2020-04-15 Nr. AB-7400-3-61-3-01491-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-433-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01491-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Masada“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2018 m. balandžio 27 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. ATK2-34/18 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas); 2) atsisakius tenkinti pirmąjį reikalavimą, panaikinti Nutarimo dalį dėl 360 Eur baudos pareiškėjui skyrimo, ginčą išspręsti iš esmės ir skirti jam minimalią 144 Eur baudą.

2. Pareiškėjo nuomone, Departamentas, priimdamas Nutarimą, netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas, nevertino pareiškėjo pateiktų argumentų bei įrodymų. Nei Bendrovė, nei jos darbuotoja nepažeidė Įstatymo nuostatų, todėl Departamento 2018 m. vasario 5 d. protokolas Nr. ATK2-029 (toliau – ir Protokolas), 2018 m. vasario 12 d. pranešimas Nr. S501(3) (toliau – ir Pranešimas) ir Nutarimas neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėjas paaiškino, kad Departamento pareigūnai Protokole užfiksavo, jog 2018 m. sausio 11 d. 22.15 val., atliekant patikrinimą pareiškėjui priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Baras), pardavėja–barmenė O.

B. pardavė pirkėjui V. U. du 1 l talpos butelius pilstomo alaus „Grand Select”, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 5,4 proc., neužtikrindama, kad parduodami alkoholiniai gėrimai darbo dienomis nuo 10 iki 20 val. būtų vartojami vietoje. Ekonominė sankcija buvo taikoma už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, skiriant Bendrovei 360 Eur baudą. Pareiškėjas tvirtino, kad, siekdamas užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje, jis buvo ėmęsis aktyvių, būtinų ir net papildomų veiksmų, t. y. Baro salę pritaikė didesniam klientų skaičiui, parduodamus alkoholinius gėrimus išpilsto į vienkartines stiklines ir bokalus, klientų užsakymus priima tik prie baro.

Po 20 val. darbo dienomis ir po 15 val. sekmadieniais, alkoholiniai gėrimai Bare išpilstomi iš gamyklinės taros ir yra parduodami ne vienetais, o mililitrais. Klientus apie alkoholinių gėrimų pardavimo tvarką darbuotojai įspėja ne tik žodžiu, kadangi ant kiekvieno plastikinio grafino papildomai klijuoja lipdukus. Ginčo incidento atveju klientas apie draudimą išsinešti įsigytą alkoholinį gėrimą buvo informuotas. V. U. įsigytą alų galbūt vartojo Baro viduje, todėl Bendrovės darbuotoja pagrįstai manė, kad klientas alkoholinį gėrimą vartos tik Bare.

Baro klientas pasinaudojo proga, kuomet darbuotoja buvo nusisukusi, ir iš baro patalpų pasišalino akivaizdžiai suvokdamas savo atliekamų veiksmų neteisėtumą. Pareiškėjas akcentavo, jog darbuotoja alų supylė į kitą tarą, kuri buvo be kamštelių, tokiu būdu užtikrindama Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytus reikalavimus. Įstatymų leidėjas nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose alkoholinių gėrimų pateikimo ir išpilstymo nedetalizuoja. Šiuo atveju turėtų būti vertinamas ne pats alkoholinio gėrimo išsinešimo faktas, o alkoholinių gėrimų pardavimo ir jų vartojimo sąlygų visuma.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį taip pat į tai, kad Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. kovo 7 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. II59-1002/2018 priėmė nutarimą, kuriuo panaikino administracinio nusižengimo protokolą Nr. 41-ANR_P-119-2018 ir O. B. paskirtą administracinę baudą. Teismui konstatavus, jog Bendrovės darbuotoja 2018 m. sausio 11 d. nepadarė jokio Įstatymo pažeidimo, laikytina, jog ir pati Bendrovė nepadarė jokio pažeidimo.

3. Pareiškėjo vertinimu, teismui atmetus jo argumentus dėl nepagrįstai konstatuoto Įstatymo pažeidimo, yra pagrindas mažinti jam skirtą baudą iki minimalios Įstatyme numatytos sumos. Nutarime nėra nurodyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pareiškėjas nenuslėpė aplinkybių, susijusių su tariamai padarytu pažeidimu, neneigė, kad Nutarime minimi asmenys alkoholinius gėrimus įgijo jos bare, nekliudė atsakovui atlikti tyrimą, bet, priešingai, operatyviai teikė išsamius paaiškinimus dėl atsakovo atlikto patikrinimo, padėdamas atsakovui surinkti visus duomenis, pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus, tai laikytina atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Be to, pažeidimas pagal savo pobūdį nelaikytinas pavojingu, darančiu žalą visuomenei.

4. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo vertinimu, surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas buvo pažeistas. Bendrovės darbuotojos O. B. veiksmai, kurių nei darbuotoja, nei Bendrovė neginčija, rodo aktyvius Bendrovės veiksmus, siekiant apeiti nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus draudžiamu laiku parduoti tik pilstomus alkoholinius gėrimus. Pilstydama alkoholinius gėrimus Bendrovė siekė sudaryti palankias sąlygas šių alkoholinių gėrimų išsinešimui draudžiamu metu. Formalus sąlygų laikymasis („pilstomais alkoholiniais gėrimais“), apsimestinai pilstant alkoholinius gėrimus į PET butelius, o ne į viešojo maitinimo veikloje įprastą vartojimui vietoje skirtą tarą (stikliukus, bokalus, taures ir pan.), atskleidžia tikrąjį pareiškėjo tikslą – nesilaikyti Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų. Atsakovo įsitikinimu Bare pakabinti bei ant plastikinės taros užklijuoti pranešimai apie draudimą išsinešti alkoholinius gėrimus nepanaikina padaryto pažeidimo sudėties, o darbuotojos žodinis įspėjimas laikytinas deklaratyviu. Prejudicinio ryšio tarp pareiškėjo galbūt padarytų pažeidimų ir Šiaulių apylinkės teismo nagrinėtos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-59-1002/2018 nėra. Be to, bendrosios kompetencijos teismas vertino darbuotojos, kaip fizinio asmens, kaltės klausimą, o minėtoje Šiaulių apylinkės teismo nutartyje paminėta, jog išlieka galimybė taikyti baudas juridiniam asmeniui už įstatymo pažeidimus. Atsakovas pažymėjo, kad kaltės elemento nebuvimas neturi teisinės reikšmės juridinio asmens padaryto pažeidimo kvalifikavimui. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė ir nustatoma, nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo veiklos nevykdė atidžiai ir rūpestingai, o užfiksuoti net du pažeidimo epizodai per tokį trumpą laiką patvirtina, kad jis Įstatymo reikalavimus pažeidinėja sistemingai.

6. Atsakovas paaiškino, kad skyrė pareiškėjui baudos vidurkiui artimą, tačiau jo neviršijančią ekonominę sankciją (360 Eur), nenustatęs nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis pažeidimo neslėpė, nekliudė tyrimui ir operatyviai pateikė paaiškinimus, nelaikytinos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Nustačius, jog pareiškėjas pažeidimą slėpė ar kliudė tyrimui, šios aplinkybės būtų pripažintos sunkinančiomis jo atsakomybę, o kliudymas tyrimui yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso uždrausta veika. Atsakovas pareiškėjo teikiamus paaiškinimus laikė ne pagalba tyrimui, bet Įstatyme įtvirtintos teisės įgyvendinimu. Atsakovo vertinimu, padarytas pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu, nes yra susijęs su vienu iš pagrindinių gėrių – žmogaus sveikata.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Masada“ skundą.

8. Teismas nustatė, kad Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Šiaulių AVPK) 2018 m. vasario 5 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 41-ANR_P-119-2018, kuriame nurodoma, jog 2018 m. sausio 11 d. apie 22.10 val. pareiškėjui priklausančio Baro darbuotoja O. B. pirkėjui V. U. pardavė alkoholinių gėrimų, kuriuos supylė į vienkartinę tarą ir neužtikrino jų vartojimo vietoje. Tokiais veiksmais O. B. pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus bei įvykdė administracinį nusižengimą, nustatytą Administracinių nusižengimų kodekso 168 straipsnio 1 dalyje, todėl jai skirta 20 Eur bauda.

9. Departamentas ginčijamame 2018 m. kovo 22 d. nutarime Nr. ATK2-34/18 konstatavo, kad Bare pirmadieniais–šeštadieniais nuo 20 iki 10 val. prekiaujama alkoholiniais gėrimais išsinešimui, neužtikrinant, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, ir tokiu būdu yra pažeidžiamas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas. Už Nutarime nurodytą pažeidimą pareiškėjui skirta 360 Eur bauda.

10. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas įvykdė pirmąją Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytą sąlygą – alkoholiniai gėrimai nustatytomis valandomis buvo parduoti išpilstytuose buteliuose. Tačiau Nutarime konstatuota, jog pareiškėjas neįgyvendino antrosios sąlygos ir neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje.

11. Teismas akcentavo, jog alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku pardavė Baro pardavėja–barmenė, t. y. asmuo, veikiantis pareiškėjo vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginės pardavėjos funkcijos. Darbuotojos padarytas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjo padarytu pažeidimu. Be to, Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties, t. y. pareiškėjo kaltė suponuojama. Teismo įsitikinimu, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-59-1002/2018 (teisminio proceso Nr. 4-70-3-00181-2018-5), kuriuo panaikintas Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus 2018 m. vasario 15 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena O. B. atžvilgiu, neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai, tačiau šioje administracinėje byloje jis vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas kartu pabrėžė, kad juridinio asmens atsakomybei atsirasti Įstatymo taikymo prasme, atsižvelgiant į šiuo įstatymu siekiamų tikslų ypatingą svarbą visuomenei, gali būti taikomi griežtesni negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti kriterijai.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjas nesiėmė visų galimų priemonių užtikrinti, kad parduodamas alkoholis būtų vartojamas tik Baro patalpose, o, priešingai, pati sudarė palankias sąlygas išsinešti išpilstytą alkoholinį gėrimą iš Baro, t. y. pareiškėjo darbuotoja alkoholinius gėrimus išpilstė į du plastikinius butelius (1 l) – į taras, patogias išsinešimui. Kaip teisingai nurodyta Nutarime, akivaizdu, kad sąžiningam ir protingam pardavėjui, siekiančiam užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje, nėra prasmės alkoholinius gėrimus perpilti iš gamyklinių butelių į kitus.

Tokio veiksmo tikslas gali būti tik vienas – sudaryti sąlygas klientui pilstomus alkoholinius gėrimus išsinešti. Šiuo atveju pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad Bare yra televizoriai su interaktyvia „Keno-kamuoliukų“ loterija, pateikiamas pašildytas maistas, Baro salė pritaikyta didesniam klientų skaičiui, Bare atitinkamai išstatytos kėdės, stalai, alkoholiniai gėrimai išstatyti lentynose, leidžiama foninė muzika, klientų užsakymai priimami prie baro, Baro klientams taikomas aptarnavimo mokestis, nelaikytinos aktyviomis priemonėmis, siekiant užtikrinti Įstatyme nustatytų nuostatų laikymąsi.

Tai, kad pareiškėjas parduoda alkoholinius gėrimus mililitrais, juos išpilstydamas, nepanaikina Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytos pažeidimo sudėties, kadangi pareiškėjui buvo inkriminuota būtent draudimo išimties antros sąlygos „parduoti vartoti vietoje“ neužtikrinimas. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys (pareiškėjo pateiktos nuotraukos, administracinio nusižengimo protokole Nr. 41-ANR_P-160-2018 užfiksuotos aplinkybės) patvirtina pareiškėjo teiginius, jog Bare 2018 m. sausio 22 d. buvo iškabinta informacija apie alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje po 20 val., tačiau nėra duomenų, jog būtent ant V.

U. parduotų butelių (kaip teigia pareiškėjas) buvo užklijuoti minėti įspėjimai (iš nuotraukų negalima nustatyti jų padarymo momento ir vietos). Teismas efektyvia priemone nelaikė ir to, kad Bendrovės darbuotoja žodžiu įspėjo V. U. apie alkoholinių gėrimų vartojimą Bare (ši aplinkybė patvirtinta byloje esančiais duomenimis), nes po žodinio įspėjimo darbuotoja nepastebėjo, kad asmuo išėjo iš Baro. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad formalus pardavėjos veiksmas – alkoholio išpilstymas į du 1 l talpos plastikinius butelius, sudarant galimybę pirkėjui po pardavimo šiuos butelius išsinešti, sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas neįvykdė reikalavimo parduoti pilstomus alkoholinius gėrimus vartojimui vietoje, ir šiais konkliudentiniais veiksmais asmeniui, įsigijusiam butelį alkoholinio gėrimo, pagrįstai leido manyti, kad alkoholinius gėrimus galima vartoti ne tik Baro patalpose.

Tokiu būdu pareiškėjas neužtikrino, kad gėrimai būtų vartojami vietoje, o kartu ir neįvykdė antrosios Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytos kumuliatyvios sąlygos, leidžiančios taikyti išimtį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais draudimo. Teismas laikė nepagrįsta pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog V. U., įsigijęs gėrimus Bare, kurį laiką gėrimus vartojo Baro viduje, kadangi šios aplinkybės ne tik nepaneigia teismo išvados, jog Nutarime pagrįstai konstatuotas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas, bet ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams, pvz., pačio V.

U. paaiškinimams, kad nuo baro stalo paėmęs nusipirktus butelius jis išėjo iš Baro. Taigi, Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

13. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui skirtos ekonominės sankcijos teisėtumo, akcentavo, kad Nutarimu pareiškėjui skirta 360 Eur bauda, kuri artima sankcijoje nustatytam baudos vidurkiui ir jo neviršija. Nors pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis realiai teikė pagalbą atsakovui atliekant Įstatymo reikalavimų pažeidimo tyrimą. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis pateikė išsamius paaiškinimus, pati savaime nevertintina kaip pagalba tyrimui. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Įstatyme įtvirtintu reglamentavimu yra siekiama visai visuomenei svarbių tikslų, t. y. siekiama mažinti alkoholio vartojimą ir jo neigiamą įtaką žmonių sveikatai ir gerovei, o pareiškėjas tą patį vakarą (per trumpą laikotarpį) net dviem pirkėjams pardavė alkoholinius gėrimus, neužtikrindama jų vartojimo vietoje. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, paskirtos baudos dydis yra adekvatus padaryto pažeidimo mastui.

14. Teismas padarė išvadą, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, Nutarimu paskirta sankcija yra pagrįsta ir atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo Nutarimo panaikinti. Teismas nepasisakė dėl kitų bylos proceso šalių argumentų, juos pripažinęs neesminiais.

III. 15. Pareiškėjas UAB „Masada“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento 2018 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. ATK2-34/18, o atsisakius tenkinti pirmąjį reikalavimą, panaikinti Nutarimo dalį dėl 360 Eur baudos pareiškėjui skyrimo ir skirti jam minimalią 144 Eur baudą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

16. Pareiškėjo nuomone, teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neužtikrino, jog gėrimai būtų vartojami vietoje, nesiėmė efektyvių priemonių Įstatymo reikalavimams užtikrinti, kurių būtų ėmęsis kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo, tokiu būdu nukrypo nuo teismų praktikos. Pareiškėjas pakartotinai pabrėžia, jog ginčo incidento atveju gėrimas buvo išpilstytas iš gamyklinės taros, todėl nei pareiškėjas, nei jo darbuotoja pardavėja-barmenė O. B. nepažeidė Įstatymo nuostatų.

Pažymi, kad jis vykdo realią baro veiklą, pavyzdžiui, parduodamiems gėrimams taiko antkainį, kurio dydis būdingas baro veiklai, veikia naktiniams barams būdingu laiku. Baro patalpos pritaikytos alkoholinių gėrimų vartojimui vietoje, t. y. įrengti baldai (Bare gali būti apie 30 klientų), alkoholiniai gėrimai pagal klientų poreikį išpilstomi į vienkartines stiklines, bokalus ar plastikinius grafinus (be kamštelių, didesniam nei 0,5 l kiekiui), klientų užsakymai priimami tik prie baro, alkoholiniai gėrimai parduodami mililitrais, įrengtas televizorius su interaktyvia „Keno-kamuoliukų“ loterija, taip pat televizorius, per kurį transliuojami sporto ir muzikiniai kanalai, tiekiamas šildytas maistas, patalpose pakabinti klientams skirti pranešimai, jog alkoholiniai gėrimai po 20 val. (sekmadieniais – po 15 val.) gali būti vartojami tik vietoje, ant kiekvieno plastikinio grafino papildomai klijuojami lipdukai, kuriuose informuoja apie draudimą išsinešti įsigytus alkoholinius gėrimus, klientus papildomai žodžiu informuoja darbuotojas.

Tokios priemonės Įstatymo reikalavimams užtikrinti, pareiškėjo vertinimu, pripažintinos efektyviomis. Pareiškėjas akcentuoja, jog Šiaulių AVPK pareigūnai tarnybiniame pranešime užfiksavo, jog ginčo incidento metu nuo sulaikyto V. U. sklido alkoholio kvapas, todėl pareiškėjas pagrįstai mano, jog V. U. alkoholinius gėrimus vartojo ir vietoje, V. U. taroje turėto alkoholinio gėrimo kiekio pareigūnai neužfiksavo. Pareiškėjas pakartotinai atkreipia dėmesį taip pat į tai, kad aplinkybės, jog O. B. išpilstė alkoholinį gėrimą, klientui žodžiu paaiškino, jog jis negali nusipirkto gėrimo išsinešti į lauką, buvo nustatytos administracinio nusižengimo byloje Nr. II-59-1002/2018.

Atsakovo teiginiai, jog Bare gėrimai išpilstomi į vienkartinį plastikinį butelį ar PET tarą neatitinka tikrovės, nes visuotinai žinoma, kad PET buteliai yra su užsukamais kamšteliais. Be to, pareiškėjas pakartoja savo poziciją, kad jam teisinė atsakomybė negali būti taikoma, nes atsakomybė nebuvo taikoma jo darbuotojai. Pareiškėjas pabrėžia, kad priemonės, kurių jis ėmėsi Įstatymo reikalavimams užtikrinti, buvo veiksmingos, o baro darbuotojai negali, pavyzdžiui, fiziškai riboti asmens, nusipirkusio alkoholinį gėrimą, judėjimo laisvės, kontroliuoti kiekvieno kliento judėjimą ir stebėti, ar kiekvienas klientas į lauką išeina tik visiškai suvartojęs įsigytą alkoholinį gėrimą, ar eina tik parūkyti ar pakalbėti telefonu.

Šiuo atveju būtent alkoholinius gėrimus išsinešusio asmens, nepaisiusio perspėjimų ir pateiktos informacijos, veiksmai buvo kryptingi ir neteisėti. Pažymėta ir tai, kad juridinis asmuo turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytą pareigą. Nei atsakovas, nei teismas nenurodė jokių konkrečių priemonių, kurių pareiškėjas nesiėmė ar ėmėsi nepakankamai, kad būtų užtikrintas alkoholinių gėrimų vartojimas vietoje. Be to, Protokole nėra išskirta ir detalizuota, kokia konkrečia neteisėta veika (neveikimu) kaltinama Bendrovė ar jos darbuotoja.

Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo teiginiai, kad darbuotoja suprato, jog klientas nesiruošia alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, nėra pagrįsti įrodymais, to nepatvirtina ir V. U. įsigyto alkoholinio gėrimo kiekis, kadangi iš praktikos žinoma, jog klientai, kurie į barą ateina su kompanija (kuri kartais prisijungia vėliau), gali įsigyti ir daugiau nei 2 l alaus. Klientai, nenorėdami stovėti eilėje prie baro, dažniausiai iškart užsisako tokį alkoholinio gėrimo kiekį, kokį planuoja suvartoti su draugais per vakarą Bare.

17. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu nesumažinti skirtos baudos dydžio. Pakartoja, jog jo atžvilgiu nebuvo konstatuotos jokios atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Priešingai, pareiškėjas veikė operatyviai, teikė išsamius paaiškinimus dėl atsakovo atlikto patikrinimo, taip iš esmės padėdamas atsakovui surinkti duomenis – tai laikytina pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, pareiškėjo vertinimu, nustatytas pažeidimas nelaikytinas pavojingu, darančiu žalą visuomenei, plataus masto ar pan., kadangi teisės aktai nedraudžia prekybos alkoholiniais gėrimais, o tai, ar asmuo alkoholinius gėrimus suvartojo bare, ar namie, iš esmės neturi papildomos neigiamos įtakos žmonių sveikatai ir gerovei.

18. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Atsakovo vertinimu, teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o apeliaciniame skunde nepateikiami jokie nauji argumentai. Atsakovas nurodo savo teisinę argumentaciją detaliai išdėstęs Nutarime ir atsiliepime į skundą, atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, be kita ko, kad pareiškėjas, alkoholinius gėrimus pilstydamas į PET butelius, siekė tik formaliai apeiti Įstatymo reikalavimus, ant butelių užklijuoti pranešimai apie draudimą išsinešti alkoholinius gėrimus nešalina konstatuoto pažeidimo sudėties, žodinis įspėjimas nėra efektyvi ir protinga priemonė Įstatymo reikalavimams užtikrinti, byloje esantys duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginių, kad V. U. alkoholinius gėrimus (jų dalį) vartojo Bare (nuotraukose aiškiai matyti, jog įsigyti alkoholinių gėrimų buteliai pilni), Šiaulių apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje sprendė tik fizinio asmens kaltės klausimą, o nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama dėl juridinio asmens padaryto pažeidimo. Atsakovas taip pat pakartoja, jog paaiškinimų teikimas nelaikytinas pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes nekliudyti tyrimui ir teikti duomenis yra privalomas kiekvieno ūkio subjekto elgesio modelis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui skirtos sankcijos už prekybą alkoholiniais gėrimais laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 10.00 val., kai įsigytas alkoholinis gėrimas išsineštas iš baro patalpų, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu konstatuotas pagrįstai, o jam skirta ekonominė sankcija atitinka proporcingumo kriterijų. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja skundo argumentus (iš esmės kad atsakovas netinkamai vertino tarą, į kurią išpilstomi alkoholiniai gėrimai, neatsižvelgė į Bare sudarytas sąlygas alkoholiniams gėrimams vartoti vietoje, iškabintus ir žodžiu perduodamus įspėjimus apie draudimą alkoholinį gėrimą išsinešti iš patalpų, bei aplinkybę, jog pareiškėjo darbuotojos atžvilgiu nebuvo taikoma teisinė atsakomybė), tvirtindamas, kad teismas juos išnagrinėjo netinkamai. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal Alkoholio kontrolės įstatymą ir kitus įstatymus bei teisės aktus yra taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, o toks ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, inter alia (be kita ko, įskaitant) tai, kad didmeninė bei mažmeninė prekyba alkoholio produktais yra licencijuojama veikla, taip pat tai, kad už šio ypatingo valstybinio reglamentavimo režimo pažeidimus gali ir turi būti nustatytos sankcijos, yra pagrįstas, konstituciškai pateisinamas dalykas dėl inter alia visiems žinomų neigiamų padarinių, kuriuos žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas (2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Šie neigiami padariniai (be kita ko, tai, kad dėl nekontroliuojamo ar nepakankamai kontroliuojamo alkoholio produktų pardavimo gyventojams vis daugėja socialinės patologijos reiškinių) buvo ne kartą konstatuoti Konstitucinio Teismo aktuose, pavyzdžiui, jo 1997 m. vasario 13 d., 1998 m. liepos 9 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimuose.

24. Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus (1 str. 1 d.). Įgyvendindamas nurodytus tikslus, įstatymų leidėjas Įstatymo 18 straipsnyje (2013 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XII-264 redakcija) reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Taigi, šia išimtimi galima pasinaudoti tik kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios sąlygos: parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai ir tik vartoti vietoje. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad alkoholinis gėrimas, kurį pirkėjas V. U. įsigijo pareiškėjui priklausančiame Bare 2018 m. sausio 11 d. apie 22.10 val., buvo parduotas išpiltas į kitą tarą (ne gamyklinėje taroje) ir išsineštas iš baro patalpų.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, aiškindama Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto (2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1911 redakcija; 2015 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XII-1739 redakcijoje – Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto) nuostatas („Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama <…> nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.“), kurios savo esme labai panašios ginčui aktualioms Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto (2017 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XIII-394 redakcija) nuostatoms, įsigaliojusioms 2018 m. sausio 1 d., pažymėjo, jog mažmenine alkoholio prekyba besiverčiantis ūkio subjektas turi imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Įstatymo reikalavimai. Iš Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto matyti, jog šiuo įstatymu nustatyta įmonių pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešti iš viešojo maitinimo vietų. Taigi akivaizdu, jog įstatymų leidėjo tikslas – užtikrinti, kad ūkio subjektai, prisidengdami viešojo maitinimo veikla, negalėtų apeiti imperatyvių įstatymo reikalavimų ir išsineštinai alkoholiniais gėrimais prekiauti visą parą, taip paneigdami paties alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimo prasmę.

26. Tačiau konkretus minėtos ūkio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas Įstatymas – turinys, pobūdis ir apimtis minėtame įstatyme nėra atskleistas. Aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl darytina išvada, jog ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti Įstatyme numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartoti vietoje, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija negali būti neribota. Atsižvelgdamas į Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą ir jo tikslus, ūkio subjektas turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Todėl, vadovaujantis tuo, jog teisingumą konkrečioje byloje pagal tos bylos individualias aplinkybes vykdo teismas, būtent teisėjų kolegija turi patikrinti, ar pareiškėjo veiksmai nulėmė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimą, ar, priešingai, – suponavo galimybę taikyti toje pačioje Įstatymo nuostatoje įtvirtintą išimtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-715/2014, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1129-858/2015).

27. Pareiškėjas ir atsakovas iš esmės nesutaria dėl to, ar ginčo incidento atveju pareiškėjas tinkamai įvykdė reikalavimą išpilstyti parduodamą alkoholinį gėrimą ir ar priemonės, kurių ėmėsi pareiškėjas Įstatymo reikalavimams užtikrinti, atitinka efektyvumo kriterijų. 2018 m. sausio 11 d. V. U. buvo sulaikytas su dviem 1 l talpos buteliais su alumi. Iš byloje esančių nuotraukų (I t., b. l. 32, 76) matyti, kad pareiškėjas Bare parduodamus alkoholinius gėrimus pilsto, be kita ko, į plastmasinius butelius (pareiškėjo įvardijamus grafinais), ant kurių priklijuotas pranešimas „VARTOTI TIK VIETOJE!“, su nuoroda į Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą. Buteliai yra su siaurėjančiu kakleliu, pritaikyti kamšteliui užsukti, nors šiuo atveju nėra ginčo, kad V. U. alkoholiniai gėrimai buvo perduoti taroje be kamštelių. Teisėjų kolegija pastebi, kad neaišku, kodėl pareiškėjas Baro veikloje vartoja butelius, pritaikytus užsukti kamšteliu, nors tvirtina, kad tokia tara naudojama tik gėrimams vartoti vietoje. Įvertinusi taros, į kurią buvo perpiltas alkoholinis gėrimas, ypatybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo vertinimu, pateiktu Nutarime (I t., b. l. 112–119), jog tokia tara yra patogi išsinešimui ir nelaikytina veiksminga priemone siekiant užtikrinti Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatų įgyvendinimą. Tokią išvadą patvirtina aplinkybė, kad V. U. įsigytą alkoholinį gėrimą dviejuose buteliuose be sunkumų išsinešė iš Baro patalpų, o 2018 m. sausio 11 d. paaiškinime (I t., b. l. 31–32) esančioje sulaikytojo nuotraukoje matyti, jog buteliai pilni (tai kartu paneigia pareiškėjo pasvarstymus, jog dalį alkoholinių gėrimų klientas galėjo suvartoti Bare). Kitos Bare sudarytos sąlygos alkoholiniams gėrimams vartoti vietoje, esant anksčiau nustatytoms aplinkybėms, nelaikytinos turinčiomis esminę reikšmę. Taigi, atsakovas pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai konstatavo Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatų pažeidimą.

28. Dėl pareiškėjo pabrėžiamų teiginių, susijusių su administracinės atsakomybės panaikinimu jo darbuotojai O. B., teisėjų kolegija akcentuoja, kad ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1906-822/2019). Alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Įstatymo reikalavimai. Tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų Įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-500-525/2017, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1151-415/2019). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ekonominės sankcijos ūkio subjektams gali būti taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011; 2013 m. rugpjūčio 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013). Taigi, pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmestini.

29. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Nutarimo turinį, sprendžia, kad ginčijamame administraciniame akte aiškiai išdėstytos nustatyto pažeidimo faktinės aplinkybės, jas susiejant su konkrečiomis teisės normomis, kurių aiškinimas ir taikymas atskleidžiamas per išsamiai aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat pateikiami pareiškėjo paaiškinimuose išdėstytų argumentų (iš esmės sutampančių su skundo ir apeliacinio skundo argumentais) atmetimo motyvai. Be to, Nutarime aptariamos baudos dydžio apskaičiavimo taisyklės, pažymima, jog Bendrovės atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės nebuvo nustatytos. Pareiškėjui skirtos baudos dydis – 360 Eur – yra artimas Įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatyto baudos dydžio intervalo vidurkiui (361,50 Eur) ir jo neviršija. Pareiškėjas jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos lengvinančiomis jo atsakomybę, nenurodė, o prašymą sumažinti skirtos ekonominės sankcijos dydį siejo tik su aplinkybe, jog jis teikė paaiškinimus atsakovui, t. y. naudojosi savo teise būti išklausytam, bei subjektyviu padaryto pažeidimo pavojingumo vertinimu. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ginčijamas administracinis aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme keliamus reikalavimus, nėra pagrindo abejoti pareiškėjui skirtos ekonominės sankcijos proporcingumu. Taigi, pareiškėjo reikalavimas panaikinti Nutarimą pagrįstai pripažintas nepagrįstu.

30. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi priimtas galutinis teismo sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė