c4800a89-c58a-4e15-a2b4-5afedf504938 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja JPranešėja Jolanta Gailevičienė                                 Civilinė byla Nr. 2S-1892-777/2014Teisėjas Egidijus Mickevičius                                 (Proceso Nr. 2-06-3-09378-2014-5)        Procesinio sprendimo kategorijos:             129.3; 122.3.                               (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. gruodžio 16 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R.

P. atstovo advokato Rimvydo Kairio atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-01 nutarties civilinėje byloje pagal antstolės Santos Selezniovienės praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys R. P. (iÅ¡ieÅ¡kotojas), A. P. (skolininkė), Å ilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė:antstolė Santa Selezniovienė kreipėsi į teismÄ dėl sprendimo nevykdymo ir perdavė teismui 2014-08-13 sprendimo, įpareigojančio skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ .

PraÅ¡o iÅ¡spręsti klausimÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-08-04 nutarties nevykdymo. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-08-04 nutartyje nurodytu bendravimo su vaiku laiku su iÅ¡ieÅ¡kotoju 2014-08-11, apie 14–14.30 val., nuvyko į skolininkės gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau skolininkės surasti nepavyko, mobiliuoju telefonu neatsiliepė. 2014 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymu Nr. Sl-2602 iÅ¡ieÅ¡kotojas R. P. įpareigotas nurodyti kada / kiek kartų, vykdant 2014-08-04 Vilniaus apygardos teismo nutartį buvo kreiptasi į skolininkę, įskaitant, bet neapsiribojant, – vykta pas skolininkę su praÅ¡ymu sudaryti sÄ lygas bendrauti su nepilnamečiu vaiku, ar tokios sÄ lygos buvo sudarytos. 2014 m rugpjūčio 13 d. antstolių kontoroje buvo gautas iÅ¡ieÅ¡kotojo R.

P. paaiÅ¡kinimas dėl susitikimų su vaikais, kuriame nurodoma, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas ne kartÄ bandė su skolininke susisiekti mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) (telefonas iÅ¡jungtas), teismo nutartyje nurodytu bendravimo su vaiku laiku buvo atvykęs A. P. gyvenamosios vietos adresu, tačiau susitikti su vaikais jam nepavyko. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. nevykdo 2014-08-04 Vilniaus apygardos teismo nutarties reikalavimų ir nesilaiko nutartimi nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. P. tvarkos, spręstinas klausimas dėl sprendimo nevykdymo.

KlausimÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-01 nutartimi antstolės praÅ¡ymo dėl teismo sprendimo nevykdymo netenkino, priteisė iÅ¡ R. P. 500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti A. P.. Teismas nustatė, kad antstolei 2014-08-11, apie 14.00–14.30 val., nuvykus su iÅ¡ieÅ¡kotoju ir jo mama prisistačiusia moterimi adresu (duomenys neskelbtini), skolininkės surasti nepavyko, mobiliuoju telefonu neatsiliepė. Kitų aplinkybių kada, kokiomis dienomis ir kaip A.

P. nevykdė 2014-08-04 nutarties, akte nenurodyta. SuraÅ¡ant 2014-08-13 aktÄ remtasi iÅ¡ieÅ¡kotojo R. P. raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu dėl susitikimo su vaiku. Taip pat nustatyta, kad rugpjūčio 15 ir 17 dienomis R. P. nuvykus A. P. gyvenamos vietos adresu susitikimo metu pats vaikas savo elgesiu parodė nenorÄ bendrauti su tėvu. Pirmo susitikimo metu vaikas buvo prisispaudęs prie mamos, antro susitikimo metu S., įbėgusi į namus, pasislėpė. Byloje nėra duomenų, kad R. P. negalėjo bendrauti su dukra elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis – programa „Skype“.

Iš bylos medžiagos nenustatyta, kad skolininkė piktybiškai būtų atsisakiusi vykdyti teismo nutartį. Pagrindinė nutarties tinkamo nevykdymo priežastis buvo paties nepilnamečio vaiko atsisakymas bendrauti su tėvu. Išieškotojo reikalavimo teisė nėra materiali, ji susijusi su kito asmens valia ir nuomone, todėl nei išieškotojas, nei valstybinės valdžios institucijos negali priversti vaiko bendrauti su tėvu, kuris, būdamas rūpestingu tėvu, negali piktnaudžiauti savo teise bendrauti su vaiku, turi atsižvelgti į vaiko norus ir nuomonę bei juos gerbti.

Nutrūkus bet kokiems tėvo ir vaiko tarpusavio ryšiams, visų pirma, reikia tuos ryšius atkurti, padedant specialistui neutralioje aplinkoje. Be to, vaikas turi sveikatos sutrikimų, jai nustatytas potrauminis streso sindromas, vaikas po tėvo bandymų pasimatyti buvo gydomas ligoninėje. Teismas pasirėmė ir Vilniaus apygardos teismo 2014-09-04 nutartimi, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo naudojama bendravimo forma su savo dukterimis yra netoleruotina ir visiškai neleistina, pareiškėjas yra linkęs smurtauti tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

Nagrinėjamu atveju pati dukra nepageidavo bendrauti su tėvu. A. P. nurodė, jog mergaitė tėvo bijo dėl to, kaip praeityje buvo elgiamasi su ja. Vykdant tokio pobÅ«džio teismo nutartį prievarta prieÅ¡ vaikÄ negali bÅ«ti taikoma. Byloje nėra pagrįstų duomenų, jog A. P. nuteikinėjo dukrÄ prieÅ¡ tėvÄ , savo veiksmais darė įtakÄ nepilnametei dukrai, kad Å¡i nebendrautų su tėvu, piktybiÅ¡kai trukdė dukros ir tėvo bendravimui. IÅ¡ieÅ¡kotojo R. P. atstovas advokatas R. Kairys dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-01 nutarties padavė atskirÄ jį skundÄ ir prašė nutartį panaikinti bei klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad vaikas atsisako bendrauti su tėvu, nes bÅ«tent skolininkė piktybiÅ¡kai nesudarė sÄ lygų bendrauti su vaiku, neatsako į telefono skambučius, o nurodytu laiku nebÅ«na gyvenamojoje vietoje.

Teismas nurodydamas, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, rėmėsi tik motinos pasakojimais. Kol vaikas gyveno Å vedijoje, R. P. juo rÅ«pinosi, praleisdavo daug laiko kartu, o Å vedijos ugdymo įstaigos nenustatė jokių iÅ¡ieÅ¡kotojo netinkamo elgesio su vaiku požymių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vaiko nebendravimas su tėvu prieÅ¡tarauja ir paties vaiko interesams, vaikas nuteikinėjamas prieÅ¡ tėvÄ , sudaromos kliÅ«tys jų bendravimui. IÅ¡ieÅ¡kotojas taip pat nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimu ir nurodo, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ asmens, kurio pareiÅ¡kimas buvo atmestas.

Nors jis ir sutiko su antstolės pareiÅ¡kimu, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jo interesas bylos baigtimi yra prieÅ¡ingas nei skolininkės.Suinteresuoto asmens A. P. atstovai advokatai K. Gerbauskas ir H. Mackevičius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o nutartį palikti nepakeistÄ . Teismas teisingai nurodė, kad niekas negali priversti vaiko bendrauti su tėvu, t. y. apeliantu. Nėra jokių duomenų, kad A. P. nuteikinėja vaikÄ prieÅ¡ R. P.. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo             2014-08-04 nutartis, dėl kurios nevykdymo buvo kreiptasi į teismÄ , panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-25 nutartimi.

Teismas pagrįstai iÅ¡ apelianto priteisė bylinėjimo iÅ¡laidas, nes bÅ«tent jis kreipėsi į antstolę ir turėjo prieÅ¡ingÄ suinteresuotumÄ bylos baigtimi.Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡io apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.).

Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobÅ«džio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 str. 1 d., jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai suraÅ¡o Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktÄ . Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, suraÅ¡ytas aktas perduodamas vykdymo vietos apylinkės teismui, o Å¡is priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes (CPK 771 str. 2 d.).

CPK 771 str. nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei vykdymo procese susiduriama su CPK 273 str. nurodyto teismo sprendimo neįvykdymu ar netinkamu vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-437/2013). Teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra privalomos visiems asmenims ir turi būti vykdomos (CPK 18 str.). Pažymėtina, kad nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiami klausimai, susiję su vaiku, pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir visos abejonės sprendžiamos tik vaiko naudai (CK 3.3 str. 1 d.).

IÅ¡ vykdomosios bylos Nr. 184-280/2014 duomenų nustatyta, jog antstolė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014-08-04 nutartį, kuria uždrausta A. P. iÅ¡vežti dukrÄ S. P. iÅ¡ Lietuvos ir nustatyta laikina R. P. bendravimo su dukra S. tvarka: R. P. iki 2014-08-11 ir vėliau grįžęs iÅ¡ Å vedijos kasdien nuo 10 val. iki 18 val. pasiima dukrÄ S. iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos ir bendrauja su vaiku pritaikytoje ir saugioje aplinkoje, taip pat kasdien po valandÄ bendrauja su dukra programa „Skype“ ir telefonu.

Nutartis nukreipta skubiai vykdyti. R. P. į antstolę kreipėsi jau 2014-08-07, antstolė 2014-08-08 užvedė vykdomÄ jÄ bylÄ . Antstolė 2014-08-11 vyko su iÅ¡ieÅ¡kotoju į skolininkės gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau iÅ¡ieÅ¡kotojui su vaikais pasimatyti nepavyko, nes skolininkės nebuvo gyvenamojoje vietoje. Antstolė 2014-08-13, įvertinusi ir iÅ¡ieÅ¡kotojo paaiÅ¡kinimus, jog jam nepavyksta pasimatyti su dukra S., surašė aktÄ dėl sprendimo nevykdymo. Teismas nusprendė, jog nėra duomenų, kad skolininkė piktybiÅ¡kai nevykdo 2014-08-04 nutarties, teismas įvertino vaiko nenorÄ bendrauti su tėvu, vaiko sveikatos bÅ«klę po susitikimų su tėvu.

Antstolės akte dėl sprendimo nevykdymo nurodoma, kad aktas suraÅ¡ytas pagal iÅ¡ieÅ¡kotojo nurodytas aplinkybes bei įvertinus tai, jog vienÄ kartÄ 2014-08-11 nuvykus kartu su iÅ¡ieÅ¡kotoju jam nepavyko pasimatyti su dukra S.. Tačiau byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad pats vaikas nenori bendrauti su tėvu, vaikas po tėvo bandymų pasimatyti buvo gydomas Vaikų ligoninėje Neurologijos skyriuje, dukra uždara, mažai kontaktuoja su aplinkiniais, dukrai nustatytas potrauminio streso sutrikimas (b. l. 16).

Ä®vertinęs byloje esančiuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ne tik taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, bet ir Å¡io procesinio sprendimo vykdymo metu yra bÅ«tina atsižvelgti į vaiko interesus, kadangi nacionaliniai ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ , pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomÄ reikalavimÄ â€“ imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų visais atvejais pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CPK 764 str., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Vykdomojoje byloje nėra antstolio konstatuotų duomenų, kad skolininkė savo veiksmais darė įtakÄ apelianto dukrai S., kad Å¡i nebendrautų su tėvu, ir (ar) savo veiksmais trukdė dukters ir tėvo bendravimui. Be to, bÅ«tina įvertinti ir vaiko emocinę bÅ«klę, savijautÄ ir raidÄ , kuri, kaip nurodyta iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ ligos istorijos Nr. 14-6941, pasikeitė po tėvo bandymų pasimatyti su dukra. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodo, kad jam atvykus pasimatyti su dukra ji bėgo slėptis.

Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams (CK3.155 str. 2 d., 3.159 str. 3 d.). Todėl nustatyta aplinkybė, jog būtent pats vaikas atsisakydavo pasimatyti su tėvu, nesudaro pagrindo teigti, kad A. P. piktybiškai nevykdė teismo nutarties. Apelianto reikalavimo teisė nėra materiali, ji susijusi su kito asmens valia ir nuomone, todėl nei apeliantas, nei valstybinės valdžios institucijos negali priversti dukters bendrauti su tėvu, kuris, būdamas rūpestingu tėvu, turi atsižvelgti ir į vaiko norus ir nuomonę bei juos gerbti.

Apeliantas taip pat nesutinka, kad iÅ¡ jo buvo priteistos skolininkės iÅ¡laidos teisinei pagalbai apmokėti, ir nurodo, kad byloje jo suinteresuotumas bylos baigtimi nebuvo prieÅ¡ingas nei skolininkės, o iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ asmens, kuris kreipėsi į teismÄ . Su tokia nuostata teismas nesutinka. IÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininkės suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai prieÅ¡ingas: iÅ¡ieÅ¡kotojas teismo prašė, kad skolininkei bÅ«tų skiriama bauda už teismo sprendimo nevykdymÄ (b. l. 21), skolininkė prašė šį praÅ¡ymÄ atmesti.

Teismo nutartis buvo palanki skolininkei, dėl to ji turėjo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93, 98 str., 443 str. 6 d.). Apeliantas nurodė, kad iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ asmens, kuris kreipiasi į teismÄ , – iÅ¡ antstolės. Tačiau antstolė į teismÄ kreipėsi iÅ¡ieÅ¡kotojo praÅ¡ymu po to, kai jis kreipėsi į jÄ dėl priverstinio nutarties vykdymo. Be to, tai, kad antstolė neturėjo jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, patvirtina ir jos pareiÅ¡kimas teismui, kuriame ji nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.Atsižvelgdamas į bylos medžiagÄ ir paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, susijusias su baudos už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymÄ skyrimu, ir pagrįstai neskyrė baudos už teismo sprendimo nevykdymÄ .

Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo                      2014-10-01 nutartį prielaidų nesudaro, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 str., teismas n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-01 nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                   Jolanta Gailevičienė