c4894812-ec75-45d0-8138-900ffbdf41d2 · Klaipėdos apylinkės teismas

                                                                                                   Civilinė byla Nr. e2-729-639/2018(Proceso Nr.2-06-3- 10741-2017-4)   Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.1.; 2.6.10.1.: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.;2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.5.2.8.; 2.6.10.8.; 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.       KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2018 m. balandžio 20 d.                                                                      Klaipėda          Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,atsakovės atstovui advokato padėjėjui Jonui Mažoniui,trečiojo asmens atstovei advokato padėjėjai Neringai Petrauskaitei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB "Saurix kuras", dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB ,,Parsekas" ir "BTA Baltic Insurance Company" ir           Teismas n u s t a t ė:

IeÅ¡kovės reikalavimų santrauka ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡ atsakovo UAB „Saurixkuras“ 15 660,22 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.             2. Nurodė, kad ieÅ¡kovo ADB „Gjensidige“ 2016-03-22 draudėjui UAB „PARSEKAS“, iÅ¡davė laivų draudimo liudijimÄ Nr. GJELT 2130121, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2016-03-28 iki 2017-03-27 buvo apdraustas draudėjo turtas – tanklaivis (toliau – laivas „Danė“).              3. 2017-02-23 Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijoje, krantinės Nr. 80 ribose, laivui „Danė“ plaukiant po užsakymo įvykdymo tiesia eiga į Å¡iaurinę uosto pusę, priekyje iÅ¡ Å¡oninės krantinės iÅ¡plaukė tanklaivis „Grumant“, (toliau – tanklaivis „Grumant“).

Laivo „Danė“ kapitonas dėl nedidelio atstumo negalėjo sustabdyti laivo, be to, apakintas jo Å¡viesų negalėjo tiksliai nuspėti manevravimo sÄ lygų. Ä®vykio aplinkybes ir kaltininkÄ patvirtina: 2017-05-16 praÅ¡ymas dėl duomenų pateikimo ir 2017-05-18 Lietuvos saugios laivybos administracijos raÅ¡tas Nr. 7(1.15)S-501. Pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos 2017-05-18 raÅ¡tÄ Nr. 7 (1.15)S-501 tanklaivis „Grumant“ įvykio metu buvo iÅ¡nuomotas atsakovui UAB „Saurix kuras“.

                 4. IeÅ¡kovas šį įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui už apgadintÄ laivÄ â€žDanė“ iÅ¡mokėjo 15660,22 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė UAB „Saurix kuras“ 2017-02-23 įvykio metu buvo laivo valdytoja, taigi UAB „Saurix kuras“, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojai, o be to ir atsakingam už 2017-02-23 įvykio kilimo priežastis, kyla civilinė atsakomybė atlyginti laivui „Danė“ padarytÄ Å¾alÄ pagal LR CK 6.270 str.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, vadovaujantis LR CK 6.1015 str. 1 d., ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ (atlyginęs žalÄ ) įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimÄ 15 660,22 Eur sumai.              Atsakovės atsikirtimų į ieÅ¡kinio reikalavimų santrauka          5. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Pateikė atsiliepimÄ ir teismo posėdžio metu atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nėra nurodytos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, o ieÅ¡kovės pateikta tanklaivių „Danė“ ir „Grumant“ susidÅ«rimo versija, kuria siekiama sudaryti įspÅ«dį, neva susidÅ«rimas įvyko dėl tanklaivio „Grumant“ kaltės, Å¡iam staiga pajudėjus nuo Å¡oninės krantinės, neatitinka tikrovės.           6.

Nurodė, kad 2016-02-23 tanklaivis „Danė“, 18.40 val. gavęs Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto (toliau - KVJU) Laivų eismo tarnybos leidimÄ , atsiÅ¡vartavo nuo krantinės Nr. 140 ir KVJU kanalu pajudėjo link krantinės Nr.

23. Tuo tarpu tanklaivis „Grumant“, 18.49 val. gavęs KVJU Laivų eismo tarnybos leidimÄ , atsiÅ¡vartavo nuo krantinės Nr. 80A, krantinės Nr. 81A teritorijoje iÅ¡plaukė į KVJU kanalÄ ir pajudėjo link krantinės Nr.140. Tanklaivio „Grumant” kapitonas kanalo priekyje deÅ¡inėje pusėje pastebėjo žemsiurbę „Poseidon 1”. Gavus žemsiurbės „Poseidon 1” leidimÄ ir 19.00 val. tanklaiviui „Grumant” jÄ lenkiant iÅ¡ kairės pusės, t. y., judant rytiniu KVJU kanalo pakraščiu, tanklaivio „Grumant” kapitonas 10° į kairę nuo tanklaivio priekio pastebėjo prieÅ¡ais plaukiančio tanklaivio „Danė” navigacines Å¡viesas.

Praplaukęs žemsiurbę „Poseidon 1”, tanklaivis „Grumant” vienÄ kartÄ trumpai signalizavo tifonu ir krantinių Nr. 87, 88 teritorijoje pradėjo sukti į deÅ¡inę, tuo tarpu prieÅ¡prieÅ¡ine kryptimi plaukiantis tanklaivis „Danė” pradėjo sukti į kairę. Tanklaivio „Grumant” kapitonas davė komandÄ â€žvisu greičiu atgal”, tačiau apie 19:03 val. tanklaiviai „Grumant” ir „Danė” susidÅ«rė. Nurodytas aplinkybes patvirtina Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau - LSLA) 2017- 06-19 tyrimo ataskaita, nepriklausomų siurvejerių „Baltik Kontor Klaipėda Ltd.” 2017-06-26 tyrimo ataskaita, tanklaivio „Grumant” kapitono A.

I. 2017- 02-23 įvykio ataskaita, tanklaivio „Grumant” laivo žurnalo duomenys ir nuo tanklaivio „Grumant” tiltelio filmuotas vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas tanklaivių „Danė” ir „Grumant” susidÅ«rimas. PrieÅ¡ tai nurodytos aplinkybės patvirtina, jog, prieÅ¡ingai negu teigiama ieÅ¡kinyje, tanklaivių „Danė” ir „Grumant” susidÅ«rimas įvyko ne tuo metu kai tanklaivis „Grumant” atsiÅ¡vartavo ir pajudėjo nuo krantinės Nr. 80A, tačiau ties krantinėmis Nr. 87 ir 88, t. y. tanklaiviams „Danė” ir „ Grumant” kurį laikÄ plaukus KVJU kanalu prieÅ¡prieÅ¡inėmis kryptimis.

Taigi iš 2017-02-23 įvykusio tanklaivių „Danė” ir „Grumant” susidūrimo tyrimų ataskaitų turinio ir iš nuo tanklaivio „Grumant” tiltelio filmuoto vaizdo įrašo akivaizdu, kad tanklaivių susidūrimas KVJU kanale suartėjus priešingomis kryptimis plaukusiems tanklaiviams „Danė” ir „Grumant” įvyko ne dėl tanklaivio „Grumant” staigaus pajudėjimo nuo šoninės krantinės, bet dėl tanklaivio „Danė” padarytų laivybos taisyklių pažeidimų, esminis iš kurių buvo tanklaivio „Danė” kurso keitimas į kairę pusę be išankstinio perspėjimo.             7.

Esant nurodytoms aplinkybėms, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu nepagrindė atsakovės civilinės atsakomybės buvimo, ieÅ¡kovei nėra pagrindo subrogacijos tvarka reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas.                   Trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje paaiÅ¡kinimai.       8. Trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimÄ (raÅ¡ytinai paaiÅ¡kinimai) kuriuose nurodė, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje buvo apdraudęs UAB „Parsekas“ laivų civilinės atsakomybės draudimu. 2017-02-23 Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijoje, krantinės Nr. 80 ribose, laivui „Danė“ plaukiant po užsakymo įvykdymo tiesia eiga į Å¡iaurinę uosto pusę, priekyje iÅ¡ Å¡oninės krantinės iÅ¡plaukė tanklaivis „Grumant“, kurio valdytojas įvykio metu buvo atsakovas UAB „Saurix kuras“.

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ištyrė 2017-02-23 įvykį. Remiantis Lietuvos saugios laivybos administracijos avarijos tyrimo analize ir LR CK 6.245 – 6.249 str., UAB „Parsekas“ ir UAB „Saurix kuras“ šiomis aplinkybėmis kilo abipusė civilinė atsakomybė: COLREG-72 nesilaikymas, mišri kaltė, žalos bei priežastinio ryšio tarp COLREG-72 nesilaikymo bei atsiradusios žalos. Todėl trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje vertinimu, tiek UAB „Parsekas“, tiek UAB „Saurix kuras“ yra lygiai kalti dėl 2017-02-23 įvykio kilimo, todėl atsako po 50 proc. dėl žalos padarymo vienas kitam.

Vadovaudamasis Taisyklių Specialiųjų sÄ lygų 3.3.3. p., AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje įvykį pripažino draudžiamuoju ir 2017-08-03 iÅ¡mokėjo 13 721,42 EUR draudimo iÅ¡mokÄ atsakovui Å¡ioje byloje UAB „Saurix kuras“ (50 proc. patirtos 29 442,85 EUR žalos, iÅ¡skaičiavus 1 000,00 EUR iÅ¡skaitÄ ).

7. Trečio asmens UAB ,,Parsekas" atstovas į posėdį neatvyko atsiliepimo nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a TEISMO NUSTATYTOS FAKTINĖS APLINKYBĖS IR PRIIMAMO SPRENDIMO ARGUMENTAI 8. Šalių ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimais bylos dokumentais nustatyta, kad Tanklaivio „Danė“, savininkas yra UAB „Parsekas“. Tanklaivio „Grumant“ valdytojas - UAB „Saurix kuras“.9. 2017 m. vasario 23 d. KVJU akvatorijoje apie 19.05 val. tanklaivis „Danė“, plaukdamas nuo krantinės Nr. 140 iki krantinės Nr. 23, ties krantine Nr. 90 susidūrė su tanklaiviu „Grumant“, plaukiančiu nuo krantinės Nr. 80A iki krantinės Nr. 140. 10.

Dėl minėtos avarijos buvo atliktas tyrimas. Tyrimas pradėtas vykdant Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 6 d. įsakymÄ Nr. V-31 „Dėl komisijos laivų susidÅ«rimo avarijai tirti sudarymo“. Avarija iÅ¡tirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (toliau - Kodeksas) 27 straipsniu, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ir incidentų tyrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. liepos 1 d.

įsakymu Nr. 3-335 (toliau - Taisyklės).11. IÅ¡nagrinėjus surinktÄ medžiagÄ komisija nustatė, kad 2017 m. vasario 23 d. tanklaivis „Danė“, 18.40 val. gavo KVJU Laivų eismo tarnybos leidimÄ plaukti nuo krantinės Nr. 140 iki krantinės Nr.

23. Tanklaivis „Grumant“, 18.49 val. gavo Laivų eismo tarnybos leidimÄ plaukti nuo krantinės Nr. 80A iki krantinės Nr. 140 laivo „Orasund“ bunkeravimui. Plaukdami KVJU kanalo rytiniu pakraščiu, apie 19.05 val. ties krantine Nr. 90 laivai susidÅ«rė. PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ tanklaivio „Danė“, kapitonui atplaukiančio tanklaivio „Grumant“, prožektoriaus Å¡viesos susiliejo su krantinės prožektoriaus Å¡viesomis ir apakino jį. Dėl to tanklaivio „Danė“, kapitonas nesugebėjo teisingai nustatyti tanklaivio „Grumant“ judėjimo krypties, o per vėlai pamatęs artėjantį laivÄ nespėjo imtis priemonių, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo.

Tanklaivio „Grumant“, kapitonas, plaukdamas kanalu, pastebėjęs artėjantį laivÄ , signalizavo vienu trumpu garsiniu signalu ir pradėjo sukti į deÅ¡inę, pamatęs priekyje žaliÄ eigos žiburį, suprato, kad laivas suka į kairę ir įjungė sraigtus dirbti atbuline eiga, bet susidÅ«rimo iÅ¡vengti nepavyko.

12. Laivai, plaukiantys uosto akvatorijoje privalo vadovautis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklėmis (toliau - KVJUT), patvirtintomis 2008 m. rugsėjo 10 d. susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-327 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“, ir 1972 m. Tarptautinėmis laivų susidūrimų jūroje prevencijos taisyklėmis (toliau - COLREG-72).13. Tyrimo komisija nustatė, kad abu laivai, plaukė rytiniu KVJU laivybos kanalo pakraščiu priešpriešiniais kursais.

Abu laivai deramai nestebėjo aplinkos, taip pažeisdami COLREG-72 5-Ä taisyklę ir laiku nepastebėjo pavojingo suartėjimo situacijos. 1. „Danė“, plaukdamas nesivadovavo COLREG-72 6-os taisyklės nuostatomis, kurios nurodo, kad kiekvienas laivas turi visada plaukti saugiu greičiu, kad bÅ«tų galima imtis tinkamų ir efektyvių veiksmų susidÅ«rimui iÅ¡vengti ir laivas bÅ«tų sustabdytas nuotolio ribose, atitinkančiose esamas aplinkybes ir sÄ lygas. M. 1. „Danė“ ir m. 1. „Grumant“ aplinkos stebėjimui nenaudojo laivo radiolokacinių stočių (RLS) ir taip pažeidė COLREG-72 7(b) taisyklę, kuri nusako, kad laive esanti darbinės bÅ«klės RLS privalo bÅ«ti tinkamai panaudota, siekiant kuo anksčiau gauti informacijÄ apie susidÅ«rimo pavojų.

M. 1. „Danė“, pastebėjus prieÅ¡prieÅ¡iniu kursu pavojingo suartėjimo situacijÄ , siekiant iÅ¡vengti laivų susidÅ«rimo, laiku nepakeitė laivo kurso į deÅ¡inę ir taip pažeidė COLREG-72 14 taisyklę. M. 1. „Grumant“, pastebėjęs prieÅ¡prieÅ¡inių kursų pavojingo suartėjimo situacijÄ , siekiant iÅ¡vengti laivų susidÅ«rimo, taip pat laiku nepakeitė laivo kurso į deÅ¡inę ir taip pažeidė COLREG-72 14 taisyklę.14. Teismas konstatuoja, kad nurodytos komisijos iÅ¡vados yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ( CPK 197 straipsnio 2 dalis). 15.

Be to teismas teismo posėdžio metu peržiÅ«rėjo nuo tanklaivio „Grumant” tiltelio filmuotÄ vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame užfiksuotas tanklaivių „Danė” ir „Grumant” susidÅ«rimas. Jo metu matyti, kad laivas „Grumant“ pastebėjęs laivÄ â€žDanė“ sukÄ Ä¯ deÅ¡inę kaip to reikalauja COLREG-72 14 taisyklę. Tačiau laivas „Danė“ prieÅ¡ingai nei reikalauja paminėta taisyklė suka į kairę ir susiduria su laivu „Grumant“.16. Teismas teismo posėdžio metu peržiÅ«rėjo uosto radarų parodymus iÅ¡ kurių akivaizdžiai matyti, kad laivas „Grumant“ plaukia rytiniu kanalo pakraščiu ir 19.01:40 pasirodo už krantinės Nr. 80A. 19:05:28 abu laivai gali matyti vienas kitÄ . 19:05:56 laivas „Grumant“ siekdamas prasilenkti pradeda manevrÄ Ä¯ deÅ¡inę.

Tačiau laivas „Danė“ 19:06:04 atliekÄ prieÅ¡ingÄ veiksmÄ ir pasukÄ laivÄ Ä¯ kairę, dėl ko įvyksta laivų susidÅ«rimas. Teismo vertinimu nurodytas laivo „Danė“ manevras buvo pagrindinė susidÅ«rimo priežastis. Minėtos tarptautinės laivų susidÅ«rimų jÅ«roje prevencijos taisyklės (COLREG-72) griežtai nurodo, kad prieÅ¡prieÅ¡inių kursų pavojingo suartėjimo situacijoje kiekvienam laivui bÅ«tina pakeisti laivo kursÄ Ä¯ deÅ¡inę (taisyklės 14 p.).

19. Kita vertus, teismo nuomone, Å¡is žalos padarymo atvejis, teismo vertinimu aktualus tuo, kad žalos atsiradimui turi įtakos ir atsakovės valdomo laivo „Grumant“ veiksmai (neveikimas). Kaip minėta nustatyta, kad abu laivai deramai nestebėjo aplinkos, taip pažeisdami COLREG-72 5-Ä taisyklę ir laiku nepastebėjo pavojingo suartėjimo situacijos. „Danė“ ir „Grumant“ aplinkos stebėjimui nenaudojo laivo radiolokacinių stočių. Nors laivo „Grumant“ kapitonas teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas ir nurodė, kad naudojo radiolokacinę stotį tačiau byloje tai patvirtinančių įrodymų negauta, tokiu bÅ«du lieka nepaneigta tyrimo komisijos iÅ¡vada, kad abu laivai stebėjimui nenaudojo laivo radiolokacinių stočių.

Teismas sutinka su komisija iÅ¡vada kad „Grumant“, pastebėjęs prieÅ¡prieÅ¡inių kursų pavojingo suartėjimo situacijÄ , siekiant iÅ¡vengti laivų susidÅ«rimo nors ir pradėjo manevrÄ Ä¯ deÅ¡inę, tačiau Å¡is manevras buvo atliktas per vėliai.

20. Tokiu bÅ«du konstatavus abiejų Å¡alių kaltę, dėl atsiradusių neigiamų pasekmių, teismas konstatuoja miÅ¡riÄ kaltę (CK 6.282 str.). CK 6.282 straipsnio, reglamentuojančio miÅ¡rios kaltės institutÄ taikant deliktinę atsakomybę, 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

Nors CK 6.282 straipsnio 1 dalyje, nustatyta nuostolių sumažinimo galimybė tik esant nukentėjusio asmens dideliam neatsargumui. Tačiau bendrosios miÅ¡rios kaltės civilinėje atsakomybėje normos (CK 6.253 straipsnis 5 dalis, CK 6.248 straipsnio 4 dalis) nustato, kad pakanka paprasto kreditoriaus neatsargumo, kad jo patirti nuostoliai galėtų bÅ«ti sumažinti proporcingai jo kaltei. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žalÄ padaręs asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei nukentėjęs asmuo atliko veiksmus, dėl kurių jis pats kaltas ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai;

CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės, t. y. įtvirtinta galimybė mažinti nuostolių atlyginimÄ esant visoms kreditoriaus kaltės formoms.21. MiÅ¡rios kaltės instituto tikslas taikant civilinę atsakomybę yra tas, kad asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, turi prisiimti nerÅ«pestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu pasekmes.

Nukentėjusiojo (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje. Jei nukentėjęs asmuo (kreditorius) buvo nerūpestingas, atlygintini nuostoliai mažintini proporcingai žalos dydžiui.24. Taigi nustatyta, kad atsakovės elgesys (neveikimas) (laivo „Grumant“) nėra pagrindinė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama priežastis ieškovės nurodyto dydžio nuostoliams atsirasti.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. L. ir kt. v. Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v.

G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007). Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sÄ lyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-156/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v.

DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryÅ¡ys yra civilinės atsakomybės sÄ lyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikÅ¡tų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Å i taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryÅ¡iui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje S.R. v.

UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-53/2010).25. Taigi teismas vertina, kad laivo „Danė“ veiksmai 70 procentų buvo priežastis atsiradusioms pasekmėms ir atitinkamai laivo „Grumant“ veiksmai (neveikimas) sudarė 30 procentų. Nagrinėjamu atveju, nustačius, jog atsakovės kaltė yra tik dalinė atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovės priteistina 30 procentų ieškovei atsiradusios žalos, t.y. 4698,06 Eur (15660,22 Eur x 30 %). Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

26. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl žalos dydžio. Teismo vertinimu nurodytas žalos padarymo faktas ir jo dydis yra įrodytas byloje pateiktais dokumentais ( CPK 178, 185 str.).

27. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta pareiga mokėti palūkanas ir už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Įvertinus tai iš atsakovo ieškovui nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 str. 2 d.).Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Įvertinus tai, kad teismas patenkino 30 procentų ieškovės ieškinio dalies ir atitinkamai atmetė 70 procentų dalį. Ieškovei priteistina 30 procentai bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei 70 procentai bylinėjimosi išlaidų.

IeÅ¡kovė pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį sumokėjo 352,00 Eur. žyminį mokestį ir patyrė 1428,00 Eur. teisinės advokato pagalbos iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 1780,00 Eur. bylinėjimosi iÅ¡laidų. Ä®vertinus tai ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 30 proc. nurodytų iÅ¡laidų t.y. 534,00 Eur. Atsakovė patyrė 1815,00 Eur. bylinėjimosi iÅ¡laidų. Ä®vertinus tai atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 70 procentai bylinėjimosi iÅ¡laidų t.y. 1270,50 Eur. Padarius tarpusavio vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 573,20 Eur. bylinėjimosi iÅ¡laidų (1270,50 Eur - 534,00 Eur. = 736,50 Eur.).

Be to tretysis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje turėjo 700,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistina 30 procentų minėtų išlaidų, t.y. 210,00 Eur.          Vadovaujantis LR CPK 269, 270, 272 str., teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės UAB "Saurix kuras" 4698,06 Eur. turtinės žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo 4698,06 Eur. priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo teisme 2017-08-10 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės ADB „Gjensidige“ naudai.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ADB „Gjensidige“ 736,50 Eur. bylinėjimosi iÅ¡laidų UAB "Saurix kuras" naudai. Priteisti iÅ¡ UAB "Saurix kuras" 210,00 Eur. bylinėjimosi iÅ¡laidų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje naudai.Sprendimas per 30 dienų, nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėjas                                                                                                  Saulius ZajarskasÂ