2018-05-09 Nr. AB-10991-3-61-3-01505-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-239-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01505-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.7; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. E. V. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. E. V. Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) skundu prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Švenčionių skyriaus 2016 m. sausio 28 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 45KAM-8243; 2) panaikinti NŽT 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 1SS-819-(9.5.); 3) įpareigoti NŽT per 10 darbo dienų nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo suderinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko T. U. parengtą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) planą, esantį Žemės sklypo kadastro duomenų byloje.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. NŽT Švenčionių skyrius, patikrinęs Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurią parengė VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkas T. U., 2016 m. sausio 28 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 45KAM-8243 nustatė, kad parengtas Žemės sklypo planas sudarytas neteisingai, kadangi neištaisyti trūkumai, nurodyti 2016 m. sausio 4 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 45KAM-45. Taip pat nustatė, kad Žemės sklypo planas išbraižytas nesilaikant reikalavimo, kad bendro naudojimo kelias nuo Žemės sklypo pietinės dalies iki Žemės sklype esančio sodo neturi būti įskaičiuotas į bendrą Žemės sklypo plotą, bet turi būti paliktas kaip valstybinė žemė.

2.2. Žemės sklypas jam priklauso nuosavybės teise. Jį įsigijo 1999 m. kovo 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. J-5779 iš buvusios savininkės E. M.. Žemės sklypas nuo 1999 m. spalio 18 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, Žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal atliktus preliminarius matavimus. 2016 m. vasario 13 d. pateikė pareiškimą NŽT dėl Žemės sklypo plano derinimo NŽT Švenčionių skyriuje, kuriuo prašė paaiškinti, kodėl derinant Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą yra vadovaujamasi žemės sklypo naudmenų skaičiavimo lentele (parengta 1999 m. liepos 22 d.), o ne VĮ Registrų centro dokumentais. NŽT 2016 m. kovo 22 d. raštu Nr. 1SS-819-(9.5.) nurodė, kad NŽT Švenčionių skyrius pagrįstai nederino Žemės sklypo plano, kuris buvo parengtas atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir grąžino matininkui T. U. ją pažeidimams pašalinti.

2.3. NŽT Švenčionių skyriaus 2016 m. sausio 28 d. tikrinimo aktas ir NŽT priimtas 2016 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 1SS-819-(9.5.) yra nepagrįsti ir neteisėti. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai), Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės) nustato, kad matininkas, atlikdamas nekilnojamojo daikto – žemės sklypo kadastrinius matavimus, kadastro duomenų byloje fiksuoja tik tuos duomenis, kurie yra nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose, ir faktinius duomenis, kurie yra natūroje žemės sklype.

2.4. kelias (kelio naudmena) matininko T. U. parengtame Žemės sklypo plane yra užfiksuotas, tačiau matininkas, fiksuodamas kelio naudmeną, nesprendžia klausimo dėl šios naudmenos statuso, t. y. nepriima ir negali priimti sprendimo, ar tai yra servitutinis kelias, ar bendro naudojimo kelias, kokiu būdu reikia naudotis tuo keliu, kas turi teisę juo naudotis. Pagrindas spręsti klausimą dėl to, ar kelio naudmena yra bendro naudojimo kelias, ar tai yra kelias, kuriam turi būti nustatomas servitutas, suteikiant teisę tam tikriems asmenims juo naudotis, yra atitinkamas teritorijų planavimo dokumentas ir viešojo administravimo subjekto, turinčio teisę pagal teisės aktus priimti sprendimus dėl kelio statuso, sprendimas. Toks sprendimas niekada nebuvo priimtas.

2.5. Švenčionių rajono savivaldybės administracijai 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 patvirtinus vietinės reikšmės kelių sąrašą ir patikslinus vietinės reikšmės kelio „(duomenys neskelbtini)“ koordinates, vietinės reikšmės kelio pabaiga sutampa su Žemės sklypo riba. Bendro naudojimo kelias nepažymėtas ir žemės reformos žemėtvarkos projekte, pagal kurį buvo projektuojami žemės sklypai teritorijoje, į kurią patenka Žemės sklypas. Žemės sklype esančio kelio savybės neatitinka vietinės reikšmės viešųjų kelių kriterijų, nes, kaip nurodoma NŽT, bendrojo naudojimo kelio vieta yra iki Žemės sklype esančio sodo, o tai iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos kelių įstatyme įtvirtintai vietinės reikšmės viešojo kelio sąvokai.

2.6. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro G. I. nutarime yra nustatyta, kad įrašas Žemės sklypo paženklinimo – parodymo akto (parengto 1999 m. liepos 13 d.) 3 punkte padarytas vėliau, nei E. M. šis Žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje ir atkurtos nuosavybės teisės sprendimu Nr. 86-3159, galbūt suklastojant šį dokumentą. Todėl pagal šį dokumentą neturėtų būti sprendžiama dėl bendro naudojimo kelio buvimo Žemės sklype. Nors NŽT skundžiamame 2016 m. kovo 22 d. rašte Nr. 1SS-819-(9.5.) neneigia, kad šis dokumentas galimai suklastotas ir mini kitus 1999 metais rengtus Žemės sklypo dokumentus, tačiau išvada apie bendro naudojimo kelio egzistavimą Žemės sklype iš esmės yra daroma pagal vienintelį dokumentą – Žemės sklypo žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelę (parengta 1999 m. liepos 22 d.), kurioje yra projektuotojo J. S. įrašas „b. n. kelias 0,05“, tačiau šios lentelės duomenys nebuvo pateikti VĮ Registrų centrui ir jokių pasekmių nesukūrė, Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre jokių duomenų apie vietinės reikšmės kelio buvimą Žemės sklype nėra.

2.7. Žemės sklypo kadastro duomenų bylą parengęs matininkas T. U. vadovavosi galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, galiojančiu savivaldybės tarybos patvirtintu vietinės reikšmės kelių sąrašu, Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamo turto kadastro dokumentais, todėl jo parengti dokumentai yra teisėti ir turi būti suderinti.

3. Atsakovai NŽT ir NŽT Švenčionių skyrius atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė:

3.1. pagal NŽT turimus dokumentus, tuometis Švenčionių rajono kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius J. S. 1999 m. liepos 13 d. paženklino grąžinamą natūra Žemės sklypą vietovėje ir parengė paženklinimo-parodymo aktą ir abrisą, kuriuose E. M. įgaliotas asmuo J. A. savo parašu patvirtino, kad sutinka su paženklinto vietovėje grąžinamo natūra Žemės sklypo plotu, ribomis ir nustatytomis šiam Žemės sklypui specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis ir 1999 m. (tiksli data nenurodyta) parengė Žemės sklypo planą.

3.2. Žemės sklypo lauko matavimų brėžinyje (abrise) sutartiniais ženklais nėra aiškiai nurodyta kelio vieta. Žemės sklypo plane M 1:10000, parengtame 1999 m. rugsėjo mėn. inžinieriaus J. S., nurodyta, kad į Žemės sklypą patenkama 4 m pločio keliu. Minėtame plane nurodytas kelias tik iki žemės sklype esančio sodo, t. y. nenurodytas pravažiavimas į gretimą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypas įregistruotas 1999 m. spalio 18 d. Žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal atliktus kadastrinius matavimus, nustatant Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (pagal preliminarius matavimus).

3.3. iš kitų E. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų, t. y. Žemės sklypo žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelės (parengta 1999 m. liepos 22 d.), žemės naudojimo plotų eksplikacijos (parengta 1999 m. rugsėjo 1 d.), nustatyta, kad Žemės sklypo ribose esantis kelias į bendrą Žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas ir yra valstybinėje žemėje. Žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelės (parengta 1999 m. liepos 22 d.) skiltyje – „Įsiterpusių kontūrų plotas ha“ nurodytas į bendrą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą neįskaičiuotas bendro naudojimo kelio užimamas 0,05 ha žemės plotas. Žemės naudojimo plotų eksplikacijoje (parengta 1999 m. rugsėjo 1 d.), kurioje nurodomos į bendrą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą (6,5 ha) įskaičiuotos žemės naudmenos, nurodyta, kad šio žemės sklypo žemės naudmenos yra: 0,78 ha žemės ūkio naudmenos (ganykla, sodas), 0,3 ha užima pastatai, kiemai, 2,4 ha krūmai, 2,02 ha miškas ir 1 ha kita nenaudojama žemė. Žemės naudojimo plotų eksplikacijos (parengta 1999 m. rugsėjo 1 d.) skiltyje „keliai“ nenurodyta, kad į šio žemės sklypo plotą įskaičiuotas kelio užimamas žemės plotas.

3.4. Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad Žemės sklypo žemės naudmenos yra: 0,78 ha žemės ūkio naudmenos (ganykla, sodas), 0,3 ha užima užstatyta teritorija, 3,4 ha kita žemė ir 2,02 ha miškas, t. y. iš šių duomenų matyti, kad kelias, esantis pareiškėjo žemės sklype, į bendrą šio Žemės sklypo plotą neįskaičiuotas. Jeigu kelio užimamas plotas būtų įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą, nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše tarp kitų nurodytų žemės naudmenų būtų nurodyta žemės naudmena – kelias ir jo užimamas plotas.

3.5. vien Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros nustatytas faktas, jog įrašas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paženklinimo-parodymo akto (parengtas 1999 m. liepos 13 d.) 3 punkte padarytas vėliau, nei E. M. šis žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje ir atkurtos nuosavybės teisės į žemę, pagal pirmiau nustatytas aplinkybes nepaneigia fakto, kad kelias, esantis Žemės sklype, yra bendro naudojimo valstybinėje žemėje. Atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-07-00008-15 nebuvo nustatyta, jog kituose E. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiuose dokumentuose (žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelėje (parengta 1999 m. liepos 22 d.), žemės naudojimo plotų eksplikacijoje (parengta 1999 m. rugsėjo 1 d.)) neteisėtai buvo daromi pakeitimai ar papildomi įrašai. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

3.6. VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkas T. U. atliko žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ir parengė šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurią kartu su 2015 m. gruodžio 30 d. prašymu pateikė tikrinti NŽT Švenčionių skyriui tikrinti.

3.7. Kadastro nuostatai, Taisyklės numato, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos ir atstatant žemės sklypo ribas būtų vadovaujamasi patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypų planais.

3.8. NŽT Švenčionių skyrius, patikrinęs Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, 2016 m. sausio 4 d. parengė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 45KAM-45 ir šią kadastro duomenų bylą grąžino matininkui T. U. nustatytiems pažeidimams pašalinti. Akte, be kitų pažeidimų, nurodyta, kad bendro naudojimo kelias neturi būti įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą, t. y. turi būti paliktas kaip valstybinė žemė. Matininkui T. U. pakartotinai pateikus tikrinti Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, NŽT Švenčionių skyrius 2016 m. sausio 28 d. parengė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 45KAM-8243 ir šią kadastro duomenų bylą grąžino matininkui T. U. nustatytiems pažeidimams pašalinti. Akte nurodyta, kad neištaisyti trūkumai, kurie nustatyti 2016 m. sausio 4 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 45KAM-45. NŽT, atsižvelgdama į tai, kad bendro naudojimo kelias, kuris nėra įskaičiuotas į Žemės sklypo plotą, tęsiasi tik iki sklype esančio sodo, VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyrių 2016 m. kovo 16 d. raštu Nr. lSD-776-(10.2.) „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų“ informavo, kad atliekant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, turi būti parengtas vienas šio žemės sklypo planas, o kelias, esantis šiame žemės sklype, nuo žemės sklypo pietinės ribos iki žemės sklype esančio sodo / namų valdos, turi būti paliekamas kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė.

3.9. NŽT Švenčionių skyriaus specialistai, vadovaudamiesi nurodytais nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais dokumentais, pagrįstai nederino Žemės sklypo plano, kuris buvo parengtas atlikus kadastrinius matavimus ir grąžino matininkui T. U. kadastro duomenų bylą pažeidimams pašalinti ir NŽT pagrįstai priėmė 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 1SS-819-(9.5).

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyrius atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

5. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Liudytojas T. U. davė parodymus, kad jis dirba VĮ Valstybės žemės fonde ir atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Į Žemės sklypo plotą įtraukė kelią, kadangi jis nenaudojamas ir nėra nurodytas nei gretimo žemės sklypo kadastriniuose matavimuose, nei specialiajame plane.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu pareiškėjo A. E. V. skundą patenkino. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus 2016 m. sausio 28 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 45KAM-8243 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 1SS-819-(9.5.). Įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrių per 2 (dvi) darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suderinti VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), planą, esantį žemės sklypo kadastro duomenų byloje.

7. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovų priimtų sprendimų žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo procese.

8. Teismas akcentavo bylai aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, 8 straipsnį, Kadastro nuostatų 32.1.8, 65, 67-70 punktus, Taisyklių 11 punktą, NŽT direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių (toliau – ir Tikrinimo taisyklės) 8, 10, 12 punktus.

9. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 86-3159 E. M. buvo atkurta nuosavybės teisė grąžinant natūra Žemės sklypą. 1999 m. spalio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisę į Žemės sklypą įgijo pareiškėjas. Kadangi žemės sklypo ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal preliminarius matavimus, pareiškėjo užsakymu VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyrius (matininkas T. U.) atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurią kartu su 2015 m. gruodžio 30 d. prašymu pateikė tikrinti NŽT Švenčionių skyriui. NŽT Švenčionių skyrius 2016 m. sausio 4 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte nurodė, kad žemės sklypo kadastrinis planas išbraižytas nesilaikant NŽT 2015 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. 1SS-3336-(10.5) nurodytų reikalavimų – bendro naudojimo kelias, kuris nėra įskaičiuotas į žemės sklypo plotą ir tęsiasi iki žemės sklype esančio sodo, neturi būti įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą, t. y. turi būti paliktas kaip valstybinė žemė. Pakartotinai kartu su 2016 m. sausio 28 d. prašymu pateikus tikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą, NŽT Švenčionių skyrius 2016 m. sausio 28 d. tikrinimo aktu nurodė, kad yra pažeistas Tikrinimo taisyklių 8.3 punktas, nes neištaisyti 2016 m. sausio 4 d. tikrinimo akte nurodyti trūkumai. Pareiškėjas dėl nederinamos kadastro duomenų bylos 2016 m. vasario 13 d. pareiškimu kreipėsi į NŽT, kuri 2016 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 1SS-819-(9.5) nurodė, kad NŽT Švenčionių skyriaus specialistai pagrįstai nederino žemės sklypo plano. Šiame sprendime NŽT rėmėsi E. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais dokumentais (žemės sklypo žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentele, žemės naudojimo plotų eksplikacija), nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašu ir nurodė, kad žemės sklypo ribose esantis kelias į bendrą žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas ir yra valstybinėje žemėje, todėl atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, kelias, esantis žemės sklype, nuo žemės sklypo pietinės ribos iki žemės sklype esančio sodo (namų valdos) turi būti paliekamas kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė.

10. Teismas nurodė, kad ginčo esmę sudaro tai, ar NŽT Švenčionių skyrius, atlikęs Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą, pagrįstai ir teisėtai nederino kadastro duomenų byloje esančio Žemės sklypo plano, motyvuodamas atsisakymą derinti planą Tikrinimo taisyklių 8.3 punkto pažeidimu. Kaip minėta, šiuo Tikrinimo taisyklių pagrindu planas gali būti nederinamas, kai žemės sklypo ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotų šio žemės sklypo ribų.

11. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad Žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui buvo suformuotas 1999 m., Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikoje (toliau – ir Metodika), patvirtintoje žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Teismas akcentavo Metodikos 10, 15, 80 punktų nuostatas ir nurodė, kad esminiai žemės sklypų projektavimo nuosavybės teisių atkūrimui natūra dokumentai yra grąžinamo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas bei grąžinamos natūra žemės sklypo planas. Pagal Metodikos nuostatas, šie dokumentai privalėjo būti raštu suderinti su pretendentu atkurti nuosavybės teises (Metodikos 7, 8 priedai).

12. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Žemės sklypo projektavimo nuosavybės teisių atkūrimui natūra dokumentai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog Žemės sklypas pretendentei E. M. buvo grąžintas kartu su jame įsiterpusiu bendro naudojimo keliu. Iš grąžinamo natūra Žemės sklypo plano M 1:10000 nustatė, kad punktyrine linija yra pažymėtas kelias, einantis iki pietinės Žemės sklypo ribos, ir besitęsiantis iki Žemės sklype esančio sodo (namų valdos), t. y. toliau už Žemės sklypo ribų nevedantis. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoju apklaustas matininkas T.

U.. Tačiau teismas pažymėjo, kad šiame žemės sklypo plane nėra nurodyta, koks yra minėto kelio, kurio dalis pavaizduota Žemės sklypo ribose, statusas – ar tai yra bendro naudojimo (valstybinis ar vietinis) kelias, ar tai yra kelio naudmena, formuojama kaip privataus žemės sklypo dalis. Kalbant apie antrąjį esminį projektavimo dokumentą, t. y. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, teismas nustatė, kad egzistuoja du skirtingo turinio aktai. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, esančiame nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, ties 3 punktu yra pažymėtas brūkšnys, reiškiantis, kad žemės sklype nėra įsiterpusių kitiems asmenis priklausančių žemėnaudų.

Tuo tarpu Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, saugomame nuosavybės teisių atkūrimo byloje, 3 punkte yra pažymėta, kad žemės sklype yra įsiterpusi kitiems asmenims priklausanti žemėnauda – bendro naudojimo kelias 3 m (0,05 ha). Analizuodamas Žemės sklypo ribų paženklinimo –parodymo aktą, esantį nuosavybės teisių atkūrimo byloje, teismas nustatė, kad 3 punkte prierašas „Bendro naudojimo kelias 3 m 0,05 ha“ yra atliktas ant jau pažymėto brūkšnio, o tai rodo, kad pirminiame dokumente tokio prierašo nebuvo.

Teismas pastebėjo, kad dėl šių aplinkybių Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyboje buvo pradėtas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariate buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kuris 2015 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo nutrauktas. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro 2015 m. gruodžio 10 d. nutarime atmesti skundą dėl šio nutarimo konstatuota, kad Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 3 punkte įrašas apie tai, jog žemės sklype yra įsiterpęs 3 m pločio ir 0,05 ha ploto bendro naudojimo kelias, buvo padarytas vėliau, nei 1999 m. liepos 13 d., ir vėliau, nei šis aktas kartu su kitais nuosavybės teisei registruoti reikiamais dokumentais buvo pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, ir kad šis įrašas buvo padarytas be žemės sklypo savininkės E. M. ar jos įgalioto asmens J.

M. žinios. Taigi šios aplinkybės, teismo vertinimu, įrodė, kad 1999 m. liepos 13 d. ženklinant žemės sklypo ribas vietoje kartu su pretendente, joks į žemės sklypą įsiterpęs bendro naudojimo kelias nebuvo pažymėtas, duomenų, kad pretendentė būtų sutikusi su tuo, kad jai būtų grąžintas Žemės sklypas su jame įsiterpusiu bendro naudojimo keliu, nėra. Teismas vertino, kad pagal esminius Žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui projektavimo dokumentus negalima pripažinti, kad nuosavybės teisės pretendentei buvo atkurtos su Žemės sklype įsiterpusiu valstybei priklausančiu bendro naudojimo keliu.

13. Teismas pažymėjo, kad NŽT priešingą poziciją ginče grindžia kita Žemės sklypo projektavimo medžiaga – žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentele, parengta 1999 m. liepos 22 d. ir žemės naudojimo plotų eksplikacija, parengta 1999 m. rugsėjo 1 d. Tačiau teismas pastebėjo, kad šie dokumentai, kaip numatyta Metodikos 80 punkte, yra pagalbiniai, todėl jie negali prieštarauti pagrindiniams projektavimo dokumentams, suderintiems su pretendente, pagal kuriuos, kaip minėta, Žemės sklype įsiterpusio valstybei priklausančio bendro naudojimo kelio nebuvo suprojektuota. Pagalbiniai projektavimo dokumentai, kuriais remiasi NŽT, su pretendente nesuderinti ir nėra jos pasirašyti. Kita vertus, Žemės naudojimo plotų eksplikacijoje jokių duomenų apie bendro naudojimo kelią, esantį Žemės sklype, apskritai nėra. Tuo tarpu teismui kilo abejonių, ar žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelėje įrašas dėl bendro naudojimo kelio buvimo Žemės sklype buvo padarytas iš tiesų 1999 m. liepos 22 d., o ne vėliau, žinant aplinkybę, kad kitas toje pat nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantis dokumentas, t. y. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, buvo papildytas po jo sudarymo ir be pretendentės žinios. Bendro naudojimo kelio Žemės sklype suprojektavimo nepatvirtina kitas pagalbinis dokumentas, su kuriuo supažindintas pretendentės įgaliotas asmuo, t. y. žemės sklypo abrisas. Šiame dokumente sutartiniais ženklais nėra aiškiai nurodyta kelio vieta, taip pat nenurodyta, kad šis kelias yra bendro naudojimo.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad VĮ Registrų centras 2015 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. (1.1.5.)S-6268 pateikė informaciją, kad pateiktuose registravimui dokumentuose informacijos apie žemės sklype esančius bendrojo naudojimo kelius, kurių plotas neįskaičiuotas į žemės sklypo plotą, nėra. Patikrinęs kadastro žemėlapio duomenis teismas nustatė, jog duomenų apie per žemės sklypą galimai einantį bendrojo naudojimo kelią, nėra.

15. Teismas nurodė, kad iš 2015 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas žemės sklypo ribų matavimus 1999 m. atlikęs J. S., kuris paaiškino, kad atliekant žemės sklypo ribų matavimus, kelias minėtame žemės sklype buvo, tačiau juo naudojosi tik žemės sklypo savininkas. Iš šių J. S. paaiškinimų seka, kad Žemės sklype buvęs kelias, besitęsiantis iki tame pačiame žemės sklype esančio sodo (namų valdos), Žemės sklypo formavimo metu neatitiko Metodikos 32 punkte įtvirtintų nuostatų, kuriomis remiantis turėjo būti projektuojami vietinės reikšmės keliai, ir toks kelias, vertinant hipotetiškai, net negalėjo būti projektuojamas kaip vietinės reikšmės kelias. Kaip matyti iš Metodikos 32 punkto, vietiniai keliai turėjo būti projektuojami taip, kad jungtų valstybinius kelius su nekilnojamojo turto objektais valstybės išperkamoje žemėje, gamtos, istorijos ir kultūros paminklais, poilsiavietėmis, paplūdimiais, kitomis bendro naudojimo teritorijomis, sodybomis arba esamais (projektuojamais) žemės sklypais, jeigu prie vieno bendrojo naudojimo kelio prieina ne mažiau kaip 5 sodybos ar žemės sklypai. Nagrinėjamu atveju NŽT sprendimuose nurodyta kelio atkarpa Žemės sklype tęsėsi tik iki tame pačiame žemės sklype esančių objektų, o ne Metodikoje išvardintų objektų, ir todėl ji negalėjo būti projektuojama kaip vietinis kelias. NŽT nepateikė jokių duomenų, kad Žemės sklypo projektavimo 1999 m. metu kelio naudmena, buvusi Žemės sklype, kokiuose nors teritorijų planavimo dokumentuose apskritai būtų buvusi suprojektuota kaip bendro naudojimo kelias. Be kita ko, atsakovas nepateikė duomenų, kad ginčo žemė (kelias) žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu pagal Metodikos nuostatas (17.1 ir kt. punktus) būtų buvusi įtraukta į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus.

16. Teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo argumentus, kad Žemės sklype esantis kelias negali būti laikomas vietinės reikšmės viešuoju keliu pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. Teismas pažymėjo, kad Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai – tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams. Šiuo atveju NŽT nurodoma Žemės sklypo atkarpa, tęsiasi iki Žemės sklype esančių objektų, todėl sprendė, kad ji neatitinka vietinės reikšmės viešojo kelio sampratos. Kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalis numato, kad vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 13 d. raštas Nr. (4.15)1S-45 patvirtina, kad Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašų patvirtinimo“ patvirtintas vietinės reikšmės kelių sąrašas, tame tarpe patikslintos ir vietinės reikšmės kelio „627“ koordinatės, pagal kurias kelio pabaiga sutampa ties įvažiavimu į Žemės sklypą. Tai reiškia, kad ginčo objektu esanti žemė negali būti vertinama kaip vietinės reikšmės viešasis kelias Kelių įstatymo taikymo prasme.

17. Teismas padarė išvadą, kad NŽT Švenčionių skyrius, atlikęs Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą, nepagrįstai ir neteisėtai nederino šioje kadastro duomenų byloje esančio Žemės sklypo plano, motyvuodamas atsisakymą derinti šį planą Tikrinimo taisyklių 8.3 punkto pažeidimu. Žemės sklypo ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka tiek teritorijų planavimo dokumentus, tiek Žemės sklypo projektavimo nuosavybės teisių atkūrimui dokumentus. Reikalavimas palikti žemę, einančią nuo Žemės sklypo pietinės dalies iki Žemės sklype esančio sodo, kaip bendro naudojimo kelio užimamą valstybinę žemę, nepagrįstas ir neteisėtas, nes toks kelias nebuvo numatytas Žemės sklypo projektavimo metu nei nuosavybės teisių atkūrimo dokumentuose, nei žemės reformos žemėtvarkos projekte ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose, jis negali būti pripažintas vietinės reikšmės viešuoju keliu ir pagal šiuo metu galiojančius įstatymus. NŽT pozicija palikti žemės dalį, esančią privačiame žemės sklype, kaip viešąjį kelią, nors juo galima būtų pasiekti tik tame pat privačiame žemės sklype esančius objektus, yra nelogiška ir neatitinka protingumo kriterijaus. Tuo pažeidžiamos pareiškėjo teisės, kadangi nepagrįstai ir neteisėtai reikalaujama privačią žemę, įgytą civilinio sandorio pagrindu, palikti kaip valstybinę, taip sumažinant Žemės sklypo plotą.

18. Teismas, esant nustatytoms aplinkybėms, konstatavo, kad skundžiami atsakovų sprendimai priimti neatsižvelgus į visas reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai pritaisius teisės normas, įtvirtintas Kadastro nuostatuose, Taisyklėse, Tikrinimo taisyklėse, todėl jie naikintini. Teismas NŽT Švenčionių skyriaus 2016 m. sausio 4 d. ir 2016 m. sausio 28 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktuose kitų trūkumų, kliudančių suderinti Žemės sklypo planą, nenustatė, todėl NŽT Švenčionių skyrių įpareigojo vykdyti Kadastro nuostatų 69 punktą ir Tikrinimo taisyklių 10 punktą bei Žemės sklypo planą suderinti per 2 darbo dienas.

III. 19. Atsakovas NŽT apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

20. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo teisinį reglamentavimą, aplinkybes ir nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus:

20.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai, neišsamiai, nevisapusiškai įvertino byloje esančius dokumentus ir todėl priėmė neteisingą, nepagrįstą sprendimą.

20.2. teismas neatsižvelgė į NŽT 2016 m. liepos 25 d. prašymą Nr. 45PD-21-(14.45.9.) bylos nagrinėjimą atidėti, tuo užkirsdamas kelią pateikti papildomus dokumentus, paaiškinimus.

20.3. teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, todėl nepagrįstai nusprendė, kad Žemės sklype nėra bendro naudojimo kelio.

20.4. vadovaujantis Kadastro nuostatų 21 punktu ir Taisyklių 11 punktu, atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos Žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos ir atstatant Žemės sklypo ribas būtų vadovaujamasi patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, Žemės sklypo planu.

20.5. akcinės bendrovės „Vilniaus hidroprojektas“ inžinierius J. S. vietovėje 1999 m. liepos 13 d. paženklino Žemės sklypo ribas, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir sudarė žemės sklypo lauko matavimų brėžinį (abrisą). Akto 3 punkte nurodyta, kad „žemės sklype yra šios įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos – kelias 3 m, 0,05 ha“. Žemės sklypo žemės naudojimo plotų eksplikacijoje, parengtoje 1999 m. rugsėjo 1 d. inžinieriaus J. S., ir žemės sklypo kadastro duomenų lentelėje, parengtoje 1999 m. rugsėjo 20 d. inžinieriaus J. S., nėra duomenų, kad kelio plotas būtų įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą. Žemės sklypo žemės naudmenų plotų skaičiavimo žiniaraštyje (forma Nr. 12) nurodyta, kad Žemės sklype yra 0,05 ha ploto kelias, kurio plotas nėra įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą. Nors Žemės sklypo lauko matavimų brėžinyje (abrise) sutartiniais ženklais nėra aiškiai nurodyta kelio vieta, tačiau Žemės sklypo plane M 1:10000, parengtame 1999 m. rugsėjo mėn. J. S., nurodyta, kad į Žemės sklypą patenkama 4 m pločio kelio. Minėtame plane sutartiniu ženklu nurodyta, kad kelio vieta Žemės sklype yra iki sodo. Iš nurodytų dokumentų turinio darytina išvada, kad kelio, esančio Žemės sklype, plotas į bendrą Žemės plotą nebuvo įskaičiuotas ir yra priskiriamas valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei.

20.6. pagal Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio ORTIOLT (M 1:10000), sudaryto pagal 1995-2001, 2012-2013 metais atliktas aerofotografines nuotraukas (toliau – ir ortofotografinis žemėlapis), apskaičiuotas kelio, esančio Žemės sklype, plotas iki žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos užima apie 0,09 ha. Žemės sklypo bylos dokumentuose nurodyta, kad žemės sklype esančio kelio plotas sudaro 0,05 ha.

20.7. VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkas, atlikdamas Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesivadovavo patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, Žemės sklypo planu.

20.8. turi būti parengtas vienas Žemės sklypo planas, o kelias, esantis Žemės sklype, nuo Žemės sklypo pietinės ribos iki Žemės sklype esančio sodo / namų valdos, turi būti paliekamas kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė.

20.9. ginčui aktualios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, 6 straipsnio 4 dalies nuostatos.

20.10. teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamo kelio buvimą patvirtina ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtinus vietinės reikšmės kelių sąrašą ir patikslinus vietinės reikšmės kelio „(duomenys neskelbtini)“ koordinates, nurodant, kad vietinės reikšmės kelio pabaiga sutampa su žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba, žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio kelio statusas nepasikeitė, t. y. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) liko 0,05 ha keliais užimtas plotas, kuris į bendrą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą nėra įskaičiuotas ir priklauso valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei.

21. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą išreiškia sutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir akcentuoja:

21.1. teismas teisėtai atsisakė patenkinti atsakovo prašymą atidėti teismo posėdį, nes NŽT Švenčionių skyrius ir jo darbuotojai nėra vieninteliai darbuotojai, galintys atstovauti NŽT teismuose ir konkrečiai šioje byloje. Todėl, jei į teismo posėdį negalėjo atvykti vienas darbuotojas, NŽT direktorius turėjo įpareigoti ir suteikti įgaliojimus kitam NŽT darbuotojui atstovauti NŽT interesus šioje byloje ir dalyvauti teismo posėdyje.

21.2. atsakovas NŽT pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalį ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatus, patvirtintus Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194, privalėjo turėti visus Žemės sklypo formavimo metu parengtus dokumentus ir juos pateikti teismui. Todėl nesuprantamas ir nepagrįstas NŽT argumentas, kad teismas, netenkindamas prašymo atidėti teismo posėdį, užkirto kelią atsakovui pateikti papildomus dokumentus, nes atsakovas galėjo įpareigoti kitą savo darbuotoją pateikti dokumentus ir atstovauti jį teismo posėdyje. Be to, NŽT apeliaciniame skunde nepateikė jokios informacijos apie papildomus dokumentus ar paaiškinimus, kuriuos ketino pateikti teismui.

21.3. atsakovų teiginiai dėl Žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų yra nepagrįsti, nes Žemės sklypo ribos, pažymėtos grąžinamos natūra žemės valdos sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) plane M1:1000 ir žemės reformos žemėtvarkos projekte, atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus nepakito, liko tapačios toms Žemės sklypo riboms, kurios nurodytos dokumentuose (žemės reformos žemėtvarkos projekte, institucijos, atsakingos už žemės sklypų formavimą, patvirtintame žemės sklypo plane), kurių pagrindu Žemės sklypas buvo suformuotas, sudaro vieną uždarą kontūrą, kas visiškai atitinka Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatai, pagal kurią vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos, vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, bei Kadastro nuostatų 21 punkto ir Taisyklių 11 punkto nuostatas.

21.4. atsakovas, teigdamas, kad atliekant kadastrinius matavimus buvo pažeisti Kadastro nuostatų 21 punkto ir Taisyklių 11 punkto nuostatos ir, kad Žemės sklypo ribose yra valstybei priklausantis neprivatizuotinas bendro naudojimo kelias, neįskaičiuotas į Žemės sklypo plotą, prieštarauja savo priimtiems sprendimams ir nesilaiko Taisyklių ir Kadastro nuostatų reikalavimų. Vadovaujantis Kadastro nuostatų 22 punktu pareiškėjui akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu privačios žemės sklype būtų įsiterpęs bendro naudojimo kelio plotas, neįskaičiuotas į žemės sklypo plotą, atlikus kadastrinius matavimus, kaip atskiri žemės sklypai turėtų būti formuojami kelio sklypas ir privačios žemės sklypai, vienas nuo kito atskirti įsiterpusiu kelio sklypu, t. y. atlikus kadastrinius matavimus, turi būti parengtas kiekvieno atskirai formuojamo žemės sklypo planas. Tačiau 2016 m. kovo 16 d. rašte Nr. 1SD-766-(10.2) „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų“, adresuotame VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriui bei skundžiamame NŽT 2016 m. kovo 22 d. sprendime Nr. 1SS-819-(9.5.), taip pat apeliaciniame skunde nurodyta, kad atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, turi būti parengtas vienas Žemės sklypo planas, o kelias, esantis Žemės sklype, nuo Žemės sklypo pietinės ribos iki Žemės sklype esančio sodo / namų valdos, turi būti paliekamas kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė. Akivaizdu, kad atsakovas savo sprendimuose pateikdamas išvadą, kad turi būti rengiamas vienas Žemės sklypo planas (paliekamas suformuotas vienas Žemės sklypas), t. y. nurodydamas, kad Žemės sklypo ribos turi likti tos pačios, kokios jos buvo pažymėtos teritorijų planavimo dokumentuose (žemės reformos žemėtvarkos projekte) ir Žemės sklypo plane, iš esmės tik patvirtina, kad jokio bendro naudojimo kelio Žemės sklype nėra.

21.5. nagrinėjamu atveju jokių duomenų nei pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, nei pagal kitus teritorijų planavimo dokumentus, nei pagal dokumentus, kurių pagrindu Žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, kad Žemės sklype yra bendro naudojimo kelias ir kad jis nėra įskaičiuotas į bendrą Žemės sklypo plotą, nėra, todėl nėra jokio teisinio pagrindo atliekant kadastrinius matavimus keisti Žemės sklypo ribas, išskirti iš Žemės sklypo ribų 0,05 ha žemės plotą iki Žemės sklype esančio sodo, priskirti šį plotą valstybinei žemei ir joje formuoti atskirą sklypą vietinės reikšmės kelio eksploatacijai.

21.6. neaišku, kodėl ta aplinkybė, kad Žemės sklypo žemės naudojimo plotų eksplikacijoje, parengtoje 1999 m. rugsėjo 20 d. inžinieriaus J. S., ir Žemės sklypo kadastro duomenų lentelėje, parengtoje 1999 m. rugsėjo 20 d. inžinieriaus J. S., nėra duomenų, kad kelio plotas būtų įskaičiuotas į bendrą žemės naudojimo plotą, t. y. nėra jokių duomenų apie Žemės sklypo ribose esančią kelio naudmeną, kuri vertinama kaip įrodymas, kad Žemės sklype yra kelias, priklausantis valstybei ir neįskaičiuotas į bendrą Žemės sklypo plotą, bet ne kaip įrodymas, kad projektuotojas inžinierius J. S. tiesiog nenurodė kelio naudmenos Žemės sklype dėl to, kad Žemės sklype kitų asmenų (ne Žemės sklypo savininkų) reikmėms naudojamo kelio nėra. Tai patvirtina ir duomenys, užfiksuoti 2015 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, pagal kuriuos ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas žemės sklypo ribų matavimus 1999 m. atlikęs J. S., kuris paaiškino, kad atliekant žemės sklypo ribų matavimus, kelias minėtame Žemės sklype buvo, tačiau juo naudojosi tik žemės sklypo savininkas.

21.7. atsakovų nurodyti duomenys apie ginčo kelią yra prieštaringi, nes 1999 m. liepos 13 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte yra nurodyta „žemės sklype yra šios įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos – kelias 3 m, 0,05 ha“, tuo tarpu Žemės sklypo plane M1:10000, parengtame 1999 m. rugsėjo mėn., nurodyta, kad į Žemės sklypą patenkama 4 m pločio keliu. Taigi duomenys apie ginčo kelią, kuriais remiasi atsakovai, yra prieštaringi, kadangi viename dokumente nurodoma, kad kelias yra 3 m pločio, kituose, kad 4 m. Taip pat neaišku, kokių dokumentų, sprendimų pagrindu ir dėl kokių priežasčių bendro naudojimo viešojo kelio, kuris įrengiamas ir naudojamas siekiant sujungti (užtikrinti susiekimą) rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, užtikrinti susisiekimą gyvenamosiose vietovėse ir pan., atkarpos iki Žemės sklypo ribos ir Žemės sklypo ribose gali turėti skirtingus matmenis. Tai dar kartą patvirtina, kad vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias egzistuoja iki Žemės sklypo ribos, o kelio naudmena (atkarpa), esanti Žemės sklypo ribose ir vedanti iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sodo / namų valdos yra privačios Žemės sklypo dalis, užtikrinanti išimtinai Žemės sklypo savininkų nuosavybės objektų eksploatavimą.

21.8. ortofotografiniame žemėlapyje kelias matomas, jis egzistuoja iš tiesų, šiuo keliu naudojasi sklypo savininkai, tačiau tai, kad Žemės sklype yra kelio naudmena, savaime jokių teisinių pasekmių kitiems asmenims nesukelia, tol, kol šitai naudmenai nesuteiktas bendro naudojimo kelio statusas arba teisės aktų nustatyta tvarka nenustatytas servitutas, kad ta kelio naudmena galėtų naudotis kiti asmenys, tai ir yra tik kelio naudmena, esanti atitinkamo žemės sklypo ribose. Tačiau neaišku, kokiais tikslais šiuo keliu galėtų naudotis valstybė, t. y. kokiu tikslu šis kelias turėtų būti priskirtas viešajam keliui. Be to, ortofotografinis žemėlapis nėra teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas ar žemės sklypo planas, kuriame projektuojamos ir pažymimos žemės sklypų ribos, projektuojami ar pažymimi esami bendro naudojimo vietinės reikšmės keliai ir jų ribos, todėl ta aplinkybė, kad ortofotografiniame žemėlapyje matomas kelias (kelio naudmena), nėra pagrindas teigti, kad VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkas, atlikdamas Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesivadovavo patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos projektais, Žemės sklypo planu.

21.9. iš Kelių įstatyme pateikto viešojo kelio apibrėžimo (Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas) ir Metodikos 32.1, 32.2, 32.3 papunkčiuose nustatytų reikalavimų akivaizdu, kad vietinės reikšmės viešieji keliai negali būti numatyti iki privačiam asmeniui priklausančio sodo privačiame žemės sklype. Todėl Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir Žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti laikantis teisės aktų - Kadastro nuostatų ir Taisyklių reikalavimų, t. y. VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko parengtuose dokumentuose (Žemės sklypo kadastro duomenų byloje esančiame Žemės sklypo plane) nurodytos būtent tokios, kokios jos buvo suprojektuotos grąžinamos natūra žemės valdos sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) plane M1:10000, parengtame 1999 m. rugsėjo mėn. ir patvirtintame institucijos, atsakingos už žemės sklypų formavimą (Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo), suderintos su toje vietovėje rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniais (žyma apie tai yra Žemės sklypo plane), Žemės sklypo ribos sudaro vieną uždarą kontūrą, Žemės sklypo duomenys apie žemės naudmenas atitinka faktinę Žemės sklypo naudmenų būklę, todėl Žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantis Žemės sklypo planas turi būti suderintas.

21.10. pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus atitinkamo žemės ploto priskyrimą valstybės išperkamai (neprivatizuojamai) žemei gali lemti tik realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tam konkrečiam žemės plotui. Akivaizdu, kad Žemės sklype esantis kelio naudmena užimtas plotas nuo Žemės sklypo ribos iki tame pačiame Žemės sklype esančio sodo / namų valdos nebuvo ir nėra reikalingas visuomenės poreikiams, todėl visiškai neatitinka valstybės išperkamai (neprivatizuojamai) žemei taikomų kriterijų.

21.11. pagal Metodikos 17.1. papunktį, 24, 59 punktus rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, jo autorius turėjo parengti valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus, numatyti projektuojamų vietinės reikšmės kelių tinklą ir tai pažymėti žemės reformos žemėtvarkos projekte. Kelio statuso klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis Kelių įstatymo nuostatomis.

21.12. Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2016 m. sausio 13 d. raštu Nr. (4.15)1S-45 yra nurodžiusi, kad Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 yra patvirtintas vietinės reikšmės kelių sąrašas ir patikslintos vietinės reikšmės kelio „627” koordinatės, t. y. nurodė, kad vietinės reikšmės kelio pabaiga sutampa su įvažiavimu į Žemės sklypą. Tai reiškia, kad Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros specialiajame plane, patvirtintame Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. T-68, vietinės reikšmės kelio, patenkančio į Žemės sklypą, nėra.

21.13. Žemės sklypo kadastro duomenų bylą parengęs matininkas T. U. vadovavosi galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, galiojančiu savivaldybės tarybos patvirtintu vietinės reikšmės kelių sąrašu, Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamo turto kadastro dokumentais, todėl jo parengti dokumentai yra teisėti ir turi būti suderinti.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės žemės fondas pažymi, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ir nėra pagrindo jį naikinti ir priimti naują sprendimą dėl šių aplinkybių:

22.1. atsakovas, teigdamas, kad buvo pažeisti Kadastro nuostatų ir Taisyklių reikalavimai, nenurodo, kokie būtent pažeidimai buvo padaryti.

22.2. pareiškėjo prašymu Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vyr. specialistas T. U. atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Žemės sklypo ženklinimas vietovėje vyko 2015 m. spalio 27 d. Minėtą dieną prie Žemės sklypo atvyko pareiškėjas, kuris su paženklintomis sklypo ribomis sutiko pasirašydamas Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Gretimų žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) savininkai, kviesti registruotais laiškais, nurodytu laiku į Žemės sklypo matavimų vietą neatvyko. Gretimo (Žemės sklypui) žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkė A. K. registruotu laišku kviesta nebuvo, kadangi ji nėra deklaravusi gyvenamosios vietos, todėl informacija apie Žemės sklypo matavimus buvo paskelbta vietos dienraštyje, bet į skelbimą niekas neatsiliepė. 2015 m. lapkričio 23 d. buvo gautas gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininko L. L. skundas dėl Žemės sklypo ribų paženklinimo vietovėje, kuris buvo išnagrinėtas ir 2015 m. lapkričio 25 d. priimtas sprendimas netenkinti jo skundo, todėl nėra pagrindo teigti, kad atliekant pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pažeisti Nuostatų ar Taisyklių reikalavimai.

22.3. 2015 m. gruodžio 15 d. NŽT Švenčionių skyrius organizavo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų bei pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo, kadastrinius matavimus atliekančio Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vyr. specialisto T. U. ir Švenčionių skyriaus specialistų susitikimą vietovėje, siekiant įvertinti, ar bendra minėtų žemės sklypų riba vietovėje paženklinta teisingai, bei dėl galimybės nustatyti kelio servitutą sandoriu ar teismo sprendimu išsiaiškinimo.

Po preliminarių matavimų pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo plotas buvo 6,50 ha. Po Žemės sklypo kadastrinių matavimų Žemės sklypo plotas sumažėjo iki 6,0708 ha. (ploto skirtumas 0,4292 ha yra neleistinumo ribose), todėl vadovaujantis Nuostatų 21 punktu, apie neleistiną ploto paklaidą 2015 lapkričio 5 d. buvo informuotas NŽT Švenčionių skyrius bei pareiškėjas. 2015 gruodžio 22 d. iš NŽT Švenčionių skyriaus buvo gautas raštas „Dėl išvados susijusios su neleistinu viršpločiu pateikimo“. 2015 m. gruodžio 30 d. kadastrinių matavimų bylos buvo priduotos Švenčionių skyriui derinimui. 2016 m. sausio 4 d.

Švenčionių skyriaus vyr. specialistas A. K. surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą, kuriame nurodė trūkumus bei pastabose pažymėjo, kad bendro naudojimo kelias turi tęstis iki Žemės sklype esančio sodo. Akte nurodyti trūkumai buvo ištaisyti. 2016 m. sausio 28 d. ištaisytos Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos pakartotinai buvo pateiktos Švenčionių skyriui derinti. 2016 m. sausio 28 d. Švenčionių skyriaus vyr. specialistas A. K. surašė aktą Nr. 45 KAM-8243, kur pastabose nurodė, kad „Iš rašto p. A.

B. (...) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelės (parengta 1999 m. liepos 22 d.), žemės naudojimo plotų eksplikacijos (parengta 1991 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose esantis kelias į bendrą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą nėra įskaičiuotas ir yra valstybinėje žemėje“. Tai reikštų, kad visas kelias turi būti išskaičiuojamas iš Žemės sklypo ploto.

Akte paminėto A. B. rašto NŽT Švenčionių skyrius Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vyr. specialistui T. U. nepateikė.

22.4. nesutinkama su NŽT Švenčionių skyriaus atsisakymu suderinti Žemės sklypo kadastrinius matavimus, kadangi bendro naudojimo kelias, pagal Švenčionių rajono savivaldybės administracijos išaiškinimą bei pirminį Žemės sklypo planą M 1:10000 baigiasi ties įvažiavimu į Žemės sklypą.

22.5. NŽT Švenčionių skyrius su kiekvienu Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos atmetimu keitė nuomonę dėl bendro naudojimo kelio buvimo ar nebuvimo. Per 2015 m. gruodžio 15 d. NŽT Švenčionių skyriaus organizuoto susitikimo buvo siekiama įvertinti tik kelio servituto nustatymo galimybę sandoriu ar teismo sprendimu, bet nebuvo aiškinamasi apie bendro naudojimo kelio buvimą ar nebuvimą, nors 2016 m. sausio 4 d. NŽT Švenčionių skyriaus vyr. specialisto A. K. akte jau nurodoma, kad kelias iki Žemės sklypo sodo yra bendro naudojimo, o 2016 m. sausio 28 d. akte NŽT Švenčionių skyriaus vyr. specialistas A. K. nurodo, kad visas kelias, esantis Žemės sklype, yra bendro naudojimo, kuris Žemės sklypą dalina į du atskirus sklypus. Darytina išvada, kad pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir Žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti laikantis teisės aktų - Nuostatų ir Taisyklių reikalavimų ir Žemės sklypo kadastro duomenų byloje esančiame Žemės sklypo plane sklypo ribos nustatytos tokios, kokios jos buvo suprojektuotos grąžinamos natūra žemės valdos sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane M 1:10000, parengtame 1999 m. rugsėjo mėn. ir patvirtintame Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir atitinka Žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniams.

22.6. pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo ribos sudaro vientisą, uždarą kontūrą ir atitinka faktinę Žemės sklypo naudmenų būklę. Taigi NŽT Švenčionių skyrius nepagrįstai nederina vyr. specialisto T. U. pareiškėjui parengtą Žemės sklypo planą.

22.7. vietinės reikšmės viešieji keliai turi būti nustatyti ir užfiksuoti savivaldybių sprendimais (Kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2016 m. sausio 13 d. rašte Nr. (4.15)1 S-45 nurodė, jog Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 yra patvirtintas vietinės reikšmės kelių sąrašas ir patikslintos vietinės reikšmės kelio „(duomenys neskelbtini)“ koordinatės ir, kad šio kelio pabaiga sutampa su įvažiavimu į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą. Darytina išvada, kad Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros specialiajame plane, patvirtintame Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. T-68, vietinės reikšmės bendro naudojimo kelio pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype nėra ir pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo planas parengtas laikantis teisės aktų reikalavimų ir atitinka teritorijų planavimo dokumentams bei Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre užfiksuotiems duomenims, todėl NŽT Švenčionių skyrius neturi pagrindo nederinti vyr. specialisto T. U. pareiškėjui parengtą Žemės sklypo kadastrinių duomenų bylą.

23. Advokatas K. K., 2017 m. kovo 31 d. atstovavimo sutarties pagrindu atstovaudamas L. L. interesams, 2017 m. balandžio 13 d. pateikė į bylą prašymą, kuriuo prašoma: įtraukti L. L., gyvenantį (duomenys neskelbtini), į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu; leisti susipažinti su byla; sudaryti galimybę pateikti atsiliepimą bei papildomus argumentus ir įrodymus; panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kartu su prašymu pateikė dokumentus: 2017 m. kovo 31 d. atstovavimo sutartį, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. kovo 29 d. išrašą; 2002 m. detalųjį planą, Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 86-4313, Grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženlikinimo – parodymo aktą, 2015 m. spalio 27 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo aktą Nr. 4, L. L. 2015 m. lapkričio 19 d. skundą. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. L. L. kartu su kitais bendrasavininkais yra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 1), savininkas. Jam nusavybės teise priklausantis Žemės sklypas 1 yra besiribojantis su pareiškėjo Žemės sklypu ir faktiškai Žemės sklypu einančiu keliu, dėl kurio yra ginčas šioje byloje, patenka (turi realią galimybę patekti) į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

23.2. 2002 m. buvo parengtas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas, kurio pagrindiniame brėžinyje labai aiškiai yra atvaizduotas kelias („Esamas keliukas“), be to, šio plano (Pagrindinio brėžinio) grafoje „Gretimų žemės sklypų savininkų (naudotojų) sutikimas“ yra Žemės sklypo savininko A. V. parašas (sutikimas). Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 27 d. sprendime Nr. 86-4313, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės L. L., nustatytas servitutas: leisti prieiti ir privažiuoti prie vandens telkinių 0,27 ha pločio, t. y. būtent ginčo keliuku, kuris pagal teismo sprendimą pasibaigia ties pareiškėjo Žemės sklypu, yra pasiekiamas vandens telkinys. Grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo akto 3 punkte nurodyta, kad „žemės sklype (uose) Nr. 58:4 yra šios įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos vietinės reikšmės kelias 0,064 a.“. Visuose šiuose paminėtuose dokumentuose nurodomas kelias yra to paties bendrojo naudojimo kelio tąsa į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir per jį.

23.3. teismo sprendime įvardintas neegzistuojantis kelias, vedantis tik iki pareiškėjo Žemės sklypo, yra vienintelis kelias, leidžiantis L. L. patekti į Žemės sklypą 1.

23.4. Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmens teisę naudotis jo nuosavybe. Teismo sprendimui įsiteisėjus, ši teisė bus pažeidžiama, nes L. L. neturės galimybės patekti į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Be to, iš esmės yra panaikinamas ir nustatytas servitutas patekti prie šalimais esančio vandens telkinio – ežero, kam užtikrinti Žemės sklype 1 jis ir yra nustatytas.

23.5. vadovaujantis ABTĮ 46 straipsnio 2 dalimi L. L. yra įtrauktinas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kadangi teismo sprendimas turės įtakos jo teisėms ar pareigoms.

23.6. teismo sprendimas naikintinas, nes teismas pažeidė procesinės teisės normas, t. y. teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

23.7. 2015 m. spalio 27 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), kurį rengė matininkas T. U., nurodoma klaidinga informacija, nes priešingai, nei teigiama šiame akte, L. L. žemės sklypų paženklinimo vietoje dalyvavo, tačiau nesutiko su ribomis, o, gavęs nurodytą aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. lapkričio 19 d. pateikė skundą dėl dalyvavimo Žemės sklypo paženklinime.

23.8. L. L. nėra žinoma, koks Žemės sklypo planas yra pateiktas į bylą, tačiau, jei teisme buvo vertinamas planas, kuris jam buvo atsiųstas su 2015 m. spalio 27 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kelias, dėl kurio byloje yra kilęs ginčas, šiame plane yra atvaizduotas. Todėl teismo išvados dėl kelio, einančio iki pietinės Žemės sklypo ribos ir besitęsiančio iki Žemės sklype esančio sodo (namų valdos), t. y. toliau už Žemės sklypo ribų nevedančio, pasiremiant ir liudytojo matininko T. U. parodymais, yra neteisingos.

23.9. teismas nevisapusiškai išsprendė bylą. Sprendimas grindžiamas galimai suklastotais dokumentais.

24. Advokatas K. K. 2017 m. birželio 9 d. pateikė į bylą prašymą, kuriuo be 2017 m. balandžio 13 d. pateiktame prašyme suformuluotų prašymų papildomai prašo prijungti prie bylos įrodymus – L. L. 2017 m. gegužės 3 d. prašymą, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Labanoro seniūnijos raštą Nr. (2.1)S/4-174 „Dėl klaidos Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiame plane“, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 26 d. raštą Nr. (4.21)-3S-324. Prašyme be 2017 m. balandžio 13 d. prašyme nurodytų argumentų nurodo:

24.1. L. L. su 2017 m. gegužės 3 d. prašymu kreipėsi į Švenčionių rajono merą, Švenčionių rajono antikorupcjos komisiją bei Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybą.

24.2. teismas sprendime vadovavosi Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 13 d. raštu Nr. (4.15)1S-45. Šio rašto 5 punkte minimas įsakymas, kuriuo vadovavosi teismas, priimtas Švenčionių rajono savivaldybės adminitracijos Labanoro seniūnijos rašto Nr. (2.1) S/4-174 „Dėl klaidos Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiajame plane“ pagrindu, kurį, pasinaudodama savo tarnybine padėtimi, parengė pareiškėjo sutuoktinė M. V.. Pagrindinis argumentas kelio duomenų kooregavimui buvo pareiškėjo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija.

24.3. Švenčionių rajono savivaldybės administracija, atsakydama į L. L. 2017 m. gegužės 3 d. prašymą, 2017 m. gegužės 26 d. raštu Nr. (4.21)3S-324 informavo, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracijoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 straipsniu yra pradėtas M. V. tarnybinės veiklos tyrimas. Apie tyrimo rezultatus informacija bus suteikta papildomai. Nurodytos aplinkybės rodo, kad Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašų patvirtinimo“, kuriuo vadovavosi teismas, yra galimai priimtas tarnybinio nusižengimo pagrindu, supainiojus viešuosius ir privačiuosius interesus.

24.4. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 26 d. rašte Nr. (4.21)3S-324 taip pat nurodyta, kad šiuo metu privažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), dėl kurio vyksta teisminiai ginčai.

25. Advokatas K. K. 2017 m. spalio 17 d. pateikė į bylą prašymą, kuriuo be 2017 m. balandžio 13 d. ir 2017 m. birželio 9 d. pateiktuose prašymuose suformuluotų prašymų papildomai prašo prijungti prie bylos įrodymą – Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. (6.26)-1S-1051 su priedais. Be 2017 m. birželio 9 d. ir 2017 m. balandžio 13 d. prašymuose nurodytų argumentų papildomai nurodo:

25.1. Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2017 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (6.26)-1S-1051 pateikė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos išvadą dėl M. V. darbo drausmės pažeidimo Nr. (6.26A4-841) bei Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo sprendimą Nr. A1-, kuriuo pripažinta, kad M. V., rajono savivaldybės administracijos Labanoro seniūnijos vyriausioji specialistė, pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnio 1 dalį ir tuo padarė darbo drausmės pažeidimą.

25.2. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašų patvirtinimo“, kuriuo vadovavosi teismas, yra priimtas tarnybinio nusižengimo pagrindu, supainiojant viešuosius ir privačiuosius interesus.

26. Pareiškėjo atstovas advokatas P. J. 2018 m. balandžio 16 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pareiškėjas nesutinka su L. L. atstovo prašymais. Teigia, kad prašymai yra nepagrįsti ir neturėtų būti tenkinami. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta:

26.1. L. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su pareiškėjui priklausančiu Žemės sklypu.

26.2. L. L. nurodo, kad jis ir kiti Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai šiuo metu tariamai naudojasi Žemės sklype esančiu keliuku patekimui į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir jame esančius statinius, tačiau nutyli esminę aplinkybę, kad greta jam priklausančio žemės sklypo jam priklauso dar vienas žemės sklypas, kuriame yra suprojektuotas privažiavimas iki Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir jis privažiavimą iki Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) turi per kitą jam priklausantį sklypą.

26.3. L. L. nurodomas tariamas naudojimasis Žemės sklypu nėra pagrįstas jokiais teisiniais pagrindais. Žemės sklype nėra nustatyti jokie servitutai, šis kelias nėra įtrauktas į savivaldybės kelių sąrašą ar pan. Kelias Nr. (duomenys neskelbtini), vedantis link Žemės sklypo, baigiasi ties Žemės sklypo riba, o Žemės sklypo ribose nėra jokio kelio (kelių metrų ilgio pravažiavimas nuo Žemės sklypo ribos iki pareiškėjo namo nėra kelias) yra privati pareiškėjo nuosavybė. Tuo tarpu patekti į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) galima ir nuo kelio Nr. (duomenys neskelbtini). Su šiuo keliu Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi iš esmės per valstybinį žemės sklypą (arčiausiame taške nuo kelio iki Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos tėra 10 m atstumas). Privažiavus kelio Nr. (duomenys neskelbtini) pabaigą ir kartu Žemės sklypo ribą, patekimas į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) yra ir visai šalia ir be abejonės yra galimas, nes iki Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos yra įrengtas kelias, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. apart esamo įvažiavimo į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įvažiavimus galima papildomai įsirengti bet kurioje vietoje, nes nuo Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) iki kelio Nr. (duomenys neskelbtini) yra minimalus atstumas.

26.4. L. L. niekada jokio teisinio pagrindo naudotis pareiškėjui priklausančiu Žemės sklypu neturėjo ir neturi, jokie reikalavimai dėl teisės L. L. naudotis pareiškėjui priklausančia Žemės sklypo dalimi (pvz. nustatant servitutą) nėra ir niekada nebuvo pareikšti, dėl ko L. L. objektyviai negali turėti materialinio teisinio suinteresuotumo šios bylos, kurios dalykas yra NŽT sprendimo dėl pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo kadastrinių matavimų (t. y. sklypo ploto, išorinės ribos ir kt.) tvirtinimo teisėtumas, baigtimi. Taip pat ir L. L. prašymas apeliacinės instancijos teismui, kuriame lakoniškai nurodoma apie jo tariamą teisę naudotis pareiškėjo Žemės sklypu, tačiau nepateikiant jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nekeičia jo suinteresuotumo šios bylos baigtimi statuso – nepriklausomai nuo šios bylos baigties, L. L. savo tariamai pažeidžiamas teises (jei jos pažeidžiamos) gali ir turėtų ginti kitais įstatyme nustatytais būdais.

26.5. L. L. nenurodo dėl kokių konkrečiai jo teisių ar pareigų pasisakoma teismo sprendime. Teismas sprendimu išsprendė tik tarp pareiškėjo ir atsakovų susiklosčiusius viešojo administravimo teisinius santykius – panaikino NŽT sprendimus dėl pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo ir įpareigojo suderinti Žemės sklypo planą. Šie sprendimai L. L. jokių tiesių ir / ar pareigų nei sukuria, nei panaikina, todėl L. L. pareiškimai apie teismo sprendimo negaliojimą yra nepagrįsti.

26.6. pareiškėjo sutuoktinė M. V. pastebėjo klaidą Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiajame plane ir apie tai pranešė savo viršininkui bei viršininko nurodymu parengė rašto projektą Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl šios klaidos ištaisymo. Nepaisant to, kad M. V. pripažinta padariusi darbo drausmės pažeidimą, derinant viešuosius ir privačius interesus, jos pastebėta klaida iš tiesų buvo ir pastaba buvo teisinga. Ši klaida ištaisyta teisėtai iš rajono kelių sąrašo išbraukiant keliuką, esantį privačiame pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype, t. y. nustatant, kad kelio Nr. 627 pabaigos koordinatės sutampa su pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo riba.

26.7. dėl tariamo kelio pareiškėjo sklype buvo pradėti keli instituciniai tyrimai, tame tarpe ir ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad atsakovo NŽT turimi dokumentai yra suklastoti ta apimtimi, kur įrašyti duomenys apie pareiškėjo sklype esantį valstybinį kelią. M. V. viršininko pavedimu rengtas Labanoro seniūnijos raštas, kurį pasirašė seniūnas (o ne M. V.), buvo parengtas dar 2015 m. lapkričio 25 d. Tačiau Švenčionių rajono savivaldybė ėmėsi veiksmų iš esmės tik po to, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba, kurioje M. V. nedirba, atlikdama savarankišką tyrimą, 2015 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 4-01-9050 kreipėsi į Švenčionių rajono savivaldybę, prašydama atlikti pagal kompetenciją priskirtus veiksmus atsižvelgiant į prokuratūros, kurioje M. V. taip pat nedirba, 2015 m. gruodžio 11 d. nutarime atmesti skundą nustatytas aplinkybes apie dokumentų klastojimą. Būtent po Specialiosios tyrimų tarnybos kreipimosi Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 buvo patikslintos kelio Nr. (duomenys neskelbtini) koordinatės, kurios nuo šio sprendimo priėmimo nebuvo keičiamos ir jų nenumatoma keisti. Tai patvirtina tiek L. L. pateikti dokumentai, tiek su rašytiniais paaiškinimais teikiamas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 10 d. raštas Nr. (6.26)1S-85, kurio informuojama, kad bus svarstomas kelių ir gatvių Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje sąrašo tikslinimas, tačiau nurodoma, kad keliukas, einantis per pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą nėra įtrauktas į tikslinamą kelių sąrašą.

26.8. vietinės reikšmės keliai turi būti nustatyti ir užfiksuoti savivaldybių sprendimais, kadangi Kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalis nustato, jog vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. Nagrinėjamu atveju Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2016 m. sausio 13 d. raštu Nr. (4.15)1S-45 nurodė, kad Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 yra patvirtintas vietinės reikšmės kelių sąrašas ir patikslintos vietinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) koordinatės, t. y. nurodė, kad vietinės reikšmės kelio pabaiga sutampa su įvažiavimu į Žemės sklypą. Tai reiškia, kad Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros specialiajame plane, patvirtintame Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. T-68, vietinės reikšmės kelio, patenkančio į Žemės sklypą, nėra. Taip pat pagal pridedama Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 10 d. raštą Nr. (6.26)1S-85 Žemės sklype esančio keliuko ateityje nėra numatoma įtraukti į savivaldybės kelių sąrašą.

26.9. L. L. pateikiami įrodymai iš esmės nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, nes yra sprendžiamas atsakovo NŽT veiksmų teisėtumas / neteisėtumas, o ne pareiškėjo sutuoktinės M. V. veiksmai (kurie jau išspręsti atitinkamų institucijų) ar Žemės sklype esančio keliuko išbraukimo iš rajono kelių sąrašo aplinkybės.

26.10. savo prašymais L. L. iš esmės siekia, kad be jokio teisinio pagrindo galėtų naudotis pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype esančiu keliuku, tikslu patekti į Žemės sklypą 1, nors šis sklypas turi atskirą įvažiavimą per kitą L. L. nuosavybės teise priklausantį sklypą. Ir priešingai, nei nurodo L. L., byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl galimybių naudotis šiuo Žemės sklype esančiu keliuku, todėl byloje priimti sprendimai neturi jokios įtakos L. L. ar kitų asmenų teisėms ir (ar) pareigoms, išskyrus byloje jau dalyvaujančius asmenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

29. Vadovaujantis ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punktu, sprendimo negaliojimo pagrindas yra, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (ABTĮ).

30. Byloje nustatyta, kad L. L. kartu su kitais bendrasavininkais yra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) sav. (toliau – ir Žemės sklypas), savininkas. Jam nusavybės teise priklausantis Žemės sklypas ribojasi su pareiškėjo Žemės sklypu.

31. Atsakovas byloje įrodinėjo, kad VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkas, atlikdamas Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesivadovavo patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, Žemės sklypo planu, t. y. pažeidė Kadastro nuostatų 21 punkto ir Taisyklių 11 punkto reikalavimus, kuriais nustatyta, kad atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos Žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos ir atstatant Žemės sklypo ribas būtų vadovaujamasi patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, Žemės sklypo planu. Todėl, pasak atsakovo, turėjo būti parengtas pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo planas, o kelias, esantis jo Žemės sklype, nuo Žemės sklypo pietinės ribos iki Žemės sklype esančio sodo/namų valdos, turi būti paliekamas kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė.

32. Kad sprendimas dėl ginčo, kilusio tarp šalių, gali turėti įtakos L. L. teisėms ar pareigoms, spręstina iš byloje esančių įrodymų. Štai pvz., NŽT 2015 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. 1SS-3336-(10.5) (t. 1, b. l. 51-54) yra nurodoma, kad L. L. turi teisę naudotis bendro naudojimo keliu, t. y. tuo, dėl kurio kilęs ginčas šioje byloje, ir, kad jis nesutinka su matininko T. U. paženklintomis pareiškėjo žemės sklypo ribomis.

33. Nurodytos aplinkybės suponuoja, kad vienu ar kitu būdu: tiek skundą atmetus, tiek skundą patenkinus, išsprendus ginčą šioje byloje teismo sprendimas turi tiesioginę įtaką L. L. teisėms ir/ar pareigoms, todėl šioje byloje jis turėjo būti įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu (ABTĮ 46 str. 1 d.).

34. Kadangi L. L. neįtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nors tai turėjo būti padaryta, sprendimas negalioja ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu.

35. Spręsdamas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą, pirmosios instancijos teismas turi atsižvelgti į faktinę aplinkybę, kad L. L. yra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), savininkas kartu su kitais asmenimis, kurie, esant jų materialiniam teisiniam suinteresuotumui, taip pat turi teisę įstoti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 146 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys