2021-08-25 Nr. AB-16477-3-62-3-00712-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-403-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00712-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. B. dėl pažymos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. B. 2021 m. balandžio 8 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. spalio 5 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-201005-03340 (toliau – ir Pažyma). Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Pažymos galiojimą iki šioje byloje įsiteisės procesinis sprendimas.

Prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjas nurodė, kad Pažyma trečiajam suinteresuotam asmeniui G. B. buvo išduota 2020 m. spalio 5 d. ir jos pagrindu 2020 m. spalio 7 d. įregistruota asmeninės nuosavybės teisė G. B. į pastatą – gyvenamąjį namą. Pareiškėjui tapo žinoma apie nurodyto nekilnojamojo turto įregistravimą nekilnojamojo turto registre tik tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens kilus konfliktui dėl naudojimosi minėtu gyvenamuoju namu, todėl tą pačią dieną – 2020 m. lapkričio 14 d., iš nekilnojamojo turto registro buvo gauta pažyma, o 2020 m. lapkričio 16 d. kreiptasi teisinės pagalbos. Pareiškėjo atstovas 2020 m. lapkričio 27 d. raštu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pateikti duomenis, kuriais vadovaujantis G. B. išduota Pažyma, kai statybą leidžiantis dokumentas išduotas T. B. vardu, statinio projekte nurodyti projektuotojai T. B. ir G. B., o žemės sklypas, kuriame pastatytas nebaigtas statyti statinys, bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 priklauso T. B. ir G. B.. Inspekcija 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 2D-18846 (gautas 2020 m. gruodžio 30 d.) nurodė, kad Pažyma išduota G. B. neteisėtai, tačiau pati institucija jos negali pripažinti negaliojančia. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydamas panaikinti minėtą Inspekcijos raštą ir įpareigoti Inspekciją pripažinti netekusia galios Pažymą nuo jos priėmimo momento. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismui atsisakius priimti skundą, pareiškėjas 2021 m. vasario 22 d. pakartotinai kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pripažinti Pažymą netekusia galios nuo jos priėmimo momento. Inspekcija 2021 m. kovo 25 d. raštu nurodė, kad neturi teisės panaikinti Pažymą, todėl pakartotinai siūlo kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo. Pareiškėjas nuo sužinojimo apie trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus įregistruojant gyvenamąjį namą ginčijamos Pažymos pagrindu dėjo visas pastangas, kad Pažyma, kurios išdavimą pati institucija pripažino neteisėtu, būtų pripažinta negaliojančia nuo jos priėmimo momento. Inspekcijai atsisakant pašalinti savo neteisėtų veiksmų padarinius, pareiškėjas yra priverstas kreiptis į teismą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Taip pat nutartimi grąžino advokatui V. J. 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad Pažyma išduota 2020 m. spalio 5 d. Kaip pareiškėjas nurodė, jis apie Pažymą sužinojo 2020 m. lapkričio 14 d., kuomet iš nekilnojamojo turto registro buvo gauta pažyma apie nekilnojamojo turto registre G. B. vardu įregistruotą pastatą – gyvenamąjį namą. Pareiškėjas su reikalavimu panaikinti Pažymą į teismą elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi tik 2021 m. balandžio 8 d., t. y. žymiai praleidęs skundo padavimo teismui terminą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsniu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl šių straipsnių taikymo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nesikreipimas į teismą su reikalavimu dėl Pažymos panaikinimo iš karto po sužinojimo apie Pažymą (nepraleidžiant vieno mėnesio termino), vertintina kaip nuo pareiškėjo valios, nuo jo paties pasirinkto elgesio modelio ginti galbūt pažeistas savo teises priklausanti, subjektyvi aplinkybė, kuri negali būti laikoma svarbia termino atnaujinimo priežastimi. Teismas akcentavo, kad 2020 m. gruodžio 22 d. rašte Inspekcija pareiškėją informavo apie tai, jog nesikreips į teismą dėl pažymos panaikinimo, todėl pareiškėjo kreipimasis į teismą, reiškiant reikalavimus, nenagrinėtinus ABTĮ tvarka, o, teismui atsisakius priimti pareiškėjo skundą, pakartotinis kreipimasis į Inspekciją, tačiau nesikreipimas į teismą su reikalavimu panaikinti Pažymą, tikėjimasis, kad Inspekcija panaikins Pažymą, negali būti vertinamas kaip pakankamai atidus ir rūpestingas elgesys ginant savo pažeistas teises.

Atsižvelgęs nurodytas aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, teismas konstatavo, kad terminas skundui paduoti dėl 2020 m. spalio 5 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-201005-03340 panaikinimo praleistas ne dėl svarbių priežasčių, todėl terminas skundui paduoti neatnaujintinas (ABTĮ 30 str.). Kadangi skundo padavimo termino neatnaujino, pareiškėjo skundą teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Atsisakęs priimti skundą, klausimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teismas nesprendė.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartį ir pareiškėjo skundo dėl Pažymos panaikinimo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde pakartoja faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Pareiškėjo manymu, skunde nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad jis, tik sužinojęs apie gyvenamojo namo įregistravimą nekilnojamojo turto registre, dėjo maksimalias pastangas, kad Inspekcijos išduota Pažyma būtų pripažinta netekusia galios. Inspekcija tik 2020 m gruodžio 22 d. raštu (pareiškėjas šį raštą gavo 2020 m. gruodžio 30 d.) informavo, kad neteisėtai išdavė Pažymą G. B., tačiau pati instituciją pripažinusi savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad Pažyma išduota neteisėtai, jokių veiksmų neteisėtų veiksmų padarinių likvidavimui nesiėmė, o savo neteisėtų veiksmų padarinių šalinimą perkėlė pareiškėjui. Taip pat nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, kaip atidus, sąžiningas asmuo ne kartą kreipėsi į Inspekciją ir į teismą, kad pati viešojo administravimo institucija pašalintų savo neteisėtų veiksmų padarinius, tačiau, Inspekcijai pripažįstant savo veiksmų neteisėtumą ir klaidingai nurodant, kad Pažyma ginčijama Lietuvos Respublikos civilinio proceso tvarka, pareiškėjui neliko kito alternatyvaus savo teisių ir interesų gynimo būdo, kaip pačiam kreiptis į teismą dėl Pažymos pripažinimo negaliojančia, nes institucija, kuri priėmė neteisėtą administracinį sprendimą ir tai pripažino, pati nesiėmė padarinių pašalinimo, t. y., atsisakė pripažinti netekusia galios Pažymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (30 str. 2 d.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad jis į teismą kreipėsi, praleidęs skundo padavimo terminą, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys nėra svarbios. Pareiškėjo teigimu, jis, sužinojęs apie gyvenamojo namo įregistravimą nekilnojamojo turto registre, dėjo maksimalias pastangas, kad Inspekcijos išduota Pažyma būtų pripažinta netekusia galios, todėl kreipėsi tiek į Inspekciją, tiek į teismą, kad pati viešojo administravimo institucija pašalintų savo neteisėtų veiksmų padarinius, tačiau ši Pažymą atsisakė pripažinti netekusia galios.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas apie Pažymą sužinojo 2020 m. lapkričio 14 d., pareiškėjo atstovas 2020 m. lapkričio 27 d. prašymu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pateikti duomenis, kuriais vadovaujantis G. B. buvo išduota Pažyma, į minėtą prašymą Inspekcija atsakė 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 2D-18846, kuriame konstatavo, kad Pažyma išduota neteisėtai ir pareiškėjui išaiškino, jog Inspekcijai nėra galimybės kreiptis į teismą bei pasiūlė į teismą dėl pažeidimų išduodant pažymą kreiptis pareiškėjui. 2021 m. sausio 27 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydamas: 1) panaikinti Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. 2D-18846 „Dėl Jūsų prašymo“; 2) įpareigoti Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą pripažinti netekusia galios 2020 m. spalio 5 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-201005-03340 nuo jos priėmimo momento. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. 2021 m. vasario 22 d. prašymu pareiškėjo atstovas kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pripažinti netekusia galios Pažymą nuo jos priėmimo momento. Inspekcija į minėtą prašymą atsakė 2021 m. kovo 25 d. raštu Nr. 2D-4570 ir pakartotinai nurodė, jog Inspekcija negali ginčyti Pažymos teismine tvarka bei pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjo nesikreipimas į teismą su reikalavimu dėl Pažymos panaikinimo iš karto po sužinojimo apie Pažymą (nepraleidžiant vieno mėnesio termino), vertintina kaip nuo pareiškėjo valios, nuo jo paties pasirinkto elgesio modelio ginti galbūt pažeistas savo teises priklausanti, subjektyvi aplinkybė, kuri negali būti laikoma svarbia termino atnaujinimo priežastimi.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir dėl to atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė