c48bd309-16e4-4052-bbda-5ff9246ca507 · Kauno apygardos teismas

Nr                Byla Nr. 1S-418-290/2016Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00948-2010-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio KiÅ¡kio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Valdo Vitunsko, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. B. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje 2016 m. vasario 8 d. nutarimÄ Nr. 93-94 taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, irn u s t a t ė : kad A.

B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 metų. Bausmės pradžia – 2010 m. gruodžio 17 d., o pabaiga – 2020 m. gruodžio 17 d. Neatlikta bausmės dalis – 4 metai 10 mėnesių 13 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2016 m. vasario 4 d., dienÄ ). Komisija 2016 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 93-94 nutarė taikyti nuteistajam A.

B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ konstatavęs, kad nors A. B. formaliai ir atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau tai dar nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimÄ Å¡iuo metu. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas priėmė atsižvelgdamas į paties nuteistojo asmenybę, požiÅ«rį, į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius galimo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos laikotarpiu.Nuteistasis A.

B. skundžia Å¡iÄ KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimÄ â€“ taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nevertino jo pastangų per visÄ bausmės laikÄ integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiu piliečiu. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal „OASys“ metodikÄ yra įvertinta kaip žema, į Komisijos skirtas rekomendacijas.

Skunde teigiama, kad per bausmės atlikimo laikÄ (6 metus) stengėsi atsakingai elgtis nors ir buvo sunkių nuklydimų, bet Å¡iuo metu pakankamai sėkmingai sprendžia savo bėdas ir atsispiria pagundoms. TÄ Ä¯rodo ir tai, kad nuo 2015 m. liepos mėn. bausmę atlieka besargybos sÄ lygomis. A. B. teigia, kad kitaip pradėjo žiÅ«rėti į gyvenimÄ ir jo pasekmes. Nuo pat atvykimo į pataisos namus, nedirbo, po to pakeitė nuomonę į darbÄ ir pradėjo dirbti UAB „L“, dirba ir visuomeniniais pagrindais, dalyvauja įvairiose socialinėse programose.

Nurodo, kad artimai bendrauja su Å¡eima, kurie jį palaiko. Teigia nesilaikantis nuteistųjų subkultÅ«ros, stengiasi turėti savo nuomonę. PriteistÄ Å¾alÄ moka kiekvienÄ mėnesį. Nurodo, kad tai yra jo pirmas teistumas ir savo gyvenimÄ jis pakeitė kardinaliai, stengiasi atsakingai priimti gyvenimo sprendimus, kÄ Ä¯rodo bausmės atlikimo faktai. Nuteistojo A. B. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi iÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ vertinama ne tik esant vidutinei arba aukÅ¡tai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

Tuo tarpu klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, įvertinusi visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimÄ A.

B. nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ , o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 21 balas. Tačiau, net ir esant Å¡ioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ pagal aukščiau aptartas BVK 157 str. 1 d. nuostatas, turi bÅ«ti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Å ių duomenų kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis jau yra pasirengęs bÅ«ti neizoliuotas nuo visuomenės ir gyventi pilnavertį visuomeninį gyvenimÄ , aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamÄ elgesį, ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.Apygardos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis dirba laisvėje, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai kaip dirbantis stropiai, sÄ Å¾iningai, be priekaiÅ¡tų, taip pat A.

B. įvykdė visas jam skirtas Komisijos rekomendacijas, dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose. Tačiau kaip matyti, per visÄ bausmės atlikimo laikÄ A. B. net 7 kartus baustas ir tik 2 kartus skatintas. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad net ir po ilgo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpio nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – iÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; lėšų tvarkymas ir pajamos; piktnaudžiavimas alkoholiu; mÄ stymas ir elgesys.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis, atvykęs į pataisos namus dirbti atsisakė. Dirbti pradėjo tik nuo 2015 m. liepos mėnesio, t.y. atsiradus teisiniam pagrindui kreiptis dėl lygtinio paleidimo. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad nors nuteistasis ir supranta teigiamÄ darbo naudÄ , tačiau vis tiek reiÅ¡kia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio. Be to, nors nuteistasis ir dirba, gauna pajamas, kurių visiÅ¡kai pakanka kasdieninėms iÅ¡laidoms, ir, pasak nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, priteista moralinė žala mokama kiekvienÄ mėnesį, tačiau iÅ¡ apygardos teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuosprendžiu priteistÄ Å¾alÄ (14 402 Eur) moka ne pats A.

B., o jo artimieji. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje nurodyta, kad A. B. baigęs 10 klasių. Nors pataisos namų administracijos yra sudaromos visos sÄ lygos ir net skatinamas nuteistųjų mokymasis, duomenų, kad nuteistasis pataisos įstaigoje siektų mokytis, įgyti specialybę, taip sudarant ir palankesnes sÄ lygas išėjus į laisvę susirasti darbÄ , nėra.Vertinant nuteistojo pataisos proceso efektyvumÄ ir pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , Å¡iuo atveju ypač svarbu atsižvelgti į tai, kad itin žiaurus smurtinio pobÅ«džio nusikaltimas, padarytas A.

B. bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio. Jis pats teigia, kad alkoholį vartodavo saikingai, tačiau bausmės atlikimo metu duomenų, kad lankė elgesio korekcijos programas, kurios padėtų valdyti su tuo susijusius rizikos veiksnius ir paskatintų jį iÅ¡laikyti motyvacijÄ nenaudoti smurto ir nevartoti psichoaktyvių medžiagų išėjus į laisvę – nėra. Svarbu pažymėti ir tai, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis, A. B. lygtinio paleidimo klausimas svarstomas antrÄ kartÄ , tačiau po paskutinio nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodikÄ , Å¡i rizika yra visiÅ¡kai nepakitusi (iÅ¡lieka 21 balas).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepritaria Socialinėje iÅ¡vadoje nurodytiems nusikalstamÄ rizikÄ mažinantiems veiksniams ir nuteistojo skundo argumentams, kad tvirtas jo ryÅ¡ys su artimaisiais gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo nusikaltimų darymo ateityje, nes nei socialiniai ryÅ¡iai, nei gyvenamosios vietos turėjimas nuteistajam nesutrukdė nusikalsti.

Nepaisant to, kad bÅ«damas įkalinimo įstaigoje nuteistasis vedė, nesudaro pagrindo manyti, kad Å¡ie veiksniai turės laukiamÄ poveikį nuteistojo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui užkardyti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistÄ jį aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad A.

B. toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimÄ . SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,  n u t a r ė : atmesti nuteistojo A. B. skundÄ ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį. Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Kolegijos pirmininkas                                                  Jurgis KiÅ¡kis Teisėjai:                                                              Danutė Giačaitė                                                                            Valdas Vitunskas