2020-04-29 Nr. AB-8780-3-63-3-00246-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-334-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00246-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė Green Gold Timberlands 1) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2020 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 12SD-112SD-1714-(14.12.104) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo NŽT atsisakė pakeisti gretimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio uždarajai akcinei bendrovei Green Gold Timberlands (toliau – ir UAB Green Gold Timberlands 1, trečiasis suinteresuotas asmuo), ribas ir plotą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos J. Š. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas iš skunde nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl atsakovo atsisakymo ginčijamu Sprendimu pakeisti gretimo žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio UAB Green Gold Timberlands 1, ribas ir plotą, pareiškėja teigia, ginčo sklypo ribos yra įbraižytos Nekilnojamojo turto registre taip, kad į jį pateko dalis jai priklausančio žemės sklypo.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos skunde suformuluotą reikalavimą ir skundo faktinį pagrindą, sprendė, kad pareiškėja kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypo ribų nustatymu. Teismas akcentavo, kad pagal Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimus tokie ginčai yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 str. 1 d.), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 22 d. nutartį byloje Nr. T-73/2019; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį byloje Nr. T-103/2018; 2016 m. gegužės 2 d. nutartį byloje Nr. T-40/2016; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį byloje Nr. T-146/2015; 2015 m. spalio 15 d. nutartį byloje Nr. T-121/2015; 2013 m. vasario 18 d. nutartį byloje Nr. T-32/2013 ir kt.).

Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną administracinių teismų ABTĮ numatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas išaiškino pareiškėjai, kad su skundu ji gali kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

III. Pareiškėja J. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 24 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad šios administracinės bylos pobūdis yra ginčas tarp dviejų gretimų žemės sklypų savininkų. Pareiškėja teigia, kad ginčas byloje kilo dėl neteisėto viešojo administravimo subjekto, t. y. NŽT, 2020 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 12SD-112SD-1714-(14.12.104), kuriame nurodyta, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius siūlo kadastrinius matavimus atlikti vadovaujantis pirminiais teritorijų planavimo dokumentais, t. y. žemės sklypo planu ir abrisu, kurie parengti pagal 2000 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projektą Nr. (duomenys neskelbtini), pritraukiant pareiškėjos žemės sklypo ribas prie atliktų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, ji prašė įpareigoti NŽT Klaipėdos rajono skyrių iš naujo įvertinti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB Green Gold Timberlands 1 priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimo teisingumą bei atitikimą teritorijų planavimo ir pradinių žemės sklypų abrisų dokumentams.

Pareiškėja nurodo, kad jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti vadovaujantis 2000 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projektu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjos žemės sklypas suformuotas pagal abriso ribas. Pareiškėja nesupranta, kodėl ji turėtų keisti jai priklausančio žemės sklypo ribas ir jas pastumti prie trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų. Pareiškėja pabrėžia, kad valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) sprendimais konstatuotas dviejų gretimų žemės sklypų ribų, priklausančių pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui, persidengimas, todėl VĮ Registrų centras atsisakė pareiškėjos žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjos nuomone, atsakovas šioje byloje veikia kaip viešojo administravimo subjektas, turintis teisę priimti sprendimus, susijusius su NŽT vykdoma veikla, todėl skundas teismingas administraciniam teismui. Be to, pats atsakovas skundžiamame Sprendime nurodė jo apskundimo tvarką, skundą paduotas administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos J. Š. skundą dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 12SD-112SD-1714-(14.12.104) panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos skunde nurodytas faktines ginčo aplinkybes, prie skundo pridėtus dokumentus, nustatė, kad ginčas kilo dėl to, jog ginčijamu Sprendimu atsisakyta pakeisti gretimo žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB Green Gold Timberlands 1, ribas, plotą; ginčo sklypo ribos galbūt yra įbraižytos Nekilnojamojo turto registre taip, kad į jį pateko dalis pareiškėjai priklausančio žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Specialiosios teisėjų kolegijos suformuota praktika dėl ginčų, susijusių su privačių asmenų žemės sklypo ribų nustatymu, nors yra skundžiamo NŽT (viešojo administravimo subjekto) sprendimai, teismingumu, padarė išvadą, jog pareiškėjos skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, o yra priskirtas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, nesutinka su apeliaciniame skunde pareiškėjos išdėstytais argumentais, kad pareiškėjos skundas yra nagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka vien dėl to, kad atsakovas, priimdamas jos ginčijamą Sprendimą, veikė kaip viešojo administravimo subjektas, nurodė, kad Sprendimas skundžiamas administraciniam teismui. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nurodytose Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse pateiktus išaiškinimus, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kad kai pareiškėjas ginčija administracinį sprendimą, kuriuo išspręsti kadastrinių matavimų klausimai, iš esmės siekia apginti savo pažeistas daiktines teises, todėl toks ginčas yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr. 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-59-492/2020), daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

Pažymėtina, kad ir pati pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes apie suformuotas jai priklausančio žemės sklypo ribas, taip pat apie neteisingai nustatytas trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio žemės sklypo ribas. Pareiškėja apeliaciniame skunde vadovaujasi Specialiosios teisėjų kolegijos praktika (teismingumo bylos Nr. T-113/2013, T-86/2013, T-234/2012) dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiklos, tačiau šioje byloje tokio pobūdžio reikalavimai nėra pareikšti. Taip pat pareiškėja apeliacinį skundą grindžia Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis, priimtomis teismingumo bylose Nr. T-80/2017, T-12/2017, T-37/2015, T-101/2014, tačiau šiose nutartyse nebuvo sprendžiamas analogiško pobūdžio NŽT sprendimų teismingumo klausimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos atskirajame skunde išsakytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjos siekiamą inicijuoti ginčą ir nepagrįstai atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė