c4876fd4-e2de-4f35-85f0-25cd03e613c9 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-276-549/2021 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00156-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.11. 21.3.3.; 21.9.10. (S) Registro objektas ROIK: 21127947345 KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2021 m. gegužės 12 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Ingrida KruÅ¡ienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. M. (vaizdo konferencijos bÅ«du per ,,Zoom“ platformÄ ), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje A.

M., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Neringoje, ((duomenys neskelbtini), Klaipėdoje), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnį. Teismas n u s t a t ė: A. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2020 m. lapkričio 10 d., Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas (reg. Nr. AP-29761) A.

M. skundas, kuriame įžeidžiamai ir nepagarbiai pasisakoma apie statutinį valstybės tarnautojÄ (Klaipėdos apskr. VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiÄ jÄ tyrėjÄ â€“ G. Å .), atliekančiÄ ikiteisminį tyrimÄ , (tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė V. S.) <...Toks prokurorės atsisakymas tenkinti praÅ¡ymÄ tokiais pagrindais vertintinas kritiÅ¡kai ir laikytinas ne daugiau negu atsiraÅ¡inėjimu ir suinteresuotumu sÄ moningai vilkinti bylos tyrimÄ , laukiant mano mirties ar ko nors panaÅ¡aus ir tokiu bÅ«du padedant tikriesiems nusikaltėliams slėpti padarytas nusikalstamas veikas, nes beveik per 3 metus nebaigti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės-finansinės veiklos, kuriÄ per pastaruosius daugiau kaip 10 metų sudarė kelios patalpų nuomos sutartys ir 2 nekilnojamo turto pardavimo sandoriai, gali tik paskutiniai liurbiai, nemokÅ¡os ir tinginiai arba žmonės suinteresuoti iki jiems tinkamo termino vilkinti tyrimÄ .

Tokie tariami prokurorai, tyrėjai ar specialistai teikiantys iÅ¡vadas, negebantys per protingÄ laikÄ pateikti tyrimo užsakovo (Å¡iuo atveju nusikaltimÄ padariusio ir atsakomybės siekiančio iÅ¡vengti aferisto ir vagies D. T.) tariamų kaltinimų pagrįsti įrodymais ir pareikÅ¡ti įtarimus, turėtu bÅ«ti nuÅ¡alinti nuo tokio tyrimo ir nubausti bei dirbti savo profesinį pasirengimÄ ir gebėjimus atitinkantį darbÄ ...> Dėl A. M. pasisakymų 2020 m. lapkričio 26 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiagoje M-2-04-00370-20, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3.1.1 straipsniu, 168 straipsniu.

Tuo A. M. kaltinamas pažeidęs ANK 508 straipsnį (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigÅ«no garbės ir orumo pažeminimas). Teismo posėdyje A. M. kaltės nepripažino ir nurodė, kad jo skunde nėra jokių duomenų, kuriais bÅ«tų siekiama įžeisti tyrėjÄ G. Å .. Mano, kad lingvistinė ekspertizė tai patvirtintų. Byloje nėra jokių nukentėjusiųjų – nėra asmens, kuriam bÅ«tų padaryta žala. Jo pasisakymas – liurbiai, nemokÅ¡os – nėra skirtas G.

Å ., nes ji neatlieka įmonės „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės-finansinės veiklos tyrimo. Tyrėja pati pasakė, kad jos garbė nebuvo įžeista. Prokurorei V. S. Å¡is pasisakymas labiau tiktų, nes ji jau 8 metai negeba iÅ¡tirti bylos. Jis bendrÄ ja prasme pasipiktinęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, kurie nuo 2014 metų atlieka įmonės „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės-finansinės veiklos tyrimÄ ir niekaip negali jo užbaigti, veikla ir ne kompetencija. Be to, mano, kad už procesiniuose dokumentuose iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.

Liudytoja G. Å . teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog ji atlieka ikiteisminį tyrimÄ , kuriame įtarimai nėra pareikÅ¡ti, tačiau A. M. buvo apklaustas specialiuoju liudytoju. Jam buvo taikytos procesinės prievartos priemonės. Ji įmonės „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės-finansinės veiklos tyrimo neatlieka. Lapkričio 10 d. skunde jos pavardė tiesiogiai nėra minima. Tačiau mano, kad toks tyrėjų, specialistų įvardijimas „liurbiais, nemokÅ¡omis“ yra ypač neetiÅ¡kas, ir net tiesiogiai neminint jos pavardės, yra nukreipti prieÅ¡ jÄ , kaip bylÄ tiriančiÄ tyrėjÄ , ir tuo įžeidė jos garbę bei orumÄ .

Nors atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimÄ , ji pasisakė, kad jai žalos nėra, tačiau dėl skunde iÅ¡sakytų frazių ji patyrė neturtinę žalÄ , kaip didelę patirtį turinti pareigÅ«nė. Todėl jaučiasi įžeista ir pažeminta, ir mano, kad atsakomybė turi bÅ«ti taikoma. Ä® teismo posėdį administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato – atstovas neatvyko.

Institucijai apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a : asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Taigi, asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibÅ«dinančių prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma. Administracinio nusižengimo požymiai (sudėtis) yra bÅ«tinas pagrindas juridiÅ¡kai kvalifikuoti veikÄ kaip administracinį nusižengimÄ ir jo kaltininkÄ patraukti administracinėn atsakomybėn. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iÅ¡ keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi Å¡ie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo požymių (sudėties) kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Nekaltumo prezumpcijos principas reiÅ¡kia, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad administracinių nusižengimo procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai. ANK 508 straipsnyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigÅ«no garbės ir orumo pažeminimÄ , reiÅ¡kiamÄ Å¾odžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.

Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigÅ«no statuso, einamų pareigų. A. M. teismo posėdyje kaltės nepripažino, nurodė, kad teikdamas skundÄ , tikslo pažeminti tyrėjos, ar apskritai ikiteisminį tyrimÄ atliekančių pareigÅ«nų, garbės ir orumo neturėjo, o tik iÅ¡sakė savo kritikÄ bei pasipiktinimÄ pareigÅ«nų nekompetencija ir negebėjimu ilgÄ laikÄ užbaigti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės-finansinės veiklos tyrimo.

ANK 508 straipsnyje numatytas nusižengimas gali pasireikÅ¡ti tik konkretaus subjekto atžvilgiu, tai yra, padarius šį nusižengimÄ gali bÅ«ti pažeminama konkretaus statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigÅ«no garbė ir orumas. Å iuo atveju A. M. kaltinamas statutinio valstybės tarnautojo – Klaipėdos apskr. VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. Å ., atliekančios ikiteisminį tyrimÄ , – garbės ir orumo pažeminimu.

Todėl bÅ«tent Å¡i tyrėja turėjo patirti žalÄ dėl administracinėn atsakomybė traukiamo asmens veiksmų, kurie nurodyti ANK 508 straipsnio dispozicijoje, ir turėtų bÅ«ti laikoma nukentėjusiÄ ja ANK 578 straipsnio 1 dalies prasme. Pažymėtina, kad nors administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad A. M. skundo fraze „Toks prokurorės atsisakymas tenkinti praÅ¡ymÄ tokiais pagrindais vertintinas kritiÅ¡kai ir laikytinas ne daugiau negu atsiraÅ¡inėjimu ir suinteresuotumu sÄ moningai vilkinti bylos tyrimÄ , laukiant mano mirties ar ko nors panaÅ¡aus ir tokiu bÅ«du padedant tikriesiems nusikaltėliams slėpti padarytas nusikalstamas veikas, nes beveik per 3 metus nebaigti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės-finansinės veiklos, kuriÄ per pastaruosius daugiau kaip 10 metų sudarė kelios patalpų nuomos sutartys ir 2 nekilnojamo turto pardavimo sandoriai, gali tik paskutiniai liurbiai, nemokÅ¡os ir tinginiai arba žmonės suinteresuoti iki jiems tinkamo termino vilkinti tyrimÄ .

Tokie tariami prokurorai, tyrėjai ar specialistai teikiantys iÅ¡vadas, negebantys per protingÄ laikÄ pateikti tyrimo užsakovo (Å¡iuo atveju nusikaltimÄ padariusio ir atsakomybės siekiančio iÅ¡vengti aferisto ir vagies D. T.) tariamų kaltinimų pagrįsti įrodymais ir pareikÅ¡ti įtarimus, turėtu bÅ«ti nuÅ¡alinti nuo tokio tyrimo ir nubausti bei dirbti savo profesinį pasirengimÄ ir gebėjimus atitinkantį darbÄ ...“, pažemino tyrėjos – G. Å . garbę ir orumÄ , tačiau Å¡ioje byloje nukentėjusiÄ ja ji nebuvo pripažinta.

Klaipėdos AVPK 2020 m. lapkričio 26 d. nutarime nurodyta, kad G. Å . skundo dėl Å¡meižto, jos garbės ir orumo įžeidimo ir dėl to padarytos žalos teikti neketina, nes skunde jos pavardė neminima, todėl nemano, kad žodžiai nukreipti prieÅ¡ jÄ , dėl to žala jai nepadaryta. G. Å . tai patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja, tik nurodė, kad dėl skunde iÅ¡dėstytų pasisakymų jaučiasi įžeista apskritai kaip pareigÅ«nė, tos pačios sistemos tarnautoja, nes pasisakyta apie visus ikiteisminį tyrimÄ atliekančius pareigÅ«nus.

Kaip matyti iÅ¡ A. M. 2020 m. lapkričio 9 d., skundo, jame, be prokurorės V. S., jokie kiti ikiteisminį tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nėra įvardijami. Nors skunde vartojami iÅ¡sireiÅ¡kimai „liurbiai, nemokÅ¡os ir tinginiai arba žmonės suinteresuoti iki jiems tinkamo termino vilkinti tyrimÄ â€œ, vis tik teismų praktikoje pripažįstama, kad teisėsaugos pareigÅ«nai turi priimti kaip neiÅ¡vengiamÄ savo profesinės veiklos dalį ir nepagrįstÄ kritikÄ , neetiÅ¡kÄ proceso dalyvių elgesį bei pasisakymus, konfliktinių situacijų susidarymÄ bei tikrovės neatitinkančių versijų pateikimÄ iÅ¡ tokių asmenų, kurie ne visais atvejais gali adekvačiai suvokti ir vertinti susidariusias situacijas.

Tokių asmenų elgesys neretai yra paveiktas stresinės būsenos ar jų gyvenimo aplinkos žmonių neretai antivisuomeniško elgesio stereotipų. Teisėsaugos pareigūnų profesinis pasirengimas įpareigoja sugebėti šalinti bręstančias konfliktines situacijas ir netapti konflikto šalimi, todėl atsiradusios įtampos ar kilusio mikrokonflikto metu apie juos pasakyti žodžiai ar institucijai pateiktuose pareiškimuose, prašymuose išdėstyta asmeninė nekorektiška, įžeidžianti proceso dalyvio pozicija turi būti toleruojama daug labiau nei asmenų, kurie nevykdo profesinių funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-697/2019).

Sprendžiant iÅ¡ A. M. skundo, su kuo sutiko ir liudytoja apklausta tyrėja G. Å ., bei patvirtino pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, A. M. savo skunde apskritai iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ ilgai trunkančiu ikiteisminiu tyrimo, abejones jį atliekančių pareigÅ«nų kompetencija ir gebėjimais, atliekamų veiksmų operatyvumu, tačiau Å¡ių iÅ¡sireiÅ¡kimų neadresuoja konkrečiam pareigÅ«nui. Suprantama, kad ilgai trunkantis, suinteresuoto asmens lÅ«kesčių neatitinkantis ikiteisminis tyrimas gali kelti Å¡io asmens nepasitenkinimÄ bei nepagrįstÄ kritikÄ , tačiau vien tai, kad Å¡i kritika iÅ¡reikÅ¡ta nekorektiÅ¡kai, neatitinkančiomis etikos, geros moralės normų ir galimai įžeidžiomis, frazėmis, palyginimais ar iÅ¡sireiÅ¡kimais, nėra pakankama pripažinti, jog tuo buvo pažeminta ikiteisminį tyrimÄ atliekančių pareigÅ«nų garbė ir orumas, juo labiau, kad Å¡ie pasisakymai yra abstraktaus pobÅ«džio, nenurodant konkretaus pareigÅ«no. Taigi, nors kritika yra nekonstruktyvi, neetiÅ¡ka ir galimai nepagrįsta, ir toks elgesys nėra suderinamas su geros moralės normomis, tačiau tai turėtų bÅ«ti priimama kaip neiÅ¡vengiama pareigÅ«nų profesinės veiklos dalis ir į jÄ tÅ«rėtų bÅ«ti žiÅ«rima atlaidžiau, nevystant konfliktinių situacijų.

Ypač atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo atveju administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 508 straipsnį inicijuota iÅ¡nagrinėjus pačiam skundÄ dėl prokurorės V. S. 2020 m. spalio 19 d. nutarimo pateikusiam asmeniui. O non reformatio in peius (draudimo keisti į blogÄ jÄ pusę) principas draudžia priimti sprendimÄ besiskundžiančios Å¡alies nenaudai, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas Å¡io principo taikymo iÅ¡imtis. Non reformatio in peius principo pažeidimu gali bÅ«ti laikomas bet koks atvejis, kai ginÄÄ nagrinėjantis subjektas iÅ¡nagrinėjęs klausimÄ iÅ¡ esmės, pablogina besiskundžiančios Å¡alies teisinę padėtį.

Å iuo atveju A. M. padėtis dėl pateikto skundo buvo pabloginta, kas apskritai yra netoleruotina praktika. Taigi, vien to, kad tiriančiai A. M. skundÄ policijos pareigÅ«nei susidarė nuomonė, jog jis galimai padarė ANK 508 straipsnyje nurodytÄ nusižengimÄ , nes savo skunde iÅ¡sakytais iÅ¡sireiÅ¡kimais galimai pažemino vyriausiosios tyrėjos G. Å . garbę ir orumÄ , nepakanka jo kaltei pagrįsti, nes iÅ¡vados dėl asmens kaltės privalo bÅ«ti pagrįstos tik faktiniais duomenimis, o sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, spėlionėmis ar tikėtinomis iÅ¡vadomis.

Å iuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad pati G. Å . dėl A. M. skunde iÅ¡sakytų iÅ¡sireiÅ¡kimų bÅ«tų pareiÅ¡kusi pretenzijas, reikalavusi jÄ pripažinti nukentėjusiÄ ja, t. y. įsižeidusi ar pasijutusi pažeminta, nes ji jokių tai patvirtinančių pareiÅ¡kimų nepateikė. O, kaip minėta, 2020 m. lapkričio 26 d. nutarime nurodoma, kad G. Å . patvirtino, jog dėl pateikto skundo nesijaučia nukentėjusi. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Å iuo atveju nebuvo nustatyti esminiai nusižengimo sudėties požymiai, t. y., objektas ir padariniai, juos galima tik nuspėti, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina. Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a: administracinių nusižengimų teisenÄ A. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnį nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Ingrida Krušienė