2017-01-04 Nr. AB-197-3-61-3-03643-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-60-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03643-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos 57.1.1; 57.3; 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. B. ir A. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui sodininkų bendrijai „Vita“ dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai V. B. ir A. B. su 2014 m. liepos 30 d. skundu, kurį patikslino (toliau abu kartu vadinami skundu), kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2650; 2) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. liepos 3 d. raštą Nr. 48SD-(14.48.104.)-6379; 3) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėją priimti įsakymą pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties 8,3 arų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Vita“, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo pareiškėjams procedūrą; 4) priteisti V. B. ir A. B. teismo išlaidų atlyginimą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjų V. B. ir A. B. skundą tenkino – panaikino NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2650 ir 2014 m. liepos 3 d. raštą Nr. 48SD-(14.48.104.)-6379 bei NŽT Vilniaus rajono skyrių įpareigojo pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties 8,3 arų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Vita“, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo V. B. ir A. B. procedūrą. Teismas pareiškėjams iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisė 28,96 Eur teismo išlaidoms atlyginti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

III. Pareiškėjas V. B. 2016 m. balandžio 8 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis per atstovą pateikė prašymą jam iš atsakovo NŽT priteisti 724,05 Eur teismo išlaidoms atlyginti. Pareiškėjas nurodė, kad už skundo surašymą patyrė 579,24 Eur teismo išlaidų, o už atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties – 144,81 Eur išlaidų.

Atsakovas NŽT su pareiškėjo prašymu nesutiko. Nurodė, kad maksimali už atskirojo skundo pateikimą atlyginama suma yra 144,81 Eur, tačiau pažymėjo, poreikis rengti atskirąjį skundą atsirado dėl neteisėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties, todėl šios patirtos išlaidos iš atsakovo negali būti priteisiamos.

Nurodė, kad pareiškėjų 2014 m. liepos 30 d. pateiktas skundas nėra didelės apimties, skunde nurodytos aplinkybės yra aiškios ir nereikalavo didelių laiko sąnaudų bei pastangų jas analizuojant. Byloje pateiktų dokumentų apimtis nėra didelė, nebuvo nagrinėjami sudėtingi materialinės teisės klausimai. Be to, byloje buvo tik keturi asmenys, todėl, NŽT nuomone, byla turėtų būti pripažinta paprasta. Manė, kad atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimą bei atstovavimą administracinėje byloje pareiškėjui galėtų būti priteita ne daugiau nei 250 Eur, tačiau teismui 2015 m. vasario 5 d. sprendime išnagrinėjus klausimą dėl pareiškėjų patirtų išlaidų atlyginimo, jų 2016 m. balandžio 8 d. prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo turėtų būti paliktas nenagrinėtas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjo V. B. 2016 m. balandžio 8 d. prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo atmetė, kadangi patirtas išlaidas patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį panaikino pareiškėjo V. B. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

IV. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškėjo V. B. prašymą patenkino ir jam iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisė 724,05 Eur teismo išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatymo (toliau –Rekomendacijos) 8.2 punktu, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašoma priteisti 579,24 Eur išlaidų suma už skundo parengimą neviršija maksimalaus priteistino dydžio, todėl jam turi būti atlyginta. Remdamasis Rekomendacijų 8.15 punktu, teismas padarė išvadą, kad V. B. prašoma priteisti 144,81 Eur suma už atskirojo skundo parengimą taip pat neviršija maksimalaus priteistino dydžio, todėl turi būti priteista. Teismas nustatė, kad pareiškėjai galbūt patyrė ir kitų išlaidų, tačiau jų atlyginti nebuvo prašoma. Atsižvelgęs į administracinės bylos apimtį, sudėtingumą bei specifinių žinių reikalingumą, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo mažinti pareiškėjo V. B. prašomos atlyginti teismo išlaidų sumos.

V. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Atsakovas paaiškina, kad susipažinimą su bylos medžiaga iš esmės apima skundo surašymas; tinkamas atstovavimas teismo posėdyje, nesusipažinus su bylos medžiaga ir nepasirengus teismo posėdžiui, taip pat nėra įmanomas. Be to, pareiškėjo 2016 m. balandžio 8 d. prašyme, kurį parengė advokatas Paulius Čelkis, nėra pateikta jokios informacijos, kiek laiko pareiškėjo interesus atstovavęs advokatas Paulius Čelkis užtruko pasirengdamas teismo posėdžiams, jį konsultuodamas ar susipažindamas su administracine byla. Advokato Pauliaus Čelkio parengtas 2016 m. balandžio 8 d. prašymas patvirtina, kad V. B. sutinka, jog susipažinimą su bylos medžiaga, pasiruošimą teismo posėdžiui ir galimas teisines konsultacijas iš esmės apima skundo surašymas, todėl nebuvo prašoma priteisti papildomų išlaidų atlyginimo. NŽT nėra suprantamas teismo spėjimas, kad advokatas Paulius Čelkis galimai teikė pareiškėjui ir A. B. teisines konsultacijas, kurių galbūt neteikė. Remdamasis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo duomenimis, atsakovas nustatė, kad nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administracinio teisme, įvyko vienas teismo posėdis (2015 m. sausio 28 d.), kuris užtruko tik 12 minučių. Pagal Rekomendacijų (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. kovo 20 d.) 9 punkto nuostatas, teisinių paslaugų teikimo laiko suma iki 30 minučių yra atmetama.

Pažymi, kad V. B. ir A. B. 2014 m. liepos 30 d. skundas nėra didelės apimties, skunde nurodytos aplinkybės yra aiškios ir nereikalaujančios didelių laiko sąnaudų bei pastangų jas analizuojant, byloje pateiktų dokumentų apimtis nėra didelė, be to, byloje nebuvo nagrinėjami sudėtingi materialinės teisės klausimai; byloje buvo tik keturi dalyvaujantys asmenys. Surašant skundą, buvo vadovautasi Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1692-365/2013 priimtu sprendimu, kuriame buvo išspręsta analogiško pobūdžio byla. Atsižvelgęs į tai, atsakovas teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismo nutartyje nurodytas motyvas, kad byla yra nemažos apimties, sudėtinga bei reikalaujanti specifinių žinių, yra visiškai nepagrįstas, o byla turi būti laikoma paprasta. Aplinkybė, kad užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino, nesuteikia teisės priteisti faktiškai patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Išlaidos turi būti patirtos, tinkamai nustatytas jų dydis bei jis turi būti paskirstytas pagal bylos nagrinėjimo rezultatus.

Pareiškėjas V. B. prašo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą bei jam iš atsakovo priteisti 242 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patirtas išlaidas.

Pažymi, kad atsakovas teismo pateiktą aiškinimą dėl pasirengimo teismo posėdžiams, konsultacijų pareiškėjams teikimo bei susipažinimo su byla nepagrįstai aiškina ir vertina ne V. B. patirtų ir prašomų atlyginti teismo išlaidų dydžio pagrįstumo atžvilgiu, o kaip atskirą reikalavimą. Argumentus dėl šių paslaugų teismas pateikė spręsdamas prašomų priteisti teismo išlaidų pagrįstumo klausimą, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir teisinių paslaugų kompleksiškumą bei kitas svarbias aplinkybes. Be to, atskirų paslaugų neišskyrimas parodo, kad jas apėmė skundo surašymas bei tinkamas atstovavimas teismo posėdyje. Aplinkybę, kad tam tikros teisinės paslaugos negali būti vertinamos atskirai, patvirtina ir Rekomendacijos.

Nurodo, kad joks teisės aktas nenustato atstovui pareigos detalizuoti patirtas išlaidas priešingos ginčo šalies reikalavimu. Teismui nekilus abejonių dėl patirtų teismo išlaidų dydžio, advokatui nekilo pareiga pateikti įrodymus, labiau detalizuojančius patirtų išlaidų apskaičiavimą.

Teigia, kad atsakovo teiginiai, jog pateiktas skundas nėra didelės apimties ar byloje yra tik keturi dalyvaujantys asmenys, savaime nepagrindžia aplinkybės, kad ginčas nėra sudėtingas ar patirtos teismo išlaidos turi būti mažinamos. Skundo apimties ar proceso dalyvių skaičiaus, kaip pagrindo mažinti teismo išlaidas, nėra nurodoma ir teismų praktikoje. Atkreipia dėmesį, kad ginče nagrinėjamas klausimas yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ aktualių nuostatų taikymu ir aiškinimu. Nagrinėjami klausimai yra specifiniai, reikalaujantys specialių žinių / įsigilinimo ir juos išmano ne kiekvienas teisininkas.

Aplinkybė, kad praktikoje buvo sprendžiama viena panašaus pobūdžio byla, neįrodo, jog teikiant skundą, nebuvo reikalingos normalios laiko sąnaudos ir pastangos analizuojant faktines aplinkybes, jas kvalifikuojant bei surandant teisės taikymą aiškinančią teismų praktiką. Kita vertus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos argumentus dėl teisinio reguliavimo ir teismų praktikos tariamo aiškumo paneigia paties atsakovo, veikiančio specifinėje valstybės valdymo srityje, nuginčyto sprendimo pareiškėjų atžvilgiu priėmimas. Jeigu teismų praktika ir teisinis reguliavimas būtų toks akivaizdus, kaip bando įrodyti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovas neturėtų būti priėmęs neteisėto sprendimo pareiškėjų atžvilgiu ir / ar bent jau apeliacine tvarka neskundęs jiems palankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo. Kad byla yra specifinė, patvirtina ir tai, jog V. B. ir A. B. skundas pirmosios instancijos teisme buvo priimtas ne iš karto.

Pažymi, kad pareiškėjo V. B. prašoma priteisti teismo išlaidų suma, kaip teisingai konstatavo teismas, yra daug mažesnė, negu nustatyta Rekomendacijose. Teismas nenustatė jokių kitų papildomų aplinkybių, pagrindžiančių galimą prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos dydžio sumažinimą. V. B. patirtos teismo išlaidos atitinka faktinę bylos situaciją, yra realios bei pagrįstos ir užtikrina teismo išlaidų tikslų įgyvendinimą, šalių interesų pusiausvyrą, nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo atsakovo atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškėjo V. B. prašymas dėl teismo išlaidų iš atsakovo priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad teismo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) bei 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 nauja redakcija išdėstytos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį, kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Teismui patenkinus pareiškėjų skundą, jie įgijo teisę į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatytą išlaidų atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė, kad V. B. atstovavo advokatas Paulius Čelkis, kurio įgaliojimus patvirtina 2014 m. liepos 27 d. atstovavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (I t, b. l. 53). Patirtas teismo išlaidas pareiškėjas V. B. pagrindė 2014 m. liepos 30 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 20 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2014 m. lapkričio 19 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (I t, b. l 143, 144, 145).

Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ ir jį išdėstė nauja redakcija. Šio įsakymo 2 punkte nustatyta, kad įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatos taikomos nustatant priteistino užmokesčio dydį už advokato ar advokato padėjo pagalbą, suteiktą po šio įsakymo įsigaliojimo. Kadangi teisinės paslaugos, kurių atlyginimo klausimą sprendė pirmosios instancijos teismas, buvo suteiktos galiojant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoms Rekomendacijoms, sprendžiant klausimą dėl šių teismo išlaidų pareiškėjui V. B. atlyginimo, turi būti remiamasi šia Rekomendacijų redakcija.

Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte įtvirtinta, kad advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga MMA). Pareiškėjams teikiant skundą teismui, galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543, nuo 2013 m. sausio 1 d. nustatęs 1 000 Lt MMA. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į priešieškinį ar ieškinį parengimą maksimaliai priteistina 3 MMA. Išnagrinėta byla vertintina kaip vidutiniškai sudėtinga, skundui parengti buvo reikalingos specialios teisinės žinios, teismų praktikos žinojimas, todėl pripažįstama, kad už skundo surašymą prašoma priteisti 579,24 Eur suma yra pagrįsta, todėl ji pareiškėjui V. B. buvo pagrįstai atlyginta. Tai, kad surašant skundą, buvo vadovautasi Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1692-365/2013 priimtu sprendimu, kuriame buvo išspręsta analogiško pobūdžio byla, nesudaro pagrindo mažinti teismo išlaidas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismo išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-962-525/2015). Taigi, pirmosios instancijos teismas prašymo dalį dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo turėjo perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau kadangi pats teismas įvertino išlaidų, patirtų parengiant atskirąjį skundą, pagrįstumą, teisėjų kolegija šiuo atveju tik patikrina priteistos išlaidų atlyginimo sumos pagrįstumą.

Rekomendacijų 8.15 punkte nustatyta, kad už atskirąjį skundą maksimaliai gali būti priteista 0,5 MMA. Pareiškėjui teikiant atskirąjį skundą teismui, taip pat galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543, nuo 2013 m. sausio 1 d. nustatęs 1 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atstovo parengtas atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties nėra didelės apimties, sudėtingas ar reikalaujantis daug advokato laiko sąnaudų, pareiškėjo V. B. už šio dokumento parengimą prašoma atlyginti 144,81 Eur suma mažinama ir pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 100 Eur pagrįstų atskirojo skundo parengimo išlaidų. Aplinkybė, kad šios išlaidos buvo patirtos ginčijant pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta jų skundą priimti, nesudaro pagrindo atleisti atsakovo nuo šių išlaidų V. B. atlyginimo.

Įvertinus aptartų teisės normų ir rašytinių įrodymų visumą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjui V. B. iš atsakovo NŽT galėjo būti priteista 679,24 Eur pagrįstų teismo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis keistina, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 679,24 Eur pagrįstų teismo išlaidų.

Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti jam 242 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidų.

Patirtas teismo išlaidas pareiškėjas V. B. pagrindė 2016 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaita faktūra Serija P Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. lapkričio 29 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (II t, b. l. 13, 14).

Atsiliepimas į atsakovo atskirąjį skundą buvo parengtas ir teismui pateiktas 2016 m. lapkričio 30 d., t. y. galiojant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintoms Rekomendacijoms. Pagal šios Rekomendacijų redakcijos 7 punktą, advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai maksimaliai priteistina 0,4 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2016 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 771,9 Eur (http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=bfa1cb0e-fe9a-4b8e-b4cd-beeaef99cf38).

Atsižvelgiant į atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį bei apimtį, darytina išvada, kad V. B. gali būti atlyginta 200 Eur pagrįstų atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 44 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį pakeisti, sumažinant pareiškėjui V. B. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteistą teismo išlaidų sumą iki 679,24 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir dvidešimt keturių euro centų).

Priteisti pareiškėjui V. B. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 200 Eur (du šimtus eurų) teismo išlaidų, patirtų pateikiant atsiliepimą į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė