c4969e40-9873-4e2e-9af4-ece28f68e53f · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-2676-560/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01869-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.2.9.1.; 3.2.6.12.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. lapkričio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties ir 2022 m. spalio 14 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J.

B. ieÅ¡kinį atsakovei D. B. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5761-723/2016 iÅ¡ jo priteistÄ iÅ¡laikymo dydį. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje prašė iÅ¡ atsakovės priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Prie ieÅ¡kinio ieÅ¡kovas pridėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 26 d. pažymÄ â€žDėl privalomosios mediacijos pabaigos“, kurioje nurodyta, kad laikoma, jog D.

B. nesutiko pasinaudoti privalomÄ ja mediacija. IeÅ¡kinys priimtas teismo 2022 m. liepos 4 d. rezoliucija. 2. 2022 m. rugsėjo 13 d. teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieÅ¡kinį, kuriame nurodyta, kad buvo pažeista jos teisė į ikiteisminę mediacijÄ , nes ji negavo jai elektroniniu paÅ¡tu siųsto Tarnybos praÅ¡ymo pateikti sutikimÄ ar nesutikimÄ dėl mediacijos vykdymo. Atsakovė pažymėjo, kad su ikiteismine mediacija sutinka. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ .

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad CPK nustatyta tvarka sprendžiant Å¡eimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena, taikoma privalomoji mediacija. Nors byloje ir yra duomenys, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į TarnybÄ , laikydamasis tokio pobÅ«džio byloms privalomos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teismo tvarkos, tačiau Tarnyba, gavus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , netinkamai įvykdė Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ pareigÄ iÅ¡siųsti kitai ginčo Å¡aliai praneÅ¡imÄ apie gautÄ praÅ¡ymÄ , kartu nurodant, kad ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo dienos turi bÅ«ti gautas kitos ginčo Å¡alies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad Mediacijos įstatyme įtvirtintas 14 darbo dienų terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo Tarnybos praneÅ¡imo gavimo, o nuo iÅ¡siuntimo dienos, itin reikÅ¡mingas yra tinkamas praneÅ¡imo iÅ¡siuntimas. Nors Mediacijos įstatyme nėra nurodyta kokiu bÅ«du turi bÅ«ti iÅ¡siųstas praneÅ¡imas kitai ginčo Å¡aliai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad privalomoji mediacija – tai tokia mediacija, kuria įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ dėl civilinio ginčo sprendimo (Mediacijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis), praneÅ¡imo iÅ¡siuntimas kitai ginčo Å¡aliai elektroniniu paÅ¡tu, kurį Tarnybai nurodo prieÅ¡inga ginčo Å¡alis, nelaikytinas tinkamu kitos ginčo Å¡alies informavimu dėl mediacijos vykdymo, jei Tarnyboje nėra gautas patvirtinimas apie elektroninio laiÅ¡ko gavimÄ .

Nors atsakovė atsiliepime nenurodė, kad nesinaudoja elektroninio paÅ¡o adresu, kuriuo Tarnyba siuntė jai praneÅ¡imÄ , tačiau atsakovė teigė, kad tokio praneÅ¡imo ji negavo, taip pat nurodė, kad ji sutinka su ikiteismine mediacija, todėl teismas ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu, nes Å¡iuo atveju dar galima pasinaudoti iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka ir pabandyti pasiekti abiejų Å¡alių ir jų nepilnamečio vaiko geriausius interesus atitinkantį taikų susitarimÄ .

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 14 d. papildoma nutartimi nutarė priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 907,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nurodė, kad teisme gautas atsakovės praÅ¡ymas priimti papildomÄ sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė praÅ¡yme paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu klausimas buvo iÅ¡spręstas raÅ¡ytinio proceso tvarka, todėl ieÅ¡kovė neturėjo galimybės laiku pateikti dokumentų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas bei įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (atsakovė privalėjo pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kurį vėliau nuspręsta palikti nenagrinėtÄ ), teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės reikalavimas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 907,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ parengiant procesinius dokumentus yra pagrįstas ir tenkintinas. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 5.

IeÅ¡kovas J. B. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį.

6. Nurodė, kad kartu su ieÅ¡kiniu teismui pateiktoje 2022 m. gegužės 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus pažymoje nurodoma, kad Tarnyba 2022 m. gegužės 6 d. kreipėsi į D. B. (el. paÅ¡tu (duomenys neskelbtini)) su praÅ¡ymu ne vėliau kaip per 14 dienų nuo raÅ¡to iÅ¡siuntimo dienos pateikti Tarnybai sutikimÄ ar nesutikimÄ dėl mediacijos vykdymo. Tarnyba informavo, kad teikiant Å¡iÄ pažymÄ nebuvo gautas kitos Å¡alies sutikimas ar nesutikimas dėl mediacijos vykdymo ir laikoma, jog D.

B. nesutiko pasinaudoti privalomÄ ja mediacija. Mediacijos įstatyme nėra įtvirtinta kokiu bÅ«du turi bÅ«ti iÅ¡siųstas praneÅ¡imas kitai ginčo Å¡aliai, todėl laikoma, kad praneÅ¡imo iÅ¡siuntimas el. paÅ¡tu atitinka įstatymo reikalavimus. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog Tarnyba, gavusi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , netinkamai įvykdė Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ pareigÄ iÅ¡siųsti kitai ginčo Å¡aliai praneÅ¡imÄ apie gautÄ praÅ¡ymÄ , nors ir skundžiamoje nutartyje nurodė, jog praneÅ¡imas buvo iÅ¡siųstas.

IeÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi įstatymų nustatyta tvarka pirmiausiai kreipdamasis dėl privalomosios mediacijos, gavo pažymÄ apie privalomosios mediacijos pabaigÄ ir Å¡iÄ pažymÄ pateikė teismui. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , nenustatė jokių trÅ«kumų, tai yra ieÅ¡kinį priėmė, todėl Å¡ios bylos nagrinėjimas nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai. VisiÅ¡kai formalus ir nesÄ Å¾iningas atsakovės nurodymas, jog Tarnybos praneÅ¡imo negavo negali bÅ«ti pagrindas palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ .

Mažai tikėtina, kad toks pranešimas atsakovės nebuvo gautas, kadangi jis buvo siųstas atsakovės darbiniu el. paštu.

7. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas, teikdamas atskirÄ jį skundÄ nenurodė jokių pagristų argumentų, įrodančių tinkamÄ atsakovės informavimÄ , apart formalaus rėmimosi Mediacijos įstatymo normomis, kur tiesiogiai nėra reglamentuota tinkamo informavimo tvarka. Mediacijos įstatymas imperatyviai nustato, kad mediacija Å¡eimos ginčuose yra privaloma ikiteisminio ginčo sprendimo stadija. Nepagrįstas pažymos dėl privalomosios mediacijos pabaigos iÅ¡davimas pažeidžia įstatymu nustatytÄ ikiteisminio Å¡eimos ginčų nagrinėjimo tvarkÄ , pažeidžia asmens teisę į Mediacijos įstatymu garantuojamÄ ikiteisminį Å¡eimos ginčo sprendimo bÅ«dÄ â€“ mediacijÄ , taip pat nepagrįstai suvaržo CPK ginčo Å¡aliai užtikrinamÄ teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , iÅ¡ esmės apsunkina pareiÅ¡kėjos kaip teisminio ginčo Å¡alies teisinę padėtį.

Ä®sitikinimas, jog kita mediacijos Å¡alis buvo tinkamai informuota yra ypatingai svarbus, kadangi prieÅ¡ingu atveju nėra įmanoma nustatyti nei faktinio, nei subjektyvaus sužinojimo apie inicijuojamÄ ikiteisminę mediacijÄ momento ar fakto, o tai reiÅ¡kia, kad Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies pagrindu negali bÅ«ti konstatuota, kad kita ginčo Å¡alis nesutiko pasinaudoti privalomÄ ja mediacija. Atsakovė su ikiteismine mediacija sutinka. Jokie Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai nenustato pareigos fiziniam asmeniui reguliariai tikrinti el. paÅ¡to, todėl atsakovei yra taikoma sÄ Å¾iningumo prezumpcija.

Kadangi nėra įmanoma gauti duomenų apie tai, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie inicijuotÄ privalomosios mediacijos procesÄ , negali bÅ«ti konstatuota kad atsakovė nesutiko pasinaudoti privalomÄ ja mediacija.

8. IeÅ¡kovas pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. papildomÄ nutartį.

9. Nurodė, kad skundžiama nutartis priimta neįsiteisėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarčiai, kuria teismas paliko ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , todėl akivaizdu, kad nesant įsiteisėjusiam teismo sprendimui palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , negalėjo bÅ«ti priimta skundžiama nutartis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai, kadangi iki Å¡iol nėra aiÅ¡kus materialinio teisinio pobÅ«džio ginčo iÅ¡sprendimo rezultatas.

10. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas, teikdamas atskirÄ jį skundÄ nenurodė jokių pagrįstų argumentų, pagrindžiančių papildomos nutarties neteisėtumÄ . Teismas įvertino, kad ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu klausimas buvo iÅ¡spręstas raÅ¡ytinio proceso tvarka apie tai neinformavus Å¡alių, dėl Å¡ios priežasties atsakovė neturėjo realios galimybės laiku pateikti dokumentų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Konstatavus, kad atsakovės procesinis elgesys bei procesinės pareigos buvo įgyvendintos tinkamai, kad atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas pagrįstai priteisė jas iš ieškovo. Įstatymas nenustato, kad papildomas sprendimas gali būti priimtas tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo užbaigtas bylos nagrinėjimas. Ieškovas neginčija atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų būtinumo ir pagrįstumo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirieji skundai netenkinami.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas paliko ieÅ¡kinį nenagrinėtu, nes nustatė, jog Å¡alys nesilaikė iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir ja dar galima pasinaudoti. Teisę kreiptis į teismÄ užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybÄ , taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas.

Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismÄ tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismÄ prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ teismas nustato savo iniciatyva, ieÅ¡kinio priėmimo metu spręsdamas bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms iÅ¡ankstinę privalomÄ ginčų sprendimo ne teisme tvarkÄ , asmuo gali kreiptis į teismÄ ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, tai yra pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kylantį iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktÄ nustatyta privalomoji mediacija sprendžiant Å¡eimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka.

13. PrivalomÄ jÄ mediacijÄ inicijuoja ginčo Å¡alys bendru sutarimu arba viena iÅ¡ ginčo Å¡alių (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Kai privalomoji mediacija inicijuojama ginčo Å¡alių bendru sutarimu, ginčo Å¡alys turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti bendrÄ praÅ¡ymÄ dėl mediatoriaus skyrimo Å¡io įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įraÅ¡ytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sÄ raÅ¡Ä , paduoti bendrÄ praÅ¡ymÄ vykdyti mediacijÄ Å¡io įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis).

Kai privalomÄ jÄ mediacijÄ inicijuoja viena iÅ¡ ginčo Å¡alių, Å¡i ginčo Å¡alis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti praÅ¡ymÄ dėl mediatoriaus skyrimo Å¡io įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įraÅ¡ytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sÄ raÅ¡Ä , paduoti praÅ¡ymÄ vykdyti mediacijÄ Å¡io įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytÄ ginčo Å¡alies praÅ¡ymÄ , ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos iÅ¡siunčia kitai ginčo Å¡aliai praneÅ¡imÄ apie gautÄ praÅ¡ymÄ , kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo dienos turi bÅ«ti gautas kitos ginčo Å¡alies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis).

Jeigu per penkiolika darbo dienų nuo Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodyto praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo dienos negaunamas kitos ginčo Å¡alies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo Å¡alis nesutiko pasinaudoti privalomÄ ja mediacija. Å iais atvejais privalomÄ jÄ mediacijÄ inicijavusi ginčo Å¡alis turi teisę kreiptis į teismÄ dėl ginčo iÅ¡sprendimo ir yra laikoma, kad ginčo Å¡alis įgyvendino įstatymuose nustatytÄ reikalavimÄ pasinaudoti privalomÄ ja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).

14. Apeliantas atskirajame skunde įrodinėja, jog Mediacijos įstatyme nėra įtvirtinta kokiu bÅ«du turi bÅ«ti iÅ¡siųstas praneÅ¡imas kitai ginčo Å¡aliai, todėl laikoma, kad praneÅ¡imo iÅ¡siuntimas el. paÅ¡tu atitinka įstatymo reikalavimus. Bylos duomenys patvirtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrius kreipėsi į atsakovę D. B. iÅ¡siųsdamas jai laiÅ¡kÄ elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini), tačiau jokio atsakymo į siųstÄ elektroninį laiÅ¡kÄ nesulaukė.

IeÅ¡kovui kreipusis į teismÄ atsakovė nurodė, jog praneÅ¡imo nėra gavusi ir nori pasinaudoti mediacija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog tiesiogiai Mediacijos įstatyme nėra nurodyta kokiu bÅ«du privaloma iÅ¡siųsti/įteikti atsakovui praneÅ¡imÄ dėl privalomosios mediacijos, tačiau pažymėtina, jog praneÅ¡imas dėl mediacijos neturi bÅ«ti iÅ¡siųstas tik formaliai. Privalomoji mediacija nėra savitikslis ir formalus dalykas ir įstatyme nustatyta privalomÄ ja iÅ¡ankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka turi bÅ«ti pasinaudota realiai, siekiant tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismÄ , o ne formaliai.

Å iuo atveju praneÅ¡imo atsakovei iÅ¡siuntimas tik elektroniniu paÅ¡tu, nesant pagrįstų duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė tuo elektroniniu paÅ¡tu naudojasi ir praneÅ¡imÄ tikrai gavo, yra laikytinas formaliu ir neatitinkančiu rungimosi principo. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio, jam yra žinomas atsakovės gyvenamosios vietos adresas. Gyventojų registro duomenys patvirtina, jog atsakovė yra deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ kitu adresu, tačiau kaip matyti iÅ¡ pateiktų įrodymų, atsakovei praneÅ¡imas nebuvo siųstas nei vienu iÅ¡ Å¡ių adresų.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, praneÅ¡imo apie mediacijÄ , kaip ir bet kurių kitų procesinių dokumentų, įteikimo svarbÄ lemia tai, kad tik tada, kai dalyvaujantiems byloje asmenims įstatymo nustatyta tvarka įteikti procesiniai dokumentai, Å¡ie asmenys turi galimybę ginti pažeistas teises, įgyvendinti teisminės gynybos prieinamumo, lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi, teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam ir kitus principus. Pareiga nurodyti teisingus byloje dalyvaujančių asmenų adresus priklauso ieÅ¡kovui.

Taigi ieÅ¡kovas privalomojoje iÅ¡ankstinėje neteisminėje ginčo sprendimo procedÅ«roje taip pat turi pareigÄ užtikrinti, jog ėmėsi visų priemonių atsakovės gyvenamajai vietai nustatyti (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1231-513/2020). Byloje ieÅ¡kovas siekia, kad bÅ«tų tik formaliai įvertinta, jog jis pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, t. y. privalomÄ ja mediacija, tačiau toks vertinimas neatitiktų nei Mediacijos įstatymo, nei įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos instituto paskirties ir tikslų.

IÅ¡ atsakovės pozicijos matyti, jog ji nori pasinaudoti mediacija, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje dar galima pasinaudoti iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka ir pabandyti pasiekti abiejų Å¡alių ir jų nepilnamečio vaiko geriausius interesus atitinkantį taikų susitarimÄ , todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu pagrįstai, taip sudarant galimybę Å¡alims pamėginti iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ mediacijos pagalba.

16. Apeliantas taip pat pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo nesutinka su papildoma pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. CPK 277 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimÄ , dalyvaujančių byloje asmenų pareiÅ¡kimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomÄ sprendimÄ , jeigu: kuris nors reikalavimas, dėl kurio Å¡alys pateikė įrodymus ir davė paaiÅ¡kinimus, sprendime yra neiÅ¡spręstas; teismas, iÅ¡sprendęs teisės klausimÄ , nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; teismas neiÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

Apeliantas nurodo, kad nesant įsiteisėjusiam teismo sprendimui palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , negalėjo bÅ«ti priimta skundžiama nutartis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo atskirojo skundo argumentu nesutinka, įstatyme papildomo sprendimo priėmimas nėra siejamas su teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimu, todėl pareigos priimti papildomÄ sprendimÄ tik tada, kai 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis bÅ«tų įsiteisėjusi, pirmosios instancijos teismas neturėjo.

Kaip byloje pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos. Apeliantas atskirajame skunde neginčija atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų būtinumo ir pagrįstumo, todėl pagrindo spręsti, jog jos būtų nepagrįstos, apeliacinės instancijos teismas neturi.

17. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstÄ ir motyvuotÄ procesinį sprendimÄ , todėl atskirieji skundai atmetami, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis ir 2022 m. spalio 14 d. papildoma nutartis paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 18.

Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimÄ , yra pagrindas atsakovės D. B. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiant 726 Eur (453,75 Eur + 272,25 Eur). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: IeÅ¡kovo J. B. atskiruosius skundus atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir 2022 m. spalio 14 d. papildomÄ nutartį palikti nepakeistas.

Priteisti atsakovei D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 726 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjas Dainius Rinkevičius