2024-03-20 Nr. AB-4756-2-68-3-37364-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-708-624/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37364-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.4; 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės investicijos“ skundą atsakovams S. M., R. V., Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras; akcinė bendrovė SEB bankas) dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sostinės investicijos“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, įvardytu prašymu (pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 str. 2 d. su prašymais į administracinių ginčų komisiją arba administracinį teismą kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais – kiti asmenys), kurio reikalavimai patikslinti 2023 m. sausio 25 d., prašydamas: 1) priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir TM), S. M., R. V. 23 820 Eur žalos atlyginimo; 2) priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos TM, S. M., R. V. 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos TM, S. M., R. V. išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

2. Pareiškėjas reikalavimus grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-122-1078/2022, S. M. ir R. V. pripažinti kaltais, veikdami bendrai padarę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, t. y. nuteisti už netikrų ir suklastotų pareiškėjo dokumentų pagaminimą ir jų pateikimą valstybės įmonei Registrų centrui (toliau – ir Registrų centras) ir akcinei bendrovei SEB bankui (toliau – ir Bankas) ir už apgaule įgytą teisę disponuoti pareiškėjo didelės vertės turtu – 23 820 Eur piniginėmis lėšomis;

2.2. ikiteisminio tyrimo ir teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad S. M., 2016 m. gruodžio 12 d. atvykęs į Registrų centro Vilniaus filialą, pateikė vienintelį ir tik savo paties pasirašytą R. V. parengtą netikrą dokumentą – 2016 m. gruodžio 12 d. pareiškėjo Vienintelio akcininko sprendimą, kuriame S. M. buvo įrašytas kaip vienintelis pareiškėjo akcininkas, nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 12 d. E. U. yra atleidžiamas iš pareiškėjo direktoriaus pareigų ir nuo šios datos nauju pareiškėjo direktoriumi S. M. skiria patį save. Kartu S. M. Registrų centro Vilniaus filialui pateikė R. V. parengtas formas: 2016 m. gruodžio 12 d. prašymą įregistruoti juridinių asmenų, Vienasmenį valdymo organą ir Akcininko duomenų formą, kuriose S. M. buvo įrašytas kaip pareiškėjo direktorius. Formoje KD-1 buvo nurodyti nauji (netikri) pareiškėjo kontaktiniai duomenys. Registrų centras, remdamasis tik 2016 m. gruodžio 12 d. pareiškėjo Vienintelio akcininko sprendimu, priėmė 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą S. M. įregistruoti pareiškėjo vieninteliu akcininku ir direktoriumi; parengė elektroninį sertifikuotą išrašą ir tą pačią dieną prieigos kodą išsiuntė Formoje KD-1 nurodytu telefonu trumpąją žinute ir elektroniniu paštu;

2.3. Registrų centro darbuotojų veiksmais buvo sudarytos sąlygos įvykdyti pareiškėjo piniginių lėšų užgrobimą;

2.4. nors pareiškėjas baudžiamojoje byloje Nr. 1-122-1078/2022, kurioje nustatyti ne tik S. M. ir R. V., bet ir Registrų centro darbuotojų neteisėti veiksmai, civilinio ieškinio nepareiškė, tačiau pareiškėjui dėl aptartų Registrų centro darbuotojų veiksmų buvo padaryta žala;

2.5. pareiškėjas dėl jam padarytos žalos su 2019 m. spalio 7 d. pretenzija kreipėsi į Registrų centrą, tačiau Registrų centras 2019 m. spalio 21 d. atsisakė ją tenkinti;

2.6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 6 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI-306-643/2019, konstatavo, kad Registrų centro Vilniaus filialas, 2016 m. gruodžio 12 d. gavęs S. M. prašymą pakeisti pareiškėjo duomenis, turėjo pareigą tikrinti jam teikiamų duomenų tikrumą, o ne tik formų užpildymą ir formose nurodytų duomenų atitikimą prie jų pridėtiems dokumentams. Šioje byloje buvo nustatyta, kad, prašant pakeisti bendrovės (šiuo atveju – pareiškėjo) duomenis apie jos dalyvius (akcininkus), nebuvo patikrintas S. M. nurodytų duomenų tikrumas. Taip pat šioje byloje teismas nurodė, kad juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateikti duomenys (informacija, dokumentai) dėl bendrovės (šiuo atveju – pareiškėjo) akcininko, kai jis yra vienas asmuo, duomenų (šiuo atveju – E. U.) išregistravimo. Taip pat šioje byloje teismas nustatė, kad nebuvo pateiktas pranešimas, jog visas pareiškėjo akcijas įsigijo vienas asmuo arba pareiškėjo visų akcininkų savininkas perleido visas pareiškėjo akcijas kitam asmeniui;

2.7. akivaizdu, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-306-643/2019, 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo ir jo priėmimo aplinkybių neteisėtumo klausimas jau yra išspręstas ir su tuo susijusios teismo nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai dėl žalos atlyginimo;

2.8. nors aptarti Registrų centro darbuotojų neteisėti veiksmai nėra vienintelė žalos, kuri kilo pareiškėjui, atsiradimo priežastis, tačiau, jeigu Registrų centro darbuotojai būtų tinkamai atlikę savo pareigas, buvę bent kiek apdairesni ir ėmęsi atitinkamų priemonių, S. M. ir R. V. nebūtų turėję net galimybės įvykdyti pareiškėjo piniginių lėšų užgrobimo;

2.9. nors Registrų centro darbuotojų neteisėtus ir aplaidžius veiksmus su pareiškėjui kilusia žala sieja netiesioginis priežastinis ryšys, veiksmai, kuriais jokių ypatingų pastangų neįdėję S. M. ir R. V., pasiekė, kad S. M. buvo įregistruotas pareiškėjo turto valdytoju, patvirtina, kad tiek Registrų centro darbuotojų, tiek ir S. M., ir R. V. veiksmai susiję, dėl ko jie atsakingi ne už atitinkamą dalį, bet solidariai už visą pareiškėjui kilusią žalą;

2.10. pareiškėjui kilusią žalą, pareiškėjui netekus turto (banko sąskaitoje buvusių lėšų), patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-122-1078/2022, teismų nustatytos aplinkybės apie neteisėtus prisijungimus prie pareiškėjo sąskaitos, taip pat S. M. pavedimai į savo asmeninę sąskaitą bei kiti rašytiniai įrodymai.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas TM atsiliepime į prašymą, kurio reikalavimai patikslinti 2023 m. sausio 25 d., prašė atmesti pareiškėjo prašymą, kurio reikalavimai patikslinti 2023 m. sausio 25 d., nurodydamas šias pagrindines aplinkybes ir argumentus:

3.1. Registrų cento Vilniaus filialo darbuotojams buvo pateikti tinkami dokumentai dėl pareiškėjo duomenų registravimo, todėl nebuvo pagrindo abejoti jų tikrumu. Registrų centro Vilniaus filialo atitinkami darbuotojai neturi teisės savarankiškai spręsti apie kokių nors faktinių aplinkybių egzistavimą bei jas vertinti, nes jų pareiga – tik patikrinti, ar jiems pateikti dokumentai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Teisės aktai nenumato jokių išimčių, leidžiančių registro tvarkytojui keisti juridinio asmens duomenis, nesant atitinkamų dokumentų ar pagal teisės aktuose nenumatytų dokumentų pagrindu. Šiuo atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo atsisakyti registruoti pareiškėjo duomenų pakeitimus, darbuotojai tinkamai vykdė jiems nustatytas pareigas, dėl ko, neatliko neteisėtų veiksmų;

3.2. Administracinėje byloje Nr. eI-306-643/2019 ginčo šalys yra E. U. ir Registrų centro Vilniaus filialas. Nagrinėjamoje byloje dalyvauja visai kiti asmenys. Administracinės bylos Nr. eI-306-643/2019 dalykas – 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamos bylos dalykas – žalos, atsiradusios dėl Registrų centro veiksmų, atlyginimo klausimas. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI-306-643/2019, nagrinėjamai bylai neturi prejudicinės galios;

3.3. nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp Registrų centro darbuotojų veiksmų ir pareiškėjui kilusios žalos arba priežastinis ryšys pernelyg nutolęs nuo pareiškėjui kilusios žalos. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad Registrų centro darbuotojai turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo akcininko pateiktus dokumentus dėl pareiškėjo akcininko pasikeitimo, kai tokio prašymo teikėju gali būti ir juridinio asmens (šiuo atveju – pareiškėjo) valdymo organas;

3.4. pareiškėjas vykdė ūkinę komercinę veiklą, dėl ko nuolat atlikdavo bankinius pavedimus. Apie piniginių lėšų sumažėjimą buvo pastebėta tik 2017 m. sausio 3 d. Jeigu pareiškėjo tuometinis faktinis vadovas (finansininkas) būtų greičiau pastebėjęs piniginių lėšų sumažėjimą, tikėtina, kad S. M. nebūtų galėjęs toliau vykdyti suplanuotų veiksmų;

3.5. dalinė atsakomybė taikoma, jeigu žala padaryta kelių asmenų, bet nėra pagrindo spręsti dėl bendrais veiksmais padarytos žalos arba yra tam tikros veiksmų bendrumo aplinkybės, bet vieno iš asmenų vaidmuo juos padarant ar jo veiksmų dalis yra aiškiai apibrėžti, lemia tam tikrą žalos ar neigiamų padarinių dalį ar ta dalis yra nedidelė. Nagrinėjamu atveju taikytina dalinė atsakomybė, nes Registrų centro darbuotojai neveikė kartu su S. M. ir jokių bendrų veiksmų neatliko. Žalą atlyginus solidariai, Lietuvos valstybei tektų pernelyg didelė atsakomybės našta, o asmenys, pripažinti kaltais, padarę priešingas teisei veikas, išvengtų žalos atlyginimo.

4. Atsakovas S. M. nepateikė atsiliepimo į prašymą, kurio reikalavimai patikslinti 2023 m. sausio 25 d.

5. Atsakovas R. V. nepateikė atsiliepimo į prašymą, kurio reikalavimai patikslinti 2023 m. sausio 25 d.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Registrų centras atsiliepime į prašymą, kurio reikalavimai patikslinti 2023 m. sausio 25 d., prašė atmesti pareiškėjo prašymą, kurio reikalavimai patikslinti 2023 m. sausio 25 d. Registrų centras, be kita ko, pažymėjo, kad Banko darbuotojui turėjo kilti pagrįstų abejonių, kodėl 2016 m. gruodžio 21 d. tiek Juridinių asmenų registre neįregistruotas asmuo (E. U.), tiek Juridinių asmenų registre įregistruotas asmuo (S. M.) iš pareiškėjo banko sąskaitos pervedė, išsigrynino pinigines lėšas, ir imtis atitinkamų priemonių pašalinti dėl to kilusias abejones. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad Banko darbuotojai 2016 m. gruodžio 21 d. (ar kitu laikotarpiu) būtų ėmęsi kokių nors veiksmų ir taip sustabdę būsimų piniginių lėšų pasisavinimą iš pareiškėjo banko sąskaitos. Todėl šiuo atveju Bankas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, pažeidė bendro rūpestingumo pareigą, o Banko darbuotojų veiksmai ir jų įtaka atsiradusiems padariniams turėtų būti įvertinti kartu su kitų atsakovų veiksmais.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bankas nepateikė atsiliepimo į prašymą, kurio reikalavimai patikslinti 2023 m. sausio 25 d.

8. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas TM rašytiniuose paaiškinimuose laikėsi atsiliepime į prašymą, kurio reikalavimai patikslinti 2023 m. sausio 25 d., išdėstytos pozicijos dėl priežastinio ryšio, nagrinėjamu atveju taikytinos dalinės, o ne solidariosios atsakomybės. TM atitinkamai papildomai nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai.

9. Atsakovas S. M. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašoma pareiškėjo prašymą, kurio reikalavimai patikslinti 2023 m. sausio 25 d., S. M. atžvilgiu atmesti arba priteisti pareiškėjui iš S. M. 200 Eur žalos atlyginimą, netaikyti solidariosios atsakomybės S. M. atžvilgiu. Rašytiniai paaiškinimai grindžiami šiomis pagrindinėmis aplinkybėmis ir argumentais: baudžiamojoje byloje S. M. ir R. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 23 820 Eurų konfiskavimas valstybės naudai, kaip konfiskuotino nusikalstamos veikos rezultato vertė; iš S. M. jau išieškota apie 3 000 Eur konfiskuotų lėšų, ši aplinkybė yra reikšminga, sprendžiant nagrinėjamoje byloje pateiktą prašymą, kuriuo prašoma priteisti pareiškėjui žalos atlyginimą; byloje nėra jokių faktinių duomenų, ar pareiškėjui kilusi žala, t. y. 23 820 Eur suma, atsispindi pareiškėjo buhalterinėje dokumentacijoje. Tikėtina, kad ši suma buvo pareiškėjo mokesčius mažinanti suma, dėl ko ją konfiskavus ir prašant nagrinėjamu atveju priteisti šią sumą kaip žalą, pareiškėjas gautų finansinės naudos. Tokio pobūdžio informacijos nagrinėjamoje byloje nėra, todėl nėra galimybės spręsti dėl pareiškėjui kilusios žalos realumo; R. V. S. M. pažadėjo 500 Eur, bet davė tik 200 Eur.; nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma solidarioji atsakomybė, nes S. M. iš nusikalstomos veikos gavo tik 200 Eur, iš jo sąskaitos nurašyta apie 3 000 Eur konfiskuotos sumos dalis; iš S. M. kaip žalos atlyginimas gali būti priteista pareiškėjui tik 200 Eur suma, laikantis protingumo ir teisingumo principų; pats pareiškėjas atsakingas už jam kilusią žalą, nes pareiškėjo veikla nebuvo organizuota tinkamai, siekiant išvengti komercinės informacijos nutekinimo, galimos žalos. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl žalos atlyginimo, reikia įvertinti ir paties pareiškėjo elgesį, jo nepakankamą rūpestingumą ir apdairumą, priimti sprendimus, kurie padarytų negalimą arba bent jau minimalizuotų žalos padarymo riziką. Dėl to nagrinėjamu atveju spręstina dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo mažinimo iki 50 proc.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 28 d. sprendime (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartis, kurioje nutarta ištaisyti rašymo apsirikimus) nusprendė: iš dalies tenkinti pareiškėjo skundą (nagrinėjamu atveju paduotas prašymas); pritiesti pareiškėjui iš S. M. 9 528 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 9 528 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. gruodžio 12 d. iki visiško sprendimo įvykdymo ir 484 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisti pareiškėjui iš R. V. 9 528 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 9 528 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. gruodžio 12 d. iki visiško sprendimo įvykdymo ir 484 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos TM, 4 764 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 4 764 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. gruodžio 12 d. iki visiško sprendimo įvykdymo ir 242 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; bylos medžiagos dalį – kaltinamąjį aktą Nr. 01-1-01606-17 (popierinis priedas DOK-5321) – laikyti nevieša bylos medžiaga, neleidžiant su ja susipažinti ir jos kopijuoti asmenims, išskyrus pareiškėją ir jo atstovą, S. M..

11. Teismas nustatė:

11.1. pareiškėjo vadovu E. U. buvo nuo jo paskyrimo 2011 m. sausio 18 d., jis Juridinių asmenų registre įregistruotas, kaip pareiškėjo vadovas, 2011 m. sausio 21 d.;

11.2. Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2016 m. gruodžio 12 d. pateiktas S. M. 2016 m. gruodžio 12 d. prašymas (forma – JAR-1), vienintelio pareiškėjo akcininko duomenys (forma – JAR-AF), vienasmenio valdymo organo duomenys (forma – JAR-VO-V), kontaktiniai duomenys (forma – KD-1), pareiškėjo 2016 m. gruodžio 12 d. vienintelio akcininko sprendimas Juridinių asmenų registre įregistruoti vienintelio akcininko ir direktoriaus duomenų pakeitimus, įrašyti kontaktinius duomenis bei išduoti Juridinių asmenų registro elektroninį sertifikuotą išrašą;

11.3. Juridinių asmenų registro tvarkytojas, išnagrinėjęs S. M. pateiktus dokumentus, Juridinių asmenų registre 2016 m. gruodžio 15 d. įregistravo vienintelio akcininko ir direktoriaus (S. M.) duomenų pakeitimus, įrašė kontaktinius duomenis, S. M. išdavė elektroninį sertifikuotą išrašą;

11.4. S. M. tokiu būdu neteisėtai tapo pareiškėjo direktoriumi, kaip nustatyta baudžiamojoje byloje Nr. 1-122-1078/2022;

11.5. R. V. nurodymu S. M. 2016 m. gruodžio 21 d. nuvyko į Banką, kuriame neteisėtai, suklastodamas dokumentus, įgijo teisę disponuoti pareiškėjo piniginėmis lėšomis, esančiomis Banko sąskaitoje ir elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis bei kodų generatoriumi, t. y. įgijo svetimų mokėjimo priemonių ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti;

11.6. S. M., neteisėtai įgijęs aptartus duomenis ir neteisėtai juos panaudodamas, keliolika kartų prisijungė prie pareiškėjo banko sąskaitos ir dalimis užvaldė 23 820 Eur pareiškėjo piniginių lėšų;

11.7. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją byloją Nr. 1-122-1078/2022, priėmė 2022 m. birželio 29 d. nuosprendį, kuriame konstatavo, kad: „R. V. ir S. M., tęsdami nusikalstamą veiką, siekdami apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą, veikdami kartu, R. V. davė nurodymus S. M., kuriuos realizuodamas pastarasis 2016 m. gruodžio 12 d. nuvyko į VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialą, esantį Lvovo g. 25, Vilniuje, kur S. M., melagingai prisistatydamas šios įmonės direktoriumi 2016 m. gruodžio 12 d., 13 vai. 55 min., pateikė prašymą, kurio Nr. 13140946, dėl informacinių duomenų pakeitimo UAB „Sostinės investicijos“ bei šios bendrovės elektroninio sertifikuoto išrašo (ESI) išdavimo, kartu su pagamintais netikrais bei suklastotais tikrais - 2016 m. gruodžio 12 d. UAB „Sostinės investicijos“ vienintelio akcininko sprendimu, užpildytus 2016 m. gruodžio 12 d. formos JAR-1 blanką, „Vienasmenio valdymo organo“ formos JAR-VO-V blanką, „Akcininko“ formos JAR-AF blanką, formos „Kontaktiniai duomenys“ blanką VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo Užsakymų priėmimo ir dokumentų išdavimo skyriui, esančiam Lvovo g. 25, Vilniuje, taip panaudodamas suklastotus dokumentus, kurio darbuotojai, nesuvokdami nusikalstamų ketinimų bei būdami suklaidinti šiuose suklastotuose dokumentuose nurodytų duomenų, 2016 m. gruodžio 15 d. viešajame – Juridinių asmenų registre, įregistravo UAB „Sostinės investicijos“ vienintelio akcininko bei direktoriaus pakeitimą, ko pasėkoje S. M. buvo įregistruotas kaip UAB „Sostinės investicijos“ direktorius bei šios bendrovės vienintelis akcininkas, o 2016 m. gruodžio 15 d. S. M. buvo išduoti oficialūs dokumentai – UAB „Sostinės investicijos“ juridinių asmenų registro elektroninis sertifikuotas išrašas (JAR ESI) su prieigos raktu 71-2198282-433919, ko pasėkoje buvo įgyta teisė disponuoti šios bendrovės turtu. Tokiu būdu R. V. ir S. M. savo naudai, apgaule teisiškai įtvirtindamas teisę disponuoti savo nuožiūra šios bendrovės turtu, įgijo turtinį teisę į didelės vertės – 79 915 eurų UAB „Sostinės investicijos“ turtą. Šiais savo veiksmais R. V. ir S. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje“;

11.8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 22 d., kai Vilniaus apygardos teismas priėmė 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-568-957/2022. Apeliacine tvarka išnagrinėjus nuteistųjų S. M. ir R. V. apeliacinius skundus, Vilniaus miesto apylinės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendis paliktas galioti, pakeitus kai kurias nuosprendžio dalis dėl nusikalstamų veikų kvalifikacijos ir bausmių apibendrinimo.

12. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis (6.5 str., 6.6 str. 1 ir 3 d., 6.37 str., 6.210 str. 1 ir 2 d., 6.246–6.249 str., 6.263 str. 1 d., 6.271 str., 6.279 str. 1 ir 2 d., 4 d., 6.282 str.), šias normas aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taip pat praktika dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo bylose dėl žalos atlyginimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl priežastinio ryšio nustatymo, deliktinės ir solidariosios atsakomybės taikymo.

13. Teismas, spręsdamas dėl Registrų centro neteisėtų veiksmų, pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.7 punktą bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais Juridinių asmenų registro tvarkytojo veiksmais, atlyginimo valstybei teisme atstovauja TM, ir, remdamasis bylos duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė:

13.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI-306-643/2019, priėmė 2019 m. vasario 6 d. sprendimą (įsiteisėjęs), kuriame nusprendė panaikinti Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. VILIJ(12.5.20)-2192, kuriuo atsisakyta pakeisti 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu įregistruotus pareiškėjo duomenis apie vienintelį akcininką ir direktorių, ir 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą įregistruoti pareiškėjo duomenis apie vienintelį akcininką ir direktorių, kurio pagrindu kaip vienintelis šios bendrovės akcininkas ir direktorius buvo įregistruotas S. M., įpareigoti registrų centro tvarkytoją iš naujo teisės aktuose nustatyta tvarka išnagrinėti S. M. 2016 m. gruodžio 12 d. pateiktą prašymą;

13.2. Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtame 2019 m. vasario 6 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI-306-643/2019, išaiškino: Juridinių asmenų registro tvarkytojas, 2016 m. gruodžio 12 d. gavęs S. M. prašymą pakeisti bendrovės (šiuo atveju – pareiškėjo) duomenis, turėjo pareigą tikrinti jam teikiamų duomenų tikrumą, o ne tik formų užpildymą ir formose nurodytų duomenų atitikimą prie jų pridėtiems dokumentams; Juridinių asmenų registro tvarkytojas nepatikrino S. M. nurodytų duomenų tikrumo; Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateikti dokumentai (pranešimas) apie bendrovės (šiuo atveju – pareiškėjo) akcininko pasikeitimo pagrindą, nesant tikslių, aiškių ir neklaidinančių duomenų apie 2016 m. gruodžio 12 d. faktinį bendrovės (šiuo atveju – pareiškėjo) vadovą, Juridinių asmenų registro tvarkytojas turėjo vadovautis Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai; redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 18 d.; redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.) 129.2 punktu ir CK 2.68 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, kuri įgalina Juridinių asmenų registro tvarkytoją atsisakyti įregistruoti juridinio asmens duomenų pakeitimus kai pateikti registruoti duomenys ir dokumentai neatitinka vieni kitų, yra neaiškūs arba klaidinantys; Juridinių asmenų registro tvarkytojas, nustatęs kliūtis įregistruoti pasikeitusius bendrovės (šiuo atveju – pareiškėjo) duomenis, turėjo galimybę taikyti ir Nuostatų 129.1 punkte ir Registrų centro direktoriaus 2013 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-110 patvirtintų Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. kovo 28 d.) 35 punkte įtvirtintą trūkumų šalinimo institutą; Registrų centro darbuotojams netinkamai atlikus pareigą išanalizuoti pateiktų duomenų (dokumentų) turinį ir formalią jų išraišką, palyginti juos atitikimo tarpusavyje bei Juridinių asmenų registre esantiems dokumentams ir duomenims aspektais, bei įvertinti juos patikimumo bei išsamumo aspektais, buvo padaryti akivaizdūs procedūriniai pažeidimai, kurie galimai nulėmė neteisėto sprendimo priėmimą;

13.3. Registrų centras, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI-306-643/2019, juridinių asmenų registre 2019 m. kovo 25 d. pakeitė pareiškėjo vienintelio akcininko ir direktoriaus duomenis.

14. Teismas, įvertinęs tai, ką nustatė, ir vadovaudamasis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI-306-643/2019, padarytomis išvadomis, konstatavo, kad Registrų centro neteisėti veiksmai pasireiškė aplaidžiu bei paviršutinišku veikimu, netinkamai atlikus pareigą išanalizuoti pateiktų duomenų turinį ir formalią jų išraišką, palyginti juos atitikimo tarpusavyje bei Juridinių asmenų registre esantiems dokumentams ir duomenims aspektais bei įvertinti juos patikimumo bei išsamumo aspektais.

15. Teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje dėl pareiškėjui kilusios 23 820 Eur žalos kaltų asmenų atsakomybė yra dalinė: Registrų centro kaltė dėl 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo įregistruoti Juridinių asmenų registre pareiškėjo duomenis apie vienintelį akcininką ir direktorių sudaro 20 proc. atsakomybės už pareiškėjui kilusią žalą, nes būtent dėl netinkamai ir nerūpestingai organizuoto Juridinių asmenų registro tvarkytojo darbuotojų darbo S. M. ir R. V. turėjo galimybę prisijungti prie elektroninės sistemos prieigų prie pareiškėjo sąskaitos Banke ir pasisavinti pareiškėjo pinigines lėšas; S. M. kaltė sudaro 40 proc. atsakomybės už pareiškėjui kilusią žalą; R. V. kaltė sudaro 40 proc. atsakomybės už pareiškėjui kilusią žalą.

16. Teismas padarė išvadą, kad pagal nustatytus kaltų asmenų atsakomybės laipsnius, atitinkamomis proporcijomis paskirstoma kaltiems asmenims tenkanti žalos atlyginimo našta, t. y. 9 528 Eur, 9 528 Eur ir 4 764 Eur.

17. Teismas, spręsdamas dėl S. M. ir R. V. civilinės atsakomybės, nurodė:

17.1. S. M. ir R. V. veikė kartu;

17.2. R. V. davė nurodymus S. M., kuriuos realizuodamas S. M. 2016 m. gruodžio 12 d., nuvyko į Registrų centro Vilniaus filialą;

17.3. S. M., melagingai prisistatydamas pareiškėjo direktoriumi, 2016 m. gruodžio 12 d. pateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui prašymą dėl pareiškėjo informacinių duomenų pakeitimo ir elektroninio sertifikuoto išrašo išdavimo, kartu su netikrais bei suklastotais tikrais dokumentais (2016 m. gruodžio 12 d. pareiškėjo vienintelio akcininko sprendimas, užpildytos 2016 m. gruodžio 12 d. formos JAR-1 blankas, „Vienasmenio valdymo organo“ formos JAR-VO-V blankas, „Akcininko“ formos JAR-AF blankas, formos „Kontaktiniai duomenys“ blankas), kuris, nesuvokdamas šių asmenų nusikalstamų ketinimų bei būdamas suklaidintas 2016 m. gruodžio 15 d. Juridinių asmenų registre įregistravo pareiškėjo vienintelio akcininko bei direktoriaus pakeitimą, dėl ko S. M. buvo įregistruotas kaip pareiškėjo direktorius ir pareiškėjo vienintelis akcininkas, tą pačią dieną S. M. buvo išduoti oficialūs dokumentai – pareiškėjo juridinių asmenų registro elektroninis sertifikuotas išrašas su prieigos raktu. Taip S. M. įgijo teisę disponuoti pareiškėjo turtu;

17.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-122-1078/2022, įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui priėmus 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendį, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-568-957/2022.

18. Teismo vertinimu, būtent S. M. ir R. V. tenka didesnė kaltės dėl pareiškėjui kilusios žalos atlyginimo dalinės atsakomybės dalis, nes būtent jie, panaudodami suklastotus dokumentus bei siekdami suklaidinti Registrų centro darbuotojus, įgijo teisę disponuoti pareiškėjo turtu ir pasisavinto jo sąskaitoje buvusias pinigines lėšas.

19. Teismas, spręsdamas dėl žalos, padarė išvadą, kad ją patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-568-957/2022.

20. Teismas atmetė S. M. advokatės teismo posėdyje išdėstytus argumentus dėl abejonių, ar pareiškėjas teisėtai disponavo piniginėmis lėšomis dėl (ne)sumokėto PVM, padaręs išvadą, kad šie argumentai išeina už bylos nagrinėjimo ribų, pareiškėjo, kaip juridinio asmens, mokesčių sumokėjimo klausimai patenka į valstybinės mokesčių inspekcijos kompetenciją. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis dėl piniginių lėšų priklausymo pareiškėjui.

21. Teismas nenagrinėjo S. M. advokatės argumentų dėl jau išieškotų sumų baudžiamojoje byloje, nustatęs, kad pareiškėjas nėra gavęs jokių sumų iš S. M. ir R. V..

22. Teismas, pripažinęs, kad kiti bylos proceso šalių argumentai nėra esminiai ir (arba) niekaip nekeičia teismo padarytų išvadų, detaliau dėl jų nepasisakė.

23. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovais patraukti asmenys nėra privatūs juridiniai asmenys, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikytina ne 6 proc., o 5 proc. dydžio metinių palūkanų norma.

24. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vadovavosi ABTĮ normomis (40 str. 1 ir 5 d.), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

25. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma reali ir neviršija Rekomendacijose numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas visiškai, išlaidas priteisiant iš atsakovų proporcingai byloje nustatytam jų atsakomybės laipsniui.

III. 26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 28 d. sprendimą arba jo dalį ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo prašymą, kurio reikalavimai patikslinti 2023 m. sausio 25 d. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 11,25 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir 968 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, patirtas už pareiškėjui teiktas konsultacijas ir apeliacinio skundo parengimą.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, kartodamas ginčo faktines aplinkybes ir aplinkybes bei argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui, teismo nustatytas bylos aplinkybes ir motyvus, grindžia nesutikimą su teismo sprendimu šiais argumentais ir aplinkybėmis:

27.1. pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiško reikšmingų aplinkybių teisinio vertinimo, neištyrė esminių nagrinėjamos bylos aplinkybių, kurios nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-122-1078/2022, t. y. kad 2017 m. vasario 6 d. ir 2017 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimais buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į S. M. ir R. V. sąskaitose esančias pinigines lėšas 23 820 Eur sumai, ir vien tik iš S. M. sąskaitos buvo nurašyta ne mažiau kaip 3 000 Eur suma. Nagrinėjamoje byloje teismui priėmus skundžiamą sprendimą, teismas įteisino tai, kad iš pareiškėjui padarytos žalos valstybė gaus akivaizdžią naudą, nes šiuo atveju Lietuvos valstybė, iš nusikaltimą padariusių asmenų (S. M. ir R. V.) konfiskavusi iš pareiškėjo pasisavintas 23 820 Eur pinigines lėšas, pareiškėjui turės grąžinti tik 20 proc. šios sumos;

27.2. pirmosios instancijos teismas priimto skundžiamo sprendimo nemotyvavo išsamiais ir aiškiais motyvais, kodėl pritaria atsakovo Lietuvos valstybės atstovo TM pozicijai dėl dalinės atsakomybės, dėl to priėmė nemotyvuotą sprendimą, nes jo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinį (esminį) faktinį ir teisinį kilusio ginčo aspektą;

27.3. pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas dėl solidariosios ir dalinės atsakomybės taikymo;

27.4. vadovaujantis prašyme, kurio reikalavimai patikslinti 2023 m. sausio 25 d., pacituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir aktualiomis CK normomis, kuriomis vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, papildomai vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartimi, priimta administracinėje Nr. eA-59-502/2023, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi, priimta administracinėje Nr. eA-1524-1047/2023, pareiškėjo patirta žala turi būti atlyginta solidariai;

27.5. sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimas po nuosprendžio konfiskuoti turtą priėmimo nelemia dvigubo nubaudimo, nes turto konfiskavimo ir teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimo tarpusavio santykis išsprendžiamas vykdymo procese. Tai, kad dalis nusikalstamu būdu iš pareiškėjo pagrobtų piniginių lėšų galėjo būti areštuotos dar vykdant 2017 m. vasario 6 d. ir 2017 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimus, kuriais buvo apribotos nuosavybės teisės į S. M. ir R. V. sąskaitose esančias pinigines lėšas 23 820 Eur sumai, vėliau šios lėšos (arba jų dalis) galėjo būti išieškotos, vadovaujantis ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-122-1078/2022, patvirtina, kad pareiškėjui padarytos žalos atlyginimas iš atsakovų priteistinas solidariai. Būtent tokia atsakomybės forma užtikrintų visiško nuostolių atlyginimo principo laikymąsi ir tai, kad ne tik pareiškėjui būtų atlyginta visa jo patirta žala, bet ir atsakovams S. M. bei R. V. nebūtų pritaikyta dviguba bausmė, užtikrinant, kad jie Lietuvos valstybei turėtų sugrąžinti tik tą pinigų dalį, kuri iš jų nebuvo konfiskuota;

27.6. pirmosios instancijos teismas neindividualizavo ir nepagrindė kiekvieno atsakovo kaltės laipsnio. Šiuo atveju pažymėtina, kad viešai žinoma, jog tokiu būdu, kuriuo buvo pasisavintos pareiškėjo piniginės lėšos ir užvaldytas pareiškėjo, kaip juridinio asmens valdymas, buvo pasielgta ir dar su dešimtimis kitų bendrovių. Lietuvos valstybė šiuo atveju nesiėmė ir toliau nesiima jokių veiksmų, kad tokie ar panašūs atvejai būtų užkardyti.

28. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas TM, kartodamas argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teisme, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. TM vertinimu, teismo sprendimas pakankamai motyvuotas, jame padarytos išvados pagrįstos ištirtais įrodymais ir teisės aktų normomis, teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį, išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovų atsakomybės dalys yra aiškios ir gali būti atskirtos, todėl teismas nesuklydo, taikydamas dalinę atsakomybę. TM nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad šiuo atveju dalinės atsakomybės taikymas nulėmė tai, jog S. M. ir R. V. pritaikyta dviguba bausmė, nes pareiškėjui kilusi žala buvo konfiskuota iš jų abiejų solidariai baudžiamojoje byloje. Šiuo aspektu svarbu tai, jog baudžiamojoje byloje nebuvo pateiktas civilinis ieškinys, o turto konfiskavimas buvo paskirtas tik kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Pareiškėjo teiginys, kad iš S. M. sąskaitos buvo nurašyta ne mažiau kaip 3 000 Eur suma, todėl pritaikius tik dalinę civilinę atsakomybę, jis bus nubaustas dvigubai, yra neteisingas, nes valstybės deliktinė atsakomybė negali būti lyginama su baudžiamojoje byloje taikyta baudžiamojo poveikio priemone.

29. Atsakovai S. M. ir R. V. nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.

30. Tretieji suinteresuoti asmenys Registrų centras ir Bankas nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, S. M. ir R. V. 23 820 Eur žalai atlyginti, 6 proc. dydžio metines (procesines) palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagrįstumo.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovų S. M. ir R. V. po 9 528 Eur, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo TM, – 4 764 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo; taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovų S. M. ir R. V. po 484 Eur, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo TM, – 242 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

33. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino jo reikalavimo priteisti iš atsakovų solidariai žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, padavė apeliacinį skundą.

34. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo solidariai iš atsakovų priteisti 23 820 Eur žalos, kurios atsiradimo sąlygos nėra ginčijamos, atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, motyvuodamas tuo, kad: dėl Registrų centro kaltės dėl 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą S. M. įregistruoti pareiškėjo vieninteliu akcininku ir direktoriumi, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo TM, atsakomybės laipsnis sudaro 20 proc.; būtent dėl netinkamai, nerūpestingai organizuoto Juridinių asmenų registro tvarkytojo darbuotojų darbo, neatidaus pateiktų duomenų vertinimo (kas nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais administracinėje byloje), baudžiamojoje byloje kaltais dėl piniginių lėšų užgrobimo pripažinti asmenys (S. M. ir R. V.) turėjo galimybę prisijungti prie elektroninės sistemos prieigų prie pareiškėjo sąskaitos banke, dėl ko buvo sudarytos galimybės pasisavinti pareiškėjo pinigines lėšas; kaltais asmenimis dėl pareiškėjo patirtos turtinės žalos pripažintini S. M., kurio atsakomybės laipsnis sudaro 40 proc., R. V., kurio atsakomybės laipsnis sudaro taip pat 40 proc.

36. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada esant sąlygoms nustatyti dalinę atsakovų prievolę atlyginti dėl jų neteisėtų veiksmų pareiškėjui kilusią žalą: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018, spręsdama dėl kelių asmenų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo prievolės rūšies, be kita ko, pažymėjo (šios nutarties 75 p., 77–79 p.), kad solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 str. 1 d.).

Taigi, pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 str.), bet deliktinės atsakomybės atveju nustatytos išimtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalis ir 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą. Atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš bendraskolių reikalauti žalos atlyginimo dalies, proporcingos kiekvieno jų kaltei, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato ką kita (CK 6.279 str. 2 d.); kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės).

Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis.

Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 24 p.); nei Registrų centro, nei notaro E. A. neteisėti veiksmai nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis ir jų neteisėti veiksmai padaryti skirtingu laiku bei nežinant apie trečiųjų nusikalstamą veiką vykdžiusių asmenų tikslus ir ketinimus.

Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šie atsakovai ir nusikalstamą veiką vykdę asmenys veikė bendrai, turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą, t. y. konstatuoti subjektyvųjį bendrininkavimą. Tačiau yra pagrindas konstatuoti objektyvųjį bendrininkavimą, nes žala atsirado nors ir dėl kelių atskirų, tačiau viena nuo kitos priklausomų priežasčių. Be Registrų centro kaltų neteisėtų veiksmų nebūtų buvę galimybės nusikalstamą veiką vykdantiems asmenims kreiptis į atsakovą E. A. dėl žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo (nes neturėtų tam reikalingų duomenų), o be šio atsakovo kaltų neteisėtų veiksmų nebūtų buvę galimybės šio žemės sklypo įteisinti trečiojo asmens P. Š. vardu.

Taigi išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme, nes kiekvienas iš pažeidėjų – atsakovai VĮ Registrų centras, notaras E. A. ir nusikalstamą veiką įvykdę asmenys – prisidėjo prie žalos atsiradimo iš esmės, nes be jų žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Todėl yra pagrindas taikyti CK 6.279 straipsnio 1 dalį ir konstatuoti solidariąją atsakovų Registrų centro, notaro E. A. ir trečiojo asmens P. Š. žalos atlyginimo prievolę bei ieškovės reikalavimus atsakovams Registrų centrui ir E. A. tenkinti visiškai;

žala būtų dali ir dalinė atsakomybė bendrininkams būtų taikoma, jei dėl asmens veiksmų ar neveikimo jau padaryta žala tik padidėtų ir tas padidėjimas galėtų būti atribotas nuo pirminės žalos. Tokiu atveju būtų galima konkrečią žalos dalį priskirti konkrečiam pažeidėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018, 36 p.). Tačiau, nors atsakovų veiksmus su ieškovei atsiradusia žala siejo netiesioginis priežastinis ryšys, atsakovų kalti neteisėti veiksmai, kuriais padaryta žala, susiję apskritai su visos žalos, o ne tik su tam tikros jos dalies, atsiradimu.

37. Administracinėje byloje nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat yra pagrindas konstatuoti objektyvųjį bendrininkavimą, nes pareiškėjui kilusi žala atsirado nors ir dėl kelių atskirų, tačiau viena nuo kitos priklausomų priežasčių: be Registrų centro kaltų neteisėtų veiksmų nebūtų buvę galimybės nusikalstamą veiką padariusiems asmenims – atsakovams S. M. ir R. V. – pasisavinti pareiškėjo pinigines lėšas, buvusias pareiškėjo vardu atidarytoje banko sąskaitoje. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti žalos nedalomumą bei atsakovų veiksmų bendrumą objektyviąja prasme, nes visi atsakovai – Lietuvos valstybė, atstovaujama TM, ir nusikalstamą veiką padarę asmenys S. M. ir R. V. – prisidėjo prie pareiškėjui kilusios žalos atsiradimo iš esmės, nes be jų žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi; taip pat nors Registrų centro veiksmus su pareiškėjui kilusia žala siejo netiesioginis priežastinis ryšys, Registrų centro neteisėti veiksmai, kuriais padaryta pareiškėjui kilusi žala, susiję apskritai su visos pareiškėjui kilusios žalos, o ne tik su tam tikros jos dalies, atsiradimu.

38. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl solidariosios atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo TM, atsakovų S. M. ir R. V. prievolės atlyginti žalą ir procesines palūkanas, išskyrus dėl procesinių palūkanų dydžio, dėl kurio pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo motyvus dėl šiuo atveju pareiškėjui priteistų procesinių palūkanų dydžio (nėra CK 6.210 str. 2 d. numatytų sąlygų priteisti 6 proc. palūkanas), nustatymo tenkintinas visiškai.

39. Pareiškėjo reikalavimas dėl solidariosios atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo TM, atsakovų S. M. ir R. V. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prievolės nustatymo tenkinamas iš dalies: nei ABTĮ, reglamentuojantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą, nei šiam klausimui spręsti taikytinos aktualios CPK nuostatos nenumato, kad atsakovų prievolė atlyginti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas yra (gali būti) solidarioji. Todėl pareiškėjo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo TM, atsakovų S. M. ir R. V. priteistinos lygiomis dalimis (1 210 Eur / 3).

40. Atsižvelgiant į aptartą, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

41. Pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo TM: nors visi atsakovai pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčijo teismo sprendimo dalį dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo TM, prievolės atlyginti žalą ir kitas išlaidas nustatymo; apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas iš esmės palankus ir kitiems atsakovams – S. M. ir R. V.; pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, 926 Eur suma, nurodyta pareiškėjo 2024 m. kovo 8 d. prašyme, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino išlaidų už advokato suteiktas paslaugas dydžio (Rekomendacijų 2 p., 7 p., 8.10 p.; 2019 m. gruodžio 12 d. atstovavimo sutartis; 2023 m. liepos 13 d. mokėjimo nurodymas; 2023 m. liepos 13 d. PVM sąskaita faktūra CON-23-110).

42. Apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus ABTĮ nustatytas išimtis (ABTĮ 137 str.). Sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis grąžinami, kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 38 str. 1 d. 8 p.). Žyminiu mokesčiu neapmokestinamas skundas (prašymas, pareiškimas) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.) (ABTĮ 36 str. 1 d. 10 p.). Atitinkamai žyminiu mokesčiu neapmokestinami proceso šalių apeliaciniai skundai dėl administracinių teismų sprendimų, kurie priimti dėl skundų (prašymų, pareiškimų), kurie žyminiu mokesčiu neapmokestinami (ABTĮ 36 str. 3 d.). Nustačius, kad nagrinėjamu atveju sumokėtas 11,25 Eur žyminis mokestis už pareiškėjo apeliacinį skundą, kuris žyminiu mokesčiu neapmokestintas, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartyje, be kita ko, nutaręs priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, neišsprendė už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimo, šia teismo nutartimi pareiškėjui grąžinamas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės investicijos“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 28 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės investicijos“ solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, S. M. ir R. V. 23 820 Eur (dvidešimt tris tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt eurų) žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 23 820 Eur (dvidešimt trijų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 12 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės investicijos“ iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 403,34 Eur (keturis šimtus tris eurus trisdešimt keturis centus), atsakovo S. M. 403,33 Eur (keturis šimtus tris eurus trisdešimt tris centus) ir atsakovo R. V. 403,33 Eur (keturis šimtus tris eurus trisdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės investicijos“ iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 926 Eur (devynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės investicijos“ sumokėtą žyminį mokestį – 11,25 Eur (vienuolika eurų dvidešimt penkis centus).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė