2022-09-14 Nr. AB-22806-3-64-3-00070-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-274-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00070-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. L. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė priteisti iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovo atstovas, Šiaulių TI), 8 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2019 m. balandžio 24 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas buvo laikomas nuo 6,31 kv. m iki 21 kv. m kamerose po 5 ar daugiau asmenų, todėl ploto tekdavo mažiau nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, jis buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Gyvenamosiose ir karantino kamerose, kratos, laikino sulaikymo patalpose kaliniams nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, todėl pareigūnus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per dieną, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami. Stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto. Kamerose nebuvo ventiliacijos, vėdinama tik per langą, nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas. Kamerose žiemą buvo šalta, temperatūra buvo nuo 12 iki 16 °C, o vasarą karšta – iki 35°C, sienos padengtos pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę. Buvimo Šiaulių TI metu viršutinio, apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik jeigu suimtasis turi pinigų sąskaitoje. Privatumas kamerose, naudojantis tualetu, nebuvo užtikrinamas, kameroje sklisdavo nemalonus kvapas. Kadangi Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duše. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija nebuvo vykdomos. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas ir neskanus, per maža jo energetinė vertė. Atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiems ir nuteistiems asmenims krata atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje, kur patalpos šaltos, o vonelės daiktams sudėti nešvarios. Trumpalaikio sulaikymo ir paskirstymo kamerose sanitariniai mazgai neatitverti, todėl buvo pažeistas jo privatumas, patalpos dulkėtos, sienos nebuvo dezinfekuojamos. Dėl to pareiškėjas teigė patyręs psichologinių išgyvenimų, dvasinių sukrėtimų, t. y. patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjui tekęs plotas kamerose ginčo laikotarpiu buvo didesnis nei 3,6 kv. m., t. y. kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

5. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo atsakovo atstovas nurodė, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sanitarinis mazgas yra atitvertas iš visų keturių pusių. Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad kamerose Nr. 3, 17, 18, 19, 25, 28, 31, 56, 97 sanitarinių mazgų įėjimai atskirti durimis, o likusių kamerų sanitarinių mazgų įėjimai – ilga, tvarkinga užuolaida. Nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis yra kur kas didesnis nei 1,5 m. Užuolaidomis yra atskirtas ne visas sanitarinis mazgas, o tik įėjimo į jį dalis, kitą dalis atskirta mūrine sienele arba OSB plokšte. Nėra jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu.

6. Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams atsakovo atstovas nurodė, kad kamerų atitikimą higienos normoms savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau – ir NVSC Šiaulių departamentas). Iš NVSC Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-55 matyti, kad kameroje Nr. 24 apšvieta yra kiek per maža, temperatūra, drėgmė tinkama. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, pelėsio nėra.

Iš NVSC Šiaulių departamento 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-101 matyti, kad kameroje Nr. 97 drėgmė bei temperatūra tinkama. Iš NVSC Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-113 matyti, kad kameroje Nr. 25 apšvieta, drėgmė tinkama, oro temperatūra nevertintina, kadangi kameroje yra atviras langas, galimybė vėdinti patalpas per langą sudaryta, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, pelėsio nėra. Iš NVSC Šiaulių departamento 2017 m. liepos 21 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-223 matyti, kad kameroje Nr. 24 apšvieta tinkama, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, pelėsio nėra.

Iš NVSC Šiaulių departamento 2017 m. lapkričio 10 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-328 matyti, kad kameroje Nr. 18 apšvieta tinkama, pelėsio nėra, galimybė vėdinti patalpas per langą sudaryta. Iš NVSC Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-378 matyti, kad kamera Nr. 45 tvarkinga, pelėsio nėra, galimybė vėdinti patalpas per langą sudaryta, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, pelėsio nėra. Iš NVSC Šiaulių departamento 2018 m. sausio 30 d. patikrinimo akto Nr. PA-132 matyti, kad kameroje Nr. 47 apšvieta, drėgmė bei temperatūra tinkama.

Iš NVSC Šiaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akto Nr. PA-5666 matyti, kad kameroje Nr. 28 temperatūra tinkama. Kitos kameros dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių aktualiu laikotarpiu netikrintos. Be to, jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo.

Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas. Atsižvelgiant į kamerų būklę, remontas kamerose atliekamas nuolat.

7. Dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos bei gulimo inventoriaus kokybės atsakovo atstovas nurodė, kad patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių TI vykdoma tinkamai pagal galiojančius teisės aktus, tai patvirtina ir pridėti patikrinimo aktai Nr. PA.6-55PA.6-113, PA.6-223, PA.6-378 bei dezinfekcijos planas. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarko palaikymo sąlygomis kamerose. Pareiškėjo skunde nurodytas pretenzijas dėl minkštojo inventoriaus neatitikimo higienos normos reikalavimams paneigia pateikiamas patikrinimo aktas Nr. PA.6-55, PA.6-378. Šiaulių TI minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, minkštasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai netinkami naudoti, neatitinka tikrovės.

8. Dėl pasivaikščiojimo ir užimtumo atsakovo atstovas nurodė, kad pasivaikščiojimai pataisos įstaigoje vykdomi vadovaujantis teisės aktais. Galiojantys teisės aktai nenumato suoliukų, šiukšlinių ar kito inventoriaus įrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose, todėl tokios pareiškėjo pretenzijos yra nepagrįstos ir atmestinos. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Suimtieji (nuteistieji), tame tarpe ir pareiškėjas, vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių TI direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Be to, suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių tai priežasčių pasinaudoti šia teise yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios.

9. Dėl dušo atsakovo atstovas nurodė, kad Šiaulių TI duše bėga šiltas vanduo, kuris į Šiaulių TI tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų. Atsakovas karšto vandens tiekimo negali įtakoti, todėl, sutrikus centralizuotam vandens tiekimui, už tai nėra atsakingas. Be to, pareiškėjas šios savo skundo dalies neindividualizuoja, nenurodo, kada, anot jo, jis dėl karšto vandens nebuvimo nebuvo nuvestas į dušą. Kiekvienoje kameroje yra šalto vandens čiaupai, todėl tai suteikia galimybę rūpintis savo higiena kiekvieną dieną. Kilimėliai dušuose patiesti 2015 m. pabaigoje. Tai, kad kilimėliai yra, patvirtina ir pateikiamos dušo nuotraukos. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.

10. Dėl maisto kokybės atsakovo atstovas nurodė, kad Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas. Aktualiu laikotarpiu pagal 2015 m. rugpjūčio 13 d. sudarytą maitinimo paslaugos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 47/08-38 su UAB „Pontem“ bei 2018 m. liepos 13 d. sudarytą maitinimo paslaugos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 47/08-46 su VšĮ „Bruneros“ pagamintą maistą atveža termosuose maisto tiekimo paslaugas teikianti įmonė. Maisto tiekėja įpareigota suimtiesiems (nuteistiesiems) maistą gaminti, vadovaujantis teisės aktais. Šiaulių TI darbuotojai, atsakingi už kalinčių asmenų maitinimo organizavimą, sugriežtino pristatomo maisto kontrolę, nuolat matuoja atvežto maisto temperatūrą ir tikrina svorį. Nustačius pažeidimus, nedelsiant informuojamas paslaugos teikėjas. Jei pristatyto karšto maisto temperatūra žemesnė nei 68°C, maistas pašildomas. Maitinimo procesą tiria bei kontroliuoja už maitinimo kokybės kontrolę atsakingos valstybinės institucijos. Kaip matyti iš pridėtų Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos, Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus patikrinimo aktų, esminių pažeidimų nenustatyta. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi.

11. Dėl pagalbos mygtuko įrengimo atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių jam būtų reikėję skubiai išsikviesti pareigūną, tačiau būtų nepavykę to padaryti. Šiaulių TI pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad, esant poreikiui, asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba. Be to, reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso.

12. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai dėl po langais esančių konteinerių yra visiškai nepagrįsti, nes konteineriai laikomi prie įstaigoje esančios parduotuvės ir įvažiavimo vartų, tai yra, atskiroje teritorijoje nei režiminis korpusas. Šias teritorijas skiria didelis atstumas bei mūrinė tvora, o patys konteineriai yra hermetizuoti, sandarūs. Šiaulių TI suteikia galimybę suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems suteikiama galimybe.

13. Dėl aprūpinimo tualetiniu popieriumi atsakovo atstovas nurodė, kad asmenys higienos priemonėmis aprūpinami, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu. Pirmą kartą atvykus į Šiaulių TI, pareiškėjas higienos priemones turėjo, todėl jos jam neišduotos. Jokių skundų dėl to pareiškėjas nereiškė, o apie gautą jam priklausantį inventorių bei neturėtas higienos priemones (dezodorantą) patvirtino savo parašu Asmeninėje sąskaitoje Nr. 220. Kitus kartus pareiškėjui esant nemokiam ir raštiškai pasikreipus dėl higienos priemonių išdavimo tualetinis popierius buvo išduodamas 2017 m. gegužės 18 d., 2017 m. birželio 23 d., 2017 m. spalio 25 d., 2018 m. sausio 4 d., 2018 m. vasario 20 d., 2018 m. balandžio 11 d., 2018 m. birželio 15 d. Jokių pastabų dėl higienos priemonių išdavimo pareiškėjas neteikė.

14. Dėl sąlygų trumpalaikio sulaikymo kamerose atsakovo atstovas nurodė, kad režiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1–9 suimtieji (nuteistieji) laikomi ne ilgiau kaip dvi valandas. Po to suimtieji ir nuteistieji iš šių kamerų paskirstomi į gyvenamąsias kameras. Minėtose patalpose 2016 m. liepos–rugsėjo mėnesiais įrengti sanitariniai mazgai (Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažymos Nr. 62/08-8 duomenys), jie iš trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara (tai patvirtina pridedama nuotrauka), tačiau asmenys, pagal jų žodinį prašymą, nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Iš Saugumo valdymo skyriaus 2021 m. vasario 1 d. pažymos Nr. 60-2759 matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas LSP1 (TLK-1) bei LSP-5 (TLK-5). Skundų dėl šių patalpų nebuvo gauta, todėl jos nebuvo tikrintos, tačiau iš pridedamų patikrinimo aktų Nr. PA.6-378 bei PA-378 matyti, kad tikrinant kitas LSP (TLK) patalpas bei kratų patalpas pažeidimų nenustatyta. Kadangi patalpos tvarkomos bei prižiūrimos vienodai, galima konstatuoti, jog ir LSP-1, LSP-5 pažeidimų nebuvo. Be to, pareiškėjo laikymas minėtose kamerose (patalpose) buvo trumpalaikis, todėl pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų.

15. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Pareiškėjas kreipėsi į teismą galbūt siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo S. L. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2019 m. balandžio 24 d. buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

17. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl ploto trūkumo, teismas nurodė, kad ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124).

Šio įsakymo 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 kv. m nepilnamečiui asmeniui.

Įvertinęs byloje pateiktą Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2021 m. vasario 1 d. pažymą Nr. 60-2759 „Dėl S. L.“, teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai buvo nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2019 m. balandžio 24 d. (728 dienas) ir visas šias dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Įvertinęs Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. rugsėjo 6 d. pažymą Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“, Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2019 m. sausio 8 d. pažymą Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ bei apžiūrėjęs į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas, teismas darė išvadą, kad kamerose esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, t. y. baldai neužėmė tiek vietos, kad pareiškėjui tektų mažiau negu minimalus plotas ar pareiškėjui trukdytų laisvai judėti ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

18. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai dėl privatumo pažeidimo yra abstraktūs. Teismas pažymėjo, kad byloje esančiose kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukose matyti, kad nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) arba iš kameros vidinės pusės (kamera Nr. 25) įėjimo durų atžvilgiu, taip pat kamerose priešais įėjimus į sanitarinius mazgus yra ne gultai, o tuščia sienos dalis ar siena su pastatomomis lentynomis daiktams susidėti. Šiaulių TI sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis, OSB, kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei 1,50 m, o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis mūrinėmis, OSB atitvarinėmis konstrukcijomis ir įėjimas yra atitvertas durimis (kameros Nr. 3, 17, 18, 19, 25, 28, 31, 56, 97) arba neperšviečiamomis užuolaidomis, teismas vertino, kad pareiškėjo negalėjo matyti nei kameroje esantys asmenys, nei pareigūnai, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu.

19. Dėl pareiškėjo argumentų, kad laikinojo sulaikymo, karantino patalpose gamtinius reikalus pareiškėjas atlikdavo vietoje, kurioje nebuvo jokių atitvarų ir jį matydavo aplinkiniai kaliniai ir pareigūnai per duryse esančias stebėjimo akutes, teismas pažymėjo, kad iš Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2021 m. vasario 1 d. pažymos Nr. 60-2759 „Dėl S. L.“ matyti, jog pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių TI, būdavo patalpintas į laikino sulaikymo patalpas (LSP (TLK) – 1, LSP (TLK) – 3). Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažymos Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ matyti, kad laikino sulaikymo ir priėmimo – paskirstymo kamerose atliktas remontas – sienų, lubų, grotų dažymas, sanitarinių mazgų atitvarų gamyba ir montavimas. Sanitarinis mazgas atitvertas iš trijų pusių ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Toks sanitarinio mazgo atitvėrimas užtikrina minimaliai būtiną privatumą, naudojantis pareiškėjui sanitariniu mazgu (LSP (TLK) – 1, LSP (TLK) – 3) patalpose. Taip pat iš atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, todėl nurodytus pareiškėjo argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

20. Dėl vėdinimo teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 p.), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 p., HN 134:2015 17 p.). Be to, iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų dėl blogo kvapo kamerose, kuriose pareiškėjas buvo.

21. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, blakių, nebuvo vykdomos deratizacija ir dezinfekcija arba jos buvo neefektyvios, teismas vertino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 20 punkto nuostatas, NVSC Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-55 (16.3.187.6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d.), NVSC Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d.), NVSC Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-378 (16.3.187.6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d.) duomenis. Teismas pažymėjo, kad patikrinimo aktuose nurodytas aplinkybes patvirtina teismui pateikti Šiaulių TI 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1859 Higienos-dezinfekcijos planas 2018-2019 m. ir Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos 2016 m. vasario 12 d. Nr. 20/01-1023 Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2016–2017 m. Teismas akcentavo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė paminėtus planus. Įvertinęs tai, kad rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog NVSC Šiaulių departamento patikrinimo metu Šiaulių TI kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, pareiškėjo argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

22. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl nepakankamo užimtumo. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, kurioje nurodyta, kad Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2021 m. sausio 27 d. pažymoje Nr. 61-265 „Dėl S. L.“ nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsniu, Šiaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais.

Atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, įstaigoje veikia biblioteka, kurioje suimtieji savišvietai gali gauti grožinės ir teisinės literatūros (neturint bibliotekoje reikiamų teisės aktų, jie randami internete), į kameras esant galimybėms duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas, tačiau šiuo metu galimybių dėl lėšų trūkumo nėra, todėl Šiaulių TI bendradarbiavimo pagrindais gauna spaudą, kuri gali būti ir senesnės datos. Vykdoma Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūros renginiai.

Šiaulių TI bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie vykdo meno terapijas, moko rankdarbių, skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis. Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo tenisą, krepšinio aikštelę bei žaidimų kambarį pagal kiekvieną savaitę Šiaulių TI direktoriaus tvirtinamą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Į krepšinio aikštelę suimtieji (nuteistieji) vedami tik esant tinkamoms oro sąlygoms. Šiaulių TI organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistą ir pareiškia norą juose dalyvauti, informacija apie planuojamus renginius skelbiama rėžiminio korpuso koridoriuose ir kamerose.

Suimtieji (nuteistieji) ne rečiau kaip kartą per 15 darbo dienų turi galimybę naudotis riboto interneto prieiga, internetine telefonija. Suimtieji taip pat gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių šventiku. Teismas vertino, kad pareiškėjui buvimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo suteikta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nurodyta programa, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose.

Be to, iš pateiktų suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų matyti, kad kameros, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, buvo išvestos arba atsisakė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programoje, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose. Teismas atkreipė dėmesį, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys.

23. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad kamerose buvo blogas apšvietimas, ant kamerų sienų ir lubų buvo pelėsis, grybelis, nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna, žiemą šalta, o vasarą karšta, teismas analizavo byloje pateiktus NVSC Šiaulių departamento patikrinimo aktus. Teismas pažymėjo, kad iš NVSC Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, jog buvo patikrintos kameros, kuriose buvo pareiškėjas ir jose oro temperatūra, bendra dirbtinė apšvieta, oro santykinė drėgmė atitiko HN 134:2015 reikalavimus, vizualiai matomo pelėsio nenustatyta. Todėl pareiškėjo argumentus dėl netinkamo apšvietimo, netinkamos oro temperatūros, drėgmės teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad NVSC Šiaulių departamento patikrinimo aktuose konstatuotas HN 134:2015 14 punkto pažeidimas kameroje Nr. 24 ir HN 134:2015 12 punkto pažeidimas kamerose Nr. 18 ir Nr. 47 (lempos be apsauginių gaubtų), todėl šiuos pažeidimus teismas vertino pareiškėjo naudai. Teismas taip pat nurodė, kad iš byloje esančių NVSC Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, jog Šiaulių TI tikrintose kameroje yra sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langus, tai pripažino skunde ir pats pareiškėjas.

24. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde itin daug dėmesio skyrė ir citavo Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus: 2015 m. kovo 13 d. Nr. EP-84, 2015 m. balandžio 22 d. Nr. EP-153, 2015 m. gegužės 18 d. Nr. EP-201, 2015 m. birželio 26 d. Nr. EP-289 ir kt. Teismas atkreipė dėmesį, kad tuo metu, kai Šiaulių visuomenės sveikatos centras tikrino Šiaulių TI patalpas ir surašė paminėtus patikrinimo aktus, pareiškėjo Šiaulių TI net nebuvo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindė Lietuvos higienos norma HN 76:2010, tačiau Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. ir galiojo (su vėlesniais pakeitimais) visą pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laiką.

25. Teismas, įvertinęs ginčui aktualių teisės aktų nuostatas ir byloje pateiktus duomenis, dėl kitų pareiškėjo nurodytų kalinimo sąlygų (šilto vandens nebuvimo, neužtikrintos galimybės nusiprausti duše, nepakankamos pasivaikščiojimo trukmės ir netinkamo pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, neužtikrintos galimybės skalbti drabužius, pūvančių čiužinių, nepakankamo tualetinio popieriaus kiekio, signalizacijos mygtuko neįrengimo, netinkamo maisto) atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatė, todėl pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

26. Įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, teismas sprendė, kad negalima konstatuoti, jog dėl Šiaulių TI sąlygų pareiškėjas patyrė skunde nurodytus nepatogumus, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių su skundais ar prašymais bylai aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjo kitos skundžiamos laikymo sąlygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus beveik 2 metams po ginčui aktualaus laikotarpio, todėl nustatyti HN 134:2015 pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

III. 27. Pareiškėjas S. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

28. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

28.1. Šiaulių TI kamerose, kuriose buvo laikomas, nebuvo užtikrinta 3,6 kv. m vienam asmeniui ploto norma. Be to, didžiąją dalį kameros ploto užėmė kameroje esantys baldai, kurie varžė judėjimo laisvę. Pareiškėjo teigimu, buvo pažeista jo teisė pagal Įsakymo Nr. V-124 nuostatas, dėl pažeidimo pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas atsakovui pretenzijų nereiškia.

28.2. Teismas nustatė, jog NVSC Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA- 6-113 (16.3.187.6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d.) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 25. Nustatyta, kad galimybė per langus išvėdinti patalpas sudaryta, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondensavimo sistema. Tačiau pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad langas, per kurį tariamai buvo vėdinamos patalpos, yra toje pačioje patalpoje, kur įrengtas sanitarinis mazgas. Kadangi kamerose nebuvo įrengtos ventiliacijos, oras prieš tai, kol patekdavo per lango ertmę, turėjo pereiti per kameros patalpą, o tai buvo nepakenčiamas kvapas. Todėl teismo vertinimas, kad sienose esanti ertmė, langas galėjo kompensuoti vėdinimą, neatitinka tikrovės.

28.3. Teismas nurodė, jog pareiškėjas itin daug dėmesio skyrė ir citavo Šiaulių NVSC patikrinimo aktus: 2015 m. kovo 13 d. Nr. EP-84, 2015 m. balandžio 22 d. Nr. EP-153, 2015 m. gegužės 18 d. Nr. EP-201, 2015 m. birželio 26 d. Nr. EP- 289 ir kt. Teismas atkreipė dėmesį, kad tuo metu, kai Šiaulių NVC tikrino Šiaulių TI patalpas ir surašė paminėtus patikrinimo aktus, pareiškėjo Šiaulių TI net nebuvo, nes pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas tik nuo 2017 m. vasario 24 d. Pareiškėjas sutinka, kad tuo metu, kai NVSC darė patikrinimus, pareiškėjo Šiaulių TI nebuvo, tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad po minėtų patikrinimų ir pažeidimų nustatymo atsakovas ėmėsi kokių nors priemonių pažeidimams pašalinti. Todėl pareiškėjas laikosi nuomonės, kad nustatyti pažeidimai laikytini pažeidimais pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu.

28.4. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas gamtinius reikalus atlikti kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Sanitarinio mazgo įrengimas Šiaulių TI laikytinas pareiškėjo kalinimo sąlygų bloginimu ir teisių pažeidimu, sukėlusiu neigiamus išgyvenimus, sietinus su atsakovo pareigos užtikrinti teisę į privatumą nevykdymu.

28.5. Byloje nustatyta, kad UAB „Profilaktinė dezinfekacija“ atlikdavo parazitų naikinimo Šiaulių TI darbus. Taigi įrodyta, kad jų buvo.

28.6. Atsakovas teismui turėjo pateikti registracijos žurnalo kopiją apie pareiškėjo norėjimą ar nenorėjimą dalyvauti įvairiuose renginiuose, tačiau jų nepateikė, nes tokio registracijos žurnalo Šiaulių TI nebuvo. Atsakovui nepateikus reikiamų įrodymų, kad buvo organizuojami renginiai, tačiau pareiškėjas nenorėjo juose dalyvauti, vertintina, kad Šiaulių TI pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose.

28.7. Teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl nurodytų aplinkybių, nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais už higienos sąlygų pažeidimus, sprendimas yra neteisingas ir nemotyvuotas, todėl naikintinas.

29. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, teismas nustatė, kad visą laikymo Šiaulių TI laikotarpį pareiškėjui tekęs plotas atitiko reikalavimus. Įvertinus tai, kad iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotą pareiškėjui mažiausias tekęs plotas buvo didesnis nei 3 kv. m., nėra pagrindo iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo ar baldų užimamo ploto, kadangi pareiškėjo galimybė judėti nebuvo suvaržyta.

31. Atsakovo atstovas pažymi, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atliktų patikrinimų metu 2015 m. buvusių pažeidimų nebeužfiksuota. Be to, raštų, patvirtinančių visų anksčiau neaktualiu bylai laikotarpiu nustatytų pažeidimų pašalinimą teikimas neproporcingai apsunkintų atsakovo padėtį ir būtų perteklinis. Kenkėjų atsiradimas yra natūralus procesas, kuris vyksta ne tik kalinimo įstaigose, bet ir už jos ribų, laisvėje, todėl profilaktinis jų naikinimas yra būtinas. Be to, kenkėjų atsiradimui įtakos turi ir pačių Šiaulių TI laikomų asmenų higienos įpročiai bei tvarkos palaikymas.

32. Dėl pareiškėjo argumentų, kad teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, atsakovo atstovas nurodo, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad dėl higienos normų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės ar sveikatos sutrikimai, be to, jokių skundų, susijusių su netvarkingais lempų gaubtais, pareiškėjas Šiaulių TI administracijai neteikė, o tai tik patvirtina, kad patirti išgyvenimai, jei tokie ir buvo, nebuvo tokio lygio, kad už juos būtų priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

33. Dėl pareiškėjo argumentų, kad atsakovo teikiami įrodymai apie vykdomą užimtumą nėra pakankami, atsakovo atstovas nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog, nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, kadangi teisingo sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo atveju atsakovo teikiamų įrodymų bei paaiškinimų visuma nesudaro prielaidos netikėti atsakovo nurodomomis aplinkybėmis, jų niekaip nepaneigia ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas nedetalizavo, kada, anot jo, jam nebuvo suteikta teisė dalyvauti užsiėmimuose, nenurodė, kada ir kokie pareigūnai apribojo jo teises, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad dėl tariamai netinkamai organizuojamo užimtumo būtų teisęs skundus Šiaulių TI ar kitoms institucijoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų, nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2019 m. balandžio 24 d. neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, byloje pateiktus įrodymus, skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo užtikrintos higienos sąlygas atitinkančios kalinimo sąlygos kamerose Nr. 24 (dirbtinė apšvieta neatitiko HN 134:2015 14 punkto reikalavimų), Nr. 18 ir Nr. 47 (lempos be apsauginių gaubtų, o tai neatitiko HN 134:2015 12 punkto reikalavimų), tačiau neturtinės žalos pinigais nepriteisė, teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti, t. y. priteisti iš atsakovo 8 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl ploto kamerose trūkumo, privatumo neužtikrinimo, netinkamo vėdinimo, parazitų, dalyvavimo įvairiuose renginiuose neužtikrinimo, higienos sąlygų neatitikimo pagal 2015 m. patikrinimo aktus. Dėl kitų skunde nurodytų ir pirmosios instancijos teismo sprendime įvertintų kalinimo sąlygų pareiškėjas konkrečių nesutikimo argumentų nepateikia.

37. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Dėl įrodymų vertinimo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį (iki 2021 m. sausio 1 d. buvusi 6 dalis), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įstatyme nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip nei juos vertina pareiškėjas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

39. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

40. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl ploto trūkumo, pažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (neteko galios 2019 m. kovo 6 d.) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (neteko galios 2020 m. vasario 6 d.), kurie nustatė, kad kameroje vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, konkrečiai nenustato vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje ar areštinėje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos.

41. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

42. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, jų plotą ir kartu laikytų asmenų skaičių, pagrįstai konstatavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Bylos duomenys (I t., b. l. 29–46) patvirtina, kad pareiškėjui teko nuo 3,67 kv. m. iki 23,02 kv. m. gyvenamojo ploto.

43. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktų paaiškinimų bei į bylą pateiktų įrodymų (Šiaulių TI san. mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-145 (I t., b. l. 57–58), fotonuotraukų (I t., b. l. 174–185)) matyti, jog Šiaulių TI kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti pakankamai aukštomis sienelėmis (sanitarinių mazgų atitvarinių konstrukcijų aukštis daugiau nei 1,7 m), sanitarinio mazgo įėjimas kamerose Nr. 3, 17, 18, 19, 25, 28, 31, 56, 97 atskirtas durimis, o kitų kamerų sanitariniai mazgai atskirti ilga užuolaida.

44. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Šiaulių TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kuomet sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o nesant durų uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą (žr., pvz., 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2675-662/2020; Nr. A-2619-662/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1781-602/2020; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-875-968/2021; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-829-415/2021; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021 ir kt.). Tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad laikino sulaikymo, karantino patalpose nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Vertindamas šiuos pareiškėjo argumentus, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažyma Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“, iš kurios matyti, kad minėtose patalpose 2016 m. buvo atliktas remontas, sanitarinis mazgas atitvertas iš trijų pusių ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, bei darė išvadą, kad pareiškėjo privatumas laikino sulaikymo patalpose (LSP (TLK) – 1, LSP (TLK) – 3), nors ir minimaliai, buvo užtikrintas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovo atstovas atsiliepime paaiškino, kad asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas dėl pareiškėjo privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniais mazgais, o tik deklaratyviai teigia, jog buvo pažeistas privatumas.

46. Dėl apeliaciniame skunde akcentuojamo nemalonaus kvapo pažymėtina, kad byloje nepaneigta, jog Šiaulių TI kameros jose laikomų asmenų galėjo būti vėdinamos per langus, o tai atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Aplinkybė, jog iš sanitarinio mazgo galėjo sklisti nemalonus kvapas, nelaikytina teisės aktų reikalavimų pažeidimu, kadangi ginčo laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą. Taigi, šiuo aspektu pagrįstai nekonstatuoti Šiaulių TI neteisėti veiksmai (neveikimas).

47. Pareiškėjas taip pat ginčija teismo išvadas dėl parazitų naikinimo. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas vertino byloje pateiktus NVSC Šiaulių departamento patikrinimo aktus, kurie patvirtina, jog Šiaulių TI buvo atliekami buitinių parazitų naikinimo darbai ir jie buvo registruojami, rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog NVSC Šiaulių departamento patikrinimų metu Šiaulių TI kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra. Pareiškėjas apeliaciniame skunde šių aplinkybių nepaneigė, o tik apribojo deklaratyviais ir bendro pobūdžio teiginiais. Byloje nesant jokių duomenų apie parazitų buvimą kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, pareiškėjo argumentai dėl šių kalinimo sąlygų neužtikrinimo pagrįstai buvo atmesti.

48. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad po 2015 m. NVSC nustatytų pažeidimų atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tokių pažeidimų pašalinimą, todėl jie turėtų būti vertinami kaip pažeidimai pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas tuo metu Šiaulių TI nebuvo laikomas. Todėl 2015 m. atlikti patikrinimai vertinant pareiškėjo kalinimo sąlygas skunde nurodytu ginčo laikotarpiu (2017 m. vasario 17 d. iki 2019 m. balandžio 24 d.) nėra aktualūs.

49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovui nepateikus reikiamų įrodymų dėl organizuojamų renginių ir duomenų apie pareiškėjo atsisakymą juose dalyvauti, reikėtų laikyti, kad Šiaulių TI pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose, nes jokios užimtumo programos Šiaulių TI nebuvo vykdomos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis, nustatė, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo suteikta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose (žr. nutarties 22 p.). Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde (taip pat ir apeliaciniame skunde) nurodė tik bendro pobūdžio nusiskundimus dėl nepakankamai užtikrinto užimtumo, tačiau nedetalizavo, kada ir kokiomis paslaugomis jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti, todėl pareiškėjo argumentai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmesti.

50. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimo pagrįstumą dėl teisės į neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

51. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio, yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018). Vadinasi, asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

52. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).

53. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai (tokių duomenų nenurodo ir pats pareiškėjas), įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI pareigūnams, įstaigos administracijai būtų teikęs skundus (prašymus) dėl šioje byloje nurodytų jam neužtikrintų kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu bei kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys