c4882022-dc52-4df2-bcaa-e90ea76212e3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                                     Civilinė byla Nr. 2A-440/2012                                                                           Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos primininkė ir pranešėja) ir Kazio KailiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. S. ir atsakovo Lietuvos Respublikos atstovų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros bei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1300-392/2011 pagal nurodyto ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė Ieškovas G. S. ieškiniu, pareikštu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra, GP), Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – Valstybės saugumo departamentas, VSD) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija, TM), prašė priteisti iš atsakovo: 1) 119 488,72 Lt turtinės žalos (t. y. pajamų, kurias ieškovas būtų gavęs, jeigu būtų dirbęs krašto apsaugos sistemoje); 2) 200 000 Lt neturtinės žalos (patirtos dėl nepagrįsto bylos iškėlimo bei kaltinimo, padarius sunkius nusikaltimus, atleidimo iš pareigų, leidimo dirbti su valstybės paslaptį sudarančiais dokumentais panaikinimo, suformuotos blogos reputacijos bei gero vardo netekimo); 3) 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

4) bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 b. t., 90-101 l.; 2 b. t., 1-9 l.).Nurodė, kad 2005 m. birželio 20 ieÅ¡kovas buvo sulaikytas Valstybės saugumo departamento pareigÅ«nų, o 2005 m. birželio 21 d. jam buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl padarymo nusikalstamos veikos, numatytos BK 124 (Neteisėtas disponavimas informacija, kuri yra valstybės paslaptis) ir 296 (Tarnybos paslapties pagrobimas ar kitoks neteisėtas įgijimas) straipsniuose; 2005 m. birželio 22 d. ieÅ¡kovui paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir nebendrauti su nurodytais asmenimis (panaikinta tik iÅ¡teisinamuoju teismo nuosprendžiu 2008 m. liepos 24 d.) bei atliktos kratos ieÅ¡kovui priklausančiame automobilyje ir gyvenamojoje vietoje (kurių metu paimtas ieÅ¡kovo asmeninis kompiuteris, grÄ Å¾intas 2007 m. sausio 11 d.).

Be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 24 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas, nustačius, kad jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 124 ir 296 straipsniuose, požymių. IeÅ¡kovo teigimu, dėl nepagrįsto baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo jis buvo atleistas iÅ¡ kraÅ¡to apsaugos sistemos: (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro (toliau – kraÅ¡to apsaugos ministras, KA ministras) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas buvo nuÅ¡alintas nuo KraÅ¡to apsaugos ministerijos (toliau – KAM) (duomenys neskelbtini) pareigų ir perkeltas į Lietuvos kariuomenės (toliau – Kariuomenė) (duomenys neskelbtini) iki tarnybinio tyrimo pabaigos, (duomenys neskelbtini) KAM valstybės sekretoriaus potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas buvo perkeltas į Kariuomenės (duomenys neskelbtini), o, KraÅ¡to apsaugos ministro (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinus leidimÄ ieÅ¡kovui dirbti su įslaptinta informacija, Lietuvos kariuomenės vado (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ Kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigų;

KAM valstybės sekretoriaus (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieÅ¡kovo profesinės karo tarnybos sutartis. Pasak ieÅ¡kovo, ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai: nepagrįstai pareikÅ¡ti įtarimai, be pagrindo vykdytas ikiteisminis tyrimas (BPK 212 str. 1 d.), nepagrįstai iÅ¡kelta baudžiamoji byla (BPK 218 str. 1 d.), neteisėtai taikytos ir nenutrauktos laiku procesinės prievartos priemonės (BPK 11 str. 1 d., 161 str. 1 d.), pažeista BPK 177 straipsnyje įtvirtinta ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo taisyklė bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas; be to, dėl nurodytų neteisėtų valstybės ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo, dėl ko patyrė aukščiau nurodyto dydžio turtinę ir neturtinę žalÄ , kuriÄ atsakovas privalo atlyginti CK 6.271 straipsnio 1 dalies ir 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Atsakovo atstovai nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti (1 b. t., 182-193 l.; 2 b. t., 16-23 l.). Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmus, o aplinkybė, jog buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo neteisėti baudžiamosios bylos iškėlimas bei kiti su ikiteisminiu tyrimu susiję procesiniai veiksmai. Pažymėjo, jog kratų metu ieškovo gyvenamojoje vietoje ir automobilyje rasti dokumentai ir kompiuterinės laikmenos, kuriose laikyta informacija sudarė valstybės ir tarnybos paslaptį, o paminėti dokumentai ir kompiuterinės laikmenos buvo laikomi, pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – VT paslapčių įstatymas) reikalavimus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga, todėl pagrįstai buvo pradėtas ir atliktas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu, taip pat pagrįstai taikytos ir procesinio poveikio priemonės (poėmis, kardomosios priemonės skyrimas).

Atsakovo atstovų teigimu, ieškovas nepateikė duomenų, kuo pasireiškė jo nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, bei kas ir kada paviešino ikiteisminio tyrimo duomenis, o ieškovo teiginiai dėl galimo per ilgo ikiteisminio tyrimo atlikimo taip pat nepatvirtinti faktiniais bylos duomenimis. Juolab kad nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki išteisinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo tik 3 metai, t. y. terminas, kuris pripažįstamas protingu ir pagrįstu. Pasak atsakovo atstovų, ginčai dėl ieškovo atleidimo iš darbo buvo nagrinėjami administraciniuose teismuose, kurie konstatavo, kad atleidimas iš darbo yra teisėtas, nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo rezultatų, todėl nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 21 d. sprendimu iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kinį: priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 15 000 Lt neturtinės žalos; atmetė kitÄ ieÅ¡kinio dalį dėl 119 488,72 Lt turtinės ir 185 000 Lt neturtinės žalos priteisimo (2 b. t., 220-227 l.).Nurodė, kad nepagrįstas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 119 488,72 Lt turtinės žalos priteisimo, kadangi ieÅ¡kovas buvo atleistas darbdavio sprendimu, todėl ieÅ¡kinyje nurodomi neteisėti veiksmai nėra susieti priežastiniu ryÅ¡iu su ieÅ¡kovo nurodoma turtine žala; kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡nagrinėtoje pagal ieÅ¡kovo skundÄ dėl KAM ir Lietuvos kariuomenės įsakymų bei potvarkių panaikinimo ir įpareigojimo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ profesinę karo tarnybÄ , kuri turi res judicata galiÄ Å¡ioje civilinėje byloje, konstatavo, jog faktinė aplinkybė dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir įrodymai, kuriais grindžiamas įtarimas, yra pakankamas pagrindas nebepasitikėti tokiu asmeniu (kariu) ir nutraukti profesinę karo tarnybos sutartį bei įstatymų nustatyta tvarka atleisti iÅ¡ tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neteisėtai savo namuose ir automobilyje laikė dokumentus, kurių turinys yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis (toliau – Valstybės paslaptis), prašė juos atsiųsti į užsienio Å¡alį, kad dėl Å¡io fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ieÅ¡kovas prarado darbdavio pasitikėjimÄ .Teismo teigimu, kratų metu ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje ir automobilyje rasti dokumentai ir kompiuterinės laikmenos buvo laikomi, pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (aktuali redakcija nuo 2004-07-13 iki 2007-04-04) 19 straipsnio reikalavimus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga, todėl buvo pagrindo ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl nurodyto pažeidimo.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad BPK 177 straipsnyje numatytas imperatyvus draudimas skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis tik apie nepilnamečius ir nukentėjusiuosius, be to, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų ir duomenų, kuo pasireiÅ¡kė jo nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti BPK 177 straipsnio pažeidimÄ .

Pasak teismo, nepagrįsti ir ieÅ¡kovo argumentai dėl neteisėto taikymo poėmio, kaip procesinės prievartos priemonės, ir jo nenutraukimo, kai jis tapo nereikalingas, kadangi poėmio metu buvo paimtos bÅ«tent tos kompiuterinės laikmenos, kuriose laikyta informacija, sudaranti valstybės ir tarnybos paslaptį. Teismas sprendė, jog kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, kuriuo ieÅ¡kovas buvo įpareigotas nebendrauti su tam tikrais asmenimis, ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo paskirta ir taikyta, nepažeidžiant BPK 11, 119, 121, 136 straipsnių reikalavimų, bei pažymėjo, kad raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti yra Å¡velniausia kardomoji priemonė, o iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas nereiÅ¡kia, jog preziumuojamas kardomosios priemonės skyrimo neteisėtumas.Teismo nuomone, BPK 10 straipsnio 2 dalies nuostatos nesuponuoja ieÅ¡kovo teisės ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga; be to, teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis bÅ«tų kreipęsis į ikiteisminį tyrimÄ atliekančius asmenis dėl jam aktualios informacijos pateikimo, taip pat, kad jo atžvilgiu buvo taikytos procesinės prievartos priemonės, ieÅ¡kovui nežinant.Teismas nustatė, jog ikiteisminis tyrimas tęsėsi 2 metus, o Å¡is terminas yra pakankamai protingas, atsižvelgiant į tai, kad byloje nenutrÅ«kstamai buvo atliekami procesiniai veiksmai, įrodymai renkami užsienio valstybėje, skiriamos ekspertizės ir kiti procesiniai veiksmai.

Teismo teigimu, toks vertinimas atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , kurioje bendriausia prasme bylos procesas vertinamas kaip atitinkantis „įmanomai trumpiausio laiko“ reikalavimÄ tada, kai jo trukmė nėra ilgesnė nei dveji metai. Teismas iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas, remdamasis BPK 218 straipsnio 1 dalimi, sprendė, jog, nesant pakankamai duomenų, įrodančių įtariamojo kaltę, kaltinamasis aktas negali bÅ«ti suraÅ¡ytas, o byla negali bÅ«ti perduota teismui.

Teismo teigimu, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo atžvilgiu priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. nustačius, jog ieÅ¡kovas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 124 ir 296 straipsniuose, požymių, yra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovas teismui buvo perduotas nepagrįstai. Teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo nenutraukimas po to, kai buvo iÅ¡siaiÅ¡kintos visos reikÅ¡mingos aplinkybės, buvo prokuroro klaida, todėl konstatuotina, jog jis, nesant pagrindo, perduodamas ieÅ¡kovo bylÄ teismui, pažeidė pareigÄ elgtis taip rÅ«pestingai, kad kitiems asmenims nebÅ«tų daroma žala, todėl Å¡iuo atveju egzistuoja visos bÅ«tinos sÄ lygos valstybės civilinei atsakomybei (CK 6.263 str. 1 d., 6.272 str.).Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas dėl neteisėtų veiksmų patyrė žalÄ , nes pergyveno dėl to, kad bus teisiamas, pablogėjo jo reputacija visuomenės ir Å¡eimos narių akyse, sumenko įsidarbinimo galimybės. Pasak teismo, už tokiÄ neteisėtÄ veikÄ ieÅ¡kovui pagal teismų praktikÄ galėtų bÅ«ti priteistas 20 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas, tačiau dėl nustatyto didelio ieÅ¡kovo neatsargumo, kuris pasireiÅ¡kė neteisėtai savo namuose ir automobilyje laikant dokumentus, kurių turinys yra Valstybės paslaptis, ir dėl Å¡io fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, sumažina ieÅ¡kovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 15 000 Lt.2011 m. kovo 14 d. papildomu sprendimu apygardos teismas papildomai priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteisto sumos (15 000 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2010 m. sausio 14 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (2 b. t., 259 l.;

CK 6.37 str. 2 d.). III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinį (2 b. t., 249-255 l.). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas be pagrindo atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo. Jeigu ikiteisminį tyrimÄ vykdę ir jį kontroliavę pareigÅ«nai bÅ«tų veikę atsakingai ir profesionaliai, ikiteisminis tyrimas bÅ«tų nutrauktas ir įtarimai ieÅ¡kovui bÅ«tų panaikinti iki jo atleidimo iÅ¡ karinės tarnybos, t. y. 2006 m. sausio 3 d., tačiau ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, pažeisdami BPK 218 straipsnio 1 dalies nuostatas, laiku nenutraukė ikiteisminio tyrimo, nors aplinkybės, kurių pagrindu ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas, jiems buvo žinomos nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, dėl ko ieÅ¡kovas neteko pajamų, kurias bÅ«tų gavęs, dirbdamas kraÅ¡to apsaugos sistemoje.

Be to, teismas nepasisakė dėl turtinės žalos, patirtos, apmokant bylinėjimosi iÅ¡laidas baudžiamojoje byloje, atlyginimo.Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, kadangi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams dar prieÅ¡ pradedant šį tyrimÄ buvo žinomos aplinkybės, dėl kurių ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas baudžiamojoje byloje; be to, nagrinėjamu atveju baudžiamojo proceso tikslus buvo galima pasiekti, netaikant kardomųjų priemonių, kadangi ieÅ¡kovas be pažeidimų vykdė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų nurodymus bei iÅ¡kvietimus, o ieÅ¡kovo asmeninis kompiuteris turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas nedelsiant po to, kai paaiÅ¡kėjo, kad jame nėra tyrimui svarbios informacijos, kadangi iÅ¡ kompiuterio nebuvo prijungta prie baudžiamosios bylos nė vieno dokumento.

Juolab kad spaudoje buvo paskelbta informacija apie ieÅ¡kovui pareikÅ¡tÄ Ä¯tarimÄ , o per 3 metus trukusį baudžiamÄ jį procesÄ ieÅ¡kovas buvo apklaustas tik 2 kartus, neteikiant jam iÅ¡samios informacijos apie tyrimo eigÄ . Nurodytų aplinkybių visuma, patvirtinanti neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmus, sudaro neturtinės žalos atsiradimo pagrindÄ ir lemia jos dydį. Teismas be pagrindo sumažino neturtinės žalos dydį pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, nes faktas, kad ieÅ¡kovas galėjo pažeisti dokumentų, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos laikymo taisyklės, nebuvo tirtas ir nustatytas, nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , todėl negalima juo remtis, juolab sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio.Pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principÄ , atmesdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymus prijungti baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei iÅ¡kviesti į teismo posėdį ir apklausti Å¡iuos liudytojus:

VSD antrosios tarnybos virÅ¡ininkÄ V. D., VSD ikiteisminio skyriaus vyresnįjį specialistÄ A. B., prokurorÄ S. D. ir VSD antrosios tarnybos virÅ¡ininko pavaduotojÄ R. P., o be Å¡ių asmenų apklausos negali bÅ«ti objektyviai įvertinti pareigÅ«nų veiksmai. Teismas nepasisakė ir nenagrinėjo ieÅ¡kovo reikalavimo dėl 5 procentų metinių palÅ«kanų priteisimo.Apeliaciniu skundu atsakovo atstovas Generalinė prokuratÅ«ra praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteista 15 000 Lt neturtinės žalos, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį (2 b. t., 237-239 l.).

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės yra netapačios aplinkybėms, kurias reikia nustatyti, vertinant teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumÄ civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, o iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimu grindžiama nuostata, kad baudžiamoji byla iÅ¡kelta neteisėtai, gali bÅ«ti paneigta civiliniame procese. Vien iÅ¡teisinamojo nuosprendžio buvimas nesudaro pagrindo teismui, nagrinėjančiam bylÄ dėl žalos, kuri galėjo bÅ«ti padaryta neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo, atsisakyti vertinti prokuroro veiksmus, perduodant bylÄ teismui, neatsižvelgiant į teismo nuosprendį, tačiau nagrinėjamu atveju teismas neanalizavo Generalinės prokuratÅ«ros argumentų, nurodytų atsiliepime į ieÅ¡kinį.

Byloje nustatyta, kad kratų metu ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje ir automobilyje buvo rasti dokumentai ir kompiuterinės laikmenos, kuriose laikyta informacija sudarė valstybės ir tarnybos paslaptį, tokiais veiksmais ieÅ¡kovas pažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 19 straipsnio reikalavimus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga. Tuo tarpu BK 124 straipsnyje numatyta atsakomybė už neteisėtÄ laikymÄ materialių objektų, kurių turinys yra Valstybės paslaptis, jeigu nebuvo Å¡nipinėjimo požymių, o BK 126 straipsnyje numatyta atsakomybė už patikėto dokumento, daikto ar kito materialaus objekto, kurio turinys ar informacija apie jį yra Valstybės paslaptis, sunaikinimÄ , sugadinimÄ ar praradimÄ .

Pasikeitus valstybės paslapties sÄ vokai, įtvirtintai Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, t. y. valstybės paslaptimi įvardijant ne duomenis, o informacijÄ , įstatymų leidėjas nepakoregavo BK 124 straipsnio dispozicijos, dėl ko buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, konstatavus, jog pas ieÅ¡kovÄ rastuose dokumentuose bei kompiuterinėse laikmenose paslaptį sudaro pati informacija, o ne jos turinys, tačiau BK 124 straipsnyje vartojama materialaus objekto turinio sÄ voka Å¡iuo atveju yra tolygi duomenų arba informacijos sÄ vokoms pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymÄ .IeÅ¡kovas žalÄ patyrė dėl savo neatsakingų veiksmų, dėl kurių jis buvo atleistas iÅ¡ karinės tarnybos, todėl nėra pagrindo teigti, jog prokuroro veiksmai, perduodant baudžiamÄ jÄ bylÄ teismui, vertintini kaip pagrindas neturtinės žalos atlyginimui.

Juolab kad teismo priteistos neturtinės žalos dydis yra nemotyvuotas. Apeliaciniu skundu atsakovo atstovas VSD praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteista 15 000 Lt neturtinės žalos, o kitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ (2 b. t., 241-243 l.). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino bylos duomenis dėl kaltinamojo akto suraÅ¡ymo ir perdavimo teismui. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju iÅ¡tyrė ir įvertino tik vieÅ¡us baudžiamosios bylos duomenis, o prokuroras, suraÅ¡ydamas kaltinamÄ jį aktÄ , rėmėsi visais, tarp jų ir įslaptintais, baudžiamosios bylos duomenimis (informacija), todėl teismas, nesusipažinęs su baudžiamojoje byloje surinkta įslaptinta informacija, negalėjo teisingai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti Å¡ios civilinės bylos.Teismas, nenustatęs, kad prokuroras S. D. neturėjo teisės suraÅ¡yti kaltinamojo akto, kad buvo pažeistos BPK 218 straipsnio nuostatos, kad kaltinamojo akto turinys neatitiko BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ar kad kaltinamasis aktas buvo perduotas teismui, pažeidžiant BPK 220 straipsnį, neturėjo pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis aktas buvo suraÅ¡ytas neteisėtai.Teismo pripažinimas, kad kaltinamasis aktas buvo suraÅ¡ytas ir perduotas teismui  neteisėtai, taip pat konstatavimas, kad prokuroras elgėsi nerÅ«pestingai, nėra pagrįstas nei faktine bylos medžiaga, nei teisiniais argumentais, todėl ieÅ¡kovas neįrodė civilinei deliktinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos – neteisėtų veiksmų.Atsiliepime į atsakovo apeliacinius skundus ieÅ¡kovas praÅ¡o juos atmesti bei atsisako savo apeliacinio skundo reikalavimo dėl 5 procentų metinių palÅ«kanų pritiesimo, kuris buvo patenkintas papildomu sprendimu (3 b. t., 13-15 l.).

Nurodo, kad, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, VSD prašė netenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo prijungti baudžiamÄ jÄ bylÄ , kadangi teismas negalėtų remtis baudžiamojoje byloje esančiais įslaptintais dokumentais; be to, iÅ¡ Liteko duomenų matyti, kad apygardos teismas buvo iÅ¡sireikalavęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ir su ja susipažino, tačiau sprendė, jog netikslinga jÄ prijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos. Juolab kad atsakovas turėjo procesinę teisę prijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos reikÅ¡mingus dokumentus iÅ¡ baudžiamosios bylos, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo, o teismas, priimdamas sprendimÄ , galėjo remtis tik civilinės bylos medžiaga.

IeÅ¡kovo teigimu, teismui užteko konstatuoti esminį BPK 218 straipsnio pažeidimÄ , kad, nesant duomenų, įrodančių ieÅ¡kovo kaltę, kaltinamasis aktas negalėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas, o byla perduota teismui, todėl kitų aplinkybių, susijusių su prokuroro teise suraÅ¡yti kaltinamÄ jį aktÄ bei procedÅ«rų pažeidimu, nereikėjo nustatyti. IeÅ¡kovas pažymi, kad teismas nurodė, jog nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinei atsakomybei konstatuoti ir, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius faktinius duomenis, teisingai konstatavo prokuroro klaidÄ .

Atsakovas atsiliepimuose į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti (3 b. t., 1-9 l.). Nurodo, kad apeliantas buvo atleistas iÅ¡ karinės tarnybos darbdavio sprendimu, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų bei priteisti iÅ¡ jo ieÅ¡kovo naudai turtinės žalos atlyginimÄ . Be to, pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliktas, o kaltinamasis aktas su baudžiamosios bylos medžiaga perduotas teismui teisėtai ir pagrįstai. Juolab kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , nenustatė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, o apygardos teismas skundžiame sprendime konstatavo, jog buvo duomenų, įrodančių ieÅ¡kovo kaltę.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai netenkintini.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).IeÅ¡kovas (apeliantas) G. S. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė praÅ¡ymÄ apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (3 b. t., 19-20 l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nepateikė pagrįstų motyvų, o teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, jog bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas, todėl byla pagal apeliacinius skundus nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo tinkamai taikyti, aiÅ¡kinti įstatymus tam, kad tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga.

CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs ir tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo ir kitais numatytais atvejais, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas paminėto įstatymo nuostatas, yra nurodęs, kad tokiu atveju valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir dėl nevykdymo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos; CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009, 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003).Be to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti, laikantis proceso teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2007, 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2007, 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007).

Tačiau asmens iÅ¡teisinimo teisiniai pagrindai yra reikÅ¡minga aplinkybė, sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimÄ , ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu 2005 m. birželio 20 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 124 ir 296 straipsniuose, kurį atliekant, 2005 m. birželio 21 d. ieÅ¡kovui įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , o 2005 m. birželio 22 d.

Generalinės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimu ieÅ¡kovui buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojant jį nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su Å¡iame nutarime nurodytais asmenimis, bei ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje ir automobilyje buvo atlikta krata, kurios metu paimti ieÅ¡kovo daiktai, tarp jų ieÅ¡kovo kompiuteris, kurie buvo jam grÄ Å¾inti 2007 m. sausio 11 d. (2 b. t., 31-36, 57, 70-77 l.). Be to, 2007 m. liepos 23 d. prokuroras surašė kaltinamÄ jį aktÄ baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ieÅ¡kovas buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 124 ir 296 straipsniuose, ir kurį kartu su baudžiamosios bylos medžiaga perdavė teismui, tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. liepos 24 d. nuosprendžiu iÅ¡teisino ieÅ¡kovÄ , nustatęs, kad jis nepadarė veikų, turinčių požymių nusikaltimų, numatytų BK 124 ir 296 straipsniuose, bei panaikino kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti (2 b. t., 130-045, 200-208 l.).

Be to, (duomenys neskelbtini) KraÅ¡to apsaugos ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas buvo nuÅ¡alintas nuo KAM (duomenys neskelbtini) pareigų ir perkeltas į Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) iki tarnybinio tyrimo pabaigos, (duomenys neskelbtini) KAM valstybės sekretoriaus potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas buvo perkeltas į Kariuomenės (duomenys neskelbtini), o, to paties ministro (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinus leidimÄ ieÅ¡kovui dirbti su įslaptinta informacija, Kariuomenės vado (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ Kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigų;

KAM valstybės sekretoriaus (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieÅ¡kovo profesinės karo tarnybos sutartis (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., 17-18, 23, 28-29 l.). Dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro veiksmų Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog pradedant ieÅ¡kovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimÄ bei atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, tarp jų – taikant procesinės prievartos priemones, nenustatyti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėti veiksmai, neteisėtas neveikimas ar nevykdymas bendros pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

BPK 166 straipsnyje 1 dalyje nustatyti ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindai:

1) gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ (1 p.);

2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (2 p.), o pagal BPK 168 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , galiojusiÄ iki 2010 m. spalio 1 d., prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , atsisako pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas VSD Antrosios valdybos virÅ¡ininko 2005 m. birželio 20 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimos nusikalstamos ieÅ¡kovo veiklos pagrindu, iÅ¡ kurio matyti, kad VSD Antrojoje valdyboje buvo vykdomas operatyvinis tyrimas dėl galimos ieÅ¡kovo nusikalstamos veiklos, numatytos BK 124 straipsnyje, kurio metu buvo nustatyti ir užfiksuoti galimi ieÅ¡kovo nusikalstami veiksmai, neteisėtai disponuojant informacija, kuri sudaro Valstybės paslaptį, ir neteisėtai įgijus tarnybos paslaptį sudarančiÄ informacijÄ (2 b. t., 31-36 l.).

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog nurodytas tarnybinis praneÅ¡imas buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 124 ir 296 straipsnius, o byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindo teigti, jog praneÅ¡imas apie ieÅ¡kovo nusikalstamÄ veikÄ buvo akivaizdžiai neteisingas ar kad tuo metu buvo aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tarp jų – kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.;

CPK 178, 185 str.). Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 12, 178, 314 str.). Juolab kad apygardos teismas teisingai pažymėjo, jog, bylos duomenimis, kratų, atliktų ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje ir automobilyje, metu paimtuose dokumentuose buvusi informacija sudarė valstybės ir tarnybos paslaptį, kuri buvo laikoma, pažeidžiant Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 19 straipsnio (redakcija nuo 2004-07-13 iki 2007-04-04) reikalavimus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga (2 b. t., 203-204 l.).

Taigi apeliantas G. S. be pagrindo teigia, kad buvo neteisėtai ir nepagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 124 ir 296 straipsniuose. Pagrįsta ir teismo išvada, kad procesinės prievartos priemonės (kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuriuo įtariamasis buvo įpareigotas nebendrauti su nurodytais asmenimis, bei krata) ieškovo atžvilgiu buvo paskirtos ir taikytos, nepažeidžiant BPK reikalavimų.BPK 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų.

Pagal BPK 119 straipsnį, kardomosios priemonės tikslas yra užtikrinti įtariamojo ar kaltinamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ baudžiamosios bylos tyrimÄ ir teisminį nagrinėjimÄ , o kardomoji priemonė gali bÅ«ti skiriama tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ (BPK 121 str. 2 d.). Be to, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ar prokuroras gali daryti kratÄ surasti ir paimti daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, kai yra pagrindo manyti, kad tokie objektai yra kokioje nors patalpoje ar kitoje vietoje (BPK 145 str. 1 d.).

Pagal bylos duomenis, 2005 m. birželio 22 d., esant pareikÅ¡tam įtarimui, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai turėjo duomenų, leidžiančių įtarti ieÅ¡kovÄ , padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 124 ir 296 straipsniuose, todėl turėjo ir pagrindo skirti kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti bei įpareigoti ieÅ¡kovÄ nebendrauti su nutarime nurodytais asmenimis, siekdami užtikrinti ieÅ¡kovo dalyvavimÄ procese bei netrukdomÄ bylos tyrimÄ ir nagrinėjimÄ , taip pat atlikti kratÄ .

Juolab kad teisingas ir pirmosios instancijos teismo motyvas, jog raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti yra Å¡velniausia kardomoji priemonė, ji nesusijusi su laisvės atėmimu, o prokuroro nutarimÄ , kuriuo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, asmuo, kuriam paskirta Å¡i kardomoji priemonė, turi teisę apskųsti BPK nustatyta tvarka. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

Beje, ieÅ¡kovas neskundė 2005 m. birželio 22 d. prokuroro nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta kardomoji priemonė.Nepagrįstas ir apelianto argumentas dėl pernelyg ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui pareikÅ¡to baudžiamojo kaltinimo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas per kiek įmanoma trumpiausiÄ laikÄ , įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Pagal BPK 44 straipsnio 5 dalį, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę kad jo byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpiausiÄ laikÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad asmens teisė į įmanomai trumpiausiÄ procesÄ suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigÅ«nų pareigÄ veikti atsakingai, stropiai ir operatyviai, kad procesas vyktų be nereikalingo delsimo, o proceso delsimu gali bÅ«ti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011, 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010).Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad ikiteisminis tyrimas užtruko dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, nepagrįsto delsimo ar neveikimo, tokių įrodymų apeliantas G.

S. nepateikė ir Apeliaciniam teismui, o apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas (kuris tęsėsi 2 metus) buvo atliktas per protingÄ terminÄ (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.; BPK 44 str. 5 d.; CPK 178, 314 str.). Be to, byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų pateikęs praÅ¡ymÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ar prokurorui dėl suteikimo informacijos apie ikiteisminio tyrimo eigÄ , ar kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai bÅ«tų be pagrindo atsisakę suteikti jam Å¡iÄ informacijÄ (CPK 185 str.).Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta ir neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro veiksmų, kuriais bÅ«tų pažeistas ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo principas.

Aplinkybė, jog spaudoje buvo paskelbti duomenys apie teisėtai pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , nesudaro pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai elgėsi neteisėtai ar netinkamai vykdė savo pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Juolab kad nenustatyta, jog prokuroras iki baudžiamos bylos nagrinėjimo teisme bÅ«tų sutikęs paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis (BPK 177 str. 1 d.).Dėl aukščiau nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro veiksmų neteisėtumo, pradedant bei atliekant aukščiau nurodytus ikiteisminio tyrimo veiksmus (iki kaltinamojo akto suraÅ¡ymo).Tačiau pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindo pripažinti neteisėtais prokuroro veiksmus, suraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ ir jį kartu su bylos medžiaga perduodant teismui (BPK 218 str.).

Pagal BPK 218 straipsnio 1 dalį, prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, suraÅ¡o kaltinamÄ jį aktÄ . Jeigu ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kėja, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 p.).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prokuroras 2007 m. liepos 23 d. surašė kaltinamÄ jį aktÄ , pažymėjęs, jog nenustatė BPK 212 straipsnio 1 punkto pagrindo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. liepos 24 d. iÅ¡teisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 124 ir 296 straipsniuose.

Taigi teismas nustatė, jog nepadaryta nusikalstama veika (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), o paminėta aplinkybė sudaro pagrindÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (BPK 212 str. 1 p.). Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog prokuroras pažeidė pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, t. y. laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos, dėl ko suklydo surašęs kaltinamÄ jį aktÄ ir perdavęs jį kartu su byla teismui (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d.).

Dėl turtinės ir neturtinės žalos Apeliantas G. S. reikalavimÄ priteisti jam 119 488,72 Lt turtinės žalos, t. y. pajamas, kurias jis bÅ«tų gavęs, iki 2010 m. birželio 19 d. tarnaudamas kraÅ¡to apsaugos sistemoje, grindžia ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų bei prokuroro veiksmų neteisėtumu, be pagrindo pradėjus ir laiku nenutraukus ikiteisminio tyrimo. Aukščiau minėta, jog nenustatyti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro neteisėti veiksmai, pradedant bei atliekant ikiteisminį tyrimÄ (iki kaltinamojo akto suraÅ¡ymo), t. y., kad jie nepagrįstai neveikė ar pažeidė pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Be to, pagrįsta apygardos teismo iÅ¡vada, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad ieÅ¡kovas buvo pagrįstai atleistas iÅ¡ tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje, netekus pasitikėjimo dėl pareikÅ¡tų įtarimų, kad ieÅ¡kovas neteisėtai disponavo informacija, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, turi res judicata galiÄ . Taigi, nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro neteisėtų veiksmų, pradedant bei atliekant ikiteisminį tyrimÄ , nėra pagrindo konstatuoti valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo dėl ieÅ¡kovo turtinės žalos atsiradimo (CK 272 str. 1 d.).

Juolab kad, minėta, jog iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiÅ¡kia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti, laikantis proceso teisės normų.Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nėra priežastinio ryÅ¡io tarp valstybės pareigÅ«nų veiksmų ir apelianto turtinės žalos atsiradimo (CK 6.247 str.).Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme nereiÅ¡kė reikalavimo dėl atlyginimo turtinės žalos, susijusios su bylinėjimosi iÅ¡laidomis, turėtų baudžiamojoje byloje, o pagal CPK 312 straipsnį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Tačiau, konstatavus neteisėtus prokuroro veiksmus, suraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ ir jį kartu su bylos medžiaga perduodant teismui, apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog yra valstybės civilinės atsakomybės visos sÄ lygos, o ieÅ¡kovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl prokuroro neteisėtų veiksmų (CK 6.272 str.). Kolegijos nuomone, pagrįsta ir apygardos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai.CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, neatsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, gali bÅ«ti sumažintas žalos atlyginimas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog nukentėjusio asmens dideliu neatsargumu gali bÅ«ti pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis dėl savo nerÅ«pestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas prasidėti baudžiamajam persekiojimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010, 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo namuose ir automobilyje buvo rasti dokumentai, kuriuose buvo informacija, sudaranti Lietuvos Respublikos valstybės paslaptį, o tokiais ieÅ¡kovo veiksmais buvo pažeistos Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 19 straipsnio nuostatos, be to, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, VSD valdybos virÅ¡ininko 2005 m. birželio 20 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimos nusikalstamos ieÅ¡kovo veiklos, duomenimis, nustačius aukščiau minėtas aplinkybes, tarp jų, kad ieÅ¡kovas neteisėtai laikė nurodytÄ informacijÄ .

Taigi ieÅ¡kovo veiksmai (jo neapdairumas ir aplaidumas) turėjo įtakos baudžiamojo persekiojimo pradžiai.Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistina 15 000 Lt neturtinės žalos, kurios dydis atitinka ir teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principus (CK 1.5 str.), o apeliantų argumentai nepaneigia teisingos apygardos teismo iÅ¡vados. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, kadangi paminėti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui.Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinių skundų argumentais panaikinti ar pakeisti apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ (CPK 98 str.). CPK 98 straipsnio nuostatos taikomos, priteisiant iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.).Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , netenkintinas jo praÅ¡ymas dėl priteisimo bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98, 302 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Palikti nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimÄ . Teisėjai                                                                                               Alė Bukavinienė                                                                                                         Audronė Jarackaitė                                                                                                    Kazys KailiÅ«nas