2019-02-05 Nr. AB-3164-3-61-3-04629-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-281-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04629-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 25.5; 25.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. U. skundą atsakovams Nacionaliniam egzaminų centrui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinio egzaminų centro, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. U. padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinio egzaminų centro (toliau – Centras) 2016 m. pagrindinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino (toliau – ir egzaminas) apeliacijų rezultatų protokolo (toliau – ir Protokolas) dalį, susijusią su pareiškėjos apeliacijos rezultatu; 2) įpareigoti Centrą iš naujo peržiūrėti pareiškėjos 2016 m. valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino darbo įvertinimą, paliekant ne blogesnį, nei anksčiau pareiškėjos gautas (66 balų) valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino darbo įvertinimą; 3) priteisti pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Centro, 1 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji 2016 m. eksternu laikė valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą bei gavo 66 balų įvertinimą. Manydama, kad egzamino darbas įvertintas nepakankamai, pareiškėja kreipėsi su prašymu dėl apeliacijos, tačiau po apeliacijos egzamino darbo vertinimas buvo sumažintas iki 42 balų. Toks egzamino darbo įvertinimo sumažinimas pažeidė jos teisėtus lūkesčius gauti bent jau ne mažesnį įvertinimą bei visuotinai žinomą non reformato in peius (draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį) principą. Asmuo, apeliuojantis bet kokiame procese, turi nebijoti, kad jo teisinė padėtis netaps blogesnė, nei buvo iki apeliacijos. Priešingu atveju, asmenys yra atgrasomi nuo apeliacijos. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-2391 patvirtintame Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše (2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V-1771 redakcija) (toliau – Aprašas) nėra nustatyta, jog egzamino darbo vertinimas po apeliacijos gali būti netgi blogesnis už egzamino darbo įvertinimą, atliktą pirmą kartą, dėl to šiuo atveju buvo pažeistas ir gero administravimo principas bei teisės viešumo principas. Todėl Centras turi būti įpareigotas atlikti pakartotinį pareiškėjos darbo įvertinimą, paskiriant jį įvertinti kitiems vertintojams, turintiems didesnę patirtį ir kvalifikaciją. Siekdama gauti egzamino dokumentus, susijusius su jos darbo vertinimu Centre ir Apeliacinėje vertinimo komisijoje, pareiškėja el. paštu kreipėsi į Centrą. Centro direktorė 2016 m. spalio 13 d. raštu Nr. V12-547 „Dėl prašymo“ (toliau – Centro 2016 m. spalio 13 d. raštas) atsakė, kad neleis jai kopijuoti darbo, o dėl kitos prašymo pateikti dokumentus dalies iš viso nepasisakė. Pareiškėjos egzamino darbas sistemoje yra neįskaitomas, o Centras nepagrįstai atsisakė suteikti jai medžiagą, susijusią su Protokolo dalies, kiek tai susiję su jos egzamino vertinimu Centre. Dėl netinkamo egzamino darbo įvertinimo ir Centro neveikimo, nepateikus jai prašytų dokumentų, pareiškėja teigia patyrusi neturtinę žalą, kuri pasireiškė jos teisėtų lūkesčių pažeidimu, teisės į apeliaciją pažeidimu ir nesąžiningu vertinimu. Gavusi egzamino darbo įvertinimą, pareiškėja taip pat nebegalėjo stoti į pasirinktą aukštąją universitetinę įstaigą.

3. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Centras atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:

3.1. Atitinkamas asmens interesas gali tapti teisėtu lūkesčiu ir sukelti teisinius padarinius tik tuo atveju, kai jis kyla iš galiojančio teisinio reglamentavimo, t. y. kai egzistuoja teisės norma, kurios pagrindu asmuo gali pagrįstai tikėtis tam tikrų teisių atsiradimo. Pareiškėjos akcentuojamas draudimas baudžiamajame ir civiliniame procese pabloginti apelianto situaciją yra tiesiogiai įtvirtintas tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso įstatymuose. Apraše nėra draudimo sumažinti apelianto valstybinio brandos egzamino darbo įvertinimą, todėl pareiškėjos laikyto egzamino darbo įvertinimo sumažinimas nepažeidė pareiškėjos teisėtų lūkesčių, kadangi tokie lūkesčiai, nesant konkretaus teisinio reglamentavimo, net negalėjo susiformuoti.

3.2. Pareiškėjos egzamino darbas buvo vertintas tris kartus skirtingų vertintojų. Po rezultatų paskelbimo kandidatei pateikus prašymą, jos darbas buvo vertinamas apeliacinėje komisijoje, kurią sudarė ne tik mokytojai, dirbantys pagal vidurinio ugdymo programą, bet ir mokslinių institutų, universitetų atstovai bei lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendrosios programos rengėjai, kurie yra aukščiausios kvalifikacijos specialistai, formuojantys vidurinio ugdymo programos turinį. Apeliacijai pateiktų darbų vertinimas buvo organizuojamas taip, kad šie vertintojai matytų tik paties kandidato egzamino darbo kopiją, o ne originalą. Tokiu būdu buvo užtikrinamas apeliacinio vertinimo objektyvumas, nes vertintojai nematė pirmojo, antrojo ir trečiojo vertintojų, kurie vertino darbą iki rezultatų paskelbimo, žymėtų klaidų ir darbui skirtų taškų už atskirus kriterijus.

3.3. Pareiškėja nurodė, jog yra susipažinusi su Aprašu, dėl to jai iš anksto žinoma juo reglamentuota apeliacijai pateiktų darbų nagrinėjimo procedūra – pakartotinis vertinimas. Pagal Lietuvių kalbos žodyno apibrėžimą žodis „pakartotinis“ reiškia antrąkart daromas, o tai reiškia, kad įvertinimas gali tiek padidėti, tiek ir sumažėti. Apeliacinio vertinimo metu vertintojai nevertina darbą vertinusių vertintojų sprendimo pagrįstumo ar objektyvumo. Brandos egzamino darbas vertinamas iš naujo, neatsižvelgiant į pirminį vertinimą ir priimamas savarankiškas sprendimas. Pareiškėja skunde išdėstė tik deklaratyvius teiginius apie jos nepasitenkinimą valstybinių brandos egzaminų organizavimu, o tai nepagrindžia tokių pareiškėjos išgyvenimų, kurie leistų konstatuoti neturtinės žalos pareiškėjai atsiradimą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Apraše, skirtingai nei civiliniame ir baudžiamajame procese, nėra įtvirtintas draudimas priimti blogesnį sprendimą apelianto atžvilgu. Apraše įtvirtintas pakartotinio vertinimo principas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Valstybinio brandos egzamino darbas vertinamas pakartotinai, tai yra iš naujo, neatsižvelgiant į pirminio vertinimo rezultatus. Apeliacinė komisija ir Valstybinių brandos egzaminų vertinimų apeliacinis komitetas, vertindami pareiškėjos egzamino darbą, privalėjo atlikti naują ir objektyvų darbo įvertinimą. Pareiškėjos atveju ginčijamas egzamino darbo įvertinimas buvo sumažintas ir toks sprendimas yra laikomas galutiniu egzamino darbo įvertinimu. Pakartotinio darbų vertinimo principas apeliacijos procese leidžia užtikrinti objektyvų valstybinių brandos egzaminų darbų įvertinimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas non reformato in peius principas nėra absoliutus, tačiau, taikant analogiją, principas veiktų visa apimtimi, o tai neleistų užtikrinti objektyvaus valstybinių brandos egzaminų darbų įvertinimo ir pažeistų viešąjį interesą. Centro veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais, todėl, neįrodžius visų atsakomybės už viešojo administravimo subjektų padarytą žalą sąlygų, valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-625 patvirtintas Valstybinių brandos egzaminų įvertinimų apeliacinio komiteto darbo reglamentas, nei Aprašas neįtvirtina jokių taisyklių, susijusių su apeliacijų rezultatų ribojimais, t. y. minėti teisės aktai nedraudžia išnagrinėjus apeliaciją už egzamino darbą skirti mažesnį balą nei buvo skirtas pirminių vertinimų metu. Teismas atkreipė dėmesį, kad valstybinių brandos egzaminų darbų vertinimo procedūrų negalima tapatinti su teisminiu nagrinėjimu ir pagal analogiją vadovautis civiliniame bei baudžiamajame procese įtvirtintu non reformato in peius principu, nes tai visiškai skirtingo pobūdžio procedūros. Vadovaujantis Aprašo 131 punkto reikalavimais, buvo užtikrintas objektyvus pareiškėjos egzamino darbo įvertinimas, atliktas kompetentingų asmenų, kurie vertino būtent pareiškėjos egzamino darbą, o ne ankstesnių vertintojų atlikto vertinimo teisingumą. Pareiškėja nenurodė jokių kitų argumentų, dėl kurių, jos nuomone, pakartotinis egzamino darbo įvertinimas buvo atliktas netinkamai, todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjos teisės pažeistos nebuvo, jokių procedūrinių pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjos lūkestis, kad jos egzamino darbas bus įvertintas aukštesniu balu, pagrįstas tik jos pačios nuomone, nes teisės aktai neįtvirtina non reformato in peius principo taikymo valstybinių egzaminų darbų apeliacijų procese. Todėl teismas neturėjo pagrindo panaikinti Protokolo dalį, susijusią su pareiškėjos apeliacijos rezultatu ir tenkinti išvestinį reikalavimą – įpareigoti Centrą iš naujo peržiūrėti pareiškėjos egzamino darbo įvertinimą. Nenustatęs pareiškėjos teisių pažeidimų apeliacijos nagrinėjimo metu, t. y. Centro neteisėtų veiksmų, teismas netenkino ir reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.

III. 7. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Taip pat prašo išreikalauti jos egzamino darbą.

8. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškina ir taiko teisę, kiek tai susiję su non reformato in peius principo taikymu. Jos teigimu, neįmanoma tokia situacija, kad terminas „apeliacija“ galėtų būti aiškinamas ir taikomas kitaip, negu toks terminas suvokiamas ir taikomas civiliniame ir baudžiamajame (taip pat ir administraciniame) procesuose. Egzaminų darbų vertinimo procesas, kuomet nepatenkintas pirminiu darbo įvertinimu asmuo kreipiasi į Valstybinių brandos egzaminų įvertinimų apeliacinį komitetą, yra dar nepasibaigęs, o šis komitetas pats ex officio (savo nuožiūra) jokių sprendimų, kada nėra apeliantų kreipimųsi, dėl egzaminų darbų įvertinimo nepriima. Tai leidžia ne tik tapatinti egzaminų darbų vertinimo apeliacinį procesą su civiliniu ar baudžiamuoju procesais, bet ir taikyti analogiją.

8.2. Apeliuojantis dėl egzamino darbo įvertinimo asmuo pagal Aprašo 130 punktą netgi nežino, kokiais kriterijais buvo atliktas egzamino darbo pradinis įvertinimas, išskyrus gautų įvertinimo taškų galutinį skaičių. Pareiškėja neturėjo galimybės susipažinti su konkrečiais konkrečių vertintojų motyvais, kodėl jos egzamino darbo įvertinimas yra būtent toks, o ne kitoks, ir apeliuoti tuo aspektu, kad jos netenkina vieno ar kito vertintojo pasirinkti vertinimo būdai, motyvai, metodika, vertintojo kvalifikacija ir pan. Svarbu ir tai, kad nėra atsižvelgiama į pirminių vertintojų kompetenciją. Pareiškėjai kyla abejonių dėl egzamino darbo vertinimo skaidrumo, nes abu kartus darbai vertinami tokia pačia tvarka ir pagal vienodą vertinimo instrukcija. Pareiškėja pabrėžia, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog vietoj 33 taškų po apeliacijos vertinimo ji surinko tik 27 taškus, o tai reiškia, kad kai kurie vertinimai atitinkamai sumažėjo nuo 1 taško iki 3 taškų, tačiau iš to niekaip netampa aišku, kodėl jos darbo įvertinimas sumažėjo ne 6, o netgi 24 vertinimo vienetais. Teismas be jokio pagrindo netenkino jos reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

9. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Centras atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

9.1. Lingvistiškai apeliacijų dėl valstybinių brandos egzaminų darbų įvertinimo nagrinėjimas, skirtingai nei teigia pareiškėja, vertintinas kaip šių egzaminų darbų vertinimas iš naujo (persvarstymas). Pareiškėjos laikyto egzamino darbo įvertinimo sumažinimas jokiais būdais nepažeidė pareiškėjos teisėtų lūkesčių, kadangi tokie lūkesčiai, nesant konkretaus teisinio reglamentavimo, net negalėjo susiformuoti. Non reformato in peius principo taikymas neleistų užtikrinti objektyvaus valstybinių brandos egzaminų darbų įvertinimo ir pažeistų viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, kad non reformato in peius principą įtvirtinančios nuostatos yra laikytinos specialiosiomis teisės normomis, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisės analogija nagrinėjamu atveju nėra galima.

9.2. Nors, pareiškėjos teigimu, egzaminų rezultatų viešinimo sistemoje skelbiama egzamino darbo elektroninė kopija buvo neįskaitoma, dėl to pareiškėja į Centrą nesikreipė nei žodžiu, nei raštu. Centras neturi pagrindo abejoti vertinimo komisijų narių kvalifikacija ir kompetencija. Būtent siekiant vertinimo objektyvumo ir skaidrumo tiek pirminio, tiek apeliacinio vertinimo metu vadovaujamasi ta pačia vertinimo instrukcija. Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamos (nesąžiningos) vertinimo tvarkos yra nepagrįsti. Visuomenė, o ypač švietimo bendruomenė žino, kaip gali keistis rezultatai po apeliacijų nagrinėjimo. Pareiškėja su Aprašu buvo susipažinusi, be to, egzaminą pareiškėja laikė jau nebe pirmąjį kartą. Ši aplinkybė taip pat leidžia manyti, jog pareiškėjai buvo žinoma egzamino darbo pakartotinio vertinimo (apeliacijos) tvarka bei aplinkybė, jog darbo įvertinimas po apeliacijos gali būti sumažintas. Didelį pareiškėjo egzamino darbo balų po apeliacijos vertinimo pokytį lėmė bendri visų iš egzamino surinktų taškų procentinės sumos perskaičiavimo į balus principai (taisyklės).

9.3. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas be jokio pagrindo nutarė nenagrinėti skundo dalies dėl įpareigojimo Centrui iš naujo peržiūrėti pareiškėjos egzamino darbo įvertinimą. Aptariamas pareiškėjos reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Protokolo dalį, susijusią su pareiškėjos apeliacijos rezultatu. Kadangi pagrindinis reikalavimas skundžiamu teismo sprendimu buvo atmestas, išvestinio reikalavimo nagrinėjimas neteko prasmės. Nenustačius neteisėtų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu, pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ministerija nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir Centro atsiliepime į pareiškėjos skundą. Ministerijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė civilinio proceso ir baudžiamojo proceso įstatymuose įtvirtinto non reformato in peius principo pagal analogiją nagrinėjant apeliacijas dėl valstybinių brandos egzaminų darbų vertinimų. Netenkinus pagrindinio pareiškėjos reikalavimo panaikinti Protokolo dalį, susijusią su pareiškėjos apeliacijos rezultatu, nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą įpareigoti Centrą iš naujo peržiūrėti pareiškėjos egzamino darbo įvertinimą. Pareiškėjai taip pat pagrįstai nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas nagrinėjamu atveju, kadangi nenustatyta neteisėtų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai mažiau palankaus lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino įvertinimo rezultato po pareiškėjos kreipimosi pakartotinai įvertinus jos darbą, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad teisės aktai neįtvirtina non reformato in peius principo taikymo valstybinių egzaminų apeliacijų procese, kad nagrinėjamu atveju jokie procedūriniai pažeidimai nebuvo nustatyti, o pareiškėja nenurodė jokių kitų argumentų, dėl to, kad pakartotinis egzamino darbo įvertinimas buvo atliktas netinkamai, pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja su teismo sprendimu nesutinka, o apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo išreikalauti su egzamino vertinimu susijusius dokumentus, nepagrįstai konstatavo, jog valstybinių egzaminų apeliacijų procese nėra taikomas principas non reformato in peius. Pareiškėja iškėlė abejones dėl jos egzamino darbo vertinimo skaidrumo ir pagrįstumo.

13. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad pareiškėja turi teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos ratifikuotos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.), kurią įgyvendinant, be kita ko, turi būti užtikrintas tinkamas teisėjo vadovavimas procesui. Ši teisė detalizuojama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme, kuriame nustatyta, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (12 str.), prireikus teismas gali pasiūlyti proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (56 str. 4 d.). Šio įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinti tyrimo ir betarpiškumo principai ir nustatyta, kad, prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), jis nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų (1 d.), teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (2 d.), teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (3 d.).

14. Iš teismui teiktų skundo ir patikslinto skundo turinio matyti, kad pareiškėja juose išdėstė argumentus ir dėl Centro atsisakymo pateikti duomenis, tiesiogiai susijusius su jos kreipimosi pakartotinai įvertinti jos egzamino darbą nagrinėjimu ir vertinimu. Savo procesiniuose dokumentuose ji, be kita ko, nurodė, kad: siekdama gauti egzamino dokumentus, susijusius su jos darbo vertinimu Centre ir Apeliacinėje vertinimo komisijoje, ji el. paštu kreipėsi į Centrą; Centro 2016 m. spalio 13 d. raštu pareiškėjai atsakyta, kad neleis jai kopijuoti darbo, o dėl kitos prašymo pateikti dokumentus dalies iš viso nepasisakyta; jos egzamino darbas sistemoje yra neįskaitomas. Pareiškėja patikslintame skunde išreiškė nuomonę, kad Centras nepagrįstai atsisakė suteikti jai medžiagą, susijusią su Protokolo dalies, kiek tai susiję su jos egzamino vertinimu Centre, todėl prašė, kad šiuos duomenis iš atsakovo išreikalautų teismas. Pareiškėja prie pirminio skundo teismui pridėjo dokumentus, patvirtinančius paminėtus jos teiginius, t. y. susirašinėjimo su Centru dokumentus, Centro 2016 m. spalio 13 d. raštą.

15. Byloje nėra duomenų, kaip teismas išsprendė pareiškėjos prašymą dėl įrodymų išreikalavimo iš Centro, nors teismas, įgyvendindamas asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, privalo reaguoti į proceso šalies prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus. Vadinasi, šiuo atveju teismas nepadėjo pareiškėjai įgyventi jos procesinių teisių, neišsprendė pareikšto pagrįsto prašymo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad tinkamu paminėto prašymo išsprendimu nelaikytina aplinkybė, jog teismas 2017 m. sausio 2 d. nutartimi įpareigojo Centrą pateikti visą su ginču susijusią medžiagą, nes, kaip matyti iš Centro kartu su atsiliepimu pateiktos medžiagos, tarp pateiktų dokumentų nebuvo nei pareiškėjos egzamino darbo su pirminiu jo vertinimu, nei šio darbo su vertinimu, atliktu pareiškėjos pateiktos apeliacijos pagrindu. Pabrėžtina ir tai, kad, nepaisant to, kad iš pareiškėjos procesinių dokumentų yra akivaizdu, jog pareiškėja mano, kad jos teisės buvo pažeistos Centrui 2016 m. spalio 13 d. raštu atsisakius pateikti prašomą medžiagą, susijusią su jos egzamino vertinimu, teismas nepasinaudojo skundo trūkumų šalinimo institutu, neišaiškino pareiškėjai teisės tikslinti skundą, reiškiant reikalavimą panaikinti minėtą raštą ir atitinkamai nesprendė, ar toks reikalavimas (jei pareiškėja jį būtų nurodžiusi) gali būti priimtas nagrinėti administraciniame teisme. Dėl paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo pažeista pareiškėjos teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

16. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Administracinių bylų teisenos įstatyme 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

17. Teismas skundžiamame sprendime iš esmės išdėstė motyvus tik dėl principo non reformato in peius taikymo apeliacijų nagrinėjimo metu. Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėja, be kita ko, kvestionavo pakartotinio jos egzamino darbo vertinimo sąžiningumą, o reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, siejo su Centro neveikimu – atsisakymu pateikti su egzamino vertinimu susijusius dokumentus. Šių argumentų kontekste įvertinus skundžiamą sprendimą, pabrėžtina, jog teismas konstatuodamas, kad „buvo užtikrintas objektyvus pareiškėjos darbo įvertinimas, atliktas kompetentingų asmenų“, o „pareiškėja nenurodo jokių kitų argumentų, dėl kurių, jos nuomone, pakartotinis egzamino darbo įvertinimas buvo atliktas netinkamai“ apskritai nesurinko ir atitinkamai neištyrė įrodymų, patvirtinančių vertintojų kompetenciją, taip pat neišsireikalavo (nors to pareiškėja prašė) paties pareiškėjos darbo, jo pirminį vertinimą ir vertinimą apeliacijos metu patvirtinančių įrodymų, jų neištyrė. Pabrėžtina ir tai, kad teismas, vertindamas, ar yra pagrindas tenkinti reikalavimą atlyginti žalą, visiškai nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su galimai pareiškėjai padaryta neturtine žala Centrui atsisakant pateikti su egzamino vertinimu susijusius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

19. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė