c4882fd9-e8ef-4641-9ac4-a8afad718823 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

                                                                      Administracinė byla Nr. I-961-279-2016                                                                Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00253-2015-5                   Procesinio sprendimo kategorija 1.6 ; 1.6.8 ; 3.21 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. vasario 1 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalios Pranckienės, sekretoriaujant Justinai Kuncienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjos J. I. individualios įmonės atstovei J.Å ., atsakovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovėms A.V. ir T. Å .,trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei Ž.A., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J.

I. individualios įmonės skundÄ atsakovei Panevėžio teritorinei ligonių kasai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl ekspertizės pažymos panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja J. I. individuali įmonė kreipėsi į teismÄ skundu, prašė panaikinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2015-06-17 ekspertizės pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie J. I. įmonės patikrinimÄ â€œ (toliau-ir Ekspertizės pažyma) ir priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas teismo iÅ¡laidas žyminiam mokesčiui už skundÄ apmokėti.

PareiÅ¡kėja skunde (b.l. 2-9) nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2015m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavesta Å¡ios įstaigos specialistėms atlikti neplanine tvarka J. I. individualios įmonės (toliau - ir Ä®monė ) patikrinimÄ . Atlikus patikrinimÄ , buvo nustatyta, kad J. I. individuali įmonė - asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, pacientei suteikusi ekoskopuotojo paslaugÄ , už kuriÄ Ä¯monės savininkės 2014-08-21 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl priemokos mokėjimo už ekoskopinį iÅ¡tyrimÄ â€œ pagrindu pacientė sumokėjo 3 eurų priemokÄ , pasiraÅ¡ytinai neinformavo pacientės apie teisę ir galimybę gauti ekoskopuotojo paslaugÄ nemokamai. 2015-06-17 buvo suraÅ¡yta Ekspertizės pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie J.

I. įmonės patikrinimÄ â€œ (b.l. 10-13). Teigė, kad tarp Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir J. I. įmonės sudarytos 2015-03-10 Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir Å¡ių paslaugų iÅ¡laidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties (toliau- ir Sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini) , patvirtintos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014-02-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 5.2 punkte ( b. l. 38-40) suformuluota nuostata, kad tuo atveju, jeigu įstaiga nevykdo ar netinkamai vykdo Sutarties 2.8; 2.9; 2.10; 2.13 papunkčius, ji moka 290 eurų dydžio baudÄ .

Ekspertizės pažymoje konstatuota, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Sutarties 2.8; 2.9 ir 2.13 papunkčius ir už tai atsakovė paskyrė įmonei 290 Eur baudÄ . Teigia, kad pareiÅ¡kėja neginčija pažeidimų, numatytų sutarties 2.8 ir 2.13 papunkčiuose, tačiau nesutinka su pažeidimu, numatytu 2. 9 papunktyje, mano, kad 3 Eur priemoka iÅ¡ pacientės buvo paimta teisėtai vadovaujantis LR sveikatos sistemos įstatymo 49 str. 5 d. ir J. I. individualios įmonės 2014-08-21 įsakymu. Priemoka buvo grÄ Å¾inta pacientei tik todėl, kad ji buvo konfliktiÅ¡ka.

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Å¡ia Ekspertizės pažyma, 2015-07-03 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Panevėžio teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijÄ su praÅ¡ymu panaikinti Ekspertizės pažymÄ , tačiau taikinimo komisijos posėdžio 2015-07-21 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-24) nutarta skundo netenkinti ir palikti galioti Ekspertizės pažymos sprendimÄ . Mano, kad Ekspertizės pažyma yra neteisėta ir turėtų bÅ«ti panaikinta. Nurodė, kad Teritorinė ligonių kasa įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo ir kitų privalomojo sveikatos draudimo sistemÄ nustatančių teisės aktų nuostatas, administruoja ir paskirsto specialaus valstybinio finansinio fondo – Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas.

Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta teritorinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su sveikatos priežiÅ«ros įstaigomis, Å¡iose sutartyse nustatytu laiku ir tvarka apmokėti joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. Taigi, teritorinė ligonių kasa yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, atliekantis vieÅ¡Ä jį administravimÄ sveikatos draudimo srityje ir privalantis, be kita ko, vadovautis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatomis.

Pažymėjo, jog Ekspertizės pažyma neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. keliamų individualiam administraciniam aktui reikalavimų, nes jame nėra įvardyti teisės aktai, kuriais atsakovė vadovavosi priimdama ginčijamÄ administracinį aktÄ . Panevėžio teritorinė ligonių kasa, neplaninio patikrinimo metu nustačiusi formalius minėtos Sutarties pažeidimus, kurie nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, nes pacientei 3 eurų dydžio priemoka buvo grÄ Å¾inta, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui žala nepadaryta, pritaikė Sutarties 5.2 punktÄ ir paskyrė 290 eurų dydžio baudÄ .

Teigė, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa, paskirdama pareiÅ¡kėjai 290 Eur baudÄ , virÅ¡ijo kompetencijÄ , numatytÄ Â Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 58 straipsnyje, Sveikatos draudimo įstatymo 33 ir 34 straipsniuose. Minėti įstatymai nustato teritorinių ligonių kasų funkcijas ir teises taikyti įstaigoms kontrolės priemones ir sankcijas, atsižvelgiant į pažeidimo, kurio pagrindu taikoma kontrolės priemonė, turinį, tačiau įstatymuose nėra įtvirtintos nuostatos, kad Teritorinė ligonių kasa turi teisę skirti asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoms materialines sankcijas už sutarties nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ .

Teisės skirti baudÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigai už atitinkamus pažeidimus nenumato ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos nuostatai, patvirtinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2003-01-24 įsakymu Nr. 1K-8 su vėlesniais pakeitimais. Panevėžio teritorinė ligonių kasa, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ , nesivadovavo Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 2 dalies reikalavimu taikyti kontrolės priemones ir sankcijas, atsižvelgiant į pažeidimo turinį.

PareiÅ¡kėja daro iÅ¡vadÄ , kad Valstybinė ligonių kasa, Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir Å¡ių paslaugų iÅ¡laidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.2 punkte nustatydama, kad įstaiga moka 290 Eur dydžio baudÄ Ä¯ Teritorinės ligonių kasos sÄ skaitÄ , virÅ¡ijo Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje ir Sveikatos draudimo įstatymo 33 ir 34 dalyse jai suteiktus įgaliojimus, t.y. neturėdama teisės skirti materialinės baudos, veikė neteisėtai.

PareiÅ¡kėja prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014-02-06 įsakymu Nr. 1K-23“ Dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir jų iÅ¡laidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartinių sÄ lygų patvirtinimo“ patvirtintų Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir Å¡ių paslaugų iÅ¡laidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.2 punktas, nustatantis 290 Eur dydžio baudÄ , atitinka Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 2 dalį, taip pat Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje ir Sveikatos draudimo įstatymo 33 ir 34 dalyse nustatytÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų veiklÄ kontroliuojančios ir privalomÄ jį sveikatos draudimÄ vykdančios Teritorinės ligonių kasos kompetencijÄ ir ar jos nevirÅ¡ija.  Atsakovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa savo atsiliepime į skundÄ ( b.l. 30-31 ) ir jos atstovės teismo posėdyje nesutiko su pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimais ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodė, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa, gavusi 2015-04-19 iÅ¡ pacientės praÅ¡ymÄ dėl priemokos už ekoskopinį tyrimÄ teisėtumo iÅ¡tyrimÄ , iniciavo neplaninį įmonės patikrinimÄ . Ä®vertinusi patikrinimo metu surinktÄ medžiagÄ , atsižvelgusi į pareiÅ¡kėjos pateiktus paaiÅ¡kinimus, 2015-06-17 Panevėžio teritorinė ligonių kasa surašė Ekspertizės iÅ¡vadÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 str., Valstybinė ligonių kasa ir teritorinė ligonių kasa vykdo privalomÄ jį sveikatos draudimÄ .

Minėto įstatymo 26 str. numatyta, kad apdraustųjų asmens sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidos apmokamos vadovaujantis Teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigos sudarytomis sutartimis. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2014m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1K-23 „ Dėl Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir jų iÅ¡laidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartinių sÄ lygų patvirtinimo“ patvirtintos Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir jų iÅ¡laidų apmokėjimo iÅ¡ privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartinės bendrosios ir specialiosios sÄ lygos neprieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams ir visi sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įsipareigojimai, įtvirtinti Sutarties standartinėse sÄ lygose, teisiÅ¡kai privalomi. Sutarties standartinių sÄ lygų 5.2 punkte numatyta, kad jeigu įstaiga nevykdo ar netinkamai vykdo Sutarties 2.8; 2.9 ; 2.10 ; 2.13 papunkčius, ji moka 290 Eur dydžio baudÄ pagal Sutarties numatytus terminus į Teritorinės ligonių kasos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 58 str. 5 d. yra numatytos netesybos dėl sutarties įsipareigojimų nevykdymo, netinkamo vykdymo ar sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo, įskaitant netesybas už nustatytų sveikatos priežiÅ«ros bÅ«tinųjų sÄ lygų reikalavimų nesilaikymÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6,258 str., netesybomis gali bÅ«ti bauda arba delspinigiai. Todėl atsakovas mano, kad Valstybinės ligonių kasos direktorius, tvirtindamas Sutarties standartines sÄ lygas, privalėjo atsižvelgti į imperatyvias įstatymines nuostatas , todėl į Sutarties standartines sÄ lygas įtraukė netesybas, konkrečiu atveju - baudÄ už tam tikrų įstaigos įsipareigojimų nesilaikymÄ .

Atsakovės atstovė nurodė, kad draustas asmuo turi teisę gauti nemokamas valstybės kompensuojamas paslaugas. J. Ivonaitienės individuali įmonė nesupažindino pacientės su galimybe gauti nemokamas paslaugas, nebuvo gautas pacientės raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas sumokėti už paslaugos suteikimÄ , taigi, pacientei nebuvo suteikta galimybė gauti nemokamas paslaugas. PareiÅ¡kėja pažeidė Sutarties 2.8; 2.9 ir 2.13 papunkčius ir už tai atsakovė pagrįstai surašė Ekspertizės pažymÄ ir, vadovaudamasi Sutarties 5.2 papunkčiu, paskyrė pareiÅ¡kėjai 290 Eur baudÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos savo atsiliepime į skundÄ ir jo atstovė teismo posėdyje nesutiko su pareiÅ¡kėjos skundu ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad Valstybinė ligonių kasa sutinka su pareiÅ¡kėjos nuomone, kad tiek Valstybinė ligonių kasa, tiek Teritorinė ligonių kasa yra vieÅ¡ojo administravimo subjektai, kurie, atlikdami jiems įstatymu pavestÄ funkcijÄ - vykdyti privalomÄ jį sveikatos draudimÄ , privalo vadovautis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatomis. Teritorinių ligonių kasų sudaromos sutartys su sveikatos priežiÅ«ros įstaigomis yra administracinės sutartys. Teritorinė ligonių kasa dalyvauja administracinėse sutartyse kaip vieÅ¡osios teisės subjektas, jos teisinė padėtis apibrėžta sveikatos sistemÄ reguliuojančiuose įstatymuose, ir jos valia suprantama kaip bendra valstybės valia, o kita administracinės sutarties Å¡alis - asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, neprivalo sudaryti sutarties prieÅ¡ savo valiÄ , ji yra savarankiÅ¡ka priimti sprendimÄ sudaryti ar nesudaryti administracinę sutartį.

Teigia, kad Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 58 str. 5 d. imperatyviai nustatyta, kad kiekvienoje sveikatinimo veiklos sutartyje turi bÅ«ti nurodytos netesybos dėl sutarties įsipareigojimų netinkamo vykdymo, nevykdymo ar jos vienaÅ¡alio nutraukimo, įskaitant netesybas už nustatytų sveikatos priežiÅ«ros bÅ«tinųjų sÄ lygų reikalavimų nesilaikymÄ , todėl sutarties Standartinių bendrųjų sÄ lygų 5.2 punktas, įtvirtinantis baudų skyrimÄ , yra teisėtas ir pagrįstas.

Valstybinė ligonių kasa atsižvelgė į Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 58 str. 2 d. įtvirtintÄ nuostatÄ , kad sankcijos turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į pažeidimo turinį, ir sutarties Standartinėse bendrosiose sÄ lygose nustatė galimybę skirti įstaigoms baudas už keturis sutartinius įsipareigojimus, susijusius su svarbiausia privalomojo sveikatos draudimo sistemoje esančia paciento teise gauti nemokamÄ sveikatos priežiÅ«rÄ . Atstovė nurodė, kad bauda skiriama už tai, kad nesuteikiama pacientui nemokama sveikatos priežiÅ«ra, o nustatytas 290 Eur baudos dydis yra siejamas su minimalia mėnesine alga.

Byla nutrauktina. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015-03-10 Panevėžio teritorinė ligonių kasa ir J. I. įmonė sudarė Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir Å¡ių paslaugų iÅ¡laidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį, kurios objektas – įstaiga įsipareigoja sutartyje nustatytomis sÄ lygomis teikti asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, kurių iÅ¡laidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, o Teritorinė ligonių kasa įsipareigoja įstaigai apmokėti Å¡ių paslaugų iÅ¡laidas teisės aktų nustatyta tvarka.

Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014m. vasario 6 d. Nr. 1K-23 įsakymu patvirtino Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir jų iÅ¡laidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartie standartines bendrÄ sias sÄ lygas ir standartines specialiÄ sias sÄ lygas. Minėto įsakymo 2.1.1 punktu pavedė teritorinėms ligonių kasoms perkelti Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir jų iÅ¡laidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartines bendrÄ sias sÄ lygas (jų nekeičiant) į sutarčių, sudaromų su asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigomis, projektus. Vadovaudamosi Å¡iuo įsakymu Panevėžio teritorinė ligonių kasa ir J.

I. įmonė, sudarydamos 2015-03-10 sutartį,  perkėlė standartines bendrÄ sias sÄ lygas ir 5.2 papunktyje numatė, kad tuo atveju, jeigu įstaiga nevykdo ar netinkamai vykdo Sutarties 2.8; 2.9 ; 2.10; 2.13 papunkčius, ji moka 290 Eur dydžio baudÄ Sutartyje numatytais terminais į Teritorinės ligonių kasos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ AB ,,Swedbank“ banke (b.l. 38-40). Panevėžio teritorinė ligonių kasa 2015-04-09 gavo praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti priemokos teisėtumÄ ( b.l. 52). Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius 2015-04-17 įsakymu Nr. V-81 (b.l.

53) pavedė teritorinės ligonių kasos  darbuotojams atlikti neplaninį patikrinimÄ J. I. įmonėje, pacientei 2015 m. balandžio mėn. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ir įvertinti priemokos teisėtumÄ . Vadovaujantis Å¡iuo įsakymu atlikto patikrinimo 2015- 04-24 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 34–36) (toliau – Neplaninio patikrinimo pažyma) nurodyta, kad pacientė buvo pasiųsta pilvo organų ekoskopijai pagal VÅ Ä® Respublikos gatvės Å¡eimos klinikos Å¡eimos gydytojo V.

M. siuntimÄ . Suteikus ekoskopuotojo paslaugÄ , J. I. individualiosios įmonės slaugytoja užpildė pinigų priėmimo kvitÄ , pacientė savo paraÅ¡u patvirtino, kad sumokėjo 3 Eur, tačiau Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje pagal jos pildymo taisykles neįrašė apie paciento priemokÄ ir mokamÄ paslaugÄ . Pacientė pasiraÅ¡ytinai nebuvo informuota apie teisę gauti ekoskopuotojo paslaugÄ nemokamai. Įmonės informaciniame stende nėra informacijos apie teikiamas nemokamas, mokamas paslaugas ar priemokas.

PareiÅ¡kėja dėl Å¡ios pažymos 2015-05-15 pateikė pastabas (b. l. 37).Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius 2015- 05-26 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2014-04-24 atlikto neplaninio J. I. įmonės patikrinimo (kurio pagrindu suraÅ¡yta minėtoji Neplaninio patikrinimo pažyma) ekspertizės komisijÄ . Å i komisija 2015-06-17 ekspertizės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-13) nustatė iÅ¡ esmės tapačias aplinkybes, pažeidimus, kurie buvo nurodyti Neplaninio patikrinimo pažymoje.

Ekspertizės pažymoje konstatavo, kad įmonė pažeidė Sutarties 2.8; 2.9 ir 2.13 papunkčius ir už tai atsakovė paskyrė įmonei 290 Eur baudÄ , nurodė, kad įmonė per 30 kalendorinių dienų po Ekspertizės pažymos gavimo privalo pervesti į Panevėžio teritorinės ligonių kasos atitinkamÄ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ AB Swedbank banke 290 Eur baudÄ , ir konstatavo, kad nesumokėjus baudos per Ekspertizės pažymoje nurodytÄ terminÄ , bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma įstatymų nustatyta tvarka.

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Å¡ia Ekspertizės pažyma, 2015-07-03 skundu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Panevėžio teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijÄ su praÅ¡ymu panaikinti Ekspertizės pažymÄ ( b.l. 15-21 ), tačiau Taikinimo komisija posėdžio 2015-07-21 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-24) nutarė skundo netenkinti ir palikti galioti Ekspertizės pažymos sprendimÄ .Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2015-06-17 ekspertizės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie J.

I. įmonės patikrinimÄ â€œ, kuria pareiÅ¡kėjai paskirta 290 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo. PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės nesutinka su Sutarties 5.2 papunktyje numatytÄ atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 str., Valstybinė ligonių kasa ir teritorinė ligonių kasa vykdo privalomÄ jį sveikatos draudimÄ . Minėto įstatymo 26 str. 1 dalyje numatyta, kad apdraustųjų asmens sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidos apmokamos vadovaujantis Teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigos sudarytomis sutartimis.

Bylos medžiaga nustatyta, kad J.I. individuali įmonė su Panevėžio teritorine ligonių kasa 2015-03-10 sudarė Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir Å¡ių paslaugų iÅ¡laidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį. Sutarties 2.1-2.24 papunkčiuose numatyti sveikatos priežiÅ«ros įstaigos įsipareigojimai. Sutarties 2.8 papunktyje numatyta: nemokamai skelbti ir platinti įstaigos patalpose (pacientams gerai matomose vietose- registratÅ«roje, priėmimo kambaryje ar pan.) , taip pat įstaigos interneto svetainėje Teritorinės ligonių kasos parengtÄ informacijÄ .

Ä®staiga privalo paskelbti Å¡iÄ informacijÄ : iÅ¡samų valstybės laiduojamų ( nemokamų) asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, teikiamų pagal Sutartį, sÄ raÅ¡Ä , Å¡ių paslaugų teikimo tvarkÄ ir sÄ lygas ( bÅ«tina informuoti, kad Å¡ių paslaugų iÅ¡laidos apmokamos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis ir teikiamos be jokio papildomo mokesčio). Sutarties 2.9 papunktyje numatyta : užtikrinti , kad valstybės laiduojamos ( nemokamos) asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos bÅ«tų teikiamos nemokamai ir už Å¡ias paslaugas iÅ¡ pacientų nebÅ«tų reikalaujama papildomo mokesčio, jei teisės aktai nenustato kitaip.

Sutarties 2.13 papunktyje numatyta: įraÅ¡yti paciento priemokas ir mokamas paslaugas formoje Nr. 066/a-LK „ Stacionare gydomo asmens statistinė kortelė“ ir formoje Nr. 025/ a-LK“ Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė“ pagal jų pildymo taisykles. Sutarties 2.20 papunkčiu įstaiga įsipareigojo per ekspertizės pažymoje nurodytÄ terminÄ Ä¯vykdyti visus ekspertizės pažymoje nurodytus Teritorinės ligonių kasos pavedimus. Sutarties 2.21 papunktyje įsipareigojo per Teritorinės ligonių kasos nurodytÄ terminÄ sumokėti baudÄ . Sutarties 5.2 numatyta, kad jeigu įstaiga nevykdo ar netinkamai vykdo Sutartie 2.8, 2.9, 2.10, 2.13 papunkčius ji moka 290 Eur dydžio baudÄ pagal Sutarties numatytus terminus į Teritorinės ligonių kasos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Â AB ,,Swedbank“ banke.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                     IÅ¡ Panevėžio direktoriaus 2015-04-17 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J.

I. įmonės patikrinimo“ matyti, jog kontrolės procedūra buvo pradėta vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014- 01- 21 įsakymu Nr.1K-10 patvirtintu Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašu (toliau- Aprašas).Aprašo 22 punkte pažymėta, kad kontrolės procedūra atliekama dviem etapais: pirmiausia atliekamas patikrinimas, po to - ekspertizė.

Patikrinimo pažyma - dokumentas, kuriame pateikiami pirmojo kontrolės procedūros etapo (patikrinimo) duomenys ir išvados (Kontrolės aprašo 4.8 punktas), ekspertizės pažyma- dokumentas, kuriame pateikiami ekspertizės duomenys ir išvados, nurodomos priemonės nustatytiems pažeidimams pašalinti (Kontrolės aprašo 4.10 punktas). Ekspertizė yra antrasis kontrolės procedūros etapas, kuriuo įvertinami patikrinimo pažymos duomenys ir išvados, taip pat įstaigos ar įmonės, kurioje buvo atliktas patikrinimas, pateikti paaiškinimai bei papildomi duomenys, ir nustatoma, dėl kurių neatitikčių buvo padaryta žala PSDF biudžetui ir koks šios žalos dydis, pateikiami siūlymai dėl nustatytų neatitikčių ir jų atsiradimo prielaidų pašalinimo, priimamas sprendimas dėl bendro žalos PSDF biudžetui dydžio ir sankcijos taikymo (Kontrolės aprašo 4.9 punktas).

Ekspertizės pažymoje konstatuota, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Sutarties 2.8; 2.9 ir 2.13 papunkčius ir už tai atsakovė paskyrė įmonei 290 Eur baudÄ . PareiÅ¡kėja ginčija jai paskirtÄ baudÄ , nesutinka su padarytu pažeidimu , numatytu Sutarties 2. 9 papunktyje, ir nesutinka su pačios sutarties sÄ lygomis. Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 58 str. 1 d. ir Sveikatos draudimo įstatymo 33 ir 34 str. apibrėžtos teritorinių ligonių kasų funkcijos ir teisės. Minėtuose įstatymuose nėra įtvirtintos nuostatos, kad Teritorinė ligonių kasa turi teisę skirti asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoms materialines sankcijas už sutarties nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ .

Teisės skirti baudÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigai už atitinkamus pažeidimus nenumato ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos nuostatai, patvirtinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2003-01-24 įsakymu Nr. 1K-8 su vėlesniais pakeitimais. Minėtuose teisės aktuose nėra numatytos teritorinės ligonių kasos teisės skirti asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoms materialinę sankcijÄ - baudÄ .               Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).Civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalį – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Pagal Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai. Taigi Å¡i nuostata leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tais atvejais, kai praÅ¡oma sumokėti netesybas ( baudÄ , delspinigius ) siejama su sutartiniais santykiais, nepriklausomai nuo to, su kokių nuostatų – įstatymų ar kitų imperatyviųjų teisės aktų ar sutarties – pažeidimu siejamas sutartinių įsipareigojimų nevykdymas (netinkamas vykdymas), atsakomybė laikytina sutartine.

IÅ¡ bylos faktinių aplinkybių matyti, jog Panevėžio teritorinė ligonių kasa Ekspertizės pažymoje konstatavo, kad J. I. įmonė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ir už tai skyrė baudÄ , todėl iÅ¡ esmės yra keliamas sutartinės atsakomybės klausimas. Taigi sutartinės atsakomybės priemonės (baudos skyrimas) nelaikytinos ekonominėmis sankcijomis, ir jos neturėtų bÅ«ti vertinamos pagal administracinės atsakomybės taikymo principus.Nagrinėjamoje byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa savo įgaliojimus įgyvendino atlikdama kontrolės procedÅ«rÄ (neplaninį patikrinimÄ ) pareiÅ¡kėjos atžvilgiu ir suraÅ¡ydama Ekspertizės pažymÄ â€ž Apie J.

I. įmonės patikrinimÄ â€œ. Nors Ekspertizės pažymoje numatyta, kad ji gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Panevėžio apygardos administraciniam teismui, nagrinėjamoje byloje bÅ«tina įvertinti, ar Å¡is aktas gali bÅ«ti savarankiÅ¡ku ginčo administraciniame teisme dalyku, t. y. ar jis suteikia ar panaikina kokias nors pareiÅ¡kėjos teises, nustato jai atitinkamas pareigas.Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

AiÅ¡kindamas minėtÄ jÄ nuostatÄ , taip pat Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, pagal kuriÄ skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo tarnautojus, pareigÅ«nus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai pažymi, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtakÄ asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 254–264; 2011 m. birželio 20 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 359–378 ir kt.).Nagrinėdamas skundus dėl materialinių teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundÄ , asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiÅ«riu) nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011; 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012).ApraÅ¡o 54 punktas įtvirtina ekspertizės pažymos turinio elementus, į kuriuos inter alia patenka: sprendimas dėl bendro žalos PSDF biudžetui dydžio ir sankcijos taikymo (54.10 p.); ekspertizės pažymos apskundimo tvarka (54.14 p.); reikalavimas įvykdyti sprendimÄ per nurodytÄ terminÄ (54.16 p.).

Minėtieji turinio elementai buvo iÅ¡dėstyti ir ginčo Ekspertizės pažymoje, kurioje nurodyta , kad asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga per 30 kalendorinių dienų po Ekspertizės pažymos gavimo privalo pervesti į Panevėžio teritorinės ligonių kasos atitinkamÄ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Â AB ,,Swedbank“ banke 290 Eur baudÄ . O nesumokėjus baudos per Ekspertizės pažymoje nurodytÄ terminÄ , bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma įstatymu nustatyta tvarka.   Nors Ekspertizės pažymoje Panevėžio teritorinė ligonių kasa įsakmiai pareiÅ¡kėjÄ Ä¯pareigoja sumokėti paskirtÄ baudÄ , tačiau Å¡is įpareigojimas savo esme prilygsta raginimui savanoriÅ¡kai (geruoju) sumokėti baudÄ , kuri, atsakovės vertinimu, pareiÅ¡kėjai paskirta už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ (netinkamÄ vykdymÄ ).

Nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti Teritorinės ligonių kasos kompetencijÄ ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia Å¡iai institucijai teisės priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti paskirtÄ baudÄ . Todėl Panevėžio teritorinė ligonių kasa, įmonei geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti paskirtÄ 290 Eur baudÄ , siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turės civiliniu ieÅ¡kiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir minėtos baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamoje byloje ginčijamu aktu - Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2015-06-17 ekspertizės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie J.

I. įmonės patikrinimÄ â€œ nėra keičiama pareiÅ¡kėjos teisių ir (ar) pareigų apimtis, todėl Å¡i Ekspertizės pažyma negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku ginčo administraciniame teisme dalyku. Administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str., 101 str. 1 p.). Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 105, 106 ir 149 straipsniais, teisėjų kolegija , n u t a r i a :

     Administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. I. individualios įmonės skundÄ atsakovei Panevėžio teritorinei ligonių kasai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2015-06-17 ekspertizės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie J. I. įmonės patikrinimÄ â€œÂ panaikinimo nutraukti.  Nutartis per 7 dienas nuo jos nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, padavus skundÄ Panevėžio apygardos administraciniame teisme.

Teisėjos:                                                      Nijolė Čekanauskienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 Irena Varžinskienė                                                                                                                                    Dalia Pranckienė                                                                 Â