c48003e9-5320-4e22-99d2-5dd19f641b2f · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1949-927/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27922-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.3; 1.1.8.14; 2.1.10.4; 2.12.1.3. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 24 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėja Jolanta Bagdonienė, supaprastinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirba, neteista, administracine tvarka nebausta, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė:

E. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ bei nežymiai sužalojo Å¡eimos narį bei grasino jį nužudyti, o bÅ«tent ji: 1. 2018 m. birželio 12 d. apie 20.00 val., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, namo (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu su savo broliu D. G. tyčia vienÄ kartÄ delnu sudavė jam į deÅ¡inę veido pusę, taip sukeldama nukentėjusiajam D. G. fizinį skausmÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje; 2. 2018 m. liepos 31 d. apie 21.50 val., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) laikydama deÅ¡inėje rankoje stiklo Å¡ukę grasino susidorojimu, sakė, kad nužudys savo brolį M (M) G, tuo sudarė pakankamÄ pagrindÄ jam manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ gali bÅ«ti įvykdytas, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji E. G. kalta padariusi Å¡ias nusikalstamas veikas prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad 2018 m. birželio 12 d. apie 20.00 val. susipyko su savo broliu D. G. ir kadangi jis jÄ kaltino nebÅ«tais dalykais ir įskaudino, sudavė delnu jam per veidÄ , o brolis gindamasis sudavė jai į pilvÄ . Skausmo ji nejuto. AntrÄ kartÄ , t. y. 2018 m. liepos 31 d. apie 21.50 val., ji kartu su mama ir sugyventiniu vartojo alkoholį, jos vyresnysis brolis M. G. pradėjo jÄ erzinti, sakė, kad jai neatiduos vaikų.

Ji supyko, sudaužė stiklainį ir su stiklo Å¡uke grasino jam, sakydama, kad jį užmuÅ¡. Jis iÅ¡karto puolė skambinti policijai. Susinervinusi Å¡uke susipjaustė kojas. Atvykusi policija jÄ sulaikė. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 118-119). Be visiÅ¡ko prisipažinimo kaltinamosios kaltė grindžiama Å¡iais įrodymais ir duomenimis: -nepilnamečio nukentėjusiojo D. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. birželio 12 d. vakare jo sesė E. G. kieme pradėjo jį necenzÅ«riniais žodžiais keikti ir vienÄ kartÄ delnu sudavė jam į deÅ¡inį skruostÄ .

Kai jam sesė sudavė, jis pajuto fizinį skausmÄ . Sesė dar grasino stiklo Å¡uke perpjauti jam gerklę, tačiau jis neiÅ¡sigando. Kas iÅ¡kvietė policijÄ , jis nežino. Po įvykio jis į jokius gydytojus nesikreipė, nes jis patyrė tik fizinį skausmÄ , jokių sužalojimų jis nepatyrė. Jo sesė jam pažadėjo, kad daugiau taip nesielgs, jo atsiprašė, jie susitaikė (b. l. 33, 39-40); -nukentėjusiojo M. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. liepos 31 d. paskambino mama ir pranešė, kad jo sesė yra iÅ¡gėrusi.

Jis nuvyko pasižiÅ«rėti, nes žino sesers charakterį. Sesė buvo neblaivi, Å¡Å«kavo, triukÅ¡mavo, rėkė visu balsu. Jis jai padarė pastabÄ , kad ji ramintųsi, galvotų apie vaikus, nes jeigu gers, vaikų nesusigražins. Sesė dar labiau užpyko, matė kaip koridoriuje sudaužė stiklainį, pasiėmė į deÅ¡inę rankÄ stiklo Å¡ukę ir pakėlusi rankÄ puolė jį, Å¡aukdama, kad nužudys. Jis iÅ¡ tikrųjų labai iÅ¡sigando, nes sesuo su stiklo Å¡uke artinosi link jo.

Pavojus jo gyvybei, sveikatai buvo realus. Jis iÅ¡kvietė policijÄ (b. l. 85-91); -liudytojos ir nepilnamečio nukentėjusiojo D. G. įstatyminės atstovės L. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. birželio 12 d. dienÄ ji buvo namuose su anÅ«kais. Ji tik vakare apie 20.00 val. iÅ¡girdo dukrÄ triukÅ¡maujant kieme. Ä® kiemÄ išėjo tik tuo metu, kai atvažiavo policija. SÅ«nus D. G. papasakojo jai, kad sesuo jam sudavė per veidÄ . Kai dukra sugrįžo iÅ¡ policijos, jie susitaikė. Taip pat buvo liudytoja to įvykio, kai dukra, bÅ«dama neblaivi, grasino stiklo Å¡uke užmuÅ¡ti jos vyriausiÄ sÅ«nų M.

G.. Ji paskambino sÅ«nui, kad atvažiuotų nuraminti sesę, o jam atvykus, dukra pastarajam pagrasino (b. l. 31-32, 94-97). -2018-08-23 Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokuroro nutarimu panaikinti nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-27922-18 pagal BK 140 straipsnio 2 d. atnaujinti (b. l. 1-4); -2018-06-12 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės trečiosios kuopos 3-čiojo bÅ«rio pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriuo užfiksuota koks smurtas buvo panaudotas prieÅ¡ nukentėjusįjį D.

G. ir kad tai padarė kaltinamoji (b. l. 14-15); -įvykio vietos apžiūros protokolu, nuotraukomis, kuriuose užfiksuota įvykio vieta – namas (duomenys neskelbtini) ir kiemo teritorija (b. l. 16-17); -asmens blaivumo testo rezultatais, kuriuo užfiksuota, kad kaltinamajai iš karto po nusikaltimo įvykdymo 2018 m. birželio 12 d. 22 val. nustatytas 1,85 promilės alkoholinis girtumas (b. l. 42), o 2018 m. liepos 31 d. 23.16 val. – 1,34 promilės alkoholinis girtumas (b. l. 100); -2018-07-31 dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriuo užfiksuota koks smurtas buvo panaudotas prieš nukentėjusįjį M.

G. ir kad tai padarė kaltinamoji (b. l. 80-81). IÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji sumušė nepilnametį nukentėjusįjį D. G. ir tuo sukėlė jam fizinį skausmÄ bei grasino nukentėjusįjį M. G. nužudyti, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jÄ sunkina tai, kad nusikalto bÅ«dama neblaivi ir tai turėjo įtakos jos elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pavojingumÄ ir pobÅ«dį, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, kaltės formÄ â€“ tiesioginę tyčiÄ , nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes ir kad civilinių ieÅ¡kinių jie byloje nepareiÅ¡kė, į kaltinamosios asmenybę, kuri nedirba, anksčiau nebausta administracine tvarka, neteista (b. l. 134), todėl esant vienai jos atsakomybę lengvinančiai ir vienai sunkinančiai aplinkybėms, bei tai, kad ji ir nukentėjusieji sutinka jog procesas bÅ«tų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jai skirtinos prokuroro pareiÅ¡kime teismui siÅ«lomos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmės, kurios bendrintinos iÅ¡ dalies sudedant, o subendrinta bausmė BK 641 straipsnio pagrindu mažintina 1/3 dalimi.

Nors prokuroras savo pareiškime dėl teismo baudžiamojo įsakymo pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvų nenurodė (be to, galimai suklydo nurodydamas paskirtos bausmės dydį, sudėjus bausmes iš dalies), tačiau teismas, atsižvelgęs į siūlomos bausmės dydį, konstatuoja, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį.

Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija), bausmės – Å¡iuo atveju laisvės apribojimo – dydis turėtų bÅ«ti toks, kad kaltinamoji ne tik bÅ«tų sulaikyta nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo, bet kad ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ . Ä®vertinus E. G. padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, materialinę padėtį (nedirba), asmenybę (neteista, administracine tvarka nebausta), jai skirtinų bausmių dydžiai nustatomi nesiekiantys, numatytų sankcijose už jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, vidurkių, o pridedamos bausmės dydis nustatomas lygiai pusė skirtinos bausmės už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: E. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje bei nuteisti: -pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausme uždraudžiant per laisvės apribojimo laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali bÅ«ti vartojami alkoholiniai gėrimai; turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiai ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; ir įpareigojant įsidarbinti bei visÄ laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbÄ arba registruotis darbo biržoje ir tęsti registravimÄ si, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; -pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmes subendrinti iÅ¡ dalies sudedant ir subendrintÄ bausmę skirti – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant per laisvės apribojimo laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali bÅ«ti vartojami alkoholiniai gėrimai; turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; ir įpareigojant įsidarbinti bei visÄ laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbÄ arba registruotis darbo biržoje ir tęsti registravimÄ si, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę mažinti 1/3 dalimi, t. y. iki 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. birželio 14 d. (2 paras) ir 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. (2 paras). KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajai E. G., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo Å¡io dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mams praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs jÄ kalta, gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies ar dydžio bausmę (Å¡velnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji Å¡ia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas. Teisėja Jolanta Bagdonienė