nežino, iÅ¡oriÅ¡kai telefono sužalojimų nematė. Neprisimena, ar nukentėjusysis pasakojo apie prieÅ¡ jį vartotÄ smurtÄ , tačiau iÅ¡oriÅ¡kai nukentėjusysis nebuvo sužalotas, jis nieko nesakė, kad sužalotas, tik minėjo telefonÄ . PareigÅ«nas nurodė, kad jis stovėjo arti nukentėjusiojo, turėjo galimybę matyti nukentėjusiojo rankas, nes jis vis rodė telefonÄ , jo rankos nebuvo kaip nors sužalotos, kraujo požymių ant nukentėjusiojo rankų tikrai nematė.Apeliacinės instancijos teisme papildomai buvo apklaustas ir liudytojas R.

R. nurodė, kad įvykio dienÄ bandė visÄ tÄ situacijÄ nufilmuoti, tačiau dėl jaudulio ne nufilmavo, o tik nufotografavo. Matė, kaip D. M., laikydamas telefonÄ rankoje prieÅ¡ais vedėjo veidÄ , provokavo jį tiesiog nenustodamas filmuoti, vedėjas aiÅ¡kiai pasakė, kad jis atostogauja ir nenori, kad jį filmuotų. Nematė, kad vedėjas bÅ«tų pavartojęs smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, tačiau tuo momentu, kai D. M. galbÅ«t nesÄ moningai užkliuvo bÅ«tent su telefonu vedėjo akinius, vedėjas nulenkė D.

M. rankÄ ir tuomet jie susigrÅ«mė. Jie paprasčiausiai susigrÅ«mė, iÅ¡ D. M. telefonas nebuvo paimtas, kažkuriuo momentu D. M. sudavė vedėjui į pilvÄ telefonu, jis smÅ«giavo laikydamas telefonÄ rankoje. Vedėjas atsitraukęs suklupo, tada D. M. pradėjo Å¡aukti: „man telefonÄ sulaužė“. Po to vedėjas iÅ¡važiavo pas medikus, D. M. liko koridoriuje. Vėliau visas veiksmas vyko jų kabinete, kadangi D. M. reikalavo, jog jam iÅ¡kviestų policijÄ , tariamai jį sužalojo, sumušė, apstumdė, sulaužė telefonÄ .

D. M. rodė savo telefonÄ , kuris vizualiai atrodė iÅ¡jungtas, ekranas per vidurį suskilęs, reikalavo iÅ¡kviesti policijÄ , viskÄ , kas vėliau vyko kabinete, jie užfiksavo vaizdo kameroje, todėl D. M. atrodė taip, kaip buvo užfiksuotame vaizdo įraÅ¡e po įvykio, jis pats D. M. sužalojimų nematė, nors turėjo realiÄ galimybę matyti D. M. rankas, kadangi jis stovėjo prieÅ¡ais, tačiau D. M. rankos sužalotos nebuvo, kraujo nematė. D. M. netgi policijai paskambinęs neaiÅ¡kino, kad jam buvo sužalotos rankos, skundėsi, kad jam galbÅ«t kakta prabrėžta.

Liudytojas patikslino, kad konflikto metu D. M. trenkė vedėjui P. K. į pilvÄ , pavartojo smurtÄ , policijos nekvietė todėl, kad vedėjas iÅ¡ karto iÅ¡važiavo į ligoninę, galvojo, kad jis iÅ¡ karto nuvažiuos ir į policijÄ . Taigi tiek iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, kuri buvo iÅ¡tirta pirmosios instancijos teisme, tiek iÅ¡ apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų papildomų įrodymų matyti, kad, be nukentėjusiojo parodymų, byloje nėra jokių duomenų, kad P. K. nagrinėjamo įvykio metu bÅ«tų tyčia sužalojęs nukentėjusįjį D.

M.. Be nukentėjusiojo parodymų, byloje daugiau nesant jokių patikimų duomenų, kad P. K. tyčia sutrikdė D. M. sveikatÄ , nėra pagrindo besÄ lygiÅ¡kai tikėti nukentėjusiojo parodymais ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį remiantis iÅ¡ esmės vien tik jais ir specialisto iÅ¡vada. Pažymėtina, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas itin detaliai iÅ¡analizavo nuteistojo P. K. parodymus ir nusprendė, kad jie yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, kadangi juos paneigia byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, tačiau Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad ir paties nukentėjusiojo D.

M. parodymai, tiek duoti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ankstesni parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių yra prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s, prieÅ¡tarauja kitai bylos medžiagai. IÅ¡ byloje esančio nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-42775-16 matyti, kad D. M. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams nurodė, jog kai D. M. pradėjo aiÅ¡kintis su A. U., kaip turi bÅ«ti užregistruotas jo pateiktas praÅ¡ymas, pamatė D. M. kabinete esantį Å¡io skyriaus virÅ¡ininkÄ P. K., kurio paklausė, gal jis žino, kaip turi bÅ«ti registruojamas Å¡is praÅ¡ymas, tačiau P. K., pamatęs kad D.

M. filmuoja, iÅ¡ karto atsistojo ir ėjo link jo, sakydamas: „praÅ¡om manęs nefilmuoti, nes aÅ¡ esu nedarbingas“, į tai jam atsakė, kad jis tęs filmavimÄ , paaiÅ¡kindamas jam, kad tai yra vieÅ¡a vieta, P. K. ėjo link jo, išėjęs į koridorių priėjęs visiÅ¡kai arti jo pradėjo vartoti įžeidžiančius žodžius, tokius kaip „iÅ¡siblaivykit“, sustokit vartoti“, „JÅ«s ligonis“ ir t. t. Po įžeidžiančių žodžių sugriebė jo deÅ¡inę rankÄ , kurioje laikė telefonÄ , kuriuo filmavo, bandė telefonÄ iÅ¡sukti iÅ¡ rankos, vyko susistumdymas, po to D.

M. atsitrenkė kelis kartus į koridoriaus sienÄ , jis ėjo link jo, bet jam pavyko iÅ¡sisukti ir jis toliau tęsė filmavimÄ ir prašė specialistų, buvusių koridoriuje ir mačiusių šį incidentÄ , kad iÅ¡kviestų policijÄ , tačiau niekas nekvietė. Po jo praÅ¡ymo iÅ¡kviesti policijÄ P. K. nesiliovė ir vėl bandė atimti jėga telefonÄ , kuriuo D. M. filmavo, ir vėl įvyko susirėmimas su P. K., jam pavyko sugriebti deÅ¡inėje rankoje laikomÄ jo telefonÄ ir jį perlaužti, dėl to D.

M. telefono stiklu susipjaustė deÅ¡inės rankos pirÅ¡tus (t. 1, b. l. 7–9). Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu D. M. nurodė, kad įvykio metu jis viskÄ filmavo, kai pamatė (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovÄ P. K. ir jo paklausė, gal jis žino, kaip turi bÅ«ti užregistruotas jo praÅ¡ymas, P. K. iÅ¡ karto atsistojo ir ėjo link jo, sakydamas „praÅ¡om manęs nefilmuoti, nes aÅ¡ esu nedarbingas“, kadangi D. M. atsakė, kad tęs filmavimÄ , nes tai yra vieÅ¡a vieta, P. K., išėjęs į koridorių priėjęs visiÅ¡kai arti pradėjo vartoti įžeidžiančius žodžius, tokius kaip „iÅ¡siblaivykit“, „nustokit vartoti“, „JÅ«s ligonis“ ir t. t., ir po Å¡ių įžeidžiančių žodžių sugriebė jo deÅ¡inę rankÄ , kurioje laikė telefonÄ , bandė telefonÄ iÅ¡sukti iÅ¡ rankos, vyko susistumdymas, kurio metu D.

M. atsitrenkė kelis kartus į koridoriaus sienÄ . P. K. ėjo link jo, bet jam pavyko iÅ¡sisukti ir toliau tęsė filmavimÄ ir prašė specialistų, buvusių koridoriuje, kad iÅ¡kviestų policijÄ , tačiau niekas nekvietė. Po jo praÅ¡ymo iÅ¡kviesti policijÄ P. K. nesiliovė ir vėl bandė atimti jėga telefonÄ , kuriuo jis filmavo, vėl įvyko susirėmimas su P. K., jo metu P. K. pavyko sugriebti deÅ¡inėje rankoje laikomÄ jo telefonÄ ir jį perlaužti, buvo supjaustyti deÅ¡inės rankos pirÅ¡tai, kai P. K. bandė atimti telefonÄ .

Po patirtų sužalojimų jam skaudėjo ir svaigo galva (t. 1, b. l. 91–92). Tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu D. M. jau nurodė, kad paklausus P. K., gal jis žino, kaip užregistruoti praÅ¡ymÄ , P. K. atsistojo ir pasakė, kad jo nefilmuotų, nes jis dabar atostogauja ar turi nedarbingumÄ , ir ėjo link D. M. sakydamas, kad negalima filmuoti, Å¡is traukėsi ir toliau filmavo, P. K. pradėjo užgaulioti – „eik iÅ¡siblaivyk“, „nebevartok“, ir griebė telefonÄ , tačiau jam nepavyko jo atimti, taip atsitraukdamas praėjo 10–15 metrų, P. K. vėl griebė už telefono, jį sulaužė – perlenkė per pusę, telefonas perlūžo, ekranas suskilo, dėl to persipjovė pirÅ¡tus, kraujas bėgo nuo tų sužalojimų, sužalojimai, atrodo, buvo abiejose rankose, neatsimena, kurioje rankoje laikė telefonÄ , po to skambino policijai, nes buvo apstumdytas, sužaloti pirÅ¡tai (t. 1, b. l. 160–168).

Taigi, kaip matyti iÅ¡ D. M. parodymų, jo parodymai prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems duomenims, o bÅ«tent vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotai informacija ir specialisto iÅ¡vadai Nr. G 1553/2016(03). IÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog tuo metu, kai D. M. paklausia, gal virÅ¡ininkas žino, kaip reikia užregistruoti praÅ¡ymÄ , P. K. atsistoja ir eina link atidarytų durų, sakydamas: „JÅ«s neturite teisės filmuoti“, praÅ¡o iÅ¡jungti filmavimo kamerÄ , D. M. atsisakius iÅ¡jungti kamerÄ , girdimas balsas:

„KÄ jÅ«s darot“, ir vaizdo įraÅ¡e vaizdo trukdžiai – judesiai ir po to vaizdas dingsta. Kitame vaizdo įraÅ¡e matyti, kad P. K. reikalauja D. M. iÅ¡eiti, sakydamas: „JÅ«s ligonis, mes su jumis nekalbėsime“, D. M. praÅ¡o iÅ¡kviesti policijÄ , sako, kad jį stumdė ir savivaliauja, P. K. jam sako: „Kas tave stumdė D. M.?“, „iÅ¡siblaivyk vienÄ kartÄ â€œ, „nustok vartoti“, „JÅ«s mane stumdėt, matė pareigÅ«nai, penki pareigÅ«nai matė“. P. K. praÅ¡o patraukti kamerÄ , ir vaizdo įraÅ¡as nutrÅ«ksta (t. 1, b. l. 34).

Be to, vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ D. M. administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis buvo nubaustas pagal ATPK 18816 straipsnį, patvirtina, kad po nagrinėjamo įvykio D. M. nesiskundė jokiais rankų pirÅ¡tų sužalojimais, reikalavo iÅ¡kviesti policijÄ tik dėl to, kad P. K. sulaužė jo telefonÄ , tačiau apie tai, kad jis bÅ«tų susipjaustęs pirÅ¡tus į sulaužyto telefono stiklus, jis net neužsiminė. IÅ¡ Å¡io vaizdo įraÅ¡o matyti, kad D. M. policijos pareigÅ«nams nurodė, kad jis buvo apstumdytas, tačiau teigė, kad jam yra sužalota galva, nors specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1553/2016(03) nustatyta, jog galvoje, veide ar kitose kÅ«no vietose, iÅ¡skyrus pirÅ¡tus, sužalojimų nėra.

Be to, šis vaizdo įrašas paneigia D. M. parodymus, kad nuo šių sužalojimų jam bėgo kraujas, kadangi administracinio nusižengimo byloje esančiame įraše aiškiai matyti, kad tiek dešinė, tiek kairė D. M. rankos yra sveikos ir jokių sužalojimų ar kraujo nesimato, pats D. M. nesiskundžia, kad jam būtų sužalotos rankos. Pirmosios instancijos teismas D. M. parodymus laikė nuosekliais remdamasis ir tuo, kad liudytojai D. M. sužalojimų galėjo ir nepastebėti, nes šie buvo padaryti rankos vidinėje pusėje – plaštakoje, tačiau teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad specialisto išvados Nr. G 1553/2016(03) tiriamojoje dalyje nurodyta, jog D.

M. sužalojimas padarytas deÅ¡inės plaÅ¡takos IV pirÅ¡to vidurinės falangos priekiniame pavirÅ¡iuje, t. y. iÅ¡orinėje rankos pirÅ¡tų pusėje, todėl, vertinant Å¡iuos specialisto iÅ¡vados duomenis ir D. M. parodymus apie dėl Å¡ių sužalojimų jam bėgusį kraujÄ , sužalojimai akivaizdžiai turėjo bÅ«ti matomi tiek įvykį stebėjusių liudininkų, tiek užfiksuoti vaizdo įraÅ¡e, darytame po nagrinėjamo įvykio fiksuojant D. M. daromÄ administracinį teisės pažeidimÄ , tačiau tokių duomenų byloje nėra.

Be to, kaip matyti iš specialisto išvados Nr. G 1553/2016(03), nukentėjusysis D. M. į medikus kreipėsi praėjus daugiau kaip dviem valandoms nuo nagrinėjamo įvykio, specialisto išvadoje nėra nustatytas tikslus D. M. padarytų sužalojimų laikas ir konkretus būdas, todėl įvertinant tai, kad D. M. buvo padaryti itin nežymūs dešinės rankos plaštakos I (0,3x0,1 cm dydžio odos nubrozdinimas) ir IV (0,1 cm dydžio atpleišėjęs viršutinis sluoksnis) pirštų sužalojimai, neatmetama galimybė, kad šie nežymūs dešinės rankos plaštakos pirštų sužalojimai D.

M. galėjo bÅ«ti padaryti ir ne dėl P. K. veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas nuteistojo P. K. parodymus, nustatė, kad jie yra prieÅ¡taringi, o bÅ«tent P. K. parodymų prieÅ¡taringumÄ siejo su tuo, kad jis skirtingai nurodė jam padarytų sužalojimų skaičių bei jų lokalizacijÄ , padarymo bÅ«dÄ . Tačiau akcentuotina, kad Å¡ioje byloje yra tiriamos ne P. K. sužalojimo aplinkybės, o bÅ«tent D. M. padaryti sužalojimai ir jų padarymo aplinkybės, todėl vien tai, kad P. K. nenuosekliai ikiteisminių tyrimų metu ar bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė jam padarytus sužalojimus, nereiÅ¡kia, kad jo parodymai bÅ«tent apie D.

M. sužalojimo aplinkybes yra nenuoseklÅ«s. Å iuo atveju, prieÅ¡ingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiojo D. M. parodymai apie jam padarytus sužalojimus yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi – iÅ¡ pradžių jis nurodė, kad buvo jam sužalota galva, po to jau teigė, kad pirÅ¡tus susipjaustė į telefono stiklÄ , dar vėliau nurodė, kad jam sužalota alkÅ«nė, teismo posėdžio metu jau teigė, kad dėl sužalotų pirÅ¡tų jam netgi bėgo kraujas, nors tai akivaizdžiai paneigia byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai.

Be to, kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ .

Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016). Nors nukentėjusiojo atstovas atsiliepime teigia, kad nagrinėjamu atveju Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos, nes D. M. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau iÅ¡ privataus kaltinimo skundo matyti, kad P. K. kaltinamas ne tik nežymaus sveikatos sutrikdymu, bet ir fizinio skausmo sukėlimu.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad P. K. nuteistas dėl D. M. sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveiktos sutrikdymo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatÄ , sistemÄ neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmÄ (BK 140 straipsnis). NatÅ«ralu, kad padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas turi sukelti ir fizinį skausmÄ nukentėjusiajam, todėl dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo asmuo turi jausti fizinį skausmÄ .

Šiuo atveju tiek iš byloje apklaustų liudytojų A. U., D. M., K. G., R. R. bei apeliacinės instancijos teisme apklausto liudytojo policijos pareigūno R. A. parodymų matyti, kad D. M. iš karto po įvykio nesiskundė jam specialisto išvadoje Nr. G 1553/2016(03) padarytais sužalojimais, išoriškai šie sužalojimai nebuvo matomi, iš vaizdo įrašo, daryto (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnų iš karto po įvykio, taip pat matyti, kad D. M. nesiskundžia rankos pirštų skausmu, neprašo iškviesti medikų, kad jam būtų suteikta pagalba, tik reikalauja iškviesti policijos pareigūnus, pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja metu taip pat atsisako greitosios medicinos pagalbos.

Bet kokiu atveju Å¡ie duomenys nepaneigia, kad D. M. buvo padaryti specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1553/2016(03) nustatyti sužalojimai, tačiau iÅ¡ tokių duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad D. M. dėl Å¡ių jam nustatytų sužalojimų įvykio metu fizinio skausmo nepatyrė.Nuteistasis P. K. tiek ikiteisminių tyrimų metu, tiek nagrinėjant privataus kaltinimo bylÄ pirmosios instancijos teisme neneigė, kad tarp jo ir D. M. kilo konfliktas, nes D. M. nepakluso jo praÅ¡ymui nutraukti filmavimÄ , todėl jis bandė atimti iÅ¡ D.

M. telefonÄ , kad Å¡is nefilmuotų jo ir skyriaus darbuotojų. Kolegijos manymu, byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog P. K., matydamas, kad nukentėjusysis D. M. įkyriai filmuoja (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus ir nepaklÅ«sta P. K. praÅ¡ymui nutraukti filmavimÄ , tyčia suko D. M. rankÄ ir tokiais savo veiksmais jį sužalojo. P. K. teigimu, jis tik norėjo atimti iÅ¡ D. M. telefonÄ ir nutraukti filmavimÄ , tačiau D. M. neleido jam to padaryti. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad įvykio dienÄ P. K. bandė atimti telefonÄ iÅ¡ D.

M., todėl, atsižvelgiant į specialisto iÅ¡vadoje D. M. konstatuotus sužalojimus, neatmestina, jog pats nukentėjusysis D. M., aktyviai prieÅ¡indamasis P. K. ketinimui iÅ¡ jo atimti telefonÄ , galėjo susižaloti deÅ¡inę plaÅ¡takÄ . Kita vertus neatmestina, kad ir P. K., bandydamas atimti telefonÄ iÅ¡ D. M., galėjo sužaloti jo plaÅ¡takÄ . Tačiau pažymėtina, kad įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo, t. y. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu.

Tuo tarpu byloje faktinės aplinkybės neleidžia padaryti iÅ¡vados, kad P. K. veiksmai bandant atimti iÅ¡ D. M. telefonÄ buvo nukreipti į tai, kad tyčia sužalotų nukentėjusįjį D. M.. Todėl jeigu ir bÅ«tų galima laikyti, kad D. M. deÅ¡inės rankos I ir IV pirÅ¡to nežymÅ«s sužalojimai buvo padaryti P. K. bandant atimti telefonÄ iÅ¡ D. M., Å¡i aplinkybė neleidžia daryti iÅ¡vados, kad P. K. tyčia buvo nukreipta sužaloti nuketėjusįjį D. M.. Akivaizdu, kad P. K., turėdamas tyčiÄ sužaloti D.

M., nebÅ«tų apsiribojęs bandymu atimti telefonÄ , o turėjo visas galimybes atlikti kitus aktyvius veiksmus, nukreiptus į D. M. sužalojimÄ , tačiau jokių aktyvių veiksmų, iÅ¡skyrus bandymÄ atimti telefonÄ ir nutraukti filmavimÄ , P. K. neatliko. Esant aptartų duomenų visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neginčijamų P. K. kaltės įrodymų dėl D. M. sužalojimo nėra.Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio nuostatas, tai yra, neiÅ¡tyręs ir neįvertinęs visų faktinių bylos aplinkybių, nepagrindęs, kodėl remiasi vien tik nukentėjusiojo parodymais ir specialisto iÅ¡vada, ir atmeta kitus įrodymus, patvirtinančius reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, nepaÅ¡alinęs byloje esančių prieÅ¡taravimų ir vadovaudamasis prielaidomis, priėmė nepagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį P. K..

Dėl byloje esančių abejonių, kad P. K. tyčia padarė D. M. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir nesant galimybės Å¡ių abejonių paÅ¡alinti, Å¡is nusikaltimas P. K. negali bÅ«ti inkriminuotas, nesant jo veiksmuose BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis P. K. naikintinas ir priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,nusprendžia:Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:P. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjai                                                     D.

J.                                                                  Eduardas Maškevičius Aurelija Sadauskaitė