c488cbb3-9bcc-480f-82c2-37d8631dcb4f · Å akių rajono apylinkės teismas

             Civilinė byla Nr. 2-682-829/2012Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00511-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 30.3; 116.4.(S) Å AKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 15 d.Å akiai              Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta MasevičiÅ«tė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. R., jo atstovei advokatei Irenai Haase,              vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

R. ieÅ¡kinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, pareikÅ¡tÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM, ir n u s t a t ė:              ieÅ¡kovas, palaikydamas ieÅ¡kinį, paaiÅ¡kino, kad E. K. yra jo mama, kuri mirė (duomenys neskelbtini). Jo tėtis A. R. yra miręs labai seniai. 1972 metais mama susituokė su patėviu J. K.. Tuo metu jis su mama buvo grįžę į LietuvÄ . PrieÅ¡ tai gyveno „Rusyne“. Kai atvyko į LietuvÄ , tada mama susipažino su patėviu, jie susituokė ir pradžioje gyveno pas patėvio mamÄ .

Tuo metu jis buvo apie 14 metų amžiaus. Mama turėjo santaupų, o grįžusi į LietuvÄ iÅ¡ jų nusipirko namus ir žemės. Patėvis J. K. prie namo pirkimo neprisidėjo, nes jis buvo ligonis, gulėdavo (duomenys neskelbtini) ligoninėse. J. K. dėl psichinės bÅ«klės ir iÅ¡ armijos paleido anksčiau laiko. Patėvis be vaistų negalėjo bÅ«ti nė dienos. Kai mama su juo susituokė, jis jau buvo ligotas. Jo mama E. K. Rusijoje dirbo. Ji milžo karves, augino gyvulius. Važiuojant į LietuvÄ gyvulius pardavė ir iÅ¡ tų pinigų nupirko namus.

Patėvis prie namo pirkimo neprisidėjo, nes gaunamus pinigus panaudodavo vaistams, kurie buvo brangÅ«s. Kai mama pirko namÄ , Å¡i norėjo, kad jis turėtų savo namus, kad turėtų kur gyventi. 1996 metais E. K. iÅ¡ valstybės už investicinius čekius dar nusipirko 3 ha žemės. Mama Lietuvoje dirbo melžėja. Ji iki pensijos dirbo Kidulių tarybiniame Å«kyje. J. K. niekur nedirbo, jį reikėjo prižiÅ«rėti. Brolių ir seserų neturi. Mama su J. K. bendrų vaikų neturėjo. Patėvis taip pat vaikų neturėjo.

Mama iki mirties gyveno nusipirktuose namuose. Dabar tuose namuose gyvena jis pats (b.l. 63).             Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad iÅ¡ prie ieÅ¡kinio pridėtų procesinių dokumentų matyti, jog gyvenamasis namas ir jo priklausiniai bei žemės sklypai, esantys Žygėnų kaime, Å akių rajone, įgyti santuokos metu, kai tokiam turtui galioja Lietuvos Respublikos CK 388 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta prezumpcija. Siekdama paneigti nurodomÄ prezumpcijÄ , ieÅ¡kovas rėmėsi E. K. asmeninių lėšų panaudojimo gyvenamajam namui ir žemės sklypams faktu, tačiau įrodymų, patvirtinančių šį faktÄ nepateikė.

Kadangi ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad E. K. sandorių sudarymo metu turėjo asmeninių lėšų, atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 54). Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, nors buvo tinkamai informuotas apie jo vietÄ bei laikÄ (b.l. 58).              Liudytoja O. G. parodė, kad A. R. pažįsta, kaimynystėje gyvena. E. K. mirė prieÅ¡ 4 metus. J. K. mirė prieÅ¡ 2 metus. E. K. turėjo sodybÄ , namÄ . Visas turtas priklausė jai, nes ji viskÄ tvarkė.

J. K. buvo nepilnavertis žmogus, jam su protu buvo blogai. Jis pasakojo, kad jį buvo kareiviai sužaloję ir jį paleido į namus iÅ¡ kariuomenės. J. K. bijojo žmonių ir niekur nedalyvavo. Kai E. K. statėsi namus, tai ji pati viskam vadovavo. E. K. sodybÄ pirko iÅ¡ A. K.. IÅ¡ pradžių E. K. gyveno pas J. K. motinÄ , o paskui nusipirko sodybÄ ir pradėjo statytis. E. K. už savo pinigus pirko namus. Ji visÄ laikÄ dirbo Kaliningrado srityje, fermose. Paskui iki pensijos ji dirbo Lietuvoje, fermose. J. K. gaudavo invalidumÄ ir pinigus iÅ¡leisdavo vaistams.

IeÅ¡kovo mama visÄ laikÄ kalbėjo, kad perka namus, žemę, kuriÄ nori palikti sÅ«nui (b.l. 63-64).             Liudytoja M. O. M. parodė, kad E. K. pasistatė namÄ , tvartÄ , kluonÄ , Å¡ulinį, vasarinę. Turtas buvo E. K., nes kai ji gyveno Kaliningrade, dirbo fermose, užsidirbo pinigų ir grįžusi vis galvojo pasistatyti arba nusipirkti sodybÄ . E. K. iÅ¡ pradžių susipažino su A. R., ieÅ¡kovo tėvu. Jie susituokė ir kartu iÅ¡važiavo dirbti į KaliningradÄ .

IeÅ¡kovo tėvas numirė Kaliningrade. Tada E. R. parvažiavo atostogų ir susipažino su J. K.. J. K. jau tada buvo neįgalus bet ieÅ¡kovo mama gal pagailėjo J. K.. Ji vis sakydavo, kad gal jis kÄ padės kÄ nudirbti, kad vis bus vyriÅ¡ka ranka namuose. Kai (duomenys neskelbtini) susituokė, J. K. pradėjo visai neįgalus bÅ«ti ir daugiausiai bÅ«davo ligoninėse (duomenys neskelbtini). Jis kiekvienÄ dienÄ gėrė vaistus. E. K. dirbo fermose, o J. K. bÅ«davo namuose. Pinigai, valia buvo E. K.. Pats J. K. pasakė, kad jis nesugeba, jis bijodavo žmonių, bijodavo iÅ¡eiti į kiemÄ , todėl E. K. viskÄ pirko, viskÄ darė ir jos vardu viskas buvo.

E. K. namÄ nusipirko už 1000 rublių. Ji iÅ¡ Kaliningrado parsivežė apie 5000 rublių, nes ten turėjo gyvulių, dirbo melžėja. Grįždama į LietuvÄ ji viskÄ parsidavė, nes galvojo grįžusi nusipirkti namÄ , kad jie su vaiku turėtų kur gyventi (b.l. 64-65).             IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.             Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.             IeÅ¡kovo tėvas A. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 13).

Po tėvo A. R. mirties, jo mama E. R. (duomenys neskelbtini) įregistravo antrÄ jÄ santuokÄ su J. K. ((duomenys neskelbtini)) (b.l. 8).. Ginčo turtas, t.y. namų valda su visais priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigyta 1977-06-06, vieÅ¡ame registre Å¡io turto savininke nurodyta E. K., įraÅ¡as galioja nuo 1996-09-16 (b.l. 32, 33-36). Ginčo turtas, tai yra 0,20 ha, 2,38 bei 0,56 ha žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties bei apskrities valdytojo sprendimo pagrindu įsigyti 1996-09-16, vieÅ¡ame registre Å¡io turto savininke nurodyta E. K., įraÅ¡as galioja nuo 1996-09-16 (b.l. 26-27, 28-29, 30-31).

Iš namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad nekilnojamojo turto – namų valdos (duomenys neskelbtini), valdytoja nurodoma E. K., pažymima, jog tai jos asmeninė nuosavybė (b.l. 38-45). Iš invalido pažymėjimo matyti, kad J. K. nuo (duomenys neskelbtini) turi III neįgalumo grupę dėl bendrų susirgimų, o nuo (duomenys neskelbtini) – neterminuotai nustatyta II neįgalumo grupė (b.l. 12). Teismo 2009-05-06 sprendimu J. K. buvo pripažintas neveiksniu, jam nustatyta globa, paskirtas globėjas bei turto administratorius (b.l. 23, 24).

IeÅ¡kovo motina E. K. mirė (duomenys neskelbtini), J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9, 10). IeÅ¡kovas A. R. bylos duomenimis iÅ¡ vaikystės serga Debilizmu, jam neterminuotai yra nustatytas 50 proc. nedarbingumas (b.l. 17, 20, 22).              Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.             Pagal bendrÄ jÄ materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi bÅ«ti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip.

Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-11-18 Nr. VIII-1864) 25 str. 1 d. nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001-07-01). Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal SŠK, tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 str., CK 3.87 str. 1 d.).

Ä®statymuose (SÅ K 22 str., CK 3.89 str.) yra (buvo) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iÅ¡ sutuoktinių faktas turi bÅ«ti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijÄ . IeÅ¡kovui teigiant, kad ginčo turtÄ jo motina E. K. įgijo už asmenines lėšas, aktuali yra CK 3.89 str. 1 d. 7 p. norma. CK 3.89 str. 1 d. 7 p. yra nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Be to, CK 3.89 str. 2 d. nustatyta bendroji procesinė turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe taisyklė, pagal kuriÄ faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali bÅ«ti įrodytas tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

IeÅ¡kovas aplinkybę dėl namų valdos 1977 metais bei žemės sklypų 1996 metais įsigijimo E. K. asmeninėn nuosavybėn įrodinėjo tuo, kad Å¡i nors nuo 1972 metų ir gyveno santuokoje su J. K., tačiau turtÄ pirko iÅ¡ savo asmeninių lėšų, kurias buvo atsivežusi iÅ¡ Kaliningrado srities, taip pat dirbdama Lietuvoje. J. K. visÄ laikÄ buvo neįgalus, jis prie namų valdos įsigijimo dėl savo sveikatos bÅ«klės neprisidėjo, niekada nedirbo, nuolat gydydavosi. Kad J. K. buvo neįgalus, patvirtina ne tik liudytojų parodymai, tačiau ir byloje pateiktos neįgaliojo pažymėjimų kopijos, iÅ¡ kurių matyti, kad jau nuo (duomenys neskelbtini) metų J.

K. neterminuotai buvo nustatytas neįgalumas, kuris sunkėjo, o 2009 metais jis buvo pripažintas neveiksniu (b.l. 11, 12, 24). Nors byloje nėra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų, kad E. K. turėjo asmeninių piniginių lėšų, tačiau faktinės bylos aplinkybės sudaro pagrindÄ taikyti CK 3.89 str. 2 d. ir 1.93 str. 6 d. nustatytÄ Ä¯rodinėjimo taisyklės iÅ¡imtį ir leisti ieÅ¡kovui remtis liudytojų parodymais, nes turtiniai santykiai atsirado tarp artimųjų giminaičių, kurių santykiai paprastai grindžiami pasitikėjimu, jiems nebÅ«dingas formalizavimas, Å¡iuo metu tiek ieÅ¡kovo mama E. K., tiek pats J.

K. yra mirę. Draudimas ieÅ¡kovui remtis panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams, taip pat byloje yra pateikta ir kitokių raÅ¡ytinių, nors ir netiesioginių įrodymų faktinei aplinkybei, jog E. K. turtÄ Ä¯gijo asmeninė nuosavybėn patvirtinti. Ginčo turto įsigijimo asmeninė nuosavybėn faktÄ bylos nagrinėjimo metu patvirtino liudytojos O. G. bei M. O. M., kurios teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad E. K. į Kaliningrado sritį su pirmuoju savo vyru iÅ¡važiavo gyventi ir dirbti, tačiau Å¡iam mirus, visÄ užgyventÄ turtÄ pardavusi grįžo į LietuvÄ .

M. O. M. teigimu, E. K. turėjo apie 5000 rublių, kad sodybÄ nusipirko už 1000 rublių, papildomai pasistatė Å«kinį pastatÄ , viralinę ir kitus priestatus (b.l. 63-64, 65). Kad dalis namų valdos priklausinių buvo pastatyti vėliau, matyti iÅ¡ nekilnojamo turto registro iÅ¡raÅ¡o duomenų, todėl tikėtina, kad liudytojos nurodo teisingas faktines aplinkybes, susijusias su turto įgijimu, su J. K. ligos pobÅ«džiu, kuris prie statybų dėl savo ligos, dažno gydymosi neprisidėjo (b.l. 33, 35).

Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nekilnojamojo turto – namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasiraÅ¡yta tik vienos E. K., o namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėta, kad tai yra asmeninė E. K. nuosavybė (b.l. 38-45). Kad minėtÄ turtÄ Ä¯sigijo tik viena E. K., pažymėta ir seniÅ«nijos pateiktoje pažymoje (b.l. 25).IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos – namų valdos pirkimo-pardavimo sutartį E. K. pasiraÅ¡inėjo viena;

Å¡ios sutarties sudarymo metu buvo sumokėti pinigai už nupirktÄ gyvenamÄ jį namÄ ; nuo pat santuokos su J. K. sudarymo Å¡is buvo neįgalus ((duomenys neskelbtini)), jis niekur nedirbo, todėl byloje nustatytų faktų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad E. K., bÅ«dama visÄ laikÄ darbinga ir iki santuokos sudarymo su J. K. dirbusi Kaliningrado srityje, grįžusi į LietuvÄ dirbo Kiduliuose, galėjo parsivežti ir turėti piniginių santaupų, o neturėdama savo namų ir su neįgaliu nepilnamečiu vaiku glausdamasi J.

K. tėvų namuose, siekti asmeninės nuosavybės teise įsigyti ginčo turtÄ â€“ namų valdÄ , o po to įsigyti ir žemės sklypus, kurių vienas yra namų valdos žemės sklypas. TokiÄ valiÄ ji iÅ¡reiÅ¡kė savo vardu įregistruodama ginčo turtÄ Nekilnojamojo turto registre. Jame nėra duomenų, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių E. K. bei J. K. nuosavybė, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma ginčo turtÄ pripažinti E. K. asmenine nuosavybe, tenkintinas visiÅ¡kai.             Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., teismas n u s p r e n d ž i a:

             ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.             Pripažinti, kad gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), yra E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.             Pripažinti, kad namų valdos 0,20 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), 2,38 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), 0,56 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.             Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ per Å akių rajono apylinkės teismÄ .

      Teisėja                                                                                                                Loreta Masevičiūtė