2025-01-22 Nr. AB-1338-3-61-3-06780-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-217-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06780-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S. (L. S.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja L. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 24S176598 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja taip pat prašė priimti jos skundą nagrinėti kaip pateiktą nepraleidus įstatymo nustatyto termino, o nustačius, kad šis terminas yra praleistas, šį skundo padavimo terminą atnaujinti. Pareiškėja nurodė, jog 2024 m. vasario 10 d. išvyko į Rusijos Federaciją, kurioje blokuojama prieiga prie interneto serverių. Apie Sprendimą pareiškėja sužinojo atsitiktinai, pasinaudojusi trečiojo asmens pagalba, kuris 2024 m. spalio 17 d., pasinaudojęs turimomis specialiomis žiniomis, reikalingomis apeiti Rusijos Federacijoje blokuojamą interneto prieigą, per VPN (virtualų privatų tinklą), prisijungė prie jos paskyros MIGRIS sistemoje, supažindino ją su Migracijos departamento Sprendimu. Pareiškėja neturėjo galimybės iš šio failo nustatyti, kada priimtas Sprendimas ir koks jo numeris (dėl šios informacijos pareiškėjos atstovas, 2024 m. lapkričio 6 d. paklausimu Nr. 1124-1 kreipėsi į Migracijos departamentą, tačiau atsakymo negavo).

Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau pareiškėjai gaunant bei pratęsiant leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, ji būdavo informuojama telefono skambučiu bei pranešimu į jos naudojamą elektroninį paštą, ji pagrįstai tikėjosi, kad analogiškai bus informuota ir šį kartą.

Pareiškėja mano, kad Sprendimas jai nėra tinkamai įteiktas, todėl laikytina, kad teikdama skundą, ji nėra praleidusi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatyto 14 dienų termino. Pareiškėja nurodė, kad jei teismas laikytų, kad Sprendimas pareiškėjai įteiktas tinkamai, atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad pareiškėja ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių po prašymo pateikimo turėjo išvykti į Rusijos Federaciją ir ten laukti pranešimo apie Sprendimo priėmimą, bei su šia aplinkybe susijusią faktinę situaciją, t. y., kad buvo apsunkintas informacijos apie Sprendimą gavimas bei bendravimas su Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančiu atstovu (kita kalba ir nuotoliniu būdu), yra pagrindas praleistą skundo padavimo terminą atnaujinti.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjos L. S. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas konstatavo, jog nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis, kad Sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas 2024 m. liepos 31 d. per MIGRIS į pareiškėjos paskyrą, kuri susieta su jos el. pašto adresu. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas pateikė išrašą iš MIGRIS sistemos, kuris akivaizdžiai patvirtina, jog skundžiamas sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas 2024 m. liepos 31 d., 14:45 val. Teismas nurodė, jog nors pateikti duomenys rodo, kad MIGRIS sistemoje Sprendimas buvo peržiūrėtas tik 2024 m. spalio 10 d., 18:26 val., tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėja su Sprendimu jau turėjo galimybę susipažinti po to, kai jis pareiškėjai buvo išsiųstas per MIGRIS sistemą į jos asmeninę paskyrą, susietą su jos el. pašto adresu. Pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, kurios paneigtų atsakovo pateiktą informaciją.

Teismas nurodė, kad pareiškėja, teikdama prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje pratęsimo, aiškiai nurodė savo el. pašto adresą kaip kontaktinį būdą – šiuo adresu buvo vykdomas bendravimas tarp pareiškėjos ir atsakovo. Iš skundo turinio teismui buvo akivaizdu, jog pati pareiškėja neginčija fakto, jog iki šiol aktyviai naudojosi savo el. pašto adresu dėl pranešimų iš atsakovo gavimo, kas liudija, jog šis el. pašto adresas buvo veiksmingai naudojamas komunikacijai su atsakovu. Atsižvelgęs į tai, teismas nustatė, jog pareiškėja turėjo pareigą reguliariai tikrinti šį el. pašto adresą ir domėtis kada Migracijos departamentas išnagrinėjo jos prašymą bei priėmė Sprendimą.

Teismo vertinimu, pareiškėjos pasirinktas veikimo modelis (nesidomėjimas galutinio sprendimo priėmimo eiga) negali būti laikomas pateisinama priežastimi atnaujinti Įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, žinant, kad pareiškėja savo deklaruojamą el. pašto adresą naudojo ankstesniam bendradarbiavimui su atsakovu. Tokie veiksmai prieštarauja atsakingo elgesio principui, kai asmuo turi imtis visų protingų priemonių užtikrinti, kad jam svarbi informacija būtų gauta laiku.

Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja skunde nurodė, kad apie Sprendimą sužinojo atsitiktinai, t. y., 2024 m. spalio 17 d., tačiau tuo pat metu tvirtino, jog Sprendimas jai nėra tinkamai įteiktas. Teismas pažymėjo, jog šis skundo argumentas yra prieštaringas ir nepagrįstas, kadangi teismų praktikoje yra nustatyta, jog apskundimo terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie administracinį sprendimą.

Teismas konstatavo, jog nenustatyta, kad Sprendimas pareiškėjai būtų įteiktas netinkamai, o pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių, sutrukdžiusių Įstatyme nustatytais terminais įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodytus argumentus, konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą apie objektyvias aplinkybes, kurios būtų užkirtusios kelią pareiškėjai laiku pateikti skundą. Pareiškėja neveikė operatyviai, nebuvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga gindama savo galbūt pažeistas teises, nenurodė jokių objektyvių ir ekstraordinarių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis termino skundui paduoti atnaujinimo priežastimis.

Teismas pažymėjo, kad sprendimo įteikimo faktas nėra vienintelis kriterijus, lemiantis termino skaičiavimo pradžią. Net jei Sprendimas nebūtų laikomas tinkamai įteiktu 2024 m. liepos 31 d., terminas skundui pateikti būtų pradėtas skaičiuoti nuo faktinės susižinojimo apie sprendimą dienos, šiuo atveju – 2024 m. spalio 17 d., kai pareiškėja pati pripažino sužinojusi apie ginčijamą Sprendimą. Be to, remiantis pareiškėjos paaiškinimais, ji ne tik sužinojo apie Sprendimą, bet ir turėjo galimybę susipažinti su jo turiniu. Šios aplinkybės teismui suponavo išvadą, kad nebuvo jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios pareiškėjai tinkamai pasinaudoti savo teise apskųsti Sprendimą per Įstatymo nustatytą 14 dienų terminą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad skundas teismui buvo pateiktas gerokai vėliau nei per 14 dienų. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog terminas skundui pateikti yra praleistas tiek tuo atveju, jei būtų laikomasi formalaus įteikimo reikalavimo (2024 m. liepos 31 d.), tiek nuo sužinojimo apie Sprendimą dienos (2024 m. spalio 17 d.).

III. Pareiškėja L. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį ir priimti pareiškėjos skundą nagrinėti kaip pateiktą nepraleidus įstatymo nustatyto termino, o nustačius, kad šis terminas yra praleistas, šio skundo padavimo terminą atnaujinti.

Pareiškėja prašymą grindžia tuo, jog byloje nėra surinkta ir pateikta įrodymų, kad į pareiškėjos nurodytą ir naudojamą el. pašto adresą buvo išsiųstas (ir atėjo) elektroninis laiškas su Sprendimu ar bent jau pranešimas apie Sprendimo priėmimą.

Pareiškėja kartu su skundu pateikia išrašus iš jos elektroninio pašto laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2024 m. rugpjūčio 29 d. Pareiškėjos teigimu, tai patvirtina, kad į jos elektroninį paštą nebuvo atsiųstas Sprendimas ar pranešimas apie jo priėmimą. Pranešėja taip pat pateikia savo el. pašto išrašą su 2024 m. rugpjūčio 2 d. gauta žinute, bei savo atsakymu į paklausimą dėl jos buvimo vietos, ir pažymi, jog ir šiame pranešime nėra duomenų, susijusių su ginčijamo Sprendimo priėmimu. Šį paklausimą pranešėja suprato kaip pareigūno domėjimąsi ar ji, laukdama kol bus išspręstas jos prašymo dėl leidimo gyventi pratęsimo nagrinėjimas, nepažeidė nustatytos tvarkos, todėl į šį paklausimą pranešėja pateikė atsakymą, patvirtindama, kad 2024 m. vasario 10 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją.

Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad prašymą dėl leidimo gyventi teikė kontaktiniu būdu, t. y. atvykusi į Migracijos departamento padalinį Klaipėdoje, ir tikėjosi, kad atsakymas bus gautas analogišku būdu, t. y. informuojant ją: 1) telefonu, 2) per jos naudojamą elektroninį paštą, 3) per jos įgaliotą asmenį (sutuoktinį) arba 4) registruota siunta jos Lietuvoje deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pareiškėja nebuvo informuota nė vienu iš nurodytų būdų apie priimtą Sprendimą, jis nebuvo įteiktas pareiškėjai.

Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad ji nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos kaip objektyvios ir pakankamai svarbios, pripažinti jas kaip suteikiančias pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėja akcentuoja, jog ji privalėjo laukti Sprendimo ne Lietuvos Respublikoje, o Rusijos Federacijoje, nes jos prašymo nagrinėjimą atsakovas užtęsė ir ankstesnio jos turėto leidimo gyventi galiojimas pasibaigė. Todėl ji privalėjo išvykti ir išvyko į Rusijos Federaciją. Manytina, kad aplinkybė, jog Rusijos Federacijoje blokuojamos prieigos prie interneto serverių per kuriuos Rusijos Federacijos piliečiams teikiama informacija prieštarauja oficialiai Rusijos Federacijos politikai, yra visuotinai ir viešai žinoma ir nereikalauja atskirų įrodymų. Dėl šios priežasties pareiškėja objektyviai neturėjo galimybės prisijungti prie Lietuvos Respublikos valdžios vartų sistemos.

Pareiškėja, ilgą laiką nesulaukusi jokių žinių apie jos prašymo išnagrinėjimą bei sužinojusi apie esamą techninę galimybę per specialias programas (VPN (virtualaus privataus tinklo) serverius) apeiti draudimus ir su trečiojo asmens pagalba, turinčio specialių žinių, spalio mėnesio viduryje prisijungusi prie jos elektroninės paskyros MIGRIS sistemoje, sužinojo apie priimtą Sprendimą. Pažymėtina, kad jai atspausdintame Sprendime nebuvo nurodytas jo numeris. Šią aplinkybę, kad pareiškėja per atstovą, kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu pateikti Sprendimą, kuriame būtų nurodytas jo numeris, patvirtina kartu su skundu pateiktas advokato 2024 m. lapkričio 6 d. paklausimas. Migracijos departamentas neatsakė į šį pareiškėjos atstovo paklausimą, todėl skundas teismui buvo pateiktas nesulaukus atsakymo bei nenurodant Sprendimo numerio.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, laukdama atsakymo iš atsakovo Migracijos departamento buvo priversta išvykti ir būti Rusijos Federacijoje, jai buvo apsunkinta galimybė susirasti, kreiptis bei bendrauti su jos pasirinktu atstovu, advokatu Lietuvoje, bei suprantamai išdėstyti savo situaciją ir surinkti bei jam pateikti būtinus duomenis ir dokumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos L. S. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, jog ginčijamas Sprendimas pareiškėjai būtų įteiktas netinkamai, o pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių, sutrukdžiusių Įstatyme nustatytais terminais įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą dėl Sprendimo panaikinimo.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad terminas skundui pateikti dėl Sprendimo panaikinimo buvo praleistas, kadangi apie Sprendimo priėmimą jai nebuvo pranešta jos nurodytu el. paštu; ji negalėjo prisijungti prie savo MIGRIS paskyros, kadangi yra išvykusi į Rusijos Federaciją, kurioje blokuojama prieiga prie Lietuvos Respublikos valdžios vartų sistemos; prie MIGRIS paskyros galėjo prisijungti pasitelkdama trečiojo asmens pagalbą; jai pateiktame Sprendime nebuvo nurodytas jo numeris; jai buvo apsunkinta galimybė bendrauti su atstovu, kuris yra Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikytis teisės aktuose įtvirtintų skundo padavimo terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Įstatymo 138 straipsnio 1 dalį užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Iš byloje pateiktų dokumentų, teisėjų kolegija nustatė, jog Sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas MIGRIS paskyroje nurodytu jos el. pašto adresu 2024 m. liepos 31 d. Iš atsakovo pateiktų duomenų pirmosios instancijos teismui matyti, jog MIGRIS paskyroje pranešimas apie priimtą Sprendimą su jo nuorašu pareiškėjai buvo pateiktas 2024 m. liepos 31 d., 14:45 val. Nors pareiškėja teigia, jog apie Sprendimą sužinojo tik 2024 m. spalio 17 d., kai jai pažįstamas asmuo, naudodamasis specialiomis žiniomis, reikalingomis apeiti Rusijos Federacijoje taikomus interneto prieigos apribojimus, per virtualų privatų tinklą prisijungė prie jos paskyros MIGRIS sistemoje ir supažindino ją su Sprendimu, iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėja atsakovo pranešimą peržiūrėjo 2024 m. spalio 10 d., 18:26 val. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad susipažino su Sprendimu ar atliko kitus veiksmus MIGRIS sistemoje 2024 m. spalio 10 d.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad net jei Sprendimas nebūtų laikomas tinkamai įteiktu 2024 m. liepos 31 d., terminas skundui pateikti būtų pradėtas skaičiuoti nuo faktinės susižinojimo apie Sprendimą dienos, šiuo atveju – 2024 m. spalio 17 d., kai pareiškėja pati pripažino sužinojusi apie Sprendimą. Byloje nenustatyta, kad buvo objektyvių aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios pareiškėjai tinkamai pasinaudoti savo teise apskųsti sprendimą per Įstatymo nustatytą 14 dienų terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1‑8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 2 dalį, be kita ko, prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.

Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-777-520/2019).

Teisėjų kolegija, vertindama, ar terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos kaip objektyvios ir pakankamai svarbios, pripažinti jas kaip suteikiančias pagrindą atnaujinti praleistą terminą, pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėja, siekdama efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jai teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais ir operatyviai ginčyti su teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-667-815/2024). Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja atstovavimo sutartį su savo atstovu sudarė 2024 m. spalio 24 d., t. y. dar nesibaigus skundo padavimo terminui nuo sužinojimo apie Sprendimą dienos. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, į pirmosios instancijos teismą su skundu pareiškėjos atstovas kreipėsi tik 2024 m. lapkričio 26 d., t. y. daugiau nei po mėnesio sudarius atstovavimo sutartį tarp pareiškėjos ir jo atstovo bei pasibaigus skundo padavimo terminui. Aplinkybių, kurios būtų laikytinos efektyviomis ir pakankamai svarbiomis pripažinti jas kaip suteikiančias pagrindą atnaujinti praleistą terminą, teisėjų kolegija nenustatė.

Teisėjų kolegija, vertindama byloje esančių aplinkybių visumą, konstatuoja, jog pareiškėja nevykdė pareigos operatyviai ginčyti su jos teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjos nurodytos skundo padavimo termino praleidimo aplinkybės nelaikytinos objektyviomis, pagrįstomis ir pateisinančiomis skundo padavimo termino praleidimą, kadangi jos priklausė nuo pareiškėjos valios ir susidariusioje situacijoje pasirinkto elgesio modelio.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai pareiškėjai neatnaujino termino skundui paduoti bei atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. S. (L. S.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė