2020-11-11 Nr. AB-21146-3-61-3-02452-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-667-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02452-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 59.22

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. lapkričio 5 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191104-00040 įvykdymo terminą iki 2020 gruodžio 31 d.

Kadangi pareiškėjos skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 20 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2020 m. rugpjūčio 3 d., t. y. pateikti įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą, pareikšti nuomonę dėl rašytinio proceso.

Pareiškėja teismo nurodytu terminu neištaisė skundo trūkumų, taip pat nepateikė prašymo pratęsti termino trūkumams pašalinti, todėl pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjos prašymas laikytinas nepaduotu. Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą su prašymu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 1 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties panaikinimo, su prašymu atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi neatnaujino termino atskirajam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo, o jei skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos.

Nurodė, kad teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiškėjos 2020 m. liepos 17 d. prašymą laikė nepaduotu nepašalinus skunde nustatytų trūkumų, nutartyje buvo nurodyta, jog atskirasis skundas gali būti paduotas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos. Pažymėjo, kad atskirasis skundas dėl 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo nutarties turėjo būti paduotas teismui ne vėliau nei 2020 m. rugpjūčio 13 d. Pareiškėjos atstovas atskirąjį skundą padavė teismui tik 2020 m. rugsėjo 1 d., t. y. praleidęs septynių kalendorinių dienų nutarties apskundimo terminą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja, prašydama atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą nurodė, kad terminą praleido dėl to, jog neturi teisinio išsilavinimo, nėra susipažinusi su administracinių bylų nagrinėjimo proceso teisiniais reikalavimais bei procedūromis, todėl buvo įsitikinusi, kad žyminio mokesčio sumokėjimas ir įrodymo apie sumokėjimą pateikimas teismui 2020 m. rugpjūčio 11 d. yra pakankamas teisinis veiksmas problemos sprendimui. Laiku kreiptis teisinės pagalbos ir atlikti kitus būtinus veiksmus pareiškėjai sutrukdė itin didelis darbo krūvis, tekęs 2020 m. rugpjūčio mėnesį dėl kitų darbuotojų atostogų ir specifinių užduočių.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką, termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką.

Teismas pareiškėjos nurodytų termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežasčių, t. y. teisinių žinių neturėjimo, darbo krūvio, nepripažino svarbiomis, objektyviai lėmusiomis termino paduoti atskirąjį skundą praleidimą, priežastimis.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja mokėjimo nurodymą (patvirtinimą apie sumokėtą žyminį mokestį) teismui pateikė 2020 m. rugpjūčio 11 d., t. y. po teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartimi nustatyto termino prašymo trūkumams pašalinti (iki 2020 m. rugpjūčio 3 d.), bei pabrėžė, kad teismo nutartis neužkerta kelio pakartotinai įstatymo nustatyta tvarka paduoti prašymą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus reikalavimus.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, ir perduoti pareiškėjos L. B. atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodė, kad pateikė pirmosios instancijos teismui 2020 m. rugpjūčio 31 d. atskirąjį skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuriame nurodė, kad procesinis trūkumas, sutrukdęs priimti pareiškėjos prašymą, yra pašalintas – pareiškėja sumokėjo žyminį mokestį ir pateikė į bylą tai patvirtinantį dokumentą dar neįsiteisėjus minėtai nutarčiai. Taip pat pažymėjo, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartis gali užkirsti kelią pareiškėjai kreiptis teisminės gynybos, kadangi jos skunde teismui prašomas pratęsti terminas 2019 m. lapkričio 5 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191104-00040 įvykdyti pasibaigė 2020 m. liepos 30 d., todėl iš naujo paduodant prašymą, būtų pagrindas vertinti, jog prašymas paduodamas jau pasibaigus terminui, kurį prašoma pratęsti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs termino atskirajam skundui paduoti, siaurai ir formaliai vertino faktines aplinkybes, neįvertino aplinkybės, kad žyminis mokestis šioje byloje sumokėtas, ir jokių realių kliūčių (prašymo trūkumų, ar kt.) šio prašymo nagrinėjimui nebėra, o toks teismo sprendimas užkerta pareiškėjos teisę į teisminę gynybą, garantuojamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

Pareiškėja nesutinka, kad jos nurodytos priežastys, dėl kurių ji negalėjo laiku pateikti atskirojo skundo (teisinių žinių neturėjimas, darbo krūvis) yra nesvarbios, negalėjusios objektyviai nulemti termino atskirajam skundui paduoti praleidimo. Pažymi, kad atskirojo skundo parengimas reikalauja teisinių žinių, o pareiškėjai, neturinčiai teisinio išsilavinimo, tinkamai parengti atskirąjį skundą būtų sudėtinga, ar net neįmanoma.

Nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį dėl kitų darbuotojų atostogų ir specifinių užduočių darbe jai teko daug didesnis nei įprastai darbo krūvis, tą patvirtino darbdavio Telia Lietuva, AB pranešimu. Pažymi, kad dirbdama atsakingose mažmeninio tinklo padalinio vadovės pareigose, neturėjo laiko ir galimybių darbo metu kreiptis teisinės pagalbos, pasirinkti advokatą, suderinti su juo atstovavimo sąlygas.

Akcentuoja, kad, atsiradus galimybei, pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų – sumokėjo žyminį mokestį, kreipėsi į advokatą, iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties įsiteisėjimo pateikė į bylą žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (taip pašalindama procesinę kliūtį priimti prašymui dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo), t. y. elgėsi sąžiningai, bet pirmosios instancijos teismas to nevertino. Nurodo, kad nenustačius, jog prašantis kreiptis į teismą asmuo buvo nesąžiningai neaktyvus, piktnaudžiavo teise, praleistas procesinis terminas paprastai atnaujinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių, ne nuo jos valios priklausiusių aplinkybių.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. ABTĮ 151 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl minėtos priežasties, t. y. jeigu atskirasis skundas paduotas praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, gali būti atsisakoma priimti ir atskirąjį skundą.

Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo (ABTĮ 152 str. 2 d.). Jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos (ABTĮ 152 str. 3 d.).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiškėjos 2020 m. liepos 17 d. prašymą laikė nepaduotu nepašalinus skunde nustatytų trūkumų. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad pareiškėjai minėta nutartis elektroninėmis ryšio priemonėmis buvo išsiųsta tą pačią dieną, todėl atskirasis skundas dėl 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo nutarties turėjo būti paduotas teismui iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad pareiškėja atskirąjį skundą teismui elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė 2020 m. rugsėjo 1 d., taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja praleido ABTĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti. Teisėjų kolegija pastebi, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados pareiškėjas neginčija.

ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas (jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas) skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo (šiuo atveju – atskirojo skundo) padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Taigi, ar atskirojo skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Pareiškėja, prašydama atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, nurodo, kad priežastys, dėl kurių ji praleido atskirojo skundo padavimo terminą (teisinių žinių neturėjimas ir didelis darbo krūvis, kuris sutrukdė laiku kreiptis teisinės pagalbos), laikytinos svarbiomis, nepriklausančiomis nuo pareiškėjos valios. Taip pat pabrėžia, kad elgėsi sąžiningai, bei veikė aktyviai (sumokėjo žyminį mokestį ir iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties įsiteisėjimo pateikė į bylą žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, kreipėsi į advokatą), todėl šios aplinkybės laikytinos svarbiomis, o terminas paduoti atskirąjį skundą atnaujintinas.

Dėl pareiškėjos žyminio mokesčio sumokėjimo pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 11 d. pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą, negali būti laikoma tinkamu skundo trūkumų pašalinimu, kadangi tai turėjo būti padaryta per Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartyje nustatytą terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. Pažymėtina, kad minėta aplinkybė negali būti vertinama kaip turėjusi įtakos atskirojo skundo padavimui nesilaikant terminų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas paprastai patys savaime nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, ir turėdamas pagrindą manyti, kad jis pats negali tinkamai apginti savo galbūt pažeistų teisių, gali kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo teisės aktų nustatyta tvarka (žr., pvz., 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010; 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-922-756/2016; 2018 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-341-1062/2018).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiškėjo užimtumas savaime nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Pavyzdžiui, priežastimi atnaujinti terminą nepripažinta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo išvykęs dėl tarnybinio būtinumo į kitą miestą (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-74/2011, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1354-520/2015). Pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ savo galbūt pažeistas teises ar teisėtus interesus asmuo gali ginti pats arba pasitelkęs atstovą ar atstovus. Atkreiptinas dėmesys, kad didelis užimtumas darbe 2020 m. rugpjūčio mėnesį nesutrukdė pareiškėjai sudaryti 2020 m. rugpjūčio 27 d. atstovavimo sutarties su advokatu, todėl aplinkybė, jog dėl atstovavimo nebuvo kreiptasi anksčiau, vertintina kaip pareiškėjos nerūpestingumas, o ne objektyvi ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusi aplinkybė, ir tai negali būti vertinama kaip pateisinama priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, po 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties priėmimo pareiškėja neveikė pakankamai aktyviai ir operatyviai, siekdama apginti pažeistas teises.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie jokias objektyvias, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusias aplinkybes, kurios galėtų būti pripažintos pakankamai svarbiomis praleistam atskirojo skundo padavimo terminui atnaujinti. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjai neatnaujino termino atskirajam skundui paduoti ir atsisakė priimti jos atskirąjį skundą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė