c4858dbf-c2ef-44e6-94c3-41431fa8d9ee · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                 Byla Nr. 1S-560-113/2010                   Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4.                                                             (S)                                                        KLAIPEDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. rugpjucio 27 d.Klaipeda Klaipedos apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Valentinas Janonis,sekretoriaujant Eglei Rinkeviciutei,dalyvaujant A.

C. ir D. G.,teismo posedyje išnagrinejes A. C. ir D. G. skundus del Šilutes rajono apylinkes teismo 2010-08-04 nutarties, kuria buvo atmesti ju skundai del Šilutes rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2010-07-19 nutarimo panaikinimo, n u s t a t e: 2010-06-17 Klaipedos apskrities VPK Šilutes rajono PK užregistruotas A. C. pareiškimas, jame A. C. nurode, jog 2010-06-16, apie 19.30 val., kaimynas D. G. grižo i namus, jis su dalgiu pjove žole palei tvora nuo G. puses. D. G. išlipo iš mašinos ir pradejo plusti ji necenzuriniais žodžiais, du kartus paleido i ji akmenis, nes jis paraše skunda del jo veiksmu.

Tada jis su dalgiu nuejo i kita sodo puse pjauti žoles, o D. G. staigiai dideliu greiciu su mašina puole ji, jis tuo metu dešineje rankoje laike dalgi ir galastuva, kaire ranka trauke iš pašto dežutes laiška, jis spejo atsitraukti atgal, o dalgis atsitrenke i D. G. mašina, iškrito iš jo rankos. Kaimynas ne karta yra taip ji gasdines, puoles ji su mašina. 2010-07-02 paaiškinimuose jis nurode, jog iš išgascio netycia dalgio kotu trenke i D. G. mašina, D. G. puldamas su mašina pats užkliuvo už dalgio, su D.

G. seniai nesutaria del asmeniniu reikalu.2010-06-17 Klaipedos apskrities VPK Šilutes rajono PK užregistruotas ir D. G. pareiškimas, jame D. G. nurode, jog A. C. jam nuolat priekaištauja, ant jo pyksta del to, kad jis važiuoja skersgatviu ir užvažiuoja ant jo žemes, kuri yra kelias. Jis su A. C. nesikalba. Konfliktai, tiksliau, A. C. pykcio priepuoliai vyksta labai dažnai. Jis 2010-06-16, apie 20.00 val., važiavo savo automobiliu iš savo namu ir, važiuodamas pro A. C. vartus, pajuto smugi i automobilio dešines puses galini sparna.

Jis sustojo, A. C. pabego i savo kiema. Mašinoje buves sunus pasake, kad A. C. rankose turejo dalgi, juo trenke i pravažiuojanti automobili. 2010-06-23 paaiškinimuose D. G. nurode, jog jis A. C. nieko nesake, su juo nekalbejo, nes jie yra seniai susipyke, nebendrauja. Jis i A. C. akmenu nemete, nevadino necenzuriniais žodžiais, nevažiavo i A. C. automobiliu. D. G. teigimu, del apgadinto automobilio dešines puses galinio sparno jam padaryta 641 Lt žala.        Šilutes rajono PK pareigune 2010-07-09 nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal A.

C. ir D. G. 2010-06-17 registruotus pareiškimus, konstatavusi, jog viešoji tvarka nebuvo pažeista, D. G. del automobilio apgadinimo gali kreiptis i teisma privataus kaltinimo tvarka.A. C. ir D. G. apskundus ši nutarima, Šilutes rajono apylinkes prokuraturos prokurore 2010-07-19 nutarimu ju skundus atmete.A. C. ir D. G. apskundus ši prokurores nutarima, Šilutes rajono apylinkes teismas 2010-08-04 nutartimi ju skundus atmete. Klaipedos apygardos teisme gauti A. C. ir D. G. skundai del minetos nutarties.A. C. skunde nurodo, jog policijos pareigunai, nagrinedami jo pareiškima, jo nepatikslino, netyre galimo D.

G. Keliu eismo taisykliu pažeidimo, nors ir buvo atvyke ivykio diena i ivykio vieta, nesuraše ivykio vietos apžiuros protokolo, nesudare schemos, neužfiksavo faktines padeties ir pedsaku, nenustate ir neapklause kitu ivykio vietoje buvusiu asmenu. Jis, A. C., jokio nusikaltimo nepadare, jo kaltes del ivykio nera. Jeigu ir buvo padaryta žala D. G. automobiliui, tai pasekme pavojingo ir chuliganiško D. G. vairavimo, todel atsakomybe del ivykio, jo pasekmiu ir žalos turi prisiimti pats automobilio vairuotojas. A. C. skundu prašo panaikinti Šilutes rajono apylinkes teismo 2010-08-04 nutarti ir del skundo priimti nauja sprendima.D.

G. skunde nurodo, jog A. C. jo automobili dalgiu sužalojo viešoje vietoje, buvo ivyki maciusiu liudytoju, del automobilio sugadinimo jam padaryta 641 Lt žala. Teismo nurodyta aplinkybe, kad tarp jo ir A. C. yra susikloste konfliktiški santykiai, nereiškia, kad A. C. veiksmuose nera nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudeties. Daugiau motyvu, kodel nera pagrindo pradeti ikiteismini tyrima, teismas nenurode, taip pat visai nepasisake del ivyki maciusiu liudytoju, jie iki šiol nera apklausti. Pareiškejo nuomone, tik apklausus liudytojus, ivertinus jo automobilio sužalojimo pobudi, smugiu sudavimo skaiciu, galima spresti del viešosios tvarkos sutrikdymo.

Jau vien tai, kad A. C. dalgiu sužalojo jo automobili viešoje vietoje, prie gyvenamuju namu, ivyki mate liudytojai, suteikia pagrinda manyti, kad visuomenes rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta ir kad A. C. elgesys buvo ižulus. Taigi A. C. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., požymiai. Išsiaiškinti visas jo, D. G., nurodytas aplinkybes ir nuspresti del BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudeties požymiu A. C. veikoje, galima tik pradejus ikiteismini tyrima, atlikus butinus ikiteisminio tyrimo veiksmus. D. G. skundu prašo panaikinti Šilutes rajono apylinkes teismo 2010-08-04 nutarties dali, kuria buvo atmestas jo skundas, Šilutes rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2010-07-19 nutarimo dali, kuria buvo atmestas jo skundas, Šilutes rajono PK pareigunes 2010-07-09 nutarima ir ipareigoti prokurora spresti klausima del ikiteisminio tyrimo pradejimo pagal 2010-06-17 registruota jo pareiškima del apgadinto automobilio.Teismo posedžio metu A.

C. ir D. G. prašo ju skundus tenkinti.A. C. ir D. G. skundai atmestini ir paliktina galioti Šilutes rajono apylinkes teismo 2010-08-04 nutartis.Aukštesniojo teismo nuomone, šiuo atveju ikiteismini tyrima pagal A. C. ir D. G. pareiškimus policijai buvo atsisakyta pradeti teisetai ir pagristai.Iš A. C. pareiškimo policijai turinio matyti, jog jis D. G. kaltina tuo, kad šis ji užgaulioja, plusta necenzuriniais žodžiais, t. y. BK 155 str. numatytos nusikalstamos veikos – ižeidimo – padarymu. Del BK 155 str. numatytos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas neatliekamas (BPK 407 str.), todel teisetai ir pagristai A.

C. buvo nurodyta, jog jis del tokiu D. G. veiksmu turi teise kreiptis i teisma privataus kaltinimo tvarka.Iš D. G. pareiškimo policijai turinio matyti, jog jis A. C. kaltina tycia dalgiu apgadinus jo automobili, t. y. BK 187 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu. Del šios veikos ikiteisminis tyrimas taip pat neatliekamas (BPK 407 str.). D. G. taip pat teisetai ir pagristai išaiškinta teise kreiptis i teisma privataus kaltinimo tvarka.Iš A. C. skundu prokuraturai ir teismui galima spresti, jog jis nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima skundžia del to, jog tiek policijos pareigune, tiek prokurore savo nutarimuose nurode, jog A.

C. veikoje esant BK 187 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiu, D. G. turi teise kreiptis i teisma privataus kaltinimo tvarka. A. C. teigia nesutinkantis su tuo, kad jis tycia apgadino D. G. automobili, kad jo veikoje yra BK 187 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiu, nurodo, kad jis jokio nusikaltimo nepadare, pats D. G. pažeide Keliu eismo taisykles, pavojingai vairuodamas. Taciau tokie A. C. argumentai visiškai nesusije su nutarimu atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal jo skunda, kuriuo jis D. G. kaltina užgauliojimu, ižeidinejimu, todel neturi jokios itakos šio nutarimo teisetumui ir pagristumui.

D. G. kreipusis i policija del automobilio apgadinimo, nurodžius, kad jo automobili dalgiu apgadino A. C. ir padare 641 Lt žala, policijos pareigune, vadovaudamasi BPK 407 str., D. G. paaiškino, jog ikiteisminis tyrimas del to neatliekamas, jog D. G. turi teise del turto sugadinimo kreiptis i teisma privataus kaltinimo tvarka. Jei D. G. pasinaudos šia istatymo jam suteikta teise ir kreipsis i teisma privataus kaltinimo tvarka, pradedamas privataus kaltinimo bylos procesa, tada A. C. ir gales gintis nuo D. G. jam pareikšto kaltinimo.

Teismas, ivertines byloje surinktus irodymus, ir spres, ar A. C. padare nusikaltima, kuriuo ji kaltina D. G. Nei nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima priemusi pareigune, nei skunda del to nagrinejusi prokurore, nei teismas nesprende A. C. kaltes pagal BK 187 str. 1 d. klausimo.Aukštesniojo teismo nuomone, priešingai nei skunde nurodo D. G., skundžiamuose procesiniuose sprendimuose pagristai konstatuota, jog yra aišku, kad viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta, kad A. C. nepadare BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiu turincios veikos.

Subjektyviajai viešosios tvarkos sutrikdymo pusei budinga tiesiogine tycia – kaltininkas supranta, kad ižuliais veiksmais, grasinimais, patyciomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarba aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad del to bus sutrikdyta visuomenes rimtis ar tvarka, ir šiu padariniu nori. Nustatant kalte, yra svarbu tinkamai ivertinti tokio kaltininko elgesio paskatas, ar kaltininkas suvoke savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravima, ar tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas.

Šiuo atveju yra aišku, kad net jei ir butu nustatyta, jog A. C. dalgiu sužalojo D. G. automobili, A. C. veikoje nebutu butinojo aptariamo nusikaltimo subjektyviosios puses požymio – tiesiogines tycios, nes konfliktine situacija tarp A. C. ir D. G. kilo iš ju jau kuri laika besitesianciu asmeniniu nesutarimu, ne iš chuliganišku paskatu, siekiant save priešpastatyti visuomenei. Konkreciu asmeniniu motyvu dominavimas rodytu, jog veika buvo nukreipta ne i viešaja tvarka, bet i kitas istatymo saugomas vertybes – šiuo atveju i nuosavybe.

Taigi ikiteismini tyrima buvo atsisakyta pradeti teisetai ir pagristai, laikantis BPK 168 str. 1 d. nuostatu, t. y. konstatavus BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybes aiškuma. D. G. teigiant, kad A. C. tycia dalgiu apgadino jo automobili, o A. C. teigiant, kad D. G. ji ižeidineja, jie turi teise ginti savo interesus privataus kaltinimo tvarka, paduodami skundus teismui, kaip jiems ir išaiškinta skundžiamuose procesiniuose sprendimuose. Atsižvelgdamas i tai, kas išdestyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog tiek prokurores nutarimas, tiek skundžiama teismo nutartis, palike galioti nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, yra teiseti ir pagristi, ju naikinti nera jokio teisinio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:

A. C. ir D. G. skundus atmesti ir palikti galioti Å ilutes rajono apylinkes teismo 2010-08-04 nutarti.Nutartis neskundžiama. Teisejas                                                                                                               Valentinas Janonis                 Â