c47f7aa7-e1cc-41fb-b6de-7e5d1ebf7be1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-8-1011/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02209-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija 7.11; 21.9.10 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2019 m. sausio 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas DÅ«dys, sekretoriaujant D. K., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam L. V., jo atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovei O. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje L.

V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 str. 1 d., numatyto nusižengimo padarymÄ , n u s t a t ė : L. V., bÅ«damas UAB „F.“ (toliau – ir Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), vadovas ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitiems kreditoriams, nesikreipė Ä®monių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nustatytais terminais į teismÄ dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo.

Tokiais veiksmais L. V. pažeidė Ä®monių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. ir padarė ANK 120 str. 1 d. numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Inspekcijos atstovė teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad Bendrovė, kuriai vadovavo L. V., ilgÄ laikÄ neatsiskaitė valstybės biudžetui, nuo 2008 m. iki 2016 m. susidarė skola. Nuo 2009 m. buvo vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai iki 2017-08-22, kai antstolis atsiuntė 2017-08-16 patvarkymus ir negalimumo aktus, buvo nustatyta, kad Bendrovė neturi jokio turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Dėl to Valstybinė mokesčių inspekcija 2017-09-18 kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Bankroto byla keliama, kai įmonės įsiskolinimai sudaro daugiau nei pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. L. V. finansinių ataskaitų Registrų centrui neteikia nuo 2009 m., todėl nėra galimybės nustatyti, kada tiksliai Bendrovė tapo nemoki. Tuo metu, kai antstolė grÄ Å¾ino iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktus ir vykdomuosius raÅ¡tus, buvo konstatuota, kad bendrovės turto nėra rasta.

Todėl darytina prielaida, kad antstoliams pravedus paskutinę reikÅ¡mingÄ Ä¯mokÄ (17 378,24 Eur) į Inspekcijos sÄ skaitÄ (2017-05-18) įmonė jau buvo tapusi nemoki (po 3 mėn. antstoliai atsiuntė iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ ). L. V., bÅ«damas Bendrovės vadovu, privalėjo tai žinoti. Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo tenka bendrovės vadovui, kuris geriausiai žino bendrovės finansinę padėtį. Å iuo atveju L. V. to nepadarė. Vilniaus apygardos teismas 2017-11-22 nutartimi pradėjo bankroto procedÅ«rÄ , tačiau L.

V. šį sprendimÄ apskundė. Apeliacinės instancijos teismas 2018-01-11 nutartį paliko galioti nepakeistÄ . Skola Inspekcijai teikiant pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo 144 291,35 Eur. Pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl administracinio nusižengimo bylos skola Inspekcijai siekė 21 905,61 Eur. Skola sumažėjo ne dėl to, kad Bendrovė ar bankroto administratorius sumokėjo, o todėl, kad daliai skolų suėjo iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas (5 metai). Bankroto iÅ¡kėlimo metu, kai visas Bendrovės turtas buvo parduotas, patvirtinus kreditorių sÄ raÅ¡Ä , visų kreditorių finansinių reikalavimų vertė siekė 399 724,74 Eur.

IÅ¡ nurodytų aplinkybių matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įstatymuose nurodytos pareigos neįvykdė, dėl ko jis trauktinas atsakomybėn už ANK 120 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymÄ . Teismo posėdžio metu L. V. paaiÅ¡kino, kad įmonei vadovauja nuo įkÅ«rimo – 2006 m. Problemos Bendrovėje prasidėjo 2008 m., didžiosios krizės metu. Jis įmonės atskaitomybės dokumentų registrų centrui neteikė nuo 2009 m. Ä®monės turtas pinigine verte siekė apie 300 000 Eur, o skola apie 350 000 Eur.

Tačiau Bendrovė nesusitvarkė su Å¡iais sunkumais, nesumokėjo paskolų, atsirado įsipareigojimai mokesčių inspekcijai. Antstoliai nustatė, kad nebuvo turto, tačiau turtas buvo, tik jis buvo areÅ¡tuotas, dėl ko nebuvo galima jo parduoti skolų grÄ Å¾inimui. Turtas buvo areÅ¡tuotas dėl skolų mokesčių inspekcijai, Sodrai, keliems tiekėjams, elektros, dujų tiekėjams. Jis stengėsi parduoti turtÄ kuo didesne kaina, tikėjosi, kad įmonė toliau gyvuos. Å iuo metu gailisi, kad iÅ¡karto nepaskelbė bankroto, o investavo savo paties pinigus į turto vertinimÄ norėdamas parduoti turtÄ kuo geresne kaina, pats ieÅ¡kojo pirkėjų areÅ¡tuoto turto pardavimui.

Jo nuomone, bankrotas bÅ«tų buvęs Bendrovės pabaiga ir kreditorių palikimas „likimo valiai“. Dalis turto parduota ir, anot jo, apie 90 000 Eur buvo iÅ¡mokėta mokesčių inspekcijai, dėl to 144 000 Eur skola sumažėjo iki 20 000 Eur. Manė, kad įmonė „iÅ¡sikapanos“, jis privilios naujų investuotojų, tačiau dabar suvokia, kad tai buvo neteisingas sprendimas ir jis kaip vadovas privalėjo iÅ¡kelti Bendrovei bankroto bylÄ . Labai gailisi, kad nesilaikė įstatymų.

Nurodo, kad iki 2017 m. pavasario Bendrovės turtas siekė 300 000 Eur (skola buvo 20 procentų didesnė nei turtas, todėl nebuvo pagrindo kelti bankroto bylos), tačiau pardavus visÄ turtÄ , skola Inspekcijai liko 144 000 Eur. Bankroto byla buvo labai greitai iÅ¡kelta po to, kai antstoliai pranešė apie Bendrovės nemokumÄ . Tuo metu jis dar tikėjosi atgaivinti Bendrovės veiklÄ , nors paskutinė įmoka iÅ¡ parduoto turto mokesčių inspekcijai padaryta 2017 m. gegužės mėn. Nuo gegužės mėnesio žinojo, kad Bendrovė neturi jokio turto, bet tikėjosi baigus bylÄ su kita įmone gauti pajamų skoloms padengti.

Dabar supranta, kad bankroto bylos neiÅ¡kėlimas buvo klaida ir gailisi dėl savo veiksmų. Prašė atsižvelgti, kad gauna 700 Eur pajamų per mėnesį, turi 3 vaikus (8, 11 ir 16 metų), žmona dirba, tačiau uždirba nedaug ir skirti minimaliÄ baudÄ , o jos sumokėjimÄ iÅ¡dėstyti 12 mėn. laikotarpiui. Teisminio nagrinėjimo metu L. V. atstovė prašė teismo įvertinti visas aplinkybes, bei skirti nuobaudÄ mažesnę negu ANK 120 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali. ANK 120 str. 1 d. numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesuÅ¡aukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudÄ juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

IÅ¡ ANK 120 str. 1 d. dispozicijos matyti, kad Å¡io nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktÄ , neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai, Toks teisės aiÅ¡kinimas ne kartÄ pateiktas ir teisminėje praktikoje (Kauno apygardos teismo 2017-08-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017-07-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Ä®monių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. nustatyta, kad įmonės nemokumas – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Ä®monių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka suÅ¡aukti dalyvių susirinkimÄ . Taigi, iÅ¡ aptartų Ä®monių bankroto įstatymo nuostatų matyti, kad įmonės vadovas privalo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemokia, ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Taigi, vertinant byloje esančius įrodymus, pirmiausia bÅ«tina nustatyti, kada Bendrovė tapo nemokia. Nors mokesčių administratoriaus pateiktame pareiÅ¡kime nurodoma, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka pareiÅ¡kimo pateikimo metu yra lygi 21 905,61 Eur, o Å¡i nepriemoka susidarė 2008-02-01 – 2016-11-30 laikotarpiu, vertinant byloje esančius įrodymus negalima nustatyti, koks buvo Bendrovės turtas bei visi įsiskolinimai 2008–2018 metais. IÅ¡ byloje esančių mokesčių administratoriaus sprendimų iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ ir Bendrovės turto ir mokesčių administratoriaus duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o (b. l. 28, 32, 36, 40, 43, 49) matyti, kad valstybės biudžetui buvo fiksuoti tokio dydžio įsiskolinimai: 2009-01-20 – 236 910,58 Lt, 2010-01-21 – 293 559,77 Lt, 2012-11-08 – 10 440,50 Lt, 2012-04-13 – 18 474 Lt, 2012-09-24 – 26 445,62 Lt, 2012-01-23 – 325 986,91, 2018-09-27 – 21 899,39 Eur.

Taigi, mokesčių administratorius, net ir fiksavus ilgÄ laikÄ dideles nepriemokas valstybės biudžetui, dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo į teismÄ nesikreipė, o ir byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių Bendrovės į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę. Kita vertus antstolio 2017-08-16 suraÅ¡ytuose iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktuose nurodoma, kad skolininko vardu registruoto turto ir lėšų bankuose nerasta (b. l. 26, 34, 38, 41-42, 44, 47). Todėl akivaizdu, kad Bendrovės tapo nemokia ne vėliau kaip 2017-05-18, t. y. po to kai antstoliui vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimus buvo padaryta paskutinė ženkli įmoka (17 378,24 Eur) dengiant valstybės biudžetui susidariusį įsiskolinimÄ .

Po to jokios skolos nebuvo dengiamos. Tokios teismo iÅ¡vados dėl Bendrovės nemokumo nepaneigia ir ta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo 2017-11-22 nutartimi jai buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o 2018-04-05 nutartimi patikslintas finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, nes teismui nėra tiksliai žinoma, kada pastarojoje nutartyje nurodyti įsiskolinimai susidarė, o taip pat koks buvo Bendrovės turto balansas jų susidarymo metu. Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, kad, vadovaujantis Ä®monių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis, įmonės vadovas su pareiÅ¡kimu į teismÄ dėl Bendrovei bankroto bylos iÅ¡kėlimo turėjo kreiptis ne vėliau, kaip iki 2017 m. birželio mėnesio pabaigos, tačiau to nepadarė nei aptartu terminu, nei vėliau.

Bankroto byla Bendrovei buvo iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo nutartimi tik 2017-11-22. L. V. nuo 2005-03-10 buvo paskirtas į Bendrovės vadovo pareigas, kurias ėjo iki 2018-01-23. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad L. V., bÅ«damas Bendrovės vadovas, taip pat atsakingas už tinkamÄ bei savalaikį pareiÅ¡kimo teismui dėl bendrovei bankroto bylos iÅ¡kėlimo, savo pareigas vykdė aplaidžiai, esant Bendrovei nemokiai dėl jai bankroto bylos iÅ¡kėlimo į teismÄ Ä¯statymo nustatytais terminais nesikreipė ir taip padarė ANK 120 strt. 1 d. numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

L. V. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino, patvirtino, kad nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusižengimÄ ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. IÅ¡ ANK 120 str. 1 d. sankcijos matyti, kad joje nustatyta nuobauda savo dydžiu yra iÅ¡skirtinai griežta, todėl bÅ«tina įvertinti, ar net ir minimalaus dydžio, t. y. 1 400 Eur, paskirta bauda, savo griežtumu atitiktų L. V. padaryto pažeidimo pavojingumÄ , ir, atsižvelgus į visas pažeidimo padarymo aplinkybes, bÅ«tų adekvati, proporcinga bei teisinga atsakomybės taikymo prasme.

L. V. atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė skirti mažesnę nuobaudÄ negu ANK 120 str. 1 d. sankcijoje nustatyta minimali. Todėl vertinant argumentus, kuriais yra grindžiamas Å¡velnesnės, negu už padarytÄ nusižengimÄ Ä¯statymo sankcijoje numatyta minimali, baudos paskyrimas, bÅ«tina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 str. 5 d. nuostatų taikymo galimybę. ANK 34 str. 5 d., be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 5 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 5 d. nuostatos gali bÅ«ti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ pažeidimÄ apibÅ«dinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas Å¡iam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant, visumÄ .

Teismo posėdžio metu L. V. paaiškino, kad kilus 2008 m. krizei nuoširdžiai tikėjosi, jog Bendrovės veikla nenutrūks, ieškojo investicinių galimybių, savo lėšomis rūpinosi, jog būtų padengta kuo didesnė kreditoriams susidariusių įsiskolinimų dalis. Taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad jo gaunamos pajamos nėra didelės, šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai. Teismas įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį ir konkrečias padarymo aplinkybes, t. y. tai, kad Bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, tačiau L.

V. aktyviais veiksmais bandė siekė užtikrinti Bendrovės veiklos nenutrÅ«kstamumÄ , savalaikiu pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimu nebuvo siekiama jokių savanaudiÅ¡kų tikslų, nustatytÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, taip pat atsižvelgęs į jo Å¡eiminę ir finansinę padėtį (gaunamas pajamas, Å¡eimoje augančių vaikų, 2 iÅ¡ jų nepilnamečiai) turtinius interesus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, mano, kad Å¡iuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, taikant ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir skiriant baudÄ Å¾enkliai mažesnę nei numatyta ANK 120 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali, t. y. paskiriant 400 Eur baudÄ .

Atsižvelgus į paskirtos baudos dydį, taip pat į tai, jog ji turi bÅ«ti sumokėta ne iÅ¡karto, o per 40 dienų po Å¡io nutarimo įsiteisėjimo, nėra pagrindo jos sumokėjimÄ iÅ¡dėstyti, kaip prašė L. V., ilgesniam terminui. Vadovaudamasis ANK 34 str. 5 d., 35 str. 1 d. 1 p., 120 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., teismas n u t a r i a : Pripažinti L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d., ir skirti jam už tai 400 (keturių Å¡imtų) Eur baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad baudÄ turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sÄ skaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ Teisėjas Linas DÅ«dys